- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-722-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36649-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- Ž. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. Z. ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo P. V. priteisti 15 776,99 EUR žalos atlyginimo (14 496,99 EUR defektų ištaisymo kaina, 200 EUR už sandarumo testą, 1 000 EUR už ekspertizę, 80 EUR už faktinių aplinkybių konstatavimą), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas pasiūlė ieškovei atlikti statybos darbus jo nurodytomis sąlygomis – ieškovė už atliktus darbus turėjo atsiskaityti tik su atsakovu ir tik grynaisiais pinigais. Atsakovui už sienų mūrijimo darbus ieškovė sumokėjo grynaisiais pinigais 3 438,95 EUR, tačiau atsakovas nepateikė jokių apskaitos dokumentų ar rangos sutarties. Laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2014-12-30 ieškovė atsakovui perdavė 31 626,51 EUR sumą už papildomus darbus. Atsakovas atliko ne visus pagal susitarimą sutartus darbus, be to nepateikė jokio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto. Paskutinio susitikimo metu atsakovas nurodė nesudarysiantis rangos sutarties su ieškove. Praėjus pusantrų metų nuo statybos darbų atlikimo, išryškėjo tam tikri darbų trūkumai, tačiau atsakovas teigė visus darbus atlikęs tinkamai. Ieškovė kreipėsi į kitas įmones, kurios nurodė, kad brokas atsirado dėl netinkamai sumontuotų smeigių. Atsakovas šių faktų nepripažino ir nustojo bendradarbiauti su ieškove. Ekspertas konstatavo statybos darbų trūkumus ir nustatė 14 496,99 EUR jų ištaisymo kainą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė turi įrodyti sutarties sudarymo faktą. Pažymėjo, kad ieškovė viso statybos proceso metu nesutikdavo papildomai tartis ir apmokėti papildomų darbų kainos. Ieškovė nesutiko keisti darbų sąmatos, tokiu būdu prisiėmė riziką dėl darbų kokybės ir galutinio rezultato. Teigė, kad nustatyti trūkumai nėra esminiai, nes netrukdo naudoti pastato pagal paskirtį. Ieškovė žinojo, kad ne visi darbai buvo atliekami naudojant aukščiausios rūšies medžiagas, nes jos kainuotų daugiau, o ieškovė norėjo kuo pigesnės sąmatos. Atsakovas taip pat nesutiko su eksperto nurodyta defektų šalinimo suma.
5. Trečiasis asmuo L. G. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo P. V. ieškovės Ž. Z. naudai 15 776,99 EUR žalos atlyginimo, 1 866,44 EUR bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 776,99 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo P. V. 10,09 EUR pašto išlaidų valstybės naudai.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad atliko rangos darbus ieškovės naudai ne kaip verslininkas, pripažino, kad turi būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ar, kad atsakovas nemokėjo PVM ar kitų mokesčių, nėra pagrindas jo nelaikyti verslininku.
8. Vadovaudamasis CK 6.697 str. 3 d. bei kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad darbų trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės, ieškovė turi įrodyti tik trūkumų atsiradimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškinys neįrodytas, o statybų trūkumai nėra esminiai. Pažymėjo, kad iš esmės visi teismo apklausti liudytojai, paneigė šią atsakovo nurodytą aplinkybę, aiškiai nurodė, kokius darbo trūkumus padarė atsakovas, kokius pažeidimus pastebėjo apžiūrėdami namą (tie, kurie nuvyko į vietą). Liudytojai patvirtino, kad smeigės pritvirtintos nesilaikant technologinių reikalavimų, o fasado darbų nepabaigimas, dekoro neuždėjimas niekaip negalėjo įtakoti to, jog iš fasado išlindo smeigės. Jie taip pat nesutiko su atsakovo nuomone, jog nuo oro ir drėgmės pokyčių, veikiančių polistirolą, paveikios buvo ir smeigės, taip pat atkreipė teismo dėmesį į eilę kitų grubių statybos technologijos pažeidimų – įstrižai įgręžtas smeiges, kiaurai pragręžtus blokelius, per mažą klijų sluoksnį, per mažą armavimo sluoksnį. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma konstatuotina, kad namo statybų brokas atsirado dėl atsakovo kaltės.
