Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-341/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-10
Bylos Nr.
2A-341/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas
V. L., V.
Atsakovas
E. L.
Trečiasis asmuo
R. L.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius, Valentinas Baltrūnas
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-341/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 63.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei ir Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant: ieškovui V. L. , ieškovo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui,atsakovo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-295-544/2007 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Tretieji asmenys byloje R. L. ir R. L. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas V. L. 2007 m. gegužės 11 d. ieškiniu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.38, 6.59, 6.210, 6.261, 6.870, 6.871, 6.873, 6.874 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo E. L. : 1) 226 000 Lt skolos; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2007 m. gegužės 10 d., viso 7 271,88 Lt; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovas E. L. 2006 m. kovo mėnesį pasiskolino iš jo 226 000 Lt sumą. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pasirašyti trys paskolų rašteliai. Atsakovas nurodė, kad jam pinigai reikalingi verslui, o pasiskolintas pinigų sumas pagal paskolos raštelius grąžins dalimis per tris kartus iki 2006 m. vasaros pabaigos. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, nes jis yra ieškovo sutuoktinės brolis ir buvo finansiškai mokus. Pinigai atsakovui buvo perduoti atsakovo ir ieškovo sutuoktinės motinai V. L. priklausančiame name. Ieškovas į atsakovą dėl skolos grąžinimo kreipėsi 2006 m. vasaros viduryje, tačiau atsakovas nieko neatsakė. Ieškovas taip pat 2006 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas, jog jis per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos grąžintų skolą, tačiau per nustatytą terminą atsakovas savo prievolės neįvykdė. Ieškovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 2006 m. rugsėjo 7 d. pareikalavus grąžinti skolą, skolos negrąžino, už termino įvykdyti prievolę praleidimą jis privalo mokėti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2007 m. gegužės 10 d., viso 7 271,88 Lt. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo V. L. ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo E. L. ieškovui V. L. 226 000 Lt skolos, 7 271,88 Lt palūkanų už prievolei įvykdyti praleistą terminą nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. gegužės 25 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 226 000 Lt skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 665 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendime rašoma, jog 2006 m. kovo mėnesį (tiksli data neaiški) šalys sudarė tris paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas V. L. paskolino atsakovui E. L. 26 000 Lt, 100 000 Lt ir 100 000 Lt (viso 226 000 Lt). Paskolos sutartis buvo įforminta trimis paskolos dokumentais (rašteliais), kurių turinį surašė trečiasis asmuo R. L. , o juos apie tai, kad pinigus pasiskolino, pasirašė atsakovas E. L. . Paskolos grąžinimo terminas raštu nustatytas nebuvo. Ginčas tarp šalių kyla dėl sutarties sudarymo vietos, laiko ir asmens, kuriam skola turi būti grąžinta, tačiau atsakovas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo dieną tebėra skolingas 226 000 Lt.

Teismo įsitikinimu, bylos įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad paskolos sutartys, pagal kurias atsakovas skolingas ieškovui 226 000 Lt, yra galiojančios. Paskolos gavėjo pasirašytas dokumentas patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui bei atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus. Trečiasis asmuo R. L. patvirtino ieškovo V. L. nurodytą ieškinio pagrindą. Liudytoja V. L. parodė, kad 2006 m. pavasarį savo namuose girdėjo atsakovo ir dukters R. L. kalbą apie 200 000 Lt paskolinimą sūnui E. L. , matė, jog skaičiavo pinigus, o dukra parašė raštelius. Ji apie kitas sutartis nežino. E. L. jai yra padovanojęs žemės sklypus, kuriuos ji vėliau perleido dukrai. Teismas nurodė, kad vertinant liudytojos ir trečiojo asmens parodymus bei paaiškinimus atsižvelgiama į tai, kad tai artimų giminystės ryšiais tarpusavyje bei su kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijusių asmenų parodymai. Liudytoja yra ieškovo pusėje esančio asmens ir priešingoje pusėje esančio atsakovo motina, o duomenų apie jos priešišką nusiteikimą vieno iš vaikų atžvilgiu ar kitokių duomenų, kurie duotų pagrindą atmesti jos parodymus, nenustatyta. Pats atsakovas pripažįsta, kad dar didesnę, nei nurodyta ieškinyje, pinigų sumą tik kitomis aplinkybėmis, jis iš ieškovo buvo pasiskolinęs 1998 metais be paskolos raštelio, o paskolos raštelius pasirašė 2003 metais ir bylos nagrinėjimo dieną yra negrąžinęs 226 000 Lt. Atsakovo argumentas, kad paskolos raštelius jam pasirašyti padavė jo darbo vietoje ne V. L. , bet sesuo R. L. , reiškia, kad jis turėjo visas galimybes nesutikti, jog paskolos davėjas būtų įrašytas V. L. , o juo nurodyta R. L. . Atsakovas yra verslininkas, išsilavinęs žmogus, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, todėl, pasirašymas paskolos raštelius, turėjo suvokti pasirašymo pasekmes ir tai, kad prievolė sieja kreditorių ir skolininką, o ne kurį nors kitą asmenį, nors jis ir būtų paskolos davėjo sutuoktinis. Jis taip pat turėjo suvokti, kad prievolę privalės įvykdyti būtent kreditoriui, nebent kreditorius prievolei priimti paskirtų savo atstovą ar nurodytų kitą asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė.

