Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-468/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-08-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
1A-218-468/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38727-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Jurgita Kolyčienė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
I. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-468/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38727-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,nuteistojo I. T. gynėjui adv. Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-29 nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir I. T. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į I. T. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-07-31 13.00 val. iki 2017-08-01 d. 11.37 val. (viena para) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-12-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nepakeista ir palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patenkintas MB „V(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš I. T. MB „V(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 32,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. T. pripažintas kaltu dėl to, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpas: 2017-07-31, apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs MB „V(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kavinės „Š(duomenys neskelbtini)“ lango apsauginį tinklelį, įsibrovė į kavinę „Š(duomenys neskelbtini)“, iš kurios pagrobė 12 vnt. buteliukų sulčių „Granini“, 1 vnt. kaina 0,85 Eur, bendra vertė 10,20 Eur, tuo padarydamas 10,20 Eurų turtinę žalą.

Tokie I. T. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Nuteistasis I. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-29 nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę arešto bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nori atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o to padaryti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturės galimybės.

Teismo posėdžio metu nuteistojo I. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. T. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo I. T. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

Nuteistasis I. T. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir patenkinto civilinio ieškinio neginčija, nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašydamas paskirti arešto bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

Paskirdamas nuteistajam I. T. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Nors I. T. apeliaciniame skunde prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, įvertinus tai, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam I. T., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei. I. T. turi vidurinį išsilavinimą, nevedęs, iki sulaikymo nedirbo. Jis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 56-66), nusikalto praeityje būdamas ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 1, b. l. 67-74). Byloje yra duomenų, jog I. T. vengė proceso ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu galimai padarė dar vieną nusikalstamą veiką (buvo užkluptas ir sulaikytas darant nusikalstamą veiką) dėl ko jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kolegijos nuomone, visos šios aukščiau išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Nors I. T. nurodo, kad jis savo gyvenimo būdą pakeitė, nevartoja narkotinių medžiagų nori atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptarti duomenys nepatvirtina, kad šiuo metu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti I. T. paskyrus švelnesnę arešto bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog praeityje I. T. ne kartą buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai jam teigiamo poveikio neturėjo ir išėjęs į laisvę jis darė naujus nusikaltimus.

Be to, pirmosios instancijos teismas I. T. paskyrė bausmę, artimą baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui bei, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino 1/3 dalimi. Taigi nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog I. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esant aptartiems duomenims, negali būti laikomos pagrindu jam skirti švelnesnę bausmę, kuri yra teisinga ir proporcinga jo nusikalstamiems veiksmas.

Įvertinus tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėJurgita Kolyčienė