Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-12 · Byla Nr. ATP-731-361/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
ATP-731-361/2012
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00494-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pažeidėjas
K. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-731-361/2012Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00494-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nubaustas už tai, kad 2012 m. liepos 21 d., 18 val. 29 min., būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 2,17 promilės girtumas), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Frontera, valstybinio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, dėl ko nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo taikyti ATPK 250 str., pripažįstant, kad jis veikė būtinojo reikalingumo atveju bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną arba taikyti ATPK 30¹ str., paskiriant švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant piniginę nuobaudą. Nurodo, kad vijosi jo manymu iš jo piniginę pavogusius asmenis, atvažiavęs į jų gyvenamąją vietą, pamiršo automobilyje užtraukti rankinį stabdį, todėl jo automobilis atsirėmė į automobilį „Audi 80“. Dėl kilusios konfliktinės situacijos buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaimynė kiek vėliau rado jo namuose piniginę ant grindų prie praviro lango, tačiau jis yra tikras, kad ši buvo grąžinta tik siekiant išvengti atsakomybės. Apeliantas pabrėžia, kad pripažino pažeidimą, žalą padarė tik per skubėjimą, buvo susijaudinęs ir galvojo apie pasekmes dėl dingusios piniginės, kuri buvo pavogta vidury dienos jo namuose, iš dalies pažįstamų asmenų, todėl pamiršo užtraukti rankinį stabdį, kas galėjo atsitikti ir blaiviam asmeniui. Piniginės vagystę patvirtino nukentėjusiojo paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytoja A. V.. Taigi teismas neteisingai nusprendė, kad nebuvo realaus gresiančio pavojaus, o tai, kad piniginė vėliau buvo grąžinta nepanaikina asmens teisės ginti prarastą nuosavybę, todėl jo veiksmai turėjo vertinami kaip būtinasis reikalingumas, yra įsitikinęs, jog kiekvienas protingas ir rūpestingas vyras būtų elgęsis kaip ir jis. K. G. apeliaciniame skunde teigia, kad žinojo, jog yra neblaivus, tačiau siekė apsaugoti savo nuosavybę, nemano, jog pranešimas policijai būtų sugrąžinęs prarastą turtą, kadangi gyvena vienkiemyje, todėl, kol pareigūnai būtų atvykę, praeitų laiko, kita vertus, net ir atvykę į įvykio vietą, jie nefiksavo jo paaiškinimų ir liepė dėl to atvykti į PK. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai, žala nedidelė, o jis pats dėl prarasto turto būtų patyręs didesnę žalą (piniginėje buvo ir įvairūs dokumentai, ir pinigai), nerizikuotų kitų žmonių gerove, jei nebūtų svarbaus reikalo.

K. G. apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kodėl skirta nuobauda yra per griežta ir neadekvati. Jo atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir pažeidimo pripažinimas, žalos atlyginimas, teisės pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis bei dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neįrodyti, tačiau realūs neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Yra sąžiningas, turi 35 metų vairavimo patirtį, administracine tvarka baustas tik kartą, išklausė privalomąją programą apie alkoholio ir narkotikų žalą, niekam neįsiskolinęs, neteistas, darbe gerai charakterizuojamas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, nes dirba vairuotoju, o darbdavys tarpininkauja, prašydamas neatimti teisės vairuoti, kuri jam būtina. Atvejis buvo išskirtinis, nedarbo metu, žmonės nenukentėjo. Netekęs teisės vairuoti, praras pragyvenimo šaltinį, todėl kilusios pasekmės bus neadekvačios padarytam pažeidimui. Teismų praktikoje esant panašioms pareigų netekimo pasekmėms, teismai neskiria teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. II-168-562/2011). Apeliantas taip pat teigia, kad jo pagalba vežiojant į gydymo įstaigas reikalinga tik 15 proc. darbingai S. Š., kuriai geranoriškai padeda, o įstatymas gina neįgaliųjų poreikius. Jei negalės jai padėti, bus rizikuojama jos sveikata ir gyvybe, galinčių jai pagelbėti giminaičių S. Š. neturi. Paskirta nuobauda aiškiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, iš įvykio pasimokytų, neatėmus teisių jis būtų naudingesnis visuomenei dirbdamas, o ne būdamas išlaikytiniu.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti galioti, o apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su vertinimu, jog pažeidimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo, apeliantas pabrėžia, jog neblaivus vairavo automobilį tik dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad jo sodyboje apsilankę asmenys pavogė jo piniginę. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas vertino ir išsamiai pasisakė, kodėl negalima pripažinti, jog K. G. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir teismo motyvai yra visiškai pagrįsti.

Apeliantas neneigia vairavęs automobilį neblaivus bei apgadinęs kito asmens transporto priemonę, tačiau nurodo, jog pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto teiginį taip pat atmeta. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas dėl būtinojo reikalingumo, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Viena iš būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų yra gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams (LVAT byla Nr. N63-814/2010).

Iš paties K. G. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad įtaręs, jog buvo apvogtas, į policiją nesikreipė, o važiavo pats, nors buvo neblaivus. Kaip teisingai pripažino apylinkės teismas, K. G. turėjo galimybę pavojų savo nuosavybei pašalinti kitomis, mažiau rizikingomis nei vairavimas neblaiviam priemonėmis (pvz., kreipimusi į policiją), tačiau to nepadarė. Apelianto dėstomi motyvai, kodėl jis nesikreipė į policiją (pareigūnai būtų užtrukę atvykti į įvykio vietą), nepaneigia to, jog K. G. galėjo savo interesus ginti ne vieninteliu būdu. Nors apeliantas teigia, jog padaryta žala nedidelė, o žala jo paties nuosavybei galėjo būti žymiai didesnė, tačiau transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir tokio elgesio keliama grėsmė žmonių sveikatai yra nepalyginamai didesnė su galimai padaryta žala nuosavybei. Todėl tokio neteisėto veikimo negalima laikyti veikimu esant būtinajam reikalingumui. Visiškai teisingai skundžiamame nutarime nurodoma, jog neblaivaus asmens vairavimo pavojų patvirtina ir kilusios pasekmės – dviejų transporto priemonių apgadinimas. Apelianto teiginys, kad jo automobilis įvažiavo į kitą tik dėl neužtraukto rankinio stabdžio, net ir tikint tokia versija, nepateisina K. G. elgesio, o tik leidžia spręsti, jog būdamas neblaivus, jis buvo nepakankamai atidus neužtikrindamas, jog jo transporto priemonė neapgadintų kitų asmenų turto.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino, jog K. G. pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Apeliantas taip pat prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 127 str. 3 d., pagal kurią nubaustas apeliantas, sankcijoje numatyta, kad už šį pažeidimą skiriama ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Apylinkės teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nematė galimybės K. G. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje ir skyrė minimalią ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytą baudą – 4000 Lt bei teisę vairuoti atėmė taip pat minimaliam terminui, išsamiai paaiškino nuobaudos skyrimo motyvus. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog K. G. nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nei darbas, kuriame reikalinga teisė vairuoti, nei būtinybė rūpintis sergančiais asmenimis, nei teigiamos asmenų charakteristikos teismų praktikoje savaime nėra laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidimus padariusiems asmenims turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos nei numatyta įstatyme, kadangi akivaizdu, jog tai asmens nesulaikė nuo pažeidimo padarymo. Į tai, kad K. G. gailisi jau pakankamai atsižvelgta skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Nors apeliantas teigia, kad pažeidimą padarė dėl didelio susijaudinimo, tačiau net ir įtardamas, jog nukentėjusysis galbūt pavogė apelianto piniginę, pirmiausia turėjo įsitikinti, ar piniginės tikrai namuose nėra, o ne skubėti vytis nukentėjusįjį, žinant, jog yra vartojęs alkoholio. Be kita ko, apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka vidutinį girtumą, padarytas pažeidimas laikomas šiurkščiu ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Nors kaip teigia apeliantas, pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, dėl kurios apeliantui už šiurkštų administracinį pažeidimą reikėtų skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Plungės rajono apylinkės teismo 2012-09-25 nutarimas pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys