- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- e2-29-767/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05424-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei I. Ž. (nuotoliniu būdu per „ZOOM“ programą), jos atstovui advokatui Laimonui Šileriui (nuotoliniu būdu per „ZOOM“ programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus P. D. Ž. biologinis tėvas, o P. D. Ž. yra atsakovo biologinis sūnus; 2) nustatyti nepilnamečio P. D. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. D. Ž. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. D. Ž. išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos imtinai – 9 000,00 Eur; 5) skirti ieškovę nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. Susipažino Lietuvoje 2005 metais ir artimai bendravo iki 2007 metų. 2007 metais kartu išvyko į J. K., kur vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno iki 2009 metų. Ieškovei su atsakovu kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. D. Ž.. Išduotame vaiko gimimo liudijime atsakovas nėra nurodytas jo tėvu, nes jis nesutiko pateikti atitinkamo pareiškimo. Nuo 2009 metų ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Ieškovė nuolat prašydavo, kad atsakovas pripažintų jų bendro vaiko tėvystę, tačiau atsakovas visą laiką vengė tai padaryti. 2016 metais J. K. buvo atliktas DNR testas, kuris patvirtino, jog P. D. Ž. yra atsakovo sūnus. Atsakovas ir po DNR tyrimo nesutiko savo noru atlikti veiksmus dėl tėvystės pripažinimo. Nurodo, kad ieškovės sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas nuo 2009 metų su vaiku negyvena ir visiškai nebendrauja, todėl sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su mama. Atsakovas neteikia sūnui išlaikymo nuo 2009 metų, vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500,00 Eur sumą, todėl prašo sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino, prašė ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo ieškovė atsiėmė, nurodydama, kad realiai įvertinus atsakovo galimybes mokėti lėšas vaikui, akivaizdu, kad atsakovas negalės sumokėti priteisto išlaikymo, be to, sūnus jau greitai bus pilnametis ir pats pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galės prisiteisti išlaikymą iš tėvo; prašė ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat sutiko, kad ieškovė ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsiimtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad I. Ž. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. D. Ž.. Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti.
6. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
7. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
8. Nagrinėjamu atveju 2016 m. sausio 29 d. DNR tėvystės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad A. B. yra biologinis P. D. Ž. tėvas, atsakovas vaiko tėvystę pripažino, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai.
9. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
10. Atsakovas sutinka, kad vaiko P. D. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina I. Ž. jos gyvenamojoje vietoje. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus, kadangi sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, atsakovas nuo 2009 metų su sūnumi nebendrauja, juo nesirūpina, nesidomi. Pažymėtina, jog šalių sūnus (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės ir jam gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nebeturės jokios įtakos.
11. Ieškovė teismo posėdyje atsiėmė ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui priteisimo iš atsakovo, atsakovas su šių reikalavimų atsiėmimu sutiko, teismas įvertinęs faktinę, įrodymais pagrįstą byloje susidariusią situaciją, sprendžia, kad ieškinio reikalavimų atsiėmimas nepažeis šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui paliktinas nenagrinėtu, ieškovei šiuos reikalavimus atsiėmus (CPK 139 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sprendimą priėmus ieškovės naudai, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ieškovė yra sumokėjusi 100,00 Eur žyminį mokestį, šį reikalavimą patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 100,00 Eur suma. Ieškovę byloje atstovavo advokatas, tačiau ieškovė ar jos atstovas prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios bylinėjimosi negali būti priteisiamos iš atsakovo ieškovei. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 26,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra P. D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Nustatyti nepilnamečio P. D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo A. B. nepilnamečiam sūnui P. D. Ž. palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš atsakovo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct)) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti jį vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nustatymui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.