Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. e2-420-196/2018 pagal kreditoriaus V. Z., ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „VKK Investicija“, kreditorė akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

V. Z. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento AB Šiaulių bankas (AB Ūkio banko teisių perėmėja) ir UAB „VKK Investicija“ sudarytą 2007-11-27 kredito sutartį Nr. KR04-972/07. V. Z., kaip BUAB „VKK Investicija“ kreditorius, pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. 1 d. pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus V. Z. ieškinį.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „VKK investicija“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3634-640/2017 kartu su kitais reikalavimais buvo patvirtintas V. Z. finansinis reikalavimas ir AB Šiaulių banko, kaip įkaito turėtojos, finansinis reikalavimas, tačiau patenkinus kreditoriaus V. Z. skundą, teismas minėtos nutarties dalį dėl banko reikalavimo panaikino ir klausimą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, ginčijamas finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, išanalizavus V. Z. argumentus, kuriais jis grindė savo prieštaravimą reikalavimo patvirtinimui. Teismas pažymėjo, kad V. Z. nesutikimas buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais jis reiškia ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad ieškovo keliamas ginčas dėl sandorio negaliojimo jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškinį reiškia kreditorius V. Z., kuris, kaip kreditorius, ginčijo BUAB „VKK Investicija“ byloje AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą. todėl sprendė, kad akivaizdu, jog civilinėje byloje Nr. eB2-3634-640/2017, tiek nagrinėjamu atveju pagal šį reiškiamą ieškinį šalys yra tapačios. Teismas, išnagrinėjęs įsiteisėjusią teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3634-640/2017, padarė išvadą, jog ieškinį ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje grindė atskirąjį skundą dėl AB Šiaulių banko reikalavimo patvirtinimo, t. y. kad kredito sandoris, iš kurio kildinamas banko reikalavimas prieštarauja juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Visos šios faktinės aplinkybės buvo nagrinėtos ir dėl jų yra pasisakyta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismo vertinimu, ieškovas iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, tik papildė ir praplėtė jau nagrinėtas faktines aplinkybes. Dėl to teismas laikė, kad ieškinio pagrindas yra tapatus. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. eB2-3634-640/2017 atskiruoju skundu ginčydamas AB Šiaulių banko reikalavimą bankroto byloje V. Z. nurodė, jog AB Šiaulių bankas (AB Ūkio banko teisių perėmėja) ir UAB „VKK Investicija“ sudaryta 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutartis Nr. KR04-972/07 turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas konstatavo, kad tokį patį reikalavimą ieškovas reiškia šiuo ieškiniu. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys pareikštas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra tapatus, t. y. reiškiamas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu bei dėl to paties dalyko, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius V. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog išnagrinėtos civilinės bylos atskirojo skundo ir naujai pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas sutampa. Šios bylos ieškinio dalykas - pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento AB Šiaulių banko (AB Ūkio banko teisių perėmėja) ir UAB „VKK Investicija“ sudarytą 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutartį Nr. KR04-972/07. Išnagrinėtos bylos atskirojo skundo dalykas – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas AB Šiaulių banko 9 178 208,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir bylą dėl AB Šiaulių bako finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi dalykas nesutampa.Nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindas yra aplinkybė, kad AB Ūkio bankas, suteikdamas UAB „VKK Investicija“ 5 000 000 Eur dydžio kreditą, pažeidė atsakingo skolinimo principą. Esant Ūkio banko nesąžiningumui bei kredito sutarties Nr. KR04-972/07 prieštaravimui juridinio asmens tikslams, prašoma pripažinti minėtą sutartį negaliojančia. Išnagrinėtos civilinės bylos V. Z. atskirojo skundo pagrindas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, t. y. 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutarties Nr. KR04-972/07, kurios pagrindu atsirado kreditoriaus reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, priešingai nei šios bylos ieškinyje, išnagrinėtos bylos atskirajame skunde, V. Z. neįrodinėjo AB Ūkio banko veiksmų pažeidžiant atsakingo skolinimo principą, neprašė teismo pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutartį Nr. KR04-972/07. Atskirojo skundo esmė – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, patvirtinto AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria kreditoriaus V. Z. ieškinį atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teismo atsisakymo priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, sprendimas

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas BUAB „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriuo viena iš kreditorių (įkaito turėtojų) buvo patvirtinta AB Šiaulių bankas su 9 178 208,05 Eur reikalavimu. Kreditorius V. Z. 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtinto AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi, be kita ko, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas, ir paskyrė AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino hipotekos kreditorės AB Šiaulių banko 9 178 208,05 Eur finansinį reikalavimą UAB ,,VKK Investicija“ bankroto byloje Nr. eB2-3634-640/2017 (dabartinis bankroto bylos Nr. eB2-2161-640/2018). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje nustatė, kad bankroto administratorė, prašydama patvirtinti AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutarties (toliau – Kredito sutartis) su pakeitimais kopiją, hipotekos lakštų bei įkeitimo lakštų kopijas, pažymą apie skolos paskaičiavimą, AB Šiaulių banko patvirtinimą apie iš BAB Ūkio banko perimtas teises. Teismas pažymėjo, kad anksčiau nagrinėtoje UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje jau buvo nagrinėjamas AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo pagal Kredito sutartį patvirtinimo klausimas ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą, patvirtino AB Šiaulių banko 27 070 187,17 Lt finansinį reikalavimą UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje. Atsižvelgęs į tai, kad nurodytuose procesiniuose sprendimuose buvo sprendžiamas klausimas dėl Kredito sutarties, iš kurios kildinamas ginčijamas finansinis reikalavimas, galiojimo ir taikymo, teismas sprendė, jog yra pagrindas minėtoje restruktūrizavimo byloje nustatytais prejudiciniais faktais remtis ir šioje byloje. Teismas nurodė, kad UAB „VKK Investicija“ atliko sistemingus ir nuoseklius tiek faktinius, tiek teisinius veiksmus tam, jog ginčo sandoris būtų sudarytas. UAB „VKK Investicija“ valdybos 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimas kreiptis dėl kredito gavimo ir turto įkeitimo bei Kredito sutartis nėra nuginčyti, teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti Kredito sutarties negaliojimą. Paties kredito suteikimo faktas ir jo dydis nėra ginčijami. Kreditas buvo panaudotas nekilnojamajam turtui įsigyti, jis buvo užtikrintas turto įkeitimu, UAB „VKK Investicija“ sandorį patvirtino, jį vykdė, darė jo pakeitimus, V. Z., tapęs UAB „VKK Investicija“ vadovu, nekėlė klausimo dėl sandorio teisėtumo, o toliau vykdė Kredito sutartį, siekdamas atsiskaityti su AB Šiaulių banku, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „VKK Investicija“ iškėlimo. AB Šiaulių bankas ir UAB „VKK Investicija“, sudarydamos sandorį, veikė kaip lygiaverčiai partneriai, nėra jokių abejonių, kad AB Šiaulių bankas, sudarydama ginčo sandorį, veikė teisėtai ir sąžiningai. Teismas atmetė nepagrįstus kreditoriaus argumentus dėl palūkanų, kurių skaičiavimas yra pagrįstas Kredito sutarties nuostatomis, neteisėtumo. Teismas konstatavo, kad prašomų patvirtinti delspinigių dydis taip pat yra pagrįstas kredito sutarties nuostatomis ir yra apskaičiuotas tik už paskutinius 6 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas darė išvadą, kad AB Šiaulių banko reikalavimo dalis dėl turto vertinimo išlaidų kompensavimo taip pat yra pagrįsta rašytinais įrodymais ir pagrįsta Kredito sutarties nuostatomis. Atsižvelgęs į tai, kad AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas pagrįstas ne tik rašytiniais įrodymais, tačiau ir prejudiciniais faktais, teismas sprendė, jog jis tvirtintinas visiškai (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).Kreditorius V. Z. pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas AB Šiaulių banko 9 178 208,05 Eur, susidedantis iš 5 000 000 Eur pagrindinės skolos ir 4 178 208,05 Eur palūkanų bei netesybų, finansinis reikalavimas, ir bylą dėl AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas 9 178 208,05 Eur AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-459-407/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Taigi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria patvirtintas AB Šiaulių banko 9 178 208,05 Eur finansinis reikalavimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis, kuria patikrintas minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, yra įsiteisėjusios (CPK 279 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad V. Z. atskirajame skunde neginčija skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Pagal bendrąją taisyklę, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Minėta, kad, atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis. Tokios teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių teisės ir pareigos, taip pat ir tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kaip pirmiau nurodyta, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1841-370/2015). Sprendžiant klausimą, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistas reikalavimas, kad toje pačioje byloje nebūtų įsiteisėjusio teismo sprendimo, svarbu nustatyti, ar byla, dėl kurios nagrinėjimo kreipiamasi, ir byla, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar pirmiau nurodytos nutartys, yra tos pačios (tapačios). Kriterijai pagal kuriuos nustatomos minėtos aplinkybės yra byloje dalyvaujančių asmenų, faktinio ieškinio pagrindo bei dalyko tapatumas. Analogiški kriterijai taikytini ir bankroto bylose reiškiamiems reikalavimams. Visi teismo veiksmai bankroto byloje laikytini teisingumo vykdymu, nes atliekami siekiant dėl įmonės baigties priimti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Tai, kad dėl bankroto proceso specifikos ginčo klausimai bylos metu sprendžiami priimant nutartis, o ne teismo sprendimą, savaime nereiškia, jog dėl tų pačių jau nustatytų faktų bei materialinių teisinių santykių gali būti priimamos kelios skirtingos savo turiniu nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010). Šioje byloje kreditorius V. Z. prašo pripažinti negaliojančia Kredito sutartį ir taikyti restituciją. Tenkinus tokį ieškinio reikalavimą AB Šiaulių bankas su 9 178 208,05 Eur finansiniu reikalavimu būtų išbraukta iš BUAB „VKK investicija“ kreditorių sąrašo. Taigi V. Z. reikalavimo dalykas yra AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo, kuris patvirtintas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimis BUAB „VKK investicija“ bankroto byloje, teisėtumas.Byloje dalyvaujančių asmenų tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tie patys asmenys, t. y. nagrinėjamu atveju V. Z. ir AB Šiaulių bankas, dalyvavo priimant pirmiau nurodytas nutartis. Nustatyta, kad tiek V. Z., tiek AB Šiaulių bankas teikė procesinius dokumentus, išdėstė juose argumentus dėl 9 178 208,05 Eur finansinio reikalavimo, kylančio iš Kredito sutarties, BUAB „VKK investicija“ bankroto byloje.Reikalavimo pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais – šiuo atveju Kredito sutartimi, iš kurios kildinamas finansinis reikalavimas, ginčijimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad jau pirmiau nurodytomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis kreditoriaus V. Z. keliamas AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas yra išspręstas, taigi yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje kreditoriaus V. Z. pateiktas prašymas pripažinti Kredito sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Remdamasis nutartyje nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.