Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Ieškovas CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.210, 6.261, 6.870, 6.871, 6.873, 6.874 str. pagrindais prašo priteisti iš atsakovo 226 000 Lt skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2006-09-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2006 m. kovo mėnesį atsakovas iš jo pasiskolino 226 000 Lt. Pinigų pasiskolinimo faktui patvirtinti buvo surašyti trys paskolos dokumentai (rašteliai), kuriuos surašė R. L., o pasirašė atsakovas. Jis ir prašė surašyti tris paskolos raštelius, nes taip busią patogiau dalimis grąžinti skolą. Atsakovas teigė, kad pinigai reikalingi verslui. Paskolą pagal žodinį susitarimą žadėjo grąžinti iki 2006 m. vasaros pabaigos, tačiau šio savo pažado neįvykdė. Paskolos grąžinimo termino raštu nenurodė, nes pasitikėjo atsakovu, kuris buvo jo žmonos brolis, su juo gerai sutarė, anksčiau buvo sudaręs sandorių, žinojo, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas ir yra finansiškai mokus. Pinigus perdavė uošvienei V. L. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), dalyvaujant R. L. ir V. L.. Suėjus žodiniu susitarimu nustatytam terminui grąžinti paskolą ir jos negrąžinus, 2006-09-07 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl minėtos skolos grąžinimo, tačiau suėjus 7 dienų terminui atsakovas prievolės neįvykdė. Atsakovas už termino įvykdyti prievolę praleidimą privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas: už laikotarpį nuo 2006-09-19 iki 2007-05-10 – 7 271, 88 Lt, 5 % dydžio nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2006 m. kovo mėnesį, tiksli data nenustatyta, šalys sudarė tris paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas V. L. paskolino atsakovui E. L. 26 000 Lt, 100 000 Lt ir 110 000 Lt, viso – 226 000 Lt (b. l. 25-27, 56 - originalai). Paskolos sutartis buvo įforminta trimis paskolos dokumentais (rašteliais), kurių turinį surašė tretysis asmuo R. L., o juose apie tai, kad pinigus pasiskolino, pasirašė atsakovas E. L.. Paskolos grąžinimo terminas raštu nustatytas nebuvo. Ieškovas nurodo, kad, būdami tarpusavyje artimai susiję giminystės ir svainystės ryšiais, žodžiu sutarė, kad paskolas atsakovas grąžins iki 2006 m. vasaros pabaigos, tačiau šio žodinio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė. 2006-09-11 atsakovui įteikta pretenzija dėl skolos grąžinimo per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, tačiau jis paskolos negrąžino ir į pretenzija neatsakė (b. l. 28). Atsakovas, pripažindamas, kad skolos raštelius pasirašė, kad tikrai yra skolingas 226 000 Lt ir sutinka juos grąžinti seseriai ir bylos trečiajam asmeniui R. L., o ne ieškovui, ginčija, kad paskolos dokumentai buvo surašyti ir pinigai perduoti ne 2006 m. kovo mėnesį, ne tomis aplinkybėmis kaip kad ieškiniui pagrįsti nurodo ieškovas.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Teismų praktikoje laikoma, kad ieškovo įstatyminė pareiga yra įrodyti savo reikalavimų pagrindą bei kad įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str., pvz., LAT CBS nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2005, Nr. 3K-3-633/2006).

Šalių ginčas kilo ne dėl sutarčių esminės sąlygos – ar atsakovas (paskolos gavėjas) gavo pinigus iš ieškovo (paskolos davėjo), nes atsakovas pripažįsta, kad yra paskoliniuose santykiuose ir bylos nagrinėjimo dienai tebėra skolingas 226 000 Lt, - bet dėl sutarties sudarymo vietos, laiko ir asmens, kuriam sutiktų grąžinti kreditą. Pagal teismų praktiką, sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos nustatant ne vien lingvistinę sutarties teksto reikšmę, bet ir aiškinantis tikruosius paskolos sutarties šalių ketinimus, vertinant bei analizuojant faktinius šalių santykius, buvusius iki paskolos sutarties bei jos pakeitimo sutarties sudarymo ir jų pasirašymo metu (pvz., LAT CBS 2000-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000).