Atsiliepimas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas paaiškinimuose apie ginčo dalyką yra nenuoseklus ir prieštaringai aiškina bylos faktus (atsiliepime į ieškinį teigia, kad paskolinių santykių su L. šeima nebuvo, o jei ir buvo, tai buvo kiti „reikalai“, kurie buvo tvarkomi 1998-2000 metais; atskirajame skunde nurodoma, kad jeigu paskoliniai santykiai ir buvo, tai buvo su ieškovo žmona R. L. , o paskola grąžinta 2003 metais dalyvaujant R. L. ; 2007 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje nurodė, kad paskolos sutartis ieškinyje nurodytomis sąlygomis buvo su atsakovo seserimi R. L. ir ji negrąžinta; derybose dėl taikos sutarties sudarymo atsakovas pripažino, kad yra gavęs ginčo sumą iš sutuoktinių L., kuriuos sutinka grąžinti tik į R. L. sąskaitą, o dėl pinigų grąžinimo į sąskaitą nuomonėms išsiskyrus, nebuvo sudaryta taikos sutartis; 2007 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje aiškino, kad dar didesnė, negu ieškinyje nurodyta, pinigų suma iš ieškovo buvo pasiskolinta 1998 metais, kad paskolos dokumentus pasirašė 2003 metais, kad 226 000 Lt negrąžinti ir juos sutinka atiduoti seseriai). Tokios aplinkybės leidžia abejoti atsakovo paaiškinimų patikimumu. Vertinant byloje esančius įrodymus yra pagrindas manyti, kad yra didesnė tikimybė, jog faktinės aplinkybės byloje yra tokios, kokias nurodo ieškovas, o ne atsakovas. Atsakovas nurodo, kad pinigų pasiskolinimo tikros aplinkybės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, jų šioje byloje neatskleis ir jomis nesirems. Atsakovą byloje atstovavo advokatas, ne kartą buvo teikiami papildomi įrodymai ir prašymai, dėl ko teismo posėdžius teko atidėti kelis kartus, todėl buvo pakankamai laiko ir galimybių pateikti priešieškinį, apie ką atsakovas nurodė dar atsiliepime.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog atsakovas neteigia ir neįrodinėja, kad paskolos dokumentuose nurodytos sumos negavo, kad sutartys buvo sudarytos tik dėl akių ir nesukūrė teisinių pasekmių. Kadangi rašytinės paskolos sutartys nebuvo nuginčytos, laikytina, kad jos buvo sudarytos ir jose nurodyta pinigų suma atsakovui perduota. Atsakovas teigia, kad ieškovas negalėjo jam paskolinti nurodytos sumos, nes tokių pinigų neturėjo, tačiau jis neneigia, kad ieškovo šeimai yra skolingas 226 000 Lt, kuriuos sutinka grąžinti ieškovo žmonai. UAB „Medida“ dokumentai apie tai, kad 2006 m. kovo 6 d. ieškovui buvo suteikta 144 000 Lt paskola, taip pat 2006 m. kovo 6 d. paskolos dokumentas, iš kurio matyti, kad ieškovas 40 000 Lt buvo pasiskolinęs iš tėvo L. L. , yra galiojantys, nenuginčyti, todėl jų duomenimis netikėti nėra pakankamai objektyvaus pagrindo. Teismo manymu, reikalavimas priteisti 226 000 Lt skolą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įvykdymo terminas pagal minėtas paskolos sutartis nebuvo apibrėžtas, todėl skolininkas privalėjo prievolę įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę 2006 m. rugsėjo 11 d., todėl skolininkas turėjo ją įvykdyti iki 2006 m. rugsėjo 18 d., tačiau neįvykdė, todėl skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, kompensuojančias minimalius kreditoriaus nuostolius. Priteisiamą pinigų sumą atsakovas uždelsė grąžinti nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki ieškinio priėmimo teisme, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 7 271,88 Lt palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teismas taip pat tenkino reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Šalies argumentai

