Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-366-634/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-14
Bylos Nr.: 1A-366-634/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32005-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: I. M.
Advokatai: Evaldas Liutkevičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-634/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32005-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,nuteistosios I. M. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant I. M. per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti 993,12 Eur dydžio turtinę žalą, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. M. priteista J. B. naudai 993,12 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o A. B. naudai priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš I. M. priteista valstybės naudai 440,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. M. nuteista Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.40 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), mažametės A. B., (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia sugriebė rankomis už J. B. kaklo ir jį suspaudė bei kojomis spyrė ne mažiau šešis kartus J. B. į pilvo sritį, tęsdama savo nusikalstamą veiką, rankomis sugriebusi už nukentėjusiosios J. B. vilkėto chalato, išstūmė J. B. iš buto į laiptinę, kur rankomis vėl sugriebė J. B. už kaklo ir jį suspaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą, o mažametei nukentėjusiajai A. B. – išgąstį ir psichologinį diskomfortą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Be to, I. M. nuteista už tai, kad ji 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.45 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tarpduryje, mažametei A. B. ir J. B. matant, tyčia dešine ranka nutraukdama nuo J. B. kaklo auksinę grandinėlę - 990 Eur vertės, atvirai pagrobė J. B. turtą ir padarė nukentėjusiajai J. B. kraujosruvą su nubrozdinimu kaklo kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai mažametei A. B. sukėlė išgąstį ir psichologinį diskomfortą. Veikos kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. I. M. kaltė dėl tyčinio skausmo sukėlimo mažametės A. B. akivaizdoje J. B., sugriebiant rankomis už kaklo ir jį suspaudžiant bei kojomis spiriant ne mažiau šešis kartus J. B. į pilvo sritį, įrodyta visiškai. Taip pat visiškai įrodytas I. M. inkriminuotas atviras J. B. priklausančio 990 Eur vertės turto – auksinės grandinėlės pagrobimas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas.

1.2. I. M. padarė dvi nesunkias ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką, veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. I. M. veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji dirba, praeityje neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, nuobauda galiojanti, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į smurto pobūdį ir intensyvumą, ir paskyrė I. M. laisvės apribojimo bausmę, o už kiekvieną padarytą veiką parinko bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

1.3. Teismas sprendė, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas ir tenkintas visiškai. J. B. parodymai, kad jos pagrobtos grandinėlės vertė yra 990 Eur, o gydytojo paskirti vaistai kainavo 3,12 Eur, yra pagrįsti. Turtinę žalą J. B. patyrė dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, jos dydį teismas laikė pagrįstu, dėl to iš I. M. priteista J. B. naudai 993,12 Eur turtinės žalos atlyginimo.

1.4. Teismas sprendė, kad nukentėjusioji J. B. dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, o A. B. – išgąstį ir psichologinį diskomfortą, dėl kurių laikinai pablogėjo jų gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Teismas, įvertino bylos aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios atliktų veiksmų intensyvumą, veiksmų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios kaltės laipsnį ir formą, teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sprendė, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios J. B. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus yra 1200 Eur, o už mažametės išgąstį ir psichologinį diskomfortą – 300 Eur.

Šalies argumentai

3. Nuteistosios I. M. gynėjas advokatas E. Liutkevičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, I. M. išteisinantį nuosprendį.

1.5. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi grindžiamas ne įrodymais, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančias kaltę, o prielaidomis, jokių bylos nagrinėjimo eigoje nepašalintų abejonių, neaiškumų ir netikslumų neaiškinant kaltinamosios naudai. Be to skundžiamame nuosprendyje netinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimai.

1.6. I. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, nuosekliai ir kategoriškai neigė naudojusi prieš nukentėjusiąją fizinio smurto veiksmus. Liudytojas N. S., matęs moterų konfliktą nuo jo pradžios iki pabaigos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme taip pat nuosekliai ir kategoriškai neigė, kad I. M. šio konflikto metu būtų J. B. spardžiusi ar smaugusi. N. S. parodymais, I. M. žodinio konflikto metu buvo sugriebusi J. B. už chalato. Jokių kitų I. M. fizinių veiksmų J. B. atžvilgiu šis liudytojas nėra nurodęs.

1.7. N. S. parodymų dalį faktiškai patvirtino J. B. mažametė duktė A. B. jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. A. B. parodė, kad mamą „laikė už chalato iš priekio paėmusi moteris“, „ta moteris nutempė mamą paėmusi už rūbų prie kaimyno durų“, „ji įėjo į butą, kai griebė mamai už chalato“. Jokio spyrimo šešis kartus į pilvą ir smaugimo (ar sugriebimo rankomis už kaklo) du kartus skirtingose vietose, t. y. fizinio smurto veiksmų, kuriais, sutinkamai su skundžiamo nuosprendžio išvadomis J. B. ir buvo sukeltas fizinis skausmas, A. B. šioje apklausoje nenurodė.