Teismo nuomone, byloje ištirtų ir pagal CPK 185 straipsnio taisykles įvertintų įrodymų pagrindu, yra pagrindas išvadai, kad paskolos sutartys, pagal kurias atsakovas skolingas ieškovui 226 000 Lt, yra galiojančios (CK 6.870 str., CK 6.181 str. 5 d., 6.193 str.). Ieškovas ieškinio pagrįstumą įrodinėja savo paaiškinimais, į bylą pateiktomis trimis paskolos dokumentais (rašteliais). Toks paskolos gavėjo pasirašytas dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, atitinka paskolos sutarčiai keliamus rašytinės formos reikalavimus (CK 6.871 str. 3 d.). Tretysis asmuo R. L. visiškai patvirtino ieškovo V. L. nurodytą ieškinio pagrindą. Liudytoja V. L. parodė, kad tikrai 2006 m. pavasarį jos namuose girdėjo atsakovo ir dukters R. L. kalbą apie 200 000 Lt paskolinimą sūnui E. L.. Matė, kad skaičiavo pinigus, dukra parašė raštelius. Apie kitokias sutartis tarp vaikų nežino. E. L. jai yra padovanojęs žemės sklypus, kuriuos ji vėliau perleido dukrai. Vertinant liudytojos ir trečiojo asmens parodymus ir paaiškinimus atsižvelgiama į tai, kad tai artimų giminystės ryšiais tarpusavyje bei su kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijusių asmenų parodymai. Tačiau iš kitos pusės, liudytoja yra ieškovo pusėje esančio asmens ir priešingoje pusėje esančio atsakovo motina, o kokių nors duomenų apie jos priešišką nusiteikimą vieno iš vaikų atžvilgiu ar kitokių faktinių duomenų, kurie duotų pagrindą atmesti šios liudytojos parodymus, byloje nenustatyta. Todėl parodymai vertinami kaip įrodymai tiek, kiek jie neprieštarauja kita įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms. Be to, pats atsakovas pripažįsta, kad dar didesnę, nei nurodyta ieškinyje, pinigų sumą tik kitomis nei ieškovas nurodo aplinkybėmis, jis iš ieškovo buvo pasiskolinęs 1998 metais be paskolos raštelio, paskolos raštelius pasirašė 2003 metais ir bylos nagrinėjimo dienai tikrai yra negrąžinęs 266 000 Lt. Iš to seka, kad paskolos dokumentais (rašteliais) buvo raštiškai įteisinti atsiradę paskolos santykiai. Atsakovui teigimas, kad paskolos raštelius jam pasirašyti padavė jo darbo vietoje ne V. L., bet jo sesuo R. L., reiškia, kad jis turėjo visas galimybes nesutikti, kad paskolos davėjas būtų įrašytas V. L. ir juo nurodyta R. L.. Atsakovas yra verslininkas, (duomenys neskelbtini) direktorius ir 500 vnt. PVA savininkas, išsilavinęs, veiklus žmogus, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties. Todėl pasirašymas paskolos raštelius turėjo suvokti to pasirašymo pasekmes ir tai, kad prievolė sieja kreditorių ir skolininką, o ne kurį nors kitą asmenį, nors jis ir būtų paskolos davėjo sutuoktinis bei turėjo suvokti, kad prievolę jis privalės įvykdyti būtent kreditoriui, nebent šis prievolei priimti paskirtų savo atstovą ar nurodytų kitą asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė (b. l. 29-31, CK 6.44 str. 1 d.).

Vertinant atsakovo paaiškinimus kaip įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jis paaiškinimuose apie ginčo dalyką yra nenuoseklus ir prieštaringai aiškina faktus: atsiliepime į ieškinį teigia, kad jokių paskolinių santykių su Linauskų šeima nebuvo, o jei ir buvo, tai buvo kiti „reikalai“, kurie buvo tvarkomi 1998-2000 m. (b. l. 41); atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad, jeigu paskoliniai santykiai ir buvo, tai buvo su ieškovo žmona R. L., o jei ir buvo, tai paskola grąžinta 2003 metais dalyvaujant R. L. (b. l. 19-20); 2007-09-28 posėdyje nurodė, kad paskolos sutartis ieškinyje nurodytomis sąlygomis buvo su atsakovo seserimi R. L. ir ji negrąžinta (b. l. 73); derybose dėl taikos sutarties sudarymo, sprendžiant pagal šalių paaiškinimus ir atsakovo paruoštą sutarties tekstą, atsakovas pripažino, kad yra gavęs ginčo sumą iš sutuoktinių Linauskų, kuriuos sutinka grąžinti tik į R. L. atsiskaitomąją sąskaitą, ir, būtent dėl pinigų grąžinimo į sąskaitą nuomonėms išsiskyrus, nebuvo sudaryta taikos sutartis (b. l. 92-94); 2007-12-10 posėdyje paaiškino, kad dar didesnė negu nurodyta ieškinyje pinigų suma iš ieškovo buvo paskolinta 1998 metais, kad paskolos dokumentus pasirašė 2003 metais, kad 226 000 Lt negrąžinti ir juos sutinka atiduoti seseriai. Tai duoda pagrindą abejoti atsakovo paaiškinimų patikimumu ir leidžia juos vertinti kritiškai kaip prieštaringus tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, kurie tarpusavyje sutampa, vienas kitą papildo ir duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad yra didesnė tikimybė, jog faktinės aplinkybės byloje yra tokios, kokias nurodo ieškovas, o ne atsakovas.