- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- e2-2279-736/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- N. N.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui N. N. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. N. 422,60 Eur (1459,15 Lt) negrąžintą paskolą, 657,89 Eur (2271,56 Lt) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas 2015-08-04 procesinius dokumentus atsakovui įteikė tinkamai - elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str. 9 p.). Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2013-01-08 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo N. N. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 9893587001. Ieškovė paskolino atsakovui 72,41 Eur (250,00 Lt). Paskolos sutarties terminas – 24 mėnesiai, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2015-03-08. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2013-01-08 atsakovas pateikė prašymą papildomai 115,85 Eur (400,00 Lt) kredito sumai, 2013-01-15 – 246,18 Eur (850,00 Lt) kredito sumai 19 mėnesių terminui, iš viso 434,43 Eur (1500,00 Lt). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 434,43 Eur (1500,00 Lt) suma buvo pervesta į atsakovo sąskaitą. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2013-06-28 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.
Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra vienašališkai nutraukta, paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžino ieškovei gautą paskolą, ieškovei iš atsakovo priteistina 422,60 Eur (1459,15 Lt) negrąžinta paskola – CK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.870 str.
Pagal tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 4.1. punktą už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Pagal sutarties 7.1. punktą, kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra palūkanų norma (120,90 proc.) yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Vadovaudamasi įvardintais sutarties punktais, ieškovė atsakovui paskaičiavo 657,89 Eur (2271,56 Lt) palūkanas ir prašo jas priteisti iš atsakovo.
Tuo atveju, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl patiriamų nuostolių. Teismo vertinimu, vartojimo kredito sutartyje nustatytos palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 434,43 Eur (1500,00 Lt) sumą, patyrė būtent tokio dydžio 657,89 Eur (2271,56 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teisę kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 422,60 Eur (1459,15 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį 657,89 Eur (2271,56 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 250,00 Eur (863,20 Lt) (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo.
Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ši ieškinio dalis tenkintina.
Šioje byloje ieškovė patyrė 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis – Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3 EUR sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 422,60 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 60 ct) negrąžintą paskolą, 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.