Atsakovas E. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Teismas neišsiaiškino aplinkybės, kad ieškovas nėra byloje tinkama šalis, jo teisės nėra pažeistos ir jis neturi teisės kreiptis į teismą. Atsakovas nesiskolino iš ieškovo V. L. ieškinyje nurodytų piniginių sumų ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl paskolinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo nėra. Teismas turėjo konstatuoti, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas ir ieškovo V. L. ieškinį atmesti.

2.Pagal pateiktus paskolos raštelius atsakovas piniginių lėšų iš ieškovo nesiskolino ir negavo. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad skolinosi pinigus iš ieškovo, tačiau tai buvo anksčiau ir buvo skolintasi kita pinigų suma, negu nurodyta ieškinyje. Ieškovas nepaaiškino, iš kur jis gavo neva atsakovui paskolintą 226 000 Lt dydžio sumą. Pagal pateiktus dokumentus ieškovas iš UAB „Medida“ pagal paskolos sutartį pasiskolino 144 000 Lt, o iš tėvo 40 000 Lt. Neaišku iš kur ieškovas gavo papildomai 82 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad UAB „Medida“ nevykdo veiklos ir negauna pajamų, todėl neaišku, kaip ji galėjo V. L. paskolinti 144 000 Lt. UAB „Medida“ negalėjo suteikti ieškovui nurodyto dydžio paskolą, o ieškovas neturėjo realios galimybės suteikti paskolą atsakovui.

3.Atsakovas nurodo, kad skolinosi pinigus iš trečiojo asmens R. L. 2000 m. ar anksčiau, tam, kad įsigyti tris žemės sklypus Vilniuje, tačiau rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. 2003 m. į atsakovo darbovietę UAB „Laugina“ atvykusi R. L. paprašė pasirašyti paskolos raštelius, kuriuos atsakovas pasirašė neskaitęs. Atsakovas su R. L. sutarė, jog paskolą grąžins iki 2013 m. Tuo pačiu metu R. L. įkalbėjo atsakovą, kad kaip skolos gražinimo garantą jis sudarytų įgaliojimą dėl žemės sklypų perleidimo, jeigu nebus grąžinta paskola. Toks įgaliojimas buvo sudarytas 2003 m. rugsėjo 23 d., o jo terminas nustatytas 10 metų. 2005 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartimi žemės sklypas buvo padovanotas R. L. . Išdėstytos aplinkybės rodo nesąžiningą R. L. elgesį, o jos parodymai turi būti vertinami kritiškai.

4.Teismas rėmėsi tik prieštaringais ieškovo parodymais, neargumentavo, kodėl vienus parodymus atmeta, o kitais vadovaujasi, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Neatskleidus ieškinio esmės ir tikrosios šalių valios sudarant paskolos sutartis, nenustačius tikrojo kreditoriaus, kuris turi reikalavimo teisę, liko neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo E. L. apeliacinį skundą ieškovas V. L. prašo atsakovo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma:

1.Skunde nurodyti teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas, nukrypdamas nuo bylos esmės, skunde pateikia savo samprotavimus, neturinčius nieko bendra su ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsakovas neneigė pinigų skolinimosi fakto, tik nesutiko su pinigų skolinimosi aplinkybėmis, tačiau paskolos raštelių įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

2.Atsakovo skunde nurodytus argumentus teismas iš esmės yra ištyręs bei motyvuotai ir pagrįstai atmetęs.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje kilęs ginčas dėl skolos, kuri įforminta paskolos rašteliais, grąžinimo.

Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija 2 000 litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str.). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1, 3 d.).

Iš byloje esančių paskolos raštelių, su kuriais susijęs nagrinėjamas ginčas, matyti, kad E. L. pasiskolino iš V. L. 226 000 Lt (26 000 Lt, 100 000 Lt, 100 000 Lt). Šiuose paskolos rašteliuose nėra nurodyta paskolos data ir terminas, kada pasiskolintos pinigų sumos turi būti grąžintinos (b. l. 25-27, 56). Paskolos raštelių turinio - „Aš, E. L. (...) pasiskolinau iš V. L. (...)“ - aiškinimas leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas E. L. paskolos rašteliuose nurodytas pinigų sumas gavo (CK 6.193 str.).

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 d.). Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir nurodė, kad motyvus dėl paskolos raštelių pateiks priešieškinyje, tačiau jis byloje nereiškė reikalavimų, kuriais būtų ginčijami paskolos rašteliai, kurių pagrindu ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui (CPK 143 str.). Paskolų rašteliai atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (CK 6.871 str.), jie nėra nuginčyti, todėl laikytina, jog juose nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad pagal pateiktus paskolos raštelius atsakovas piniginių lėšų iš ieškovo nesiskolino ir jų negavo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas nėra byloje tinkama šalis, jo teisės nėra pažeistos ir jis neturi teisės kreiptis į teismą. Paskolos rašteliuose paskolos davėju nurodytas V. L. , byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog E. L. paskolą būtų suteikęs kitas asmuo, todėl V. L. laikytinas paskolos davėju ir būtent jam turi būti grąžinti gauti pinigai pagal byloje esančius paskolos raštelius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog paties atsakovo E. L. parodymai apie paskolos teisinius santykius yra skirtingi: atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad paskolinių santykių su L. šeima nebuvo, o jei ir buvo, tai buvo kiti „reikalai“, kurie buvo tvarkomi 1998-2000 m. (b. l. 41); atskirajame skunde nurodoma, kad, jeigu paskoliniai santykiai ir buvo, tai buvo su ieškovo žmona R. L. , o jei ir buvo, tai paskola grąžinta 2003 metais dalyvaujant R. L. ; 2007 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje nurodyta, kad paskolos sutartis ieškinyje nurodytomis sąlygomis buvo su atsakovo seserimi R. L. ir ji negrąžinta (b. l. 73); derybose dėl taikos sutarties sudarymo, pagal atsakovo paruoštą sutarties tekstą, atsakovas pripažino, kad yra gavęs ginčo sumą iš sutuoktinių L., kuriuos sutinka grąžinti tik į R. L. atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 92-94); 2007 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje paaiškinta, kad dar didesnė pinigų suma iš ieškovo buvo paskolinta 1998 metais, kad paskolos dokumentus pasirašė 2003 metais, kad 226 000 Lt negrąžinti ir juos sutinka atiduoti seseriai. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pagal byloje pateiktus paskolos raštelius piniginių sumų negavo (b. l. 188-191). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pasirašyti skolos rašteliai yra skolos dokumentai, patvirtinantys juose nurodytų piniginių lėšų perdavimą paskolos gavėjui. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo įsiskolinimas pagal ieškovo pateiktus paskolos raštelius, kurie yra nenuginčyti ir kurių apskritai atsakovas neginčijo reikšdamas priešieškinį byloje, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas skolinosi pinigus, tačiau tai buvo anksčiau ir buvo skolintasi kita pinigų suma, iš esmės neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Taip pat šiai bylai neturi reikšmės atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sudarytų dovanojimo sutarčių dėl žemės sklypų, atsakovo nurodyto skolos gražinimo garanto, jeigu nebus grąžinta paskola, nes pats atsakovas byloje reikalavimų nereiškė, o šios bylos nagrinėjimo ribas iš esmės lemia ieškovo suformuoti reikalavimai jo išdėstytomis aplinkybėmis.

Iš UAB „Medida“ 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2 matyti, jog V. L. buvo išduota 144 000 Lt (b. l. 51-52, 81-83), o L. L. paskolino sūnui V. L. 40 000 Lt (b. l. 53). Iš byloje esančių 2000 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7 nuorašo (b. l. 55) matyti, kad J. L. pardavė UAB „Laugina“ grūdų saugojimo bokštą už 31 000 Lt, o iš 2000 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8 nuorašo matyti, kad L. L. pardavė E. L. grūdų saugojimo bokštą už 34 000 Lt (b. l. 54). Nurodyti įrodymai, patvirtinantys didžiąją dalį atsakovui paskolintos sumos galimo atsiradimo pas ieškovą aplinkybes, yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovo argumentai, jog UAB „Medida“ bei L. L. negalėjo V. L. suteikti 144 000 Lt sumos, laikytini neįrodytais. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia paskolos raštelių turinio, fiksuojančio, jog atsakovas iš ieškovo pasiskolino 226 000 Lt sumą.

Bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Atsakovas nurodo, kad skolinosi pinigus iš trečiojo asmens R. L. 2000 m. ar anksčiau, tam, kad įsigytų tris žemės sklypus Vilniuje, tačiau rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Be to, pasak atsakovo, 2003 m. į jo darbovietę UAB „Laugina“ atvykusi R. L. paprašė pasirašyti paskolos raštelius, kuriuos atsakovas pasirašė neskaitęs. Atsakovas E. L. yra verslininkas, išsilavinęs žmogus, todėl žinojo ar privalėjo žinoti sutartinių teisinių santykių įforminimo tvarką bei pasirašomų sutarčių reikšmę ir teisinę galią. Tokios aplinkybės kaip pinigų skolinimasis nesudarant rašytinių sutarčių, sutarčių (paskolos raštelių) pasirašymas jų net neskaičius, nors, pasak atsakovo, paskolos raštelius pateikė sesuo, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir atidus, tai yra nesilaikė elgesio standartų, kurie yra taikytini išsilavinusiam žmogui, verslininkui, koks yra atsakovas (CK 1.5, 6.193 str.). Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais. Protingumo principas suponuoja, kad asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Paskolos rašteliuose nėra nurodytas paskolintų sumų grąžinimo terminas. Ieškovas atsakovui 2006 m. rugsėjo 11 d. pateikė pretenziją dėl 226 000 Lt skolos grąžinimo (b. l. 28) (CK 6.53, 6.873 str.). Atsakovo nurodytas 2003 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimas, kuriuo E. L. ir R. L. įgaliojo R. L. padovanoti V. L. jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, ir kurio galiojimo laikas numatytas 10 metų (b. l. 211), neleidžia teigti, jog atsakovas su R. L. sutarė, jog paskola pagal atsakovo nenuginčytus paskolos raštelius bus grąžinta iki 2013 m. Pateiktame įgaliojime (b. l. 211) nėra nuorodų, kurios leistų daryti tokią išvadą, o paties įgaliojimo termino savaime negalima susieti su paskolos grąžinimu, nes įrodymų patvirtinančių galimas įgaliojimo ir paskolos raštelių sąsajas, nėra pateikta. Kadangi atsakovas pagal ieškovo pareikalavimą negrąžino ieškovui gautos paskolos sumos, teismas pagrįstai priteisė palūkanas už prievolei įvykdyti praleistą terminą (CK 6.874 str. 1 d.).

Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir tikrosios šalių valios sudarant paskolos sutartį. Nagrinėjamoje byloje rašytiniai paskolos rašteliai nebuvo nuginčyti, todėl laikytina, kad jose nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, o tiek trečiojo asmens R. L. parodymai (b. l. 168), tiek liudytojos V. L. , kuri yra atsakovo E. L. motina, parodymai (b. l. 169) iš esmės patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog paskolos rašteliai buvo surašyti 2006 metais. Pats atsakovas E. L. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad „pinigai buvo skolinti ne tom aplinkybėm (...), čia reikia kitokio tyrimo, ne šioje byloje, o aplinkybes įrodinės kitur, (...) nurodyta ieškinyje suma tikrai neatiduota (b. l. 168).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei teisingai sprendė, jog yra teisinis pagrindas dėl ieškovo teisių gynimo pagal byloje pateiktus skolos raštelius. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

Atmetant atsakovo apeliacinį skundą ieškovui priteistinos jo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliaciniame procese (b. l. 212) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98, 302 str.). Be to, netenkinant atsakovo skundo, iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 199) (CPK 92, 93, 302 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. L. (a/k (duomenys neskelbtini) ir 13,40 Lt (trylika litų keturiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis