- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- II-102-229/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00216-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Pareiškėjas
- D. P.
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-1330-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-1330-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjas D. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 ir 104 punktų reikalavimus, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d., 17.21 val., ties namu, esančiu Panevėžyje, Klaipėdos g. 99, apie 5-10 metrų už Klaipėdos, Projektuotojų ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos, vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirmo eismo juosta ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą, nepraleido ta pačia kryptimi tiesiai apie 20 metrų važiavusio automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdomo M. R., bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. P. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi dėl eismo įvykio kaltas yra būtent M. R.. Jų automobiliai susidūrė šoninėmis dalimis iš karto už pėsčiųjų perėjos, pareiškėjui atliekant dešinį posūkį, o M. R. vairuojam automobiliui – kairįjį posūkį. Kaip yra liudijęs teisme, bandydamas išvengti susidūrimo, jis pasuko savo automobilio vairą dar labiau į dešinę, bet vis tiek susidūrimo išvengti nepavyko. Dėl jam nesuprantamų priežasčių, M. R. pasuko savo automobilio vairą į dešinę pusę link jo vairuojamo automobilio ir jį taranavo, užvažiuodamas už jo automobilio kraštinės linijos apie 15-17 cm. Prie skundo teikia fotonuotraukas apie jo automobilio apgadinimus.
Pareiškėjas D. P. teismo posėdžio metu, palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad tikroji viso eismo įvykio eiga skiriasi nuo skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, ir ši eiga yra tokia: 2018 m. lapkričio 7 d., apie 17.20 val., degant žaliam šviesoforo signalui, jis iš Projektuotojų gatvės suko į dešinę pusę, t. y. į Klaipėdos gatvę link centro. Buvo jau tamsu. Tuo pat metu priešpriešai S. Dariaus ir S. Girėno gatve dideliu greičiu atvažiavęs kitas automobilis „Renault Trafic“ pasuko į kairę, t. y. į tą pačią Klaipėdos gatvę. Pamatęs artėjantį kitą automobilį, pareiškėjas dar bandė pasukti vairą dešiniau, nors ir žinojo, kad jam, kaip sukančiam sankryžoje į dešinę, jis turėjo pirmumo teisę važiuoti, tačiau automobilių smūgio neišvengė, kitam automobiliui atsitrenkiant į pareiškėjo automobilį. Dėl automobilio „Renault Trafic“ didelio greičio ir kitų aplinkybių (vairuotojo reakcijos laiko, automobilio inercija, padangos ir kt.) jis nuvažiavo dar 5-10 metrų iki visiško sustojimo, todėl eismo įvykis įvyko būtent minimos sankryžos ribose. Po to, automobilį pastatė šalimais esančioje autobusų sustojimo vietoje. Tiek M. R., tiek ir atvykę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai dėl eismo įvykio apkaltino jį, esą jis netinkamai keitė eismo juostas, važiuodamas iš pirmos į antrąją. Pastebėjo, kad M. R. pirminis paaiškinimas apie tai, kad jis per plačiai įvažiavo į sankryžą, buvo užtušuotas ir surašytas naujas paaiškinimas po to, kai policijos pareigūnai jį apkaltino dėl eismo įvykio. Nesutikus su priimtu jo atžvilgiu nutarimu, jį apskundė teismui, kuris išsprendęs šį klausimą, konstatavo, kad minimas eismo įvykis įvyko būtent gatvių sankryžoje, todėl dėl minimo eismo įvykio kaltas yra būtent M. R.. Patys pareigūnai po to, kai jiems buvo grąžinta byla papildomam tyrimui, jokių reikšmingų tyrimo veiksmų neatliko, kadangi buvo atlikti tik minimos gatvių sankryžos matavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba su skundu nesutinka ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas E. K. teismo posėdyje prašė teismo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, kad pirminis