1.8. Garso įraše iš bendrojo pagalbos centro, darytame 2020 m. rugpjūčio 10 d., 22 val. 49 min., J. B. nurodo buvusi užpulta girtų vyro ir moters, kurie ją smaugė. Apie jokį spardymą į pilvą J. B. šiame įraše nekalba. Tą pačią dieną, 23 val. darytame vaizdo įraše užfiksuotas J. B. bendravimas su po jos telefoninio skambučio į įvykio vietą atvykusias policijos pareigūnais. Šio 37 minutes trukusio bendravimo metu J. B. apie kokį nors jos smaugimą ar spardymą nieko nekalba. Apie tariamai buvusius smaugimą ir spyrius J. B. pirmą kartą prabyla 2020 m. rugpjūčio 11 d. surašant pareiškimą - protokolą apie padarytą nusikalstamą veiką, bet šiame procesiniame dokumente nurodo, kad į medikus dėl jokių sužalojimų nesikreipė ir išreiškia abejonę, ar kreipsis į teismo medicinos ekspertą. Tą pačią dieną, praėjus trylikai valandų po minėto pareiškimo - protokolo surašymo, apklausiama liudytoja, tariamai prieš ją naudotą fizinį smurtą apibūdina jau vien abstrakčia fraze „sumušė“, jokių informatyvesnių duomenų nenurodydama. Praėjus savaitei po šios apklausos, 2020 m. rugpjūčio 17 d. papildomai apklausiama liudytoja J. B. jau vėl kalba apie smaugimą ir spardymą, šį kartą įvardindama net spyrių skaičių - šeši - nors minėto pareiškimo protokolo surašymo metu teigė tokio skaičiaus nurodyti negalinti.

1.9. 2020 m. rugsėjo 24 d. vykusios akistatos su N. S. metu bei 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusios akistatos su I. M. metu, J. B. vėl teigė, kad buvo smaugiama, tačiau apie jokį jos spardymą į pilvą nei vienos akistatų metu net neužsiminė. Praėjus vos dešimčiai minučių po akistatos su I. M., J. B. buvo papildomai apklausiama. Šia apklausa atvirai bandoma „ištaisyti“ minėtos akistatos protokolą: J. B. šioje apklausoje parodo, kad akistatos metu pamiršo paminėti, jog I. M. spardė ją abiem kojomis į pilvą, o pamiršo dėl to, kad nuo įvykio praėjo daug laiko. Tokie jos parodymai neišvengiamai turėjo sukelti abejones: J. B., kuri iki tol intensyviai deklaravo dėl įvykio patirtus didelius pergyvenimus, sveikatos pablogėjimą, bei aktyviai dalyvaujanti baudžiamajame procese, akistatos metu pamiršo iš esmės pavojingiausią prieš ją, jos teigimu naudoto fizinio smurto dalį ir to priežastimi nurodo didelį laiko tarpą praėjusį po įvykio, nors praėjo tik kiek daugiau nei mėnuo. Tariamą spardymą J. B. pamiršo nurodyti ne vienos, o dviejų skirtingomis dienomis vykusių akistatų metu. Akivaizdu, kad besąlygiškai tikėti J. B. parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo ir šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti itin kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

1.10. Tai, kad pirmosios instancijos teismas J. B. parodymus vertino kaip teisingus, neskirdamas reikiamo dėmesio tam, ar šiuos parodymus patvirtina kiti ištirti įrodymai, be jau nurodytų aplinkybių patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme. Minėtoje išvadoje nėra jokių duomenų apie kokius nors sužalojimus, galimai padarytus spardant pilvą, ar smaugiant rankomis suėmus kaklą. Ekspertas taip pat nepatvirtino, kad tyrimo metu būtų nustatęs tokius sužalojimus. Jis nurodė nustatęs vieną sužalojimą - kraujosruvą su nubrozdinimu kaklo kairėje, kuris galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai nukentėjusiosios nurodytu būdu - jėga nutraukiant nuo kaklo grandinėlę.

1.11. Pirmosios instancijos teismas, pats atkreipęs dėmesį į I. M. ir J. B. santykių specifiškumą ir konstatavęs, kad nukentėjusioji gali turėti priežasčių apkalbėti kaltinamąją, privalėjo, kaip ir buvo deklaravęs, vertindamas nukentėjusiosios parodymus atsižvelgti į tai, ar juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Akivaizdu, kad ne tik nuteistosios, bet ir liudytojų N. S. bei A. B. parodymai nepatvirtina J. B. teiginių apie prieš ją vartoto itin intensyvaus ir ilgai trukusio fizinio smurto veiksmus - ne mažiau, kaip šešis spyrius į pilvą, ilgai trukusį smaugimą suėmus rankomis kaklą, stumdymą suėmus rankomis už kaklo bei vilkimą suėmus už kaklo iš vienos vietos į kitą. Nepatvirtina tokių J. B. nurodomų aplinkybių ir teismo medicinos specialisto išvada bei ją davusio teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme. Jokie kiti įrodymai dėl šių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme tiriami nebuvo. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje grindžiamas vien nukentėjusiosios J. B. parodymais, kurių objektyviai nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys.

1.12. Be to, I. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuosekliai ir kategoriškai neigė nutraukusi nuo nukentėjusiosios kaklo grandinėlę ir ją pagrobusi. Liudytojas N. S. taip pat nuosekliai ir kategoriškai neigė, kad minėto konflikto metu I. M. būtų nutraukusi nuo J. B. kaklo kokią nors grandinėlę, kartu pabrėždamas, kad ant J. B. kaklo grandinėlės nebuvo ne tik konflikto metu - jokios grandinėlės ant jos kaklo jis niekuomet nematė ir anksčiau, su J. B. artimai bendraudamas.

1.13. J. B. duktė A. B., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė mačiusi pro mamos bandomų uždaryti buto durų tarpą įlindusius rankos pirštus, kurie sugriebė mamai už grandinėlės ir ją nutraukė. Vertindamas šią mažametės A. B. parodymų dalį, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėja apklausė A. B. praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio. Visą šį laikotarpį mergaitė gyveno su savo motina J. B. ir dėl savo mažametystės neabejotinai buvo jos įtakoje. Kadangi pačiame skundžiamame nuosprendyje konstatuota esant tikėtina, jog nukentėjusioji J. B. gali turėti priežasčių apkalbėti kaltinamąją, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti nuolatinėje J. B. įtakoje esančios mažametės parodymus, kaip objektyvių duomenų šaltinį ir kaltės įrodymą, kuriuo galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. I. M. niekuomet nebuvo parodyta A. B. atpažinti net iš nuotraukų. Kadangi A. B. savo parodymuose kalba apie jai nepažįstamą moterį, dėl šios aplinkybės liko nepašalinta abejonė, ar tikrai būtent apie I. M. kalba liudytoja.

1.14. Teismo medicinos ekspertas, konstatavęs vienu trauminiu poveikiu padarytą sužalojimą J. B. kakle, patvirtino, kad jis galėjo būti padarytas nukentėjusiosios nurodytu būdu, tačiau neatmetė galimybės, kad nukentėjusioji ir pati galėjo taip susižaloti. Žinant apie I. M. ir A. B. santykių specifiškumą, leidžiantį manyti esant apkalbėjimo galimybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti minėtą abejonę dėl sužalojimo A. B. kakle atsiradimo laikyti pašalinta ir neaiškinti jos kaltinamosios naudai.

1.15. Pirmosios instancijos teismas objektyviai vertindamas dėl šios kaltinimo dalies surinktų įrodymų visetą bei vadovaudamasis in dubio pro reo principu ir visas nepašalintas abejones, neaiškumus ir netikslumus aiškindamas kaltinamosios naudai, neturėjo pakankamo teisinio pagrindo pripažinti I. M. kalta padarius numatytas nusikalstamas veikas.

1.16. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo tenkinti civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, kiek tai liečia galimai pagrobtą grandinėlę, t. y. civilinį ieškinį šioje dalyje išsprendė netinkamai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji J. B. nepateikė jokių dokumentų ar kitų duomenų patvirtinančių jos nurodomos grandinėlės pirkimo ar pagaminimo faktą, nurodomos grandinėlės pagaminimo būtent iš aukso faktą bei suteikiančių kokių nors duomenų apie šio brangiojo metalo prabą ir svorį. J. B. iš viso nenurodė grandinėlės įgijimo vietos, nenurodė ir neprašė apklausti šį papuošalą pagaminusio juvelyro, ar kokių nors kitų liudytojų, galinčių pateikti kokių nors duomenų apie grandinėlės įgijimą, pagaminimą ar kitas su šiuo daiktu susijusias, J. B. nurodomas aplinkybes.

1.17. Įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismas atnaujino vadovaudamasis BPK 300 straipsniu, nurodydamas, kad neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės, susijusios su kaltinamajai inkriminuojamu auksinės grandinėlės pagrobimu. Tačiau šiame BPK straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad tyrimas dėl neišsamiai ištirtų kai kurių bylos aplinkybių gali būti atnaujintas tik BPK 295 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba teismui nustačius BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, t. y. prokurorui arba nukentėjusiajam iki įrodymo tyrimo teisme pabaigos pateikus rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Tačiau jokių naujų aplinkybių baigiamąsias kalbas pasakę asmenys nenurodė, nepranešė apie tokias aplinkybes savo paskutiniame žodyje ir kaltinamoji - nutartyje atnaujinti įrodymų tyrimą tokių duomenų nėra.

1.18. Įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teismo buvo atnaujintas ne dėl aplinkybių, tiesiogiai susijusių su nusikalstamos veikos kvalifikavimu ar kaltės įrodinėjimu, o vien akivaizdžiai siekiant surinkti duomenis tiksliam civilinio ieškinio apskaičiavimui, bei gauti tam reikalingą papildomą medžiagą, tuo aiškiai pažeidžiant BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne vien tyrė ir vertino, bet ir savo iniciatyva pats ėmėsi rinkti įrodymus, kuriais vėliau ir grindė sprendimą patenkinti civilinio ieškinio dalį dėl atlyginimo turtinės žalos, galimai padarytos pagrobiant grandinėlę. Nauji duomenys, be tinkamo teisinio pagrindo surinkti pirmosios instancijos teismo iniciatyva, visiškai nepagrįstai yra įvertinti kaip įrodymai, tinkami pagrįsti civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimui.

1.19. Byloje nėra duomenų, ar J. B. įvykdė teismo nutartimi atnaujinti įrodymų tyrimą jai skirtą įpareigojimą - raštu pranešti teismui kada ir pas kokį juvelyrą buvo pagaminta jos nurodoma grandinėlė, nurodant ir šių asmenų duomenis, tačiau 2021 m. kovo 16 d. teismo posėdyje buvo apklaustos dvi naujos liudytojos - Z. K. ir M. T..

1.20. Liudytoja Z. K. (nukentėjusiosios J. B. motina), parodė, kad įvykio aplinkybes žino tik tiek, kiek jai pasakojo duktė. Jos manymu grandinėlė, apie kurią kalba J. B., pagaminta iš keleto aukso dirbinių, kuriuos ji dukrai ir atidavė, tačiau grandinėlės pagaminimą užsakinėjo ir pagamintą grandinėlę atsiėmė pati J. B., ji tik sumokėjo už gaminimą, pinigus paduodama J. B.. Kad pati būtų su jos nurodyta juvelyre kada nors bendravusi, ar bent ją mačiusi, liudytoja Z. K. nenurodė.

1.21. Liudytojos M. T. (juvelyrės) parodymai buvo specialių žinių reikalaujantys paaiškinimai, kokius teisme paprastai duoda specialistas. Jau vien dėl to teismas privalėjo objektyviai įsitikinti M. T. deklaruojama jos profesine kvalifikacija, bei tuo, ar liudytojos nurodomu laikotarpiu ji tikrai nurodomoje vietoje dirbo nurodomą darbą. Jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra - pirmosios instancijos teismas, niekaip neatskleisdamas tokios nuostatos priežasčių, M. T. teiginius apie jos specialybę, kvalifikaciją, buvusį darbą, bei jo laiką ir vietą a priori laikė pakankamais ir abejonių nekeliančias duomenimis, kuriems nereikia jokio objektyvesnio patvirtinimo. Ši liudytoja nesuteikė jokių objektyvių faktinių duomenų, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančių, kad tai ji J. B. pastarosios nurodomu laiku pagamino grandinėlę, kad menama grandinėlė tikrai buvo pagaminta būtent iš nurodomos prabos aukso ir iš viso iš aukso. M. T. parodymais, ji pati nukentėjusiosios asmeniškai iš viso nepamena. M. T. iš nuotraukos negalėjo patvirtinti, kad ji tą grandinėlę gamino, be to iš nuotraukos ji negalėjo pasakyti, ar tai auksinė grandinėlė, kaip negalėjo pasakyti ir to, kokia galėjo būti praba. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo grįsti liudytojų Z. K. ir M. T. parodymais civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.

1.22. Atnaujinęs įrodymų tyrimą deklaratyviu tikslu išsamiau ištirti grandinėlės pagrobimo aplinkybes, vietoje to pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva ėmėsi ieškoti papildomos medžiagos civilinio ieškinio apskaičiavimui. Proceso dalyviams 2021 m. kovo 16 d. pasakius baigiamąsias kalbas, o kaltinamajai - paskutinį žodį, teismas 2021 m. kovo 29 d., t. y. likus vienai dienai iki nuosprendžio paskelbimo, niekaip neinformavęs apie tai proceso dalyvių, įdėjo į bylą dokumentą, pavadintą „įrašu iš internetinio puslapio Aukso kaina“, atspausdintą iš internetinio puslapio http://aukso-kaina.lt ir šia informacija skundžiamame nuosprendyje grindė išvadas apie minimos grandinėlės kainą, bei civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą. Akivaizdu, kad taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, suvaržęs įstatymo garantuotas kaltinamojo teises (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

1.23. BPK 290 straipsnis numato, kad tiriant įrodymus nagrinėjimo teisme metu gauti ir prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, teisiamojo posėdžio pirmininko paskelbiami juos išvardijant, o nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės teismui rašant nuosprendį šioje stadijoje dėti į bylą kokius nors dokumentus, apie jų turinį, bei atsiradimą byloje proceso dalyvių niekaip neinformuojant ir grįsti šiais dokumentais nuosprendžio išvadas.

Atsiliepimas

2. Nukentėjusiosios J. B. ir A. B., atstovaujama atstovės pagal įstatymą – motinos J. B., pateikė atsiliepimą į nuteistosios I. M. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistosios I. M. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį nepakeistą.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, I. M. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (tyčia J. B. sukėlus fizinį skausmą) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (atvirai pagrobus J. B. turtą) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (padarius J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą) yra visiškai įrodyta tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais ištirtais teisiamojo posėdžio metu.

2.2. Nukentėjusiųjų manymu, Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iš esmės išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad I. M. pripažintina kalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant I. M. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Tačiau kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi dalis nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių (BK 328 straipsnio 3 punktas).

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sužalojimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: mušimu arba kitokiu smurtavimu, tačiau dėl to nukentėjęs asmuo turi pajusti skausmą ar kitas fizines kančias.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji I. M. prieš nukentėjusiąją J. B. nesmurtavo, o teismas jos kaltę grindė tik nukentėjusiųjų J. B. ir jos nepilnametės dukros A. B. parodymais, kurie yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje esančia medžiaga. Be to, pati nuteistoji I. M. pripažino, kad įvykio dieną tarp jos ir nukentėjusiosios J. B. įvyko susistumdymas bei patvirtino, kad nukentėjusiajai sugriebė už chalato, abi viena kitą patampė. Nuteistosios nurodyta versija, kad ji nesukėlė fizinio skausmo nukentėjusiajai J. B. ir nepavogė jos auksinės grandinėlės nuo kaklo, vertinama kaip gynybinė pozicija, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. M. smurtavo prieš nukentėjusiąją J. B., tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausantį turtą – auksinę grandinėlę.

11. Iš nukentėjusiosios J. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.40 val. N. S. atėjo pas ją į namus. Jai atidarius duris staiga į butą įlėkė I. M. ir pradėjo smaugti, spyrė iš kojų keliu į pilvą apie tris – šešis kartus. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai trūko oro, jautėsi silpna, neturėjo jėgų pasipriešinti. Išgirdusi, kas vyksta, į koridorių išbėgo jos dukra. I. M. pamačiusi dukrą iš karto ją paleido, tačiau po to vėl rankomis paėmė už chalato prie kaklo ir išstūmė į koridorių, kur vėl smaugė, tąsė už kaklo. Dukra stovėjo koridoriuje ir viską matė. Po kurio laiko pavyko iš jos ištrūkti. Ji peržengė namų slenkstį ir norėjo uždaryti duris. Bandant paimti už durų rankenos, I. M. dešine ranka sugriebė už kaklo ir nutraukė grandinėlę. Jiems išėjus, ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Žymės ant kaklo jai liko nuo grandinėlės nutraukimo, o nuo smaugimo buvo raudonas kaklas. Juto ir smaugimą ir spyrius į pilvą. Ant pilvo žymių neliko. Grandinėlė buvo gaminta iš mamos dovanoto aukso gaminių, jos praba buvo 585, o svoris apie 20 gramų. Grandinėlę įvertino 990 eurų pagal parduodamo aukso rinkos kainą, skaičiuodama aukso vertę po 55 eurus už gramą.

12. Iš nukentėjusiosios nepilnametės liudytojos A. B. parodymų, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. kažkas paskambino į duris. Kai mama J. B. atidarė duris, įėjo į koridorių vyras ir jie kalbėjosi. Ji išgirdo, kažkokius kaip slidinėjimo garsus, girdėjo triukšmą, durų trankymą, taip pat lyg kažkas trenkėsi į sieną. Ji nuėjo prie koridoriaus spintelės ir pamatė vyrą bei mamą, prispaustą prie lauko durų. Mamą prispaudusi laikė už chalato iš priekio paėmusi moteris, o vyras stovėjo koridoriuje prie sienos. Ta moteris paėmusi mamą už rūbų nutempė ją prie kaimyno durų. Kadangi ji buvo bute, daugiau nieko nematė, tik pamatė mamą grįžtančią į butą. Mama bandė uždaryti buto duris, bet nepavyko ir ji pamatė tik moters pirštus, kai griebė mamai už grandinėlės ir ją truktelėjo. Moteriai pavyko nutraukti grandinėlę, matė, kaip ji atsisegė. Mama prašė grąžinti grandinėlę, bet moteris negrąžino ir vyras su minėta moterimi nulipo laiptais. Mama paskambino policijai. Mamai ant kaklo buvo įbrėžimai ir dėmės. Įvykio metu ji labai išsigando, bijojo, kad jie (vyras ir moteris) negrįžtų.

13. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. B. duotais parodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji parodymus davė galimai įtakota savo motinos, atmetamas, kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji A. B. apklausos metu patvirtino, kad tą moterį (I. M.) matė pirmą kartą, jos nepažįsta ir jai niekas apie ją nepasakojo (1 t., b. l. 1117-118). Kaip matyti, nukentėjusiosios A. B. parodymai buvo nuoseklūs bei neprieštaringi bei atitiko byloje surinktus įrodymus. Duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiosios A. B. parodymai buvo gauti neteisėtu būdu, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad atvykę policijos pareigūnai užfiksavo tą faktą, kad konflikto metu nukentėjusioji A. B. buvo namuose kartu su motina, o liudytoju apklaustas N. S. neneigė, jog konfliktą stebėjo nepilnametė A. B..

14. Iš liudytojo N. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nustatyta, kad įvykio dieną jis nuėjo pas J. B.. I. M. atėjo paskui jį ir įvyko tarp jų įvyko konfliktas. Liudytojas patvirtino, kad I. M. puolė J. B.. I. M. sugriebusi J. B. už chalato ištraukė ją į laiptinę. Tuo metu namuose buvo J. B. nepilnametė dukra. Pabrėžtina, kad liudytojas N. S. I. M. elgesį J. B. bute įvertino kaip isterišką – „jai pasireiškė isterija“ (žr. teismo posėdžio protokolą, 2 t., b. l. 15).

15. Iš liudytojo R. D. (policijos pareigūno) parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pagal gautą pranešimą jis buvo atvykęs į įvykio vietą, nukentėjusioji J. B. sakė, kad atėjo pas ją buvęs sugyventinis su drauge, kad ta jo draugė nuplėšė nuo jos kaklo grandinėlę ir po to jie išėjo. Patvirtino, kad įvykio metu namuose buvo nepilnametė dukra A. B., kuri matė įvykį. Nukentėjusioji J. B. jam paaiškino, kad pas ją atėjo N. S. ir pasakė, kad atėjo pas ją į namus pasikalbėti. Atidariusi buto duris pamatė, kad N. S. atėjo kartu su I. M.. Vėliau moteris rankomis griebė jai už kaklo, pradėjo smaugti, po to nuo jos kaklo nutraukė auksinę grandinėlę ir abu pasišalino.

16. Iš liudytojos I. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nustatyta, kad J. B. yra jos pacientė. Po to, kai ji atvyko tiesioginei konsultacijai ir pasakė, kad buvo užpulta, patyrė stresą, skyrė jai vaistų. Pamena, kad J. B. nurodė jai, kad buvo užpulta dviejų žmonių, vyro ir moters, kad buvo nuplėšta jai nuo kaklo grandinėlė, ji atvykusi rodė net nubrėžimus, sužalojimus ant kaklo, kur buvo nuplėšta ta grandinėlė, kad ji buvo savo namuose ir, kad visas susistumdymas įvyko tarpduryje. J. B. vizito metu nepertraukiamai verkė, jautė nerimą, drebėjo. Tai buvo tiesioginis ryšys su patirtu stresu ir tokioje būsenoje po užpuolimo ji buvo dar ilgai. Šiai dienai ji patiria labai didelį stresą dalyvaudama teisiniuose procesuose, labai pergyvena tie dėl savo, tiek dėl dukros saugumo, jaučia didelį nesaugumo jausmą. Liudytoja patvirtino, kad J. B. būsena pasikeitė po prieš ją įvykdyto nusikaltimo, gydymas yra stiprinamas.

17. Iš liudytojos Z. K. (nukentėjusiosios J. B. motina) parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ji nei I. M., nei N. S. asmeniškai nepažįsta, tačiau iš dukros pasakojimų žino, kad įvykio dieną N. S. su I. M. apie vienuoliktą atėjo pas J. B. į namus. Jai atidarius duris įsiveržė nuteistoji ir pradėjo ją smaugti, tampyti, iš kambario išbėgus mergaitei ir N. S. bandant sustabdyti I. M., kad vaikas nematytų, pastaroji pasakė, kad tegul mato dukra, kokia jos mama. Taip pat I. M., sugriebusi J. B. už grandinėlės, ją nuplėšė nuo kaklo ir pasišalino. Šias aplinkybes ji sužinojusi iš dukters pasakojimų. Grandinėlė buvo pagaminta juvelyro. Liudytoja patvirtino, kad dukrai atidavė savo auksą ir sumokėjo už grandinėlės pagaminimą 450 litų. Dukra sakė, kad bendras aukso gaminių svoris buvo 20 gramų, bet išsigarino ir liko 18 gramų grandinėlė.

18. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iš esmės paneigiančių nuteistosios I. M. parodymus ir betarpiškai patvirtinančių jos kaltę, pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs bei atitiko nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojai, tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti I. M. nusikalstamos veikos padarymu ar būtų jos atžvilgiu šališki.

19. Pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kai tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl I. M. padarytos nusikalstamos veikos.

20. Iš J. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad iki įvykio J. B. gydėsi depresiją, vartojo vaistus. 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į gydytoją psichiatrą, pranešdama, kad buvo užpulta, apvogta, patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Negali miegoti, kartojasi panikos priepuoliai. Papildomai psichiatro konsultuota 2020 m. rugsėjo 30 d. anamnezėje nurodoma, kad pacientė dėl patirto smurto, grasinimo, vykstančių teismų patiria emocinę įtampą, pergyvena dėl dukros sveikatos (2 t. , b. l. 116).

21. Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad J. B., pranešė, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. 22.40 val. buvo namuose kartu su savo dukra A. B., kai išgirdo durų skambutį, vėliau beldimą į duris, o atidariusi buto duris pamatė N. S., kuris buvo su I. M., kuri staigiai įšoko į jos butą ir abejomis rankomis sugriebusi už kaklo pradėjo ją smaugti, taip pat kojomis smūgiavo į pilvo sritį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po to ta pati moteris vis dar suėmusi ją už kaklo ištempė ją į laiptinę, po to nuo jos kaklo nutraukė auksinę grandinėlę 990 eurų vertės ir su pagrobta grandinėle pasišalino (1 t., b. l. 1-16).

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokolo bei prie bylos pridėto Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo ir aprašo nustatyta, kad J. B. 2020 m. rugpjūčio 10 d. 22.49 val. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešdama apie tai, kad ją užpuolė girta moteris ir girtas vyras, nutraukė nuo jos kaklo auksinę grandinėlę, kurios svoris 18 g., prašo policijos pagalbos (1 t., b. l. 47-50).

23. Iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtos trys nuotraukos (1 t., b. l. 74-76), kuriuose (2 nuotraukos) ant moters kaklo (J. B.) matomos raudonos spalvos žymės, taip pat apžiūrėta nuotrauka, kurioje nufotografuota J. B., ant kurios kaklo matosi geltonos spalvos grandinėle (1 t., b. l. 78-80).

24. Iš 2020 m. spalio 29 d. apžiūros protokolo ir vaizdo įrašų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. į įvykio vietą atvykusių pareigūnų asmens vaizdo kameromis buvo padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp J. B. ir pareigūnų, kurio metu J. B. nurodė, kad pas ją atvyko N. S., nurodydamas, kad nori pasišnekėti, jis buvo su moterimi, kuri smurtavo jos atžvilgiu ir nuo kaklo nutraukė jos auksinę grandinėlę. Įvykį matė jos dukra A. B. (1 t., b. l. 39-42).

25. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus dėl J. B. padarytų sužalojimų, betarpiškai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Išvadoje konstatuota, kad J. B. kaklo užpakalinėje dalyje kairėje ir kairiame šone, įstrižai nustatyta kraujosruva su joje esančiu nubrozdinimu, padengtu vientisu šašu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2020 m. rugpjūčio 10 d. 22.40 val.) ir būdu. Užduotyje nurodyta, kad tiriamajai nepažįstama moteris rankomis sugriebusi už kaklo smaugė bei nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 90). Duomenų, kad nukentėjusioji J. B. būtų susižalojusi pati kitomis aplinkybėmis ar, kad ją galėjo sužaloti kas nors kitas, ar kokiu nors kitu laiku, byloje nenustatyta.

26. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiškinimų nustatyta, kad jis atliko nukentėjusiosios J. B. sužalojimų tyrimą. Specialistas patvirtino duotą išvadą, papildomai paaiškino, kad pas J. B. buvo nustatytas vienas sužalojimas – kraujosruva su nubrozdinimu kaklo kairėje. Nubrozdinimas ir kraujosruva galėjo būti padaryti vienu metu, vienu trauminiu poveikiu.

27. Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios J. B. ir N. S. nustatyta, kad J. B. patvirtino savo parodymus duotus ankščiau, o liudytojas N. S. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. galimai buvo nukentėjusiosios buto viduje, t. y. buvo peržengęs slenkstį, matė, kad J. B. bute buvo jos dukra, ramino I. M., nes ji puolė J. B. (1 t., b. l. 132-137).

28. Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios J. B. ir I. M., nustatyta, kad J. B. patvirtino savo parodymus duotus ankščiau, o I. M. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. ji tik buvo sugriebusi ją už chalato ir paleido (2 t., b. l. 43-48).

29. Remiantis aptartų įrodymų visetu, kolegija konstatuoja, jog I. M. kaltė pagal jai pareikštus kaltinimus įrodyta, jos atžvilgiu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

30. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai nusprendė įrodyta, jog konflikto metu I. M. kojomis spyrė ne mažiau šešis kartus J. B. į pilvo sritį.

31. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios aplinkybės patvirtintos tik pačios nukentėjusiosios J. B. parodymais. Kolegija pažymi, kad J. B. parodymai dėl šių aplinkybių neparemti kitais įrodymais, todėl negali būti pakankami I. M. kaltei konstatuoti.

32. Visų pirma, nukentėjusiosios J. B. parodymai apie patirtus spyrius į pilvą užfiksuoti ne iš karto po įvykio, o tik 2020 m. rugpjūčio 11 d. apklausos metu. Garso įraše iš BPC, darytame 2020 m. rugpjūčio 10 d., J. B. nurodė buvusi užpulta girtų vyro ir moters, kurie ją smaugė, tačiau nenurodė jokių aplinkybių apie spyrius į pilvą. Atvykus policijos pareigūnams (taip pat 2020 m. rugpjūčio 10 d.), J. B. nenurodė apie jos patirtus spyrius į pilvą.

33. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. tyrimo metu buvo tiriama kaklas, galva, viršutinės galūnės. Pažymima, kad tiriamoji nerodo kitų kūno vietų, motyvuodama, jog kitur sužalojimų nėra (1 t., b. l.90).

34. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai (BPK 301 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, jog I. M. kojomis spyrė ne mažiau šešis kartus J. B. į pilvo sritį. Tokia išvada būtų paremta prielaidomis, kurios negali būti pagrindu asmens kaltei konstatuoti. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių I. M. kaltę dėl spyrių nukentėjusiajai, byloje nėra. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš nusikalstamos veikos aprašymo šalinama aplinkybė, kad I. M. kojomis spyrė ne mažiau šešis kartus J. B. į pilvo sritį.

36. Nors ir susiaurinus nusikalstamos veikos aprašymą, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistosios I. M. kaltės sukėlus fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis) nukentėjusiajai J. B., o nukentėjusiajai mažametei A. B. sukėlė išgąstį ir psichologinį diskomfortą bei atvirai pagrobė J. B. turtą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Įrodymų visuma patvirtina, kad I. M. įvykdė nusikalstamas veikas, t. y. tyčia sugriebė rankomis už J. B. kaklo ir jį suspaudė, tęsdama savo nusikalstamą veiką, rankomis sugriebusi už nukentėjusiosios J. B. vilkėto chalato, išstūmė J. B. iš buto į laiptinę, kur rankomis vėl sugriebė J. B. už kaklo ir jį suspaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą, o mažametei nukentėjusiajai A. B. – išgąstį ir psichologinį diskomfortą. Be to, I. M. tyčia dešine ranka nutraukdama nuo J. B. kaklo auksinę grandinėlę - 990 Eur vertės, atvirai pagrobė J. B. turtą ir padarė nukentėjusiajai J. B. kraujosruvą su nubrozdinimu kaklo kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai mažametei A. B. sukėlė išgąstį ir psichologinį diskomfortą. Taigi, nuteistosios I. M. padarytos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

37. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad I. M. prieš nukentėjusiąją J. B. nesmurtavo ir nepagrobė svetimo turto, paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės ir yra tik nuteistosios ir jos gynėjo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ar padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

38. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į I. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padarė dvi nesunkias ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ? nukentėjusiajai J. B. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai A. B. sukeltas išgąstis ir psichologinis diskomfortas, į nuteistosios asmenybę, ? anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, nuobauda galiojanti, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

39. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai I. M. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtų laisvės apribojimo bausmės dydžiai – žymiai mažesni už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, o nuteistajai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už fizinio skausmo J. B. sukėlimą) paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą nutraukiant grandinėlę) paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už atvirą grandinėlės pagrobimą) paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė), nelaikytini aiškiai per griežtais ar neproporcingais, o paskirtas įpareigojimas - per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams. Nusikalstamos veikos aprašymo susiaurinimas, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį ir apimtį, nesudaro pagrindo švelninti paskirtas bausmes.

Dėl civilinio ieškinio

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, kiek tai liečia pavogtos grandinėlės vertę, išsprendė netinkamai. Pažymima, kad nukentėjusioji J. B. nepateikė jokių dokumentų ar kitų duomenų patvirtinančių jos nurodomos grandinėlės pirkimo ar pagaminimo faktą bei duomenų apie šio metalo prabą ir svorį. Taip pat teigiama, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teismo buvo atnaujintas ne dėl aplinkybių, tiesiogiai susijusių su nusikalstamos veikos kvalifikavimu ar kaltės įrodinėjimu, o tik siekiant surinkti duomenis civilinio ieškinio apskaičiavimui, kas yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas likus vienai dienai iki nuosprendžio paskelbimo ir neinformavęs apie tai proceso dalyvių, įdėjo į bylą dokumentą, pavadintą „įrašas iš internetinio puslapio Aukso kaina“, atspausdintą iš internetinio puslapio http://aukso-kaina.lt ir šia informacija skundžiamame nuosprendyje grindė išvadas apie grandinėlės kainą. Tokiu būdu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, suvaržęs įstatymo garantuotas kaltinamojo teises.

41. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas visiškai. Apylinkės teismas nustatė, jog nukentėjusiosios J. B. parodymai, kad jos pagrobtos grandinėlės vertė yra 990 Eur yra pagrįsti, tačiau plačiau to nedetalizavo.

42. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, teisėjų kolegijai atlikus įrodymų tyrimą, ištirtas dokumentas, kuris kaip teigiama apeliaciniame skunde, buvo prijungtas prie bylos pirmosios instancijos teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, taip pažeidžiant BPK normas. Teisėjų kolegijos pirmininkas pagarsino dokumentą – išrašą, kuriame nurodoma aukso kainos kitimo grafikas (2 t., b. l. 159). Iš byloje esančio išrašo nustatyta, kad aukso kaina 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo 55,78 Eur/g.

43. Iš nukentėjusiosios J. B. parodymų nustatyta, kad grandinėlė buvo gaminta iš jos motinos dovanoto aukso gaminių, kuriuos nunešė juvelyrei. Patvirtino, kad visų gaminių praba buvo 585, o svoris apie 20 gramų. Grandinėlę įvertino 990 Eur pagal parduodamo aukso rinkos kainą, skaičiuodama aukso vertę po 55 Eur už gramą.

44. Iš liudytojos Z. K. parodymų nustatyta, kad grandinėlė buvo pagaminta juvelyro. Liudytoja patvirtino, kad dukrai atidavė savo auksą ir sumokėjo už grandinėlės pagaminimą 450 litų. Bendras aukso gaminių svoris buvo 20 gramų, bet gaminant išsigarino ir liko 18 gramų grandinėlė.

45. Iš liudytojos M. T. (juvelyrės) parodymų nustatyta, kad nuotraukoje parodyto pynimo grandinėlės su analogiškais užsegimais ji gamino iš užsakovų aukso. Prabos uždėjimui gaminiai buvo vežami į Druskininkus arba į Kauną, kur buvo patikrinami ir už prabą reikėjo papildomai mokėti apie 3 litus už 1 gramą aukso, todėl jei klientai nenorėdavo, prabos nedėdavo. Pagal išvaizdą parodyta grandinėlė galėjo sverti nuo 15 – 20 gramų. Tokios grandinėlės pagaminimo kaina būdavo nuo 350 iki 450 litų. Pažymėjo, kad juvelyrai apskaičiuodavo aukso gramo vertę pagal aukso pirkimo-pardavimo rinkos kainą.

46. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek nukentėjusiosios J. B., tiek liudytojos Z. K. parodymai dėl grandinėlės prabos ir svorio sutapo, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Juvelyrė M. T. taip pat patvirtino, kad grandinėlė galėjo sverti nuo 15 – 20 gramų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad grandinėlė galimai svėrė 18 gramų. Be to, atsižvelgiant į aukso kainą, nustatytą iš internetinio puslapio http://aukso-kaina.lt, kuri buvo 2020 m. rugpjūčio 10 d., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pavogtos grandinėlės vertė pagrįstai nustatyta 990 Eur.

47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog I. M. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės iš esmės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, tačiau iš nusikalstamos veikos aprašymo šalinama aplinkybė, kad I. M. kojomis spyrė ne mažiau šešis kartus J. B. į pilvo sritį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (nusikalstamos veikos aprašymo) pašalinti aplinkybę, kad nuteistoji I. M. kojomis spyrė ne mažiau šešis kartus J. B. į pilvo sritį.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė