- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- AN2-127-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02586-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Pažeidėjas
- UAB „Jurdas“
- Advokatai
- Saulius Pikturna, Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos (toliau – ir skundą padavęs asmuo, atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarimo, kuriuo V. V. (V. V.) (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) atstovės advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 13-ANR_N-1738-2020 ir administracinio nusižengimo teisena V. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. 2020 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1738-2020 V. V. buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 16 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. sausio 12 d., 14.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame namo rūsyje, kartu su piliečiais L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), savavališkai atliko statybos – remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kuriuos ginčija kitas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutarimu tenkino V. V. atstovės advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1738-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nutraukė. Teismas konstatavo, kad V. V. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto būtinojo šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės, todėl sprendė, jog V. V. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu UAB „duomenys neskelbtini atstovas advokatas Saulius Pikturna prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1738-2020; priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. patirtas atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino policijos komisariato surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog V. V. veikoje nėra ANK 518 straipsnyje nustatytų nusižengimo požymių. Atkreipia dėmesį, jog dėl sąmoningai užbetonuotų patalpų durų nukentėjęs asmuo iš karto kreipėsi į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti atsakingus asmenis. Šio tyrimo metu buvo surinkta labai svarbi informacija, tačiau skundą padavusio asmens teigimu, dėl jos Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė.
3.2. Nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada, jog V. V. vykdė (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininkų susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus, o nukentėjusysis asmuo tokių sprendimų neskundė. Pažymi, kad gyvenamojo namo savininkai niekada nepriėmė spendimo užbetonuoti nukentėjusiojo asmens valdomų patalpų duris. Nurodo, kad veikdamas atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo suprasti, jog sprendime nėra nurodyta užbetonuoti grindis. Atkreipia dėmesį, kad pagal Registrų centre registruotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, bendros patalpos aukštis yra 2,65 m. Atstovas akcentuoja, kad po V. V. veiksmų (grindų betonavimo) patalpos aukštis tapo 2,60 m, dėl šios priežasties nukentėjusiojo durys neatsidaro, jis negali naudotis turimu įėjimu ir per šį įėjimą patekti į patalpas.
3.3. Skundą padavusio asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į paties nusižengimo turinį – V. V. pylė betoną ant jau išlietų betono grindų. Nurodo, kad V. V. ketinimai nebuvo susiję su namo bendrijos sprendimais sutvarkyti bendrojo naudojimo objektus, priešingai, jo tikslas buvo pakenkti nukentėjusiajam asmeniui, užpilant betoną per lentos storį, jog nukentėjusysis asmuo negalėtų išeiti. Pasak skundą padavusio asmens, šie argumentai rodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino subjektyvųjį nusižengimo elementą – kaltę.
3.4. Pažymi, jog V. V. veiksmai nėra suderinami su Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias statinys turi būti statomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, be specialių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo, negali keistis. Atstovo įsitikinimu, savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Statybos įstatyme įtvirtintą trečiųjų asmenų interesų apsaugos principą.
3.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš šios bylos nagrinėjimo ribų. Pažymi, jog teismui buvo žinoma, kad dėl grindų įgilinimo nagrinėjama kita administracinio nusižengimo byla, kaltinant V. K., jog jis 2018 m. gruodžio 17 d. neva savavališkai įgilino grindis. Akcentuoja, jog teismas neturėjo vertinti liudytojo V. K. veiksmų ar nustatinėti fakto dėl menamo grindų įgilinimo, nes šiai bylai tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, tačiau teismas vertino neva įgilintų grindų aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-156-795/2020.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą; iš UAB „duomenys neskelbtini“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą, pagrįstai ir teisėtai nenustatė tyčios V. V. veiksmuose. Teigia, kad atlikti betonavimo darbai (dėl kurių V. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn) buvo siekis atstatyti rūsio grindis į pirminę (aukštesnę) padėti. Akcentuoja, kad tai buvo atliekama ne savavališkai, o vykdant visų namo gyventojų 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykusiame namo savininkų bendrijos susirinkime išreikštą valią. Atkreipia dėmesį, kad patalpų savininkas V. K. pats dalyvavo susirinkime ir girdėjo, jog bus atliekami grindų remonto darbai. Papildomai patikslina aplinkybę, kad UAB „duomenys neskelbtini“ niekada neturėjo atsarginio išėjimo pro bendro naudojimo patalpas, toks atsarginis išėjimas yra nereikalingas, tai yra konstatuota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 3 d. rašte. Be to, nurodo, jog apeliacinį skundą pateikė tik UAB „duomenys neskelbtini“, o nepasitvirtinus UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniam skundui apie padarytą administracinį nusižengimą, jam atsiranda pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį nutraukimo V. V. atžvilgiu pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl V. V. tyčios nebuvimo atliekant statybos – remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, jų pagrindu padarė motyvuotas išvadas. Tai, kad nesutinkama su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, jog įrodymai buvo vertinti selektyviai.
6. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame Institucijos nutarime nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuos pažeidė V. V., todėl toks nutarimas ydingas, ribojantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę konkrečiai žinoti, kokius teisės aktus, vykdydamas Bendrijos susirinkimo sprendimą, jis pažeidė, tuo pačiu apriboja galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Skundą nagrinėjantis teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad ANK 518 straipsnis neturi dalių, nors Institucijos protokole, nutarime, skundžiamame apylinkės teismo nutarime buvo nurodyta ANK 518 straipsnio 1 dalis, kaip taikytinos administracinės atsakomybės pagrindas. Akcentuotina, kad apylinkės teismas Institucijos 2020 m. liepos 14 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu nutraukė ne todėl, kad Institucijos protokole ir nutarime nėra nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o todėl, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. V. kaltę, padarius ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą. Tai, kad netinkamai nurodytas ANK 518 straipsnis, nėra esminis pažeidimas, lemiantis skundžiamo apylinkės teismo nutarimo neteisėtumą. Vertinant V. V. atsakomybę analizuojamas tinkamas ANK straipsnis (ANK 518 straipsnis).
8. Bylos esmė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, esančiame namo rūsyje V. V. kartu su kitais šio namo gyventojais atliko grindų betonavimo darbus bendro naudojimo patalpose, per kurias patenkama į šio daugiabučio namo šilumos punktą ir į V. bei J. K. priklausančias patalpas, plane pažymėtas R-19, kurias jie išnuomojo UAB „duomenys neskelbtini“. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad V. V. ketinimai nebuvo susiję su namo bendrijos sprendimais sutvarkyti bendrojo naudojimo objektus, priešingai, jo tikslas buvo pakenkti nukentėjusiajam asmeniui, užpilant betoną per lentos storį, jog nukentėjusysis asmuo negalėtų išeiti, taip pažeidžiant Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas. Būtent tokius V. V. veiksmus UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas vertina kaip savavaldžiavimą. Apygardos teismo vertinimu, skunde nurodyti V. V. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o juo labiau, veikimą tyčia.
9. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, negyvenamoji patalpa – negyvenamosios patalpos, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19, nuosavybės teise priklauso J. K. ir V. K.. Minėtos patalpos išnuomotos UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 1, b. l. 114; t. 2, b. l. 26, 27-32). Bylos duomenimis, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2019 m. vasario 27 d., todėl Bendrija tapo atsakinga ir už namo techninės priežiūros organizavimą ir namo konstrukcijų atitiktį esminiams statinio reikalavimams (t. 1, b. l. 31-39, 79- 87).
10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. rašto Nr. A51-69380/19(3.3.2.26E-UK) duomenimis, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos pirmininkė L. J. buvo informuota dėl būtinų priemonių nesiėmimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninei būklei gerinti. Be kita ko, rašte akcentuota, kad namo dalyje, kurioje yra negyvenamosios patalpos, pažymėtos nuo R-13 iki R-17, R-19 (kurias nuomojasi UAB „duomenys neskelbtini“) būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų bei nurodytas įpareigojimas pateikti išsamią informaciją apie numatytas ar numatomas priemones namo techninei būklei gerinti (t. 1, b. l. 89-92). Tuo pačiu ir šiuo pagrindu, 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo surengtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimas. Byloje esančio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo protokolo duomenimis, svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus rašte nustatytas įpareigojimas – sutvarkyti įėjimą į namo šilumos punktą bei nutarta organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui: sutvarkant priestato stogą ir sienas, bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis (6.1 punktas). Už šį sprendimą balsavo 15 iš 17 buto savininkų (t. 1, b. l. 62-64). Bendrijos pirmininkė su paklausimu kreipėsi į teisininkus dėl Bendrijos teisės atlikti darbus, dėl kurių buvo nutarta namo patalpų savininkų susirinkime. 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakyme dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodyta, jog Bendrija buvo įpareigota išspręsti klausimą – įėjimo į šilumos punktą patalpų, butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą išspręsti šį klausimą atstatydama buvusį grindų lygį, todėl tokius darbus Bendrija turi teisę atlikti (t. 1, b. l. 108-112). 2020 m. sausio 12 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame namo rūsyje V. V. (kartu su kitais asmenimis) atliko statybos – remonto (grindinio betonavimo) darbus.
11. Iš šių duomenų analizės akivaizdu, kad V. V. betonavimo darbus atliko ne savavališkai, iš keršto, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, o vykdant namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykusiame namo savininkų bendrijos susirinkime išreikštą valią. Pareiškėjas V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. padidino duris ir pažemino grindis, darbus atlikinėjo susirinkimo sprendimu (t. 2, b. l. 21). Liudytojas V. K. patvirtino, kad Bendrijos susirinkime dalyvavo (t. 2, b. l. 67), taigi jam buvo žinomas priimtas namo savininkų sprendimas dėl grindų betonavimo bendro naudojimo patalpose, tačiau nei jis, nei UAB „duomenys neskelbtini“ tokio sprendimo teismine tvarka neskundė, o kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2020 m. sausio 23 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 40-41). Kadangi Bendrijos sprendimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, laikytina, kad V. V. veikė Bendrijos susirinkimo metu priimto sprendimo pagrindu, todėl tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas. Skundą padavusio asmens teigimu, gyvenamojo namo savininkai niekada nepriėmė spendimo užbetonuoti nukentėjusiojo asmens valdomų patalpų durų, tačiau kaip minėta, Bendrijos sprendimas buvo priimtas atstatyti grindis į buvusį lygį. Skunde akcentuojama, kad po V. V. veiksmų (grindų betonavimo) pakito patalpos aukštis, dėl ko neatsidaro nukentėjusiojo durys, nurodomos aplinkybės, kaip pareiškėjas V. V. pylė betoną ant jau išlietų betono grindų, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl V. V. atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti V. V. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, nėra. Vien UAB „duomenys neskelbtini“ siekis patraukti V. V. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo V. V. veiksmus laikyti savavaldžiavimu.
12. Nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismas, vertindamas K. veiksmus ar nustatinėdamas faktą dėl menamo grindų įgilinimo, išėjo iš šios bylos nagrinėjimo ribų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, jog rūsio bendro naudojimo patalpoje grindis pagilino V. K. ar jo prašymu kiti asmenys, tuo pačiu pažymėjo, jog ši aplinkybė reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, be to, nepaneigia, kad rūsio grindys buvo pagilintos be Bendrijos sutikimo. Apeliaciniame skunde akcentuojama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-156-795/2020, tačiau pažymėtina, kad nurodytoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos nei šioje administracinio nusižengimo byloje.
13. Apibendrindamas kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo reikalavimo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. patirtas atstovavimo išlaidas.
14. V. V. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma iš UAB „duomenys neskelbtini“ priteisti proceso išlaidas – 300 Eur, atitinkamai prie atsiliepimo pridėta teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito kopijos. Prašymas netenkinamas. Vadovaujantis ANK 649 straipsniu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsiliepimo pateikimas V. V. nebuvo privalomas. Atsiliepimą į skundą parengė advokatė, kuri dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jai buvo žinomos. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į prašomų priteisti išlaidų dydį, neatitinkantį proporcingumo kriterijų, prašymas atlyginti proceso išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti i Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinio skundo netenkinti.
Netenkinti V. V. prašymo iš UAB „duomenys neskelbtini“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.