Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, Astai Bernatavičienei, nuteistojo T. J. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta 30 (trisdešimties) parų areštas. Įskaityta nuteistajam į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-08 iki 2015-03-09 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Priteista iš nuteistojo T. J. 200 (du šimtai) eurų nukentėjusiajai D. K. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. kovo 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš rakinamos laiptinės aikštelės, esančios tarp antro ir trečio aukštų, adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, tai yra D. K. priklausančius du sportinius dviračius, kurių bendra vertė 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. K. 200 eurų turtinę žalą.

Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę būtina buvo atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. T. J. teistas aštuonis kartus, šiuo metu teisiamas devintą kartą, visi nusikaltimai susiję su svetimo turto vagystėmis. 2012 metais administracine tvarka baustas 11 kartų, 2013 metais atliko laisvės atėmimo bausmę, 2014 metais administracine tvarka baustas 7 kartus, pastarieji teisės pažeidimai padaryti būnant neblaiviam, šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimą padarė taip pat būdamas neblaivus. T. J. praeityje vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės atidėjimas - panaikintas; du kartus buvo paleistas lygtinai, vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad T. J. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisindavo ir toliau darydavo naujus tyčinius nusikaltimus, pastarąjį kartą neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, vėl nusikalto. T. J. žalos nukentėjusiajai neatlygino, nors žadėjo tai padaryti iki nuosprendžio priėmimo. Kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus nedirba, neregistruotas darbo biržoje, todėl darytina išvada, kad vagystės yra jo pragyvenimo šaltinis. Bylos medžiaga leidžia manyti, kad pas T. J. yra susiformavę nusikalstami polinkiai ir jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto elgesio bei toliau ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie duomenys T. J. apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Baudžiamojoje byloje nustatyta viena T. J. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Prokurorės įsitikinimu, atsižvelgus į padarytos veikos aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, T. J. asmenybę, jo kriminalinę praeitį, jam turi būti paskira griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo T. J. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėją advokatę prašiusią apeliacinį skundą atmesti sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nuosprendis keistinas dėl netinkamai T. J. paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo atžvilgiu ir nepagrįstai T. J. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė vadovavęsis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 straipsnyje, tačiau įvertinęs tai, kad praeityje kaltinamasis teistas aštuonis kartus, daug kartų baustas ir administracine tvarka (b. l. 63-77), dalis nuobaudų yra galiojančios, kad jis niekur nedirba, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, parinko tokią bausmės rūšį, kuri savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per švelni.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

Kolegija sutinka su prokurorės teiginiu, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog T. J. teistumas išnykęs, kas prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kaltinamasis teisiamas jau devintą kartą, ankstesni teistumai išimtinai susiję su svetimo turto vagystėmis. Paskutinį kartą už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikęs, teistumui neišnykus, jis ir vėl padarė analogišką tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Nors naujojoje BK 56 straipsnio redakcijoje ( 2015-03-19 įstat. Nr. XII-1554 red., nuo 2015-03-24) nebeliko nuostatos, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai turi skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiuo atveju yra visa eilė kitų aplinkybių, duodančių pagrindo teigti, jog jam paskirta arešto bausmė, kuri nors ir teismo buvo įvardinta kaip trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. J. praeityje vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės atidėjimas panaikintas, jis du kartus buvo paleistas lygtinai, vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, visiškai sutinka su prokurorės teiginiu, kad tai neginčijamai rodo, jog T. J. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisindavo ir toliau darydavo naujus tyčinius nusikaltimus, pastarąjį kartą neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, vėl nusikalto. Atktreiptinas dėmesys ir į kitas, neigiamai kaltinamjąjį charakterizuojančias aplinkybes. T. J. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiajai padarytą žalą žadėjo atlyginti iki nuosprendžio priėmimo, tačiau to nepadarė, kas taip pat rodo jo nenorą tinkamai vertinti savo elgesį ir stengtis panaikinti dėl to atsiradusius neigiamus padarinius. Kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus, niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, kas pagrįstai leido prokurorei daryti išvadą, kad vagystės yra jo pragyvenimo šaltinis ir su šia išvada taip pat sutinka ir aukštesnysis teismas. Aptartų duomenų visuma T. J. charakterizuoja neigiamai, kaip ignoruojantį visuotinai pripaži ntas elgesio normas, linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis į BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad T. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, neišnykus ankstesniam teistumui, teistas už analogiškas tyčines veikas 8 kartus, sistemingai daro pažeidimus ir yra baustas, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 61 str. teisėjų kolegija vertina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pagal BK 60 str. laikoma sunkinančia aplinkybe, bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, sprendžia, kad T. J. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje skirtina ne didesnė laisvės atėmimo bausmė kaip šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. J. išlaidos sudaro 46,32 Eur dydžio advokato užmokestis ( b. l. 129). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Tokiu būdu užtikrinamas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinas, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, LAT nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl T. J. paskirtos bausmės pakeisti ir nuteistajam T. J., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2015 m. kovo 9 d. (1 d.).

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. J. sulaikymo vykdant nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.