9. Nors atsakovas iš esmės ginčijo eksperto išvadą kaip neobjektyvią ir netinkamą, tačiau nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadas. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti eksperto, kuris šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, šališkumu. Akcentavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog trūkumai yra tik eksperto tikrintose vietose, o visos kitos namo dalys neturi trūkumų.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, jog esamus trūkumus galima ištaisyti už maždaug 2 000 EUR nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais, kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovas taip pat ginčijo tai, kad ekspertas žalos dydį paskaičiavo įtraukdamas PVM mokestį, nors ieškovė atsakovui jo nemokėjo. Teismo vertinimu, atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu dėl paskaičiuoto PVM mokesčio yra visiškai nepagrįstas, kadangi aplinkybė, jog atsakovas nemokėjo PVM mokesčio, yra pagrindas pradėti mokestinius patikrinimus, o ne atleisti jį nuo žalos atlyginimo kartu priskaičiuojant PVM mokestį. Atsakovui nepateikus jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų mažinti priteistinos žalos dydį, teismas, remdamasis eksperto pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata bei kitais pateiktais įrodymais, ieškovės prašomos priteisti žalos dydį laikė pagrįstu ir ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių egzistavo statybos rangos ir vartojimo sutarties teisiniai santykiai. Byloje neginčytinai nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė su atsakovu nesudarė statybos rangos sutarties. Atsakovas neveikė juridinio asmens vardu, taip pat neturėjo verslo liudijimo teikti statybos darbų paslaugas. Todėl jis negalėjo teismo būti pripažintas verslininku, o ieškovė neturėjo teisės užsakyti statybos darbus, kadangi neturėjo įstatymo reikalavimus atitinkančio techninio darbo projekto ir statybos techninio prižiūrėtojo. Byloje nėra jokių įrodymų apie konkretų galutinį atsakovo sukurtą ir perduotą darbų rezultatą (LR CK 6.676 str. 2 d.), nes į bylą nepateiktas darbų priėmimo - perdavimo aktas. Atsakovas faktiškai darbų nepridavė iki šiol, o ieškovė nepriėmusi darbų rezultato neturėjo pareigos už juos sumokėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, proceso šalių paaiškinimų, bei nesant tarp šalių pasirašytai statybos rangos sutarties, nėra galimybės neginčytinai konstatuoti kokiais konkrečiais terminais turėjo būti galutinai atliekami darbai; kiek ir kokių darbų turėjo būti atlikta. Tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas dėl statybos darbų atlikimo neatitinka viešosios teisės normų reikalavimų, kadangi šalys iš esmės nesilaikė bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos principo, neturėjo ir nevedė statybinės dokumentacijos, statybos techninis prižiūrėtojas nefiksavo vykdytų statybos darbų proceso, ar jų etapų. Todėl minėti pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos darbų atlikimo faktui, jų atlikimo terminui, apimčiai ir kainai, ir šių pažeidimų konstatavimas turėjo reikšmės paskirstant minėtų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą tarp šalių, tačiau Teismas to nepadarė. Apelianto vertinimu, ieškovė turi atsakyti už statybos darbų trūkumus LR CK 6.689 str. 4 d. pagrindu kaip asmuo, netinkamai organizavęs techninę priežiūrą. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad bylos įrodymai patvirtina, jog statybos techninės kontrolės nevykdymas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios gyvenamasis namas tariamai buvo statomas su tam tikrais neesminiais defektais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti eksperto nešališkumu, tačiau neatsižvelgė, jog duodamas parodymus teisme šis ekspertas negalėjo detaliai prisiminti atliktos ekspertizės aplinkybių, jas paaiškinti, atsakyti į pateiktus klausimus. Iš esmės tik darė nuorodą į atliktos ekspertizės išvadą. Teismas privalėjo suabejoti eksperto šališkumu, jo priklausomumu nuo ieškovės valios bei jo negalėjimu objektyviai atlikti ekspertinį vertinimą. Tokiu atveju priimdamas sprendimą privalėjo nesiremti ekspertizės duotomis išvadomis, o atvirkščiai – spręsti klausimą dėl nepriklausomos ekspertizės paskyrimo. Ekspertizė atlikta nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, o Ekspertizės akte nurodyti atliktų statybos darbų trūkumai pripažintini neesminiais. Juolab kad namas priduotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre ir jau kelis metus naudojamas pagal paskirtį. Nagrinėjamoje byloje teismas užkirto kelią atsakovui įrodinėti žalos dydį, savarankiškai neskirdamas papildomos statybos ekspertizės, arba nepasiūlydamas tokią procesinę teisę realizuoti atsakovui.
14. Teismas neteisingai vertino ekspertizės aktų duomenis ir nepagrįstai bei visiškai nemotyvuotai vadovavosi eksperto lokalinėje sąmatoje pateiktomis sumomis. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė pateikdama ieškinį teisme, siekė ne ištaisyti pavienius galimus gyvenamojo namo trūkumus, bet iš esmės pagerinti projektą iš B klasės į A klasę. Sudarant statybos darbų sąmatas ieškovė ir atsakovas susitarė, jog į sąmatos turinį šalys neįtraukia PVM mokesčio. Ekspertas atlikęs taisytinų darbų paskaičiavimus, PVM mokestį (viso 2 516,01 eurų sumą) įtraukė į lokalinę sąmatą, o Teismas jį priteisė ieškovei. Teismas visiškai nepasisakė kodėl PVM mokestį iš atsakovo priteisė ne Valstybės naudai, o ieškovės. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog lokalinės sąmatos (sąmatos eilės Nr. 13, darbo kodas N26P-1205) eksperto numatyti namo sienų fasado esamo izoliacinio sluoksnio nuardymas ir naujo 10 cm storio priklijavimas (rytinis, pietinis, vakarinis ir viršutinė dalis prie gegnių šiaurinio fasado) iš esmės reikštų esamos situacijos pabloginimą, tačiau ekspertas nesugebėjo paaiškinti šio sprendimo, dėl šios aplinkybės nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas.
15. Teismas priimdamas sprendimą papildomai vadovavosi byloje apklaustų liudytojų A. B., J. M., Š. M. parodymais. Pažymėtina, kad visi nurodyti liudytojai pripažino, kad neturi statybos eksperto kvalifikacijos ir negali bylai teisingam išsprendimui pateikti ekspertinio vertinimo, o tik asmeninę nuomonę. Atsakovo vertinimu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles byloje, nes neįvertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų (liudytojų A. B. ir J. M. duotų parodymų) prieštaringumo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ž. Z. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad nei statybos rangos, nei vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyta statybos rangos sutarčiai taikomų formos reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir apeliantas nesudarė rašytinės rangos sutarties. Siekdama įrodyti, kad tarp šalių buvo susiklostę statybų rangos teisiniai santykiai, ieškovė į bylą pateikė tarp ginčo šalių vykusį susirašinėjimą kartu su visais elektroninių laiškų priedais, apelianto parengtas ir ieškovei elektroniniu paštu pateiktas sąmatas bei kitus rašytinius įrodymus. Šių rašytinių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė fakto, jog jis atliko pas ieškovę statybos darbus, plačiai ir detaliai apibūdino visą atliktų darbų eigą bei procesą. Ieškovės vertinimu, apelianto argumentai dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo vartojimo santykiais, nepagrįsti, kadangi verslininko kategorija aukščiau nurodytuose teisės aktuose nėra susieta su fizinio asmens veikimu juridinio asmens vardu, ar tuo labiau tik turint verslo liudijimą. Ta faktinė aplinkybė, kad apeliantas neva veikė neišsiėmęs verslo liudijimo, rodo tik tai, kad apeliantas galimai veikė pažeisdamas viešosios teisės reguliuojamus mokestinius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, tačiau tai neturi nieko bendra su nagrinėjama byla.
18. Ieškovės vertinimu, taip pat neapgrįsti apelianto argumentai, jog ieškovė neturėjo teisės užsakyti pas apeliantą statybos darbų, nes ieškovė neturėjo įstatymo reikalavimų atitinkančio techninio darbo projekto, kadangi 2014 m. gegužės 27 d. keliais elektroniniai laiškais išsiuntė apeliantui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) įvairias techninio darbo projekto dalis, o 2014 m. gegužės 29 d. – visos apimties techninį darbo projektą (TDP). Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantas, atliktus darbus galima nustatyti iš ieškovės pateiktų apelianto parengtų lokalinių sąmatų. Apeliantas pripažino, kad jis parengė ieškovės Teismui pateiktas sąmatas. Civilinėje byloje nustatyta, kad apeliantas gavo iš ieškovės nustatyto dydžio pinigines sumas, apeliantas jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo nereiškė nei vykdant darbus, nei šios civilinės bylos nagrinėjimu metu. Apeliantas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, su didžiąja dalimi ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių sutiko bei jas pripažino. Ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, t.y. pateikė rašytinius įrodymus, kad apelianto atlikti statybos darbai atlikti netinkamai, pažeidžiant normatyvinius statybos reglamentus, nesilaikant darbų technologinių reikalavimų.
19. Ieškovė pažymi, jog viena vertus, apeliantas tvirtina, kad ieškovė sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris vykdė statybos techninę priežiūrą, darbų atlikimo metu davė apeliantui įsakmius bei privalomus nurodymus ir priiminėjo darbų rezultatus, kitu atveju, apeliantas teigia, jog ieškovė sutarties su jokiu trečiuoju asmeniu nesudarė, o tarp ieškovės ir apelianto buvo susitarimas, jog ieškovė pati asmeniškai rūpinsis statybos technine priežiūra. Toks apelianto pozicijos nenuoseklumas rodo, kad jis visais įmanomais būdais siekia klaidinti teismą tam, kad išvengtų atsakomybės. Apeliantas žadėjo ieškovei, kad jis pasirūpins visais su statybos procesu susijusiais klausimais. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas apelianto deklaruojamas faktines aplinkybes, t.y. kad būtent apeliantas, o ne koks nors kitas asmuo yra atsakingas už nustatytą statybos darbų netinkamą atlikimą. Apeliantas, teigdamas, jog pati ieškovė yra atsakinga už tai, kad jis netinkamai atliko statybos darbus, yra neteisus, kadangi ieškovė yra vartotoja, kuri turi mažiau žinių, susijusių su statybomis, nei apeliantas – profesionalus, visą gyvenimą statybos srityje dirbantis asmuo.
20. Pažymėjo, jog duodančių pagrindo abejoti eksperto objektyvumu duomenų civilinėje byloje nėra. Ieškovė siekė, kad apeliantas kartu su ja nustatytų galimas fasade iškilusių smeigių atsiradimo priežastis, tačiau apeliantas atsisakė dalyvauti tame procese. Apeliantas nepateikė duomenų, kad eksperto pateikta ataskaita yra prieštaringa ir/ar neatitinkanti faktinių aplinkybių. Apelianto iniciatyva civilinėje byloje buvo apklausti liudytojais kiti asmenys, kurie iš esmės patvirtino ataskaitoje nustatytų trūkumų faktą bei priežastinį ryšį, statybos darbų trūkumų atsiradimo mechanizmą. Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos nagrinėjimo abi šalys turėjo visas procesines teises ir pareigas bei galimybes jomis naudotis. Apeliantas bylą vedė per atstovą ir teisę prašyti skirti ekspertizę byloje turėjo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau šia teise nesinaudojo.
21. Nėra aišku, kokių faktinių duomenų pagrindu apeliantas tvirtina, kad ieškovės siekis yra gyvenamojo namo energetinio efektyvumą padidinti iš B į A klasę. Nė vienas iš ieškinyje nurodytų trūkumų nėra pareikštas dėl to, kad apelianto atlikti statybos darbai neatitinka tam tikrai energetinio efektyvumo klasei būtinus atlikti statybos darbus. Teismas visiškai pagrįstai priteisė iš apelianto ieškovės naudai defektų ištaisymo kainą, kurios dydis – 14 496,99 EUR. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad defektų ištaisymo kaina yra per didelė ar apskaičiuota neteisingai. Kadangi ieškovė neturi galimybių susigrąžinti PVM, ji faktiškai turės sumokėti PVM būsimam rangovui, t.y. patirs turtinio pobūdžio praradimus. Nesuprantami apelianto teiginiai esą ekspertas negalėjo ar nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus. Visi byloje kviesti liudytojai yra tam tikrų statybos metu naudojamų statybinių medžiagų atstovai, puikiai žinantys kaip turi būti naudojami jų platinami produktai. Būtent apie šių statybos medžiagų naudojimą minėti liudytojai davė paaiškinimus, todėl teigti, kad tai yra šių asmenų asmeninė nuomonė, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių už netinkamai atliktus statybos rangos darbus priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovė įrodė tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių egzistavimo faktą ir kad namo statybų brokas atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, o atsakovas šių aplinkybių įrodymais nepaneigė. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė, jog byloje nėra rangos sutarties, darbų perdavimo akto, statybinės dokumentacijos, ieškovė nebuvo sudariusi statybos techninės priežiūros sutarties, todėl namo defektai yra ne atsakovo darbų rezultatas, o pačios ieškovės nepakankamo atidumo ir rūpestingumo pasekmė. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto išvada bei reikiamos kvalifikacijos neturinčiais liudytojų parodymais bei netinkamai nustatė žalos dydį, priteisdamas ją kartu su PVM mokesčiu.
24. Pažymėtina, jog CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą, kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis) numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatant, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).
25. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apelianto argumentus, jog tarp šalių nebuvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai ir atsiradę namo defektai yra pačios ieškovės nepakankamo rūpestingumo ir atidumo rezultatas.
26. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.).
27. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas apeliaciniame skunde selektyviai vertina byloje esančius įrodymus, aiškindamas juos sau palankia linkme. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumą, tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog susitarimas sudaromas, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Nutarties 24 p. nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad rangos sutarties esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, šalių paaiškinimai bei byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas su fotonuotraukomis ir sąmatomis, neginčijamai patvirtina faktą, jog atsakovas įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. Argumentų paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ieškovė laikytina vartotoja, o atsakovas verslininku, apeliantas nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog nesant rašytinės rangos sutarties bei darbų priėmimo – perdavimo akto, nėra galimybės nustatyti darbų apimties ir terminų. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė nesieja atsakovo neteisėtų veiksmų su statybos darbų terminų pažeidimu ar nepilnu susitartų darbų atlikimu. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas žalos priteisimas už nekokybiškai atsakovo atliktus statybos darbus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų paneigiančių, jog darbus už kuriuos reikalaujama žalos atlyginimo atliko ne atsakovas, o atsiradę defektai kilo ne dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovės patirtą žalą lėmė rašytinės rangos sutarties, statybų dokumentacijos ar statybos techninio prižiūrėtojo nepasamdymas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ankščiau minėtas rangos teisinių santykių reglamentavimas patvirtina, kad iš įsipareigojimo atlikti tam tikrus darbus tiesiogiai išplaukia ir rangovo atsakomybė už darbų rezultatą (tinkamą jo kokybę). Taigi, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog nustatyti namo defektai laikytini ieškovės nepakankamo rūpestingumo ir atidumo pasekme.
