- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-787-212/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09893-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- J. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje J. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. R. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. K. 2‘013,58 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovas su atsakovu 2013 m. lapkričio 10 d. advokatų kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atstovauti ieškovą Ignalinos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-718-242/2014 ir suteikti jam teisines paslaugas – parengti atsiliepimą į ieškinį, atstovauti teismo posėdžiuose, teikti teisines konsultacijas, rinkti gynybai reikalingus įrodymus. Ieškovas sumokėjo atsakovui 637,16 Eur (2‘200 Lt), tačiau teisinių paslaugų iš esmės neatliko, ieškovo interesus gynė netinkamai ir aplaidžiai, veikė neteisėtai ir nesąžiningai, todėl padarė ieškovui žalą. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, praleido procesinį terminą, melavo ieškovui apie bylos eigą, o vėliau pradėjo nuo ieškovo slapstytis. Atsakovas buvo įsipareigojęs ginti ieškovo interesus, tačiau to nepadarė. Atsakovui neparengus ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė nepalankų ieškovui sprendimą už akių ir tenkino priešingos šalies ieškinį bei priteisė civilinėje byloje Nr. 2-718-242/2014 ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą iš G. R. 1‘376,42 Eur (4‘752,50 Lt) žalos atlyginimą. 2015-02-18 atsakovas jau po sprendimo už akių priėmimo pateikė Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame melagingai nurodė, jog J. K. neva išsiuntė atsiliepimą ne tuo adresu (pačiam sau) ir dėl šios klaidos teismas negavo atsiliepimo į ieškinį. 2015-04-15 ieškovas nutraukė su atsakovu teisinių paslaugų sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovas pareikalavo grąžinti honorarą ir atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas į tai nereagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2013-11-21 pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kuria atsakovas ir trečiasis asmuo įsipareigojo atstovauti ieškovo interesus draudiminio įvykio byloje. Pagal sutarties 4 punktą už suteiktas pagal šią sutartį teisines paslaugas klientas moka advokatui 1‘470 Lt sutarties pasirašymo dieną. Atsiradus papildomų išlaidų šalys susitaria dėl papildomo apmokėjimo. Taip pat šalys 2013-11-21 pasirašė atstovavimo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas pavedė advokatui J. K. ir advokato padėjėjui J. K. atstovauti jo interesus visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir kitose institucijose <...>.
4. Ignalinos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-178-242/2015 priimtame sprendime už akių nustatyta, jog 2013-06-19 eismo įvykio metu Vilniuje, A. G. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį RENAULT KANGOO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykis įvyko dėl A. G. kaltės. Kadangi transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Ergo Lietuva“, draudikas išmokėjo 2‘629,60 Eur (9‘297 Lt) dydžio draudimo išmoką dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui. Kadangi draudėjas draudiko neinformavo apie rizikos padidėjimą, todėl draudiko reikalavimas buvo patenkintas ir iš G. R. priteistas ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai 1‘376,42 Eur (4‘752,50 Lt) žalos atlyginimas. Sprendime už akių nurodyta, jog G. R. skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti jo gyvenamojoje vietoje kartu gyvenančiam tėvui. Teismas sprendime už akių nurodė, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu buvo priimtas sprendimas už akių. Priimtą sprendimą už akių teismas 2014-12-09 lydraščiu išsiuntė ieškovui jo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini).
5. Ignalinos rajono apylinkės teisme 2015-01-05 civilinėje byloje Nr. 2-178-242/2015 buvo gautas G. R. pareiškimas dėl 2014-12-09 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį pasirašė advokato padėjėjas J. K.. Kartu pateikta 2013-11-21 ieškovo ir atsakovo bei trečiojo asmens pasirašyta atstovavimo sutartis. Pareiškime ieškovas nurodė, jog paruošė atsiliepimą į ieškinį ir išsiuntė neregistruotu laišku, tačiau per klaidą ant voko nurodė netinkamą gavėjo adresą, todėl atsiliepimas nebuvo laiku pateiktas. Taip pat nurodė aplinkybę, jog A. G. jis niekada neleisdavęs naudotis savo automobiliu, tačiau išvykęs į komandiruotę paliko automobilio raktelius namuose. Tuo pačiu paaiškino, jog kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl automobilio pasisavinimo ir svetimo turto sugadinimo, tačiau 2014-01-23 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismas 2015-01-14 nutartimi nustatė pareiškimo trūkumus ir šią nutartį išsiuntė G. R. atstovui advokato padėjėjui J. K.. G. R. atstovas J. K. 2015-02-04 pateikė Ignalinos rajono apylinkės teismui patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog atsakovas paruošė atsiliepimą į ieškinį ir išsiuntė neregistruotu laišku, tačiau per klaidą dešinėje voko pusėje vietoje gavėjo adreso nurodė siuntėjo adresą, o voko kairės pusės viršuje vietoje siuntėjo adreso nurodė gavėjo. Dėl šios priežasties atsakovo atsiliepimas į ieškinį laiku nebuvo pateiktas. Kartu pridėjo nepasirašyto atsiliepimo į ieškinį ir voko kopijas.
Šalies argumentai
6. Ieškovas G. R. 2015-03-02 pateikė teismui prašymą apie atstovavimo sutarties nutraukimą su advokatu J. K. ir prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2015-04-02 nutartimi teismas G. R. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apygardos teismas nustatė, jog G. R., pateikdamas atskirąjį skundą nurodė, jog procesinį terminą praleido ne dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, o dėl advokato apgaulės. Tačiau tokie atsakovo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Į bylą pateiktame 2014-01-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog G. R. apklausiamas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vagystės parodęs, kad su A. G. gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), žinojo, kad automobilio draudimas negalioja A. G., tačiau jos apie automobilio draudimo sąlygas neinformavęs ir leisdavęs juo naudotis. Ieškovas iš esmės pripažino, kad pažeidė sudarytą draudimo sutartį, nes nesirūpino ir neinformavo atsakingo draudiko apie pasikeitimus, o išvykdamas į komandiruotę paliko automobilio raktelius namuose, neuždrausdamas A. G. juo naudotis.
8. Advokato padėjėjas J. K. tvirtino suteikęs ieškovui teisines paslaugas, kurių suteikimo fakto ieškovas neginčijo, t. y. keletą kartų teikęs konsultacijas ieškovui, taręsis su A. G. dėl taikaus ginčo sprendimo, kreipęsis į ERGO Insurance SE, veikiantį per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašant nukreipti pretenzijas į A. G., surašęs pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl A. G. galimai nusikalstamos veikos bei kartu su ieškovu dalyvavęs prokuratūros apklausoje. Į bylą atsakovo yra pateiktas G. R. vardu pasirašytas 2013-11-28 pranešimas prokuratūrai dėl galimai nusikalstamos veikos. Advokato padėjėjas surašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateiktas Ignalinos rajono apylinkės teismui.
9. Nors ieškovas teigia atsakovui sumokėjęs visą (637,16 Eur) honorarą pagal teisinių paslaugų sutartį, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė, kokią sumą iš viso sumokėjo advokatui už teisines paslaugas, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis pats yra atlyginęs draudikui Ignalinos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-178-242/2015 priimtu 2014-12-09 sprendimu už akių priteistą 1‘376,42 Eur sumą. Ieškovas jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis yra patyręs žalą dėl atsakovo veiksmų. Pats ieškovas neneigė, jog iš pradžių bendraudamas su advokato padėjėju nurodęs, jog A. G. neleidęs naudotis savo automobiliu ir dėl šios priežasties jie susitarę, jog būtina kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau apklausiamas prokuratūroje jis pats iš esmės pripažino, kad pažeidė sudarytą draudimo sutartį, nes nesirūpino ir neinformavo atsakingo draudiko apie pasikeitimus, o išvykdamas į komandiruotę paliko automobilio raktelius namuose, neuždrausdamas A. G. juo naudotis. Apygardos teismas peržiūrėjęs apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutartį įvertino ne tik galimybę peržiūrėti sprendimą už akių, bet vertino ir priimto sprendimo už akių pagrįstumą, nurodydamas, jog G. R. argumentai dėl advokato apgaulės nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad G. R. nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokatu, niekaip neįrodo jį atstovavusio advokato nekompetencijos. Teismas pažymėjo, jog G. R. jau įtaręs, jog, kaip jis pats teigia, advokatas pradėjo nuo jo slapstytis, vengti susitikimų, vis tiek elgėsi pasyviai ir neatsakingai, o neigiamų procesinių padarinių stengėsi išvengti remdamasis neva proceso neišmanymu.
10. Pažymėjo, jog sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo prasidėjo dar 2013 metais, iš karto po eismo įvykio. Ieškovui buvo suteiktos teisinės paslaugos dar iki teisminio nagrinėjimo, t.y. jis buvo keletą kartų advokato padėjėjo konsultuotas, surašytas pranešimas prokuratūrai, kartu dalyvauta apklausoje. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. 2013-11-21 teisinių paslaugų sutartį su advokatu J. K. ieškovas nutraukė ir 2015-04-15 pareikalavo grąžinti honorarą. Tačiau reikalavime grąžinti honorarą ieškovas taip pat nenurodė jokios sumos, kurią prašo advokato grąžinti. Be to, šalių pasirašytos teisinių paslaugų sutarties 8 punktas numato, jog sutarties nutraukimo atveju klientas privalo apmokėti už paslaugas, suteiktas iki sutarties nutraukimo bei padengti visas advokatų pagrįstas išlaidas minėtoje byloje. Kliento sumokėtas mokestis pagal šią sutartį negrąžinamas. Klientas neturi teisės reikšti pretenzijas, jei sutartis nutraukiama remiantis šios sutarties nuostatomis ar kitais pagrindais.
11. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 2‘013,58 Eur žalos atlyginimą, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas G. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti: priteisti ieškovui iš atsakovo 2‘013,58 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad su atsakovu sudarė teisinių paslaugų sutartį ne atskirų procesinių veiksmų atlikimui, o siekdamas gauti teisines paslaugas iki pat galutinio sprendimo ginče su draudimo bendrove. Jis buvo įsitikinęs, kad sudaro sutartį ir bendrauja su advokatu. Apie tai, kad teisines paslaugas faktiškai apsiėmė teikti tik advokato padėjėjas, o ne advokatas, ieškovas sužinojo tik teisme, kur pirmą kartą pamatė padėjėjo praktikai vadovaujantį advokatą. Ieškovą klaidino dar ir tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens vardai ir pavardės yra iš esmės vienodi. Jau vien tinkamas tokios informacijos ieškovui neatskleidimas sudaro pagrindą laikyti, kad teisinės paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai.
14. Trečiasis asmuo ne tik aiškiai neatskleidė ieškovui kas jis toks, bet ir neatskleidė, kad jis negali atstovauti ieškovo bylose, nes neturi praktikos vadovo rašytinio leidimo. CPK 56 str. 1 d. 2 p. ir Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. nustato, kad advokatų padėjėjai gali atstovauti teisme, jei turi jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose.
15. Advokato padėjėjas J. K. nėra pateikęs teismams praktikos vadovo leidimo atstovauti atsakovą. Be to, pateiktoje atstovavimo sutartyse yra įstatymui prieštaraujančios nuostatos apie advokato padėjėjo teisę atstovauti visose teisminėse instancijose.
16. Teismas sprendime sutiko su trečiojo asmens argumentais apie tai, kad trečiasis asmuo suteikė paslaugas už ieškovo sumokėtą honorarą, nes buvo suteiktos konsultacijos ir nuvykta į apklausą pas tyrėją. Trečiasis asmuo teisme tvirtino, kad tuo jo įsipareigojimai pagal atstovavimo sutartį ir baigėsi. Tačiau trečiasis asmuo pripažino teisme, kad tarp jo ir ieškovo visgi buvo sutarta, ieškovas bus atstovaujamas ir Ignalinos rajono aplinkės teisme.
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo apsiėmė parašyti ir pateikti Ignalinos rajono apylinkės teismui atsiliepimą į draudimo bendrovės ieškinį, tačiau to nepadarė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių. Tokiu būdu civilinis procesas buvo nutrauktas, ir apeliantas neteko galimybės tęsti savo interesų gynimą. Visi anksčiau trečiojo asmens padaryti veiksmai dėl to tapo beprasmiai. Todėl nesutinka su teismo vertinimu apie tai, kad už sumokėtą honorarą yra suteiktos teisinės paslaugos.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-18133-734/2013 nagrinėjo panašią situaciją, kuomet, advokatas tinkamai atliko pradinius atstovavimo veiksmus, bet vėliau nebesidomėjo procesu, todėl procesas buvo nutrauktas. Teismas toje byloje priteisė atstovaujamajam iš advokato visą sumokėtą honorarą. Apeliantas mano, jog analogiškai turėjo būti sprendžiama dėl sumokėto honoraro ir šioje byloje – trečiojo asmens suteiktas pradines teisines paslaugas padarė beprasmėmis tolimesnis aplaidus neveikimas – atsiliepimo teismui nepateikimas.
19. Teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytų veiksmų, kurie akivaizdžiai liudija suteiktos teisinės paslaugos netinkamumą – laiku nepateikęs atsiliepimo teismui, trečiasis asmuo dangstė šį aplaidumą nurodydamas teismui išgalvotas aplinkybes apie tai, kad G. R. neva išsiuntė laišką ne teismui, o pačiam sau. Trečiasis asmuo pateikė teismui voką, dėl kurio apeliantas nurodė, kad jis yra suklastotas. Trečiasis asmuo negalėjo teismui pateikti logiško paaiškinimo iš kur jis gavo šį voką.
Atsiliepimas
20. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad gavo iš ieškovo 289,62 Eur (1‘000 Lt) honorarą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad sumokėjo didesnį (637,16 Eur (2‘200 Lt) honorarą. Apeliantas nesutinka su tokiais teismo vertinimais. Apeliantui nebuvo išduotas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, todėl buhalterinės apskaitos taisykles pažeidinėjantis trečiasis asmuo pats turi patiri neigiamas tokio pažeidimo pasekmes – pats įrodinėti, kad gavo mažesnę sumą, nei teigia ieškovas. Antra, trečiasis asmuo pats nurodė teisme, kad jis apsiimtų atstovauti tolimame teisme (Ignalinoje) tik jei ieškovas jam už tai sumokėtų papildomą honorarą. Sprendžiant iš to, kad trečiasis asmuo visgi apsiėmė atstovauti Ignalinos rajono apylinkės teisme, labiausiai tikėtina, kad reikalavimas sumokėti papildomą honorarą buvo įvykdytas.
21. Taigi įvertinus paslaugos trūkumų visumą (tinkamai neatskleistas atstovo statusas, negautas praktikos vadovo leidimas atstovauti, neišduoti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, laiku nepaduotas atsiliepimas teismui, melagingų paaiškinimų ir, ieškovo vertinimu, suklastoto voko pateikimas) negalima sutikti su teismo vertinimu apie tai, kad teisinės paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas J. K. ir tretysis asmuo J. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog advokato padėjėjas J. K. pirmos instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais tinkamai įrodė, kad suteikė ieškovui teisines paslaugas, kurių suteikimo fakto ieškovas neginčijo, t. y. keletą kartų teikęs konsultacijas ieškovui, taręsis su A. G. dėl taikaus ginčo sprendimo, kreipęsis į Ergo Insurance SE, prašant nukreipti pretenzijas į A. G., surašęs pareiškimą prokuratūrai dėl A. G. galimai nusikalstamos veikos bei kartu su ieškovu dalyvavęs prokuratūros apklausoje. Į bylą yra pateiktas atsakovo surašytas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
23. Pažymi, jog teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl negalima vadovautis apelianto nurodoma pirmosios instancijos teismo praktika. Apeliantas pažeidė CPK nuostatas, bei pateikė nepagrįstą ieškininį reikalavimą atsakovui, t. y. procesinio dokumento dalykas nėra pagrįstas faktiniais įrodymais, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra apmokėjęs draudimo bendrovės priteistą 1‘376,42 Eur dydžio žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai darė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 1‘376,42 Eur žalos atlyginimą, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė tokio dydžio žalą.
Šalies argumentai
24. Apeliantas nepagrįstai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 637,16 Eur advokatui sumokėtą honorarą. Tretytsis asmuo byloje įrodė, kad ieškovui buvo suteiktos teisinės paslaugos, šių faktų ieškovas neginčijo. Be to, apygardos teismas peržiūrėjęs apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutartį įvertino ne tik galimybę peržiūrėti sprendimą už akių, bet ir priimto sprendimo už akių pagrįstumą, nurodydamas, jog G. R. argumentai dėl advokato apgaulės nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad G. R. nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokatu, niekaip neįrodo jį atstovavusio advokato nekompetencijos. Byloje pagrįstai konstatuota, kad tiesioginis priežastinis ryšys, sukėlęs žalingus padarinius bei sukūręs sąlygas tokiems padariniams atsirasti – draudimo kompanijos ieškovui priteista žala – yra ne tariamas advokato netinkamas darbo atlikimas, o ieškovo kaltės pripažinimas dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 637,16 Eur žalos, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos žalos.
25. Apeliacinio skundo argumentai dėl praktikos vadovo rašytinio leidimo yra nepagrįsti bei nereikšmingi nagrinėjant šią bylą, nes sutartis sudarė tiek su advokatu, tiek su advokato padėjėju. Šioje byloje atsakovas yra advokatas J. K..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu žala jam padaryta dėl netinkamo teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su atsakovu, vykdymo. Ieškovas nurodė, kad žalą sudaro 637,16 Eur advokato honoraras ir 1‘376,42 Eur suma, kurią Ignalinos rajono apylinkės teismas sprendimu už akių priteisė iš jo, nes advokatas netinkamai vykdė savo pareigas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas jo ieškinys, argumentais. Tvirtina, kad advokato paslaugos jam buvo suteiktos netinkamai, nes advokatui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo priimtas sprendimas už akių, atsakovas neveikimą pateisino išgalvotomis aplinkybėmis, t. y. suklastojęs voką, neatskleidė advokato padėjėjo statuso, neturėjusio praktikos vadovo leidimo atstovauti, neišdavė pinigų priėmimo kvito, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 21 d. advokato J. K. advokato padėjėjas J. K., advokatas J. K. ir G. R. sudarė sutartį „Dėl teisinių paslaugų“. Šia sutartimi advokatai, atstovaujant Kliento (G. R.) interesus byloje draudiminio įvykio patirtos žalos išieškojimo, įsipareigojo: „<...> teikti Klientui teisines konsultacijas, Klientui pageidaujant atlikti Kliento pateiktų dokumentų ir informacijos analizę ir parengti teisines išvadas (žodžiu-raštu), parengti pasiūlymus, atstovauti Klientą institucijose ir/ar bendrovėse, atlikti veiksmus, numatytus Civiliniame kodekse ir kitose kodeksuose, savo nuožiūra atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su nurodytos teisinės pagalbos teikimu“ (b. l. 29).
29. Apelianto argumentas, kad atsakovas neatskleidė advokato padėjėjo statuso, o pastarasis neturėjusio praktikos vadovo leidimo atstovauti kliento, nepagrįstas. Iš sutarties teksto matyti, kad sutartį su G. R. sudarė advokato padėjėjas J. K. ir advokatas J. K., kurio parašas po sutarties tekstu reiškia advokato padėjėjo praktikos vadovo sutikimą ir leidimą padėjėjui atstovauti Klientą. Nors byloje nepateikti finansiniai dokumentai, patvirtinantys G. R. pinigų sumokėjimą pagal sutartį, ginčo, kad apeliantas sumokėjo už teisines paslaugas 2‘200 Lt (637,16 Eur) byloje nėra.
30. Advokato ar advokato padėjėjo teikiamų teisinės pagalbos (paslaugų) maksimalų dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius ir kriterijus (teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą ir kt.). Rekomendacijose taip pat nustatyti taikomi koeficientai už suteiktas paslaugas, o jų pagrindu imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesinė alga.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad vykdant teisinių paslaugų sutartį, advokatai suteikė šias paslaugas: kelis kartus konsultavo G. R.; G. R. paaiškinimų pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą „Dėl galimai nusikalstamos veikos“, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir svetimo turto sugadinimo; kartu su G. R. dalyvavo Vilniaus apylinkės prokuratūroje vykusioje apklausoje; Ignalinos rajono apylinkės teismui 2015-01-15 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 32-36, civ. bylos Nr. e2-178-242/2015, b. l. 49-53). Taigi, įvertinus teisinių paslaugų sutarties sąlygas, apeliantui suteiktas paslaugas ir advokatams sumokėtą honorarą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo priteisti honorarą nėra. Užmokestis už suteiktas paslaugas, vertinant 2013 metų MMA, pripažintinas pagrįstu ir atitinkančiu Rekomendacijose nustatytus dydžius.
32. Apelianto nurodomų aplinkybių dėl atsiliepimo į ieškinį Ignalinos rajono apylinkės teismui nepateikimo ir suklastoto voko bylos duomenys nepatvirtina ir įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė. Apeliacinio skundo argumentai, kad laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš jo priteistas žalos atlyginimo ir dėl to atsakovas privalo šią žalą atlyginti, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad apeliantas, jį atstovavusiems advokatams, suteikė klaidingą informaciją, nurodydamas, jog jo automobilis, dalyvavęs autoįvykyje ir padaręs žalos, buvo paimtas be jo žinios ir leidimo, t. y. pavogtas (b. l. 32). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2014 m. sausio 23 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės ir nurodė, kad: „<...> G. R., gyvenęs kartu su A. G., kuri yra atsakinga už autoįvykį, automobiliu naudotis neuždraudė; žinodamas, kad jo automobilio draudimas negalioja A. G., pats asmeniškai prašydavo jos vairuoti savo transporto priemonę, leisdavo ją naudotis ir neinformavo A. G. apie automobilio draudimo sąlygas; nesirūpino ir neinformavo atsakingo draudiko apie pasikeitimus, turinčius įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ir padidinimui, t. y. pažeidė sudarytą draudimo sutartį“ (b. l. 35-36). Šio nutarimo G. R. neskundė, todėl jame nurodytos aplinkybės atitinka tiesą ir leidžia G. R. apeliacinio skundo argumentus vertinti kritiškai.
33. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą, padarė išvadą, jog apelianto teiginiai, kad jis nežinojo apie individualias draudimo sutarties sąlygas ir tai, kad jo automobilis trečiojo asmens buvo neteisėtai pasisavintas, yra nepagrįsti.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako, nes jie neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo, o taip pat nesudaro pagrindo naikinti sprendimą apeliacine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.