skundžiamas jų nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta teismo nutarimu papildomam tyrimui atlikti dėl pasikeitusio reguliavimo, reglamentuojančio tokio nutarimo priėmimo tvarką. Tačiau pagrindinis visos šios situacijos klausimas ir ginčo dalykas – kurioje tiksliai vietoje įvyko minimas eismo įvykis, t. y. ar gatvių sankryžos ribose, ar už jos. Atlikus papildomus minimos gatvių sankryžos matavimus, užfiksuota byloje, kad jos riba Klaipėdos gatvėje yra už 15 metrų nuo gatvių sankirtos kraštinės ribos, tuo tarpu M. R. automobilis „Renault Trafic“ sustojęs iš karto po automobilių susidūrimo buvo už 25,40 metrų nuo važiuojamų dalių sankirtos. Taip pat ir liudytojas A. B. teismo posėdyje patvirtino, kad išgirdęs automobilių susidūrimą ir staiga atsisukęs, kas yra sekundžių klausimas, pastebėjo M. R. automobilį sustojusį jau už pėsčiųjų perėjos, ką taip pat nustatė ir liudytojas A. R., atvykęs į įvykio vietą, pažymėdamas, kad eismo įvykis už sankryžos ribų. Visi kiti byloje įrodymai patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos. Iš tokių duomenų matyti, kad M. R. atlikęs kairio posūkio manevrą mažiausiai 20 metrų važiuoja antra eismo juosta lygiagrečiai pareiškėjo automobilio iki įvyksta eismo įvykis, pats eismo įvykis įvyko už 5-10 metrų už sankryžos ribos, įvertinus apytikrį M. R. automobilio sustojimo vietą, automobilių susidūrimo metu M. R. buvo toliau pavažiavęs į priekį nei pareiškėjo automobilis. Todėl nėra pagrindo M. R. bausti už šį eismo įvykį, kadangi jam nebuvo pagrindo sankryžoje praleisti pareiškėjo, kuris įsuko į pirmą eismo juostą Klaipėdos gatvėje, o pats eismo įvykis įvyko vėliau pavažiavus Klaipėdos gatve antroje eismo juostoje. Remiantis tuo šiuo skundžiamu nutarimu buvo patikslintas ir ANK ir KET pažeistos nuostatos, palyginus su pirminiu skundžiamu nutarimu, kurį prieš tai teismas panaikino.
Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad minimas įvykis įvyko Klaipėdos ir Projektuotojų gatvių sankryžoje. Buvo tamsus paros metas. Jam baigiant pereiti Klaipėdos gatvės pėsčiųjų perėją, esančią arčiau miesto centro, link Projektuotojų gatvės, pastebėjo už savęs, kaip automobilis suka į dešinę pusę į Klaipėdos gavę iš Projektuotojų gatvės, taip pat matė ir autobusiuką, įvažiuojantį į antrą eismo juostą Klaipėdos gatvėje po kairiojo posūkio manevro, kuris nesudarė kliūties lengvajam automobiliui. Po to išgirsta automobilių susidūrimo garsą ir atsisukęs pamatė, kaip autobusiukas sustoja antroje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos (tikslaus atstumo nurodyti negali), o lengvasis automobilis pavažiavo į priekį iki autobusų stotelės. Vėliau, atvažiavo policija.
Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad minimas eismo įvykis įvyko Klaipėdos, Projektuotojų ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje tamsiu paros metu. Nuvykus į vietą pagal gautą iškvietimą, pastebėjo gatvėje stovinčius du automobilius, kurių vienas „Volvo“ automobilis buvo pavažiavęs tolėliau iki autobusų sustojimo aikštelės, o autobusiukas stovėjo antroje eismo juostoje už sankryžos ribų. Nei vienas iš eismo įvykio dalyvių nesutiko su kalte dėl eismo įvykio. Todėl išklausė abiejų vairuotojų ir liudytojo paaiškinimus, pastarasis kuris nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas yra būtent „Volvo“ automobilio vairuotojas, kadangi jis keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į „Renault“ automobilį, tačiau iš jo rašytinio paaiškinimo jis nepaėmė. Įvertinus vietoje visus duomenis, tame tarpe ir padarytus apgadinimus ant automobilių, priėmė sprendimą, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, buvo pažeistos važiavimo per eismo juostas taisyklės, todėl protokolas buvo surašytas pareiškėjo atžvilgiu ir jo priimtas pirminis nutarimas patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn.