28. Apeliantas kvestionuoja skundžiamą sprendimą ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės užsakymu atliktos ekspertizės akto išvadomis.
29. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas (išvada) yra specifinė įrodinėjimo priemonė tuo, kad joje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai yra išvestinis įrodymas. Ginčuose dėl statybos darbų atlikimo eksperto išvados yra ypač dažna įrodinėjimo priemonė, nes specialių kompetencijų turintis ekspertas turi atlikti objektyvų ir nešališką vertinimą. Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Jeigu ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti teismą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti efektyvi tik tada, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
30. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktos ekspertizės akto išvadų nelaikė didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu ir vertino jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat atsižvelgdamas į byloje apklaustų liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus. Kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalių procesinių teisių, tenkino atsakovo prašymus dėl liudytojų bei eksperto apklausos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą abejoti ekspertizę atlikusio eksperto nepriklausomumu ir objektyvumu. Vien ta aplinkybė, jog ekspertizė atlikta ieškovės užsakymu savaime nesuponuoja išvados apie eksperto šališkumą. Apeliantas nei susipažinęs su ekspertizės išvadomis, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizę byloje, nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva paskirti byloje ekspertizę atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi tokio pobūdžio bylose CPK nenumato aktyvaus teismo vaidmens. Šiame kontekste taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai susiję su liudytojų parodymų vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog minėti liudytojai į teismo posėdį buvo kviečiami atsakovo prašymu, atsižvelgiant į jų pateiktą nuomonę rengiant ekspertizės akto išvadas. Nors kaip nurodo apeliantas šie asmenys neturi statybos eksperto kvalifikacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tai neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovės reikalaujamą priteisti žalą. Pažymėtina, jog apklausti asmenys kaip prekiaujantys statyboje naudotomis medžiagomis tik pateikė informaciją apie šių medžiagų savybes ir galimą aplinkos poveikį joms bei pateikė nuomonę apie priežastis galimai lėmusias defektų atsiradimą. Šiuo atveju kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, visi apklausti liudytojai iš esmės patvirtino byloje kitų įrodymų pagalba jau nustatytą aplinkybę, jog atsakovas analizuojamus darbus atliko nesilaikydamas techninių reikalavimų ir paneigė faktą, jog atsiradusius defektus galėjo nulemti atsakovo įvardytos priežastys.
31. Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentų grupę, susijusią su priteistinos žalos dydžio paskaičiavimu kartu su PVM mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl atsakovės siekio pagerinti namo projektą iš B klasės į A klasę šiuo atveju nėra pagrįsti įrodymais ir neturi įtakos teisingam nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimui. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė prašydama priteisti dėl atsakovo kaltės jai padarytą žalą, į bylą pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, t.y. sąmatą su konkrečia suma, kuri reikalinga nustatytiems defektams pašalinti. Atsakovas nesutikdamas su žalos dydžiu nepateikė objektyvių ir įrodymais pagrįstų skaičiavimų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismui abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžiu ir mažinti ieškovės prašomą priteisti žalą. Pažymėtina, jog žalos dydis šiuo atveju siejamas su atsakovo padarytų statybos defektų pašalinimu, taigi, aplinkybė, jog šalims susitariant dėl rangos darbų į sąmatą nebuvo įtrauktas PVM mokestis ir atsakovas jo nemokėjo, nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovės pasamdytas rangovas atsakovo padarytus defektus pašalins neskaičiuodamas PVM mokesčio.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
34. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 EUR teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 138 EUR išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Pažymėtina, jog priteistina bylinėjimosi išlaidų suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2018 m. rugpjūčio 10 d. todėl vadovaujantis minėtų rekomendacijų 8.11 punktu bei atsižvelgiant į tuo metu buvusį bruto darbo užmokesčio dydį maksimalus galimas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1216,41 EUR. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintinos iki 1216,41 EUR ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina iš viso 1354,41 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1354,31 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.