Neatvykus į teismo posėdį nukentėjusiajam M. R., kitiems proceso dalyviams sutikus, teismo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-1083/2019, kuriais jis patvirtino, kad tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. lapkričio 7 d., po darbo, apie 17.15 val. įmonės automobiliu „Renault Trafic“ važiavo Dariaus ir Girėno gatve. Dariaus ir Girėno-Klaipėdos-Projektuotojų gatvių sankryžoje suko į kairę, į Klaipėdos gatvę, link Panevėžio miesto centro. Tuo metu jam degė žalias šviesoforo signalas. Jis rodė kairiojo posūkio signalą. Nematė iš priekio atvažiuojančio automobilio „Volvo“, jo manymu, iš priekio niekas nevažiavo. Taip pat nepamena, ar jis, minėtoje sankryžoje sukdamas į kairę, buvo sustojęs tam, kad praleistų kitus eismo dalyvius. Jis įsuko į Klaipėdos gatvės antrąją eismo juostą ir už pėsčiųjų perėjos pajuto smūgį į savo vairuoto automobilio šoną. Susidūrimas įvykio už pėsčiųjų perėjos. Po smūgio jis iškart sustojo, o į jo vairuotą automobilį atsitrenkęs automobilis „Volvo“ po smūgio nuvažiavo toliau, į autobusų sustojimą. Susidūrimas įvykio jau pravažiavus pėsčiųjų perėją, jam būnant antroje eismo juostoje. Tuo metu jo vairuotas automobilis jau buvo išsitiesinęs, judėjo tiesiai. Jis sustojo įvykio vietoje, o į jo vairuotą automobilį atsitrenkęs automobilis „Volvo“ nuvažiavo į priekį ir sustojo autobusų sustojimo aikštelėje. Buvo apgadintas jo vairuoto automobilio keleivio pusės (dešinės pusės) priekinio rato arka (priekinis sparnas). Smūgis buvo šoninis. Po to jie su automobilio „Volvo“ vairuotoju kalbėjo apie eismo įvykio deklaracijos pildymą, bet nesutarė dėl kaltės, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Iš pradžių savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad susidūrimas įvyko ties pėsčiųjų perėja, o po to tokį savo paaiškinimą užbraukė ir parašė naują paaiškinimą apie tai, kad susidūrimas įvyko už pėsčiųjų perėjos, nes manė, kad pirminis jo paaiškinimas nėra teisingas. Nepamena, ar policijos pareigūnai matė jo pirminį paaiškinimą ir po to jis šį paaiškinimą subraukė, ar policijos pareigūnams nunešė jau pakoreguotą paaiškinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Visų pirma, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, t. y. pareiškėjas neginčija to, kad eismo įvykio metu jo vairuotas automobilis „Volvo“ ir M. R. vairuotas automobilis „Renault“ susidūrė. Tuo tarpu pareiškėjas skundu neigia savo kaltę iš esmės ginčydamas teisinį situacijos vertinimą, t. y. teikdamas, kad šiuo atveju eismo įvykis įvyko būtent minimos sankryžos ribose, todėl eismo įvykio kaltininkas turėjo būti nustatinėjimas, vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis važiavimą per sankryžą, dėl ko jau teismo buvo pasisakyta ankstesne įsiteisėjusia nutartimi, o papildomais procesiniais tyrimo veiksmais nebuvo gauta naujų duomenų, kurie pagrįstų jo kaltę.
Vertindamas tokiu pareiškėjo skundo teiginius, teismas kreipia dėmesį į nagrinėjamu atveju reikšmingą aplinkybę, apie kurią nurodo ir pareiškėjas, kad yra priimta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-1083/2019, kuri yra įsiteisėjusi, todėl vadovaujantis ANK 667 straipsnio 1 dalimi, yra privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia teismo nutartimi pagal ankstesnį pareiškėjo skundą jau buvo įvertinta šioje byloje jau pakartotinai nagrinėjama situacija dėl minimo eismo įvykio ir teismas įsiteisėjusia nutartimi aiškiai konstatavo, kad automobilio „Renault“ vairuotojas M. R., minėtoje sankryžoje, ketindamas pasukti į kairę, laikydamasis KET 157 punkto reikalavimų, privalėjo pristabdyti arba iš viso sustabdyti savo vairuotą automobilį, duoti kelią pareiškėjo automobiliui „Volvo“ ir savo manevrą (posūkį į kairę) baigti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Tačiau to M. R. minėtoje sankryžoje nepadarė, kas galėjo būti būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Be to, teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad šiuo atveju abiejų automobilių susidūrimo vietai, t. y. tam, kad abu automobiliai susidūrė galimai vos tik pervažiavus sankryžą, o pasekmės kilo vos tik kirtus sankryžos ribas, o taip pat automobilių pozicijoms, negali būti suteiktas didesnis reikšmingumas prieš kitas byloje nustatytas aplinkybes (pavyzdžiui, vieno iš eismo įvykio dalyvių pirmumo teisę judėti sankryžoje, išvažiuoti iš jos ir kt.), todėl vien tik automobilių susidūrimo vieta bei automobilių padėtis, neįvertinus kitų svarbių bylos aplinkybių, negali turėti lemiamos reikšmės teisiniam visos situacijos vertinimui. Todėl šioje nutartyje buvo padaryta išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija netinkamai teisiškai įvertino susidariusią situaciją bei nustatė eismo įvykio kaltininką, dėl ko byla buvo grąžinama skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai iš naujo tirti, kadangi teismui panaikinus skundžiamą nutarimą ir vietoje jo priėmus naują procesinį sprendimą, kuriuo atsakomybėn galimai būtų traukiamas kitas asmuo, būtų pažeistos šio asmens procesinės teisės. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šia įsiteisėjusia teismo nutartimi priimtu sprendimu dėl to paties fakto, kuria išdėstomas ne tik tos pačios situacijos teisinis vertinimas, bet ir nenustatoma pareiškėjo veiksmuose neteisėtų veiksmų, dėl ko jis galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad nors skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, neskųsdama tokio teismo procesinio sprendimo apeliacine tvarka, iš esmės neprieštaravo tokiam eismo įvykio aplinkybių vertinimui, tačiau vėliau, ši institucija pakartotinai priėmė skundžiamą nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje ir kuriuo pareiškėjas yra pakartotinai patrauktas administracinėn atsakomybėn už minėto eismo įvykio sukėlimą, prieš tai tik papildomais tyrimo veiksmais patikslinusi minimos gatvių sankryžos matmenų duomenis, o pakartotinai priimtame skundžiamame nutarime papildant kaltinimą aplinkybe, kad aptariamas eismo įvykis įvyko apie 5-10 metrų už minimos gatvių sankryžos, ir galiausiai, perkvalifikuojant pareiškėjo veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas <...>) bei nurodant, kad buvo pažeisti KET 101 ir 104 punktų reikalavimai. Tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad minėtoje teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje ne tik nebuvo nustatyti pareiškėjo veiksmuose neteisėti veiksmai bet, kaip jau minėta, konstatuojamas faktas, kad vien tik automobilių susidūrimo vieta bei automobilių padėtis, vos tik automobiliams pervažiavus sankryžą, neįvertinus kitų svarbių bylos aplinkybių, negali turėti lemiamos reikšmės teisiniam visos situacijos vertinimui, todėl skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos naujai patikti teismui patikslinti duomenys apie minimos sankryžos matmenis nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo nei šiuo metu galiojantis, juolab įvertinus visus bylos duomenys, nėra patikimai įrodyta aplinkybė, nurodyta skundžiamo nutarimo kaltinime, kad minimas eismo įvykis įvyko apie 5-10 metrų už šios gatvių sankryžos, kadangi tokios tikslios aplinkybės nepatvirtina jokie bylos duomenys ir nėra duomenų, kad ją galimą būtų objektyviai nustatyti, automobiliui „Renault“ po eismo įvykio iš karto momentiškai nesusistojus įvykio vietoje. Todėl kaip matyti, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, pakartotinai priimdama skundžiamą nutarimą patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn dėl minimo eismo įvykio sukėlimo, netinkamai vadovavosi teismo priimtu procesiniu sprendimu minėtoje 2019 m. sausio 18 d. nutartyje, kurioje aiškiai yra nurodoma, kad būtent M. R. veiksmai minėtoje sankryžoje galėjo būti būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, o skundžiamą nutarimą priėmusi institucija netinkamai teisiškai įvertino susidariusią situaciją bei nustatė eismo įvykio kaltininką, o skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos pozicija, siūlant minimą situaciją vertinti teisiškai kitu pagrindu, bei pateikiant teisiniam vertinimui nereikšmingus papildomus patikslintus duomenis apie eismo įvykio vietą, yra nepagrįsta, netinkama bei prieštaraujanti minėtai galiojančiai teismo priimtai nutarčiai.
Apibendrinus pirmiau išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino visus bylai svarbius įrodymus, netinkamai vadovavosi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl netinkamai teisiškai įvertino susidariusią situaciją bei nustatė eismo įvykio kaltininką. Įvertinus tai, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – byloje ne tik galima, bet būtina atlikti tyrimą, kuris lemtų tikrojo eismo įvykio kaltininko nustatymą ir objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu teismui panaikinus skundžiamą nutarimą ir vietoje jo priėmus naują procesinį sprendimą, kuriuo atsakomybėn galimai būtų traukiamas kitas asmuo, būtų pažeistos šio asmens procesinės teisės. Įvertinus tai, panaikinus skundžiamą nutarimą, byla grąžinamai institucijai iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-1330-2019 administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo tirti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.