- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- II-145-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00004-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Pažeidėjas
- A. D.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.2.8Kiti klausimai, susiję su administraciniais nusižengimais ir administracine atsakomybe
- 12.30pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G. – B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 220 Eur bauda už tai, kad jis, 2021 m. lapkričio 1 d. 6.00 val. (duomenys neskelbtini), Kauno mariose ties (duomenys neskelbtini), žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais - statomais tinklais (statomas tinklas iš valo 70 m ilgio, 80x80 mm akytumo ir statomas tinklas iš kaprono 30 m. ilgio 70x70 mm aktyvumo). Tinklus traukė iš guminės valties kartu su G. V.. Draudžiamais įrankiais buvo sugavę 1 vnt. šamą, 2 vnt. lydekų, 31 vnt. karšių, 6 vnt. karosų (5,5 kg.). Tokiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-I4 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau - Taisyklės) 9.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjui nepagrįstai taikyta administracinė atsakomybė, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, kurio padarymu jis kaltinamas, požymių. 2021 m. lapkričio 1 d. jis nedalyvavo jokioje žvejyboje, su savimi neturėjo jokių žvejybai skirtų įrankių, aplinkosaugos pareigūnų sustabdytame automobilyje nebuvo rasta jokių guminių valčių, žvejybinių tinklų ar sužvejotų žuvų. Jis tą dieną kartu su sutuoktine M. D. ir nepilnamečiu sūnumi L. D. vyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), padėti pažįstamam draugui G. V. pataisyti jo sugedusį automobilį. Kadangi į sodybą nebuvo įmanoma įvažiuoti, tai sutuoktinė M. D. pasiliko laukti automobilyje, o jis kartu su sūnumi L. D. pėstute nuėjo link sodybos, kurioje stovėjo G. V. sugedęs automobilis. Jiems einat keliu pamatė, kad G. V. atvažiuoja link jų. Paaiškėjo, kad jam pavyko sutaisyti automobilį. Jis su sūnumi įlipo į G. V. automobilį ir nuvažiavo link pagrindinio kelio, kur laukė jo sutuoktinė M. D.. Likus 100 metrų iki pagrindinio kelio, juos sustabdė aplinkosaugos pareigūnai, kurie įtarė juos medžiojant stirnas. Aplinkosaugos pareigūnai, kurie priėjo prie automobilio, rankose laikė ginklus, juos visus tris iš automobilio buvo ištempė jėga, jam uždėjo antrankius, nors jis nesipriešino. Jis nesuprato kas vyksta, todėl išsigando dėl savo ir savo sūnaus sveikatos, norėjo kviesti policijos pareigūnus, bet iš jų atėmė telefonus. Aplinkosaugos pareigūnai apžiūrėję G. V. automobilį jame nieko nerado, todėl nuvyko į vietą, šalia sodybos, kurioje rado tinklus, guminę valtį. Aplinkosaugos pareigūnai tiek jam, tiek G. V. liepė pripažinti, kad šie daiktai yra jų. Tačiau jam nebuvo žinoma kieno tie tinklai ir kam priklauso, todėl jis kategoriškai atsisakė pripažinti, kad tinklai priklauso jam. G. V. aplinkosaugos pareigūnams taip pat nurodė, kad rasti daiktai jam nepriklauso. Be to, pareiškėjas, surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad norės dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nebuvo išaiškintos jos teisės. Todėl kokiais duomenimis remiantis jis yra pripažintas kaltu dėl padaryto pažeidimo, gali tik spėlioti. Skundu taip pat prašo iš Aplinkos apsaugos departamento jo naudai priteisti 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5-8).
Atsiliepimas
Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerija – pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo A. D. skundu dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 1 d. 6.00 val. (duomenys neskelbtini), Kauno mariose ties (duomenys neskelbtini), žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, tinklus traukė iš guminės valties kartu su G. V.. Pažymėtina, kad G. V., kuris kartu žvejojo su pareiškėju, pažeidimo neginčijo, priešingų aplinkybių nenurodė, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, todėl šios aplinkybės laikytinos pareiškėjo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Taip pat pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, jį gavo, teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnyje, jam išaiškintos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnio nustatytų teisių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nutarimas priimtas įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (b. l. 73-74).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. D. palaikė skunde išdėstytus reikalavus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 1 d., anksti ryte, jis kartu su nepilnamečiu sūnumi L. D. atvyko pas G. V. padėti sutaisyti automobilį, kurio nepavyko užvesti. Tai jam buvo žinoma iš vakaro, kadangi G. V. jam skambino ir prašė padėti. Žmonos prašė jį nuvežti, nes jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi 2014 metais buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Apie 6.30 val. ryto, žmona atvežė jį ir jo sūnų netoli sodybos, kur buvo apsistojęs G. V.. Jiems einant pagrindiniu keliu pamatė, kad iš keliuko, vedančio į sodybą, automobiliu atvažiuoja G. V.. Kadangi G. V. pavyko užvesti automobilį, tai G. V. nutarė juos parvežti atgal, prie tos vietos, kur jo žmona buvo juos išlaipinus. Jiems važiuojant keliu, staiga aplinkos apsaugos pareigūnai užtvėrė jiems kelią, taip sukeldami avarinę situaciją. Iš minėto automobilio išlipo keturi asmenys, kurie du iš jų turėjo ginklus. Vienas pareigūnas pribėgo prie G. V., o kitas – prie jo. Pareigūnas jį jėga ištempė iš automobilio, uždėjo jam antrankius, nors jis nesipriešino. Tuo metu automobilyje sėdėjęs jo sūnus buvo išsigandęs, todėl jis pradėjo klausinėti, ką jie čia daro ir, kad būtų kviečiama policija. Aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo apžiūrinėti G. V. automobilį, nes jie gavo pranešimą dėl neteisėtos medžioklės. Nieko automobilyje neradę, du pareigūnai nuėjo ieškoti kažkokių daiktų, esančių šalia kranto, prie sodybos. Kadangi jie buvo sulaikyti apie pusantros valandos, tai pastoviai prašė leisti iškviesti policiją. Tačiau nebuvo leista to padaryti, taip pat ir telefonai buvo atimti. Po to vienam iš likusių pareigūnų paskambino telefonu ir liepė visiems kartu atvažiuoti prie krantinės, esančios šalia sodybos. Atvykę į tą vietą, pareigūnai jiems pradėjo rodyti žvejybinius tinklus, valtį, žuvis ir sakyti, kad tai priklauso jam ir G. V.. Tačiau jis kategoriškai nesutiko ir neigė, kad žvejojo. Tuo labiau, kad rasta guminė valtis gali plukdyti iki 90 kg, o sudėjus jo, G. V. svorį, taip pat rastų žuvų svorį, tai gautųsi virš 90 kg. Taigi, jie niekaip nebūtų galėję plaukti su šia valtimi. Kai jis atgavo telefoną, tai iš kart paskambino policijai, tačiau atvykusi policija liepė rašyti pareiškimą arba skundą teismui. Tai jis taip ir padarė, apskundė nutarimą, kuriuo yra nepagrįstai nubaustas. Taip pat paaiškino, kad yra kartą baustas už neleistiną žvejybą to paties pareigūno A. M.. Tą kartą jį pagavo žvejojantį Nemune, ties (duomenys neskelbtini). Taip pat ir praeitais metais aplinkos apsaugos pareigūnai įtarinėjo, kad jis neteisėtai užsiėmė žvejybą, tačiau tą kartą nenubaudė, nes paaiškėjo, kad ne jis žvejojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė D. G. – B. nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi priimtas jo atžvilgiu nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, fotolentės, ir būtent paimti daiktai – valtis, tinklas, žuvys, taip pat teismo posėdžio metu papildomai surinkti įrodymai – liudytojų – aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, pagrindžiantys esminius byloje nustatytus faktus. Tuo tarpu liudytojų G. V. ir M. D. paaiškinimai prieštarauja surinktai medžiagai, jie nėra nuoseklūs. Jų išsakyta versija, kad 5.30 val. ryte, pareiškėjas kartu su nepilnamečiu sūnumi vyko padėti sutaisyti G. V. automobilio, neįtikinama. Todėl šiais paaiškinimais negalima remtis, nes jie prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tuo labiau, šie liudytojai yra žinomi pareiškėjui, todėl jie yra suinteresuoti duoti palankius paaiškinimus pareiškėjo atžvilgiu. Teismo prašo netenkinti skundo ir palikti nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 1 d., išvakarėse, gavo anoniminį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kauno mariose, prie (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti du asmenys žvejojantys žvejybiniais tinklais. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad minėti asmenys atvyko iš (duomenys neskelbtini) pusės. Po šio pranešimo buvo suorganizuotas reidas, kuriame dalyvavo jis, vyriausiasis specialistas V. S. bei aplinkos apsaugos inspektoriai E. N. ir G. N.. Apie 5.00 val. jis kartu su inspektoriumi E. N. nuvyko į įvykio vietą. Tuo metu inspektorius G. N. ir vyriausiasis specialistas V. S. nuvyko tarnybiniu automobiliu į kitą vietą stebėti Kauno marias. Vėliau, po pusvalandžio, jis kartu su E. N. pastebėjo automobilį „Renault“, kuris sustojo prie vartų vedančių į sodus. Minėtas automobilis priklauso G. V.. Šis asmuo jiems yra gerai žinomas, nes yra ne kartą baustas už neleistiną žvejybą tinklais, todėl G. V. jie pažino iš karto. Iš automobilio „Renault“, priekinės keleivio pusės, išlipo A. D., kuris atkėlė vartus vedančius į sodus ir įleido G. V., kad įvažiuotų su savo automobiliu. Po to vartus uždarė. Minėtame automobilyje „Renault“ dar buvo ir trečias asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. D. nepilnametis sūnus L. D.. Kai A. D. grįžo atgal į automobilį, visi trys minėti asmenys nuvyko link Kauno marių pusės. Po to jis kartu su E. N. nuėjo paskui nuvažiuojantį automobilį. Eidami toliau, šalia negyvenamos sodybos, pastebėjo stovintį G. V. automobilį, kuris buvo pastatytas šalia Kauno marių kranto. Tada jis su E. N. nusprendė apeiti sodybą ir iš kitos pusės pastebėti Kauno marias. Stebėdami Kauno marias termovizoriumi pamatė, kaip du asmenys, t. y. G. V. ir A. D., ši vandens į guminę valtį traukia žvejybinius tinklus. Tada jie paskambino kitam ekipažui – inspektoriui G. N. ir vyriausiajam specialistui V. S., pranešė apie pastebėtus asmenis ir liepė jiems atvažiuoti iki sodų vidurio. Taip pat jie priėmė sprendimą, kad G. V. ir A. D. reikia sustabdyti išvažiuojančius iš sodybos. Apie 7.00 val. G. V. vairuojamas automobilis „Renault“ buvo sustabdytas. Keleivio pusėje sėdėjo A. D., o automobilio gale – A. D. nepilnametis sūnus L. D.. A. D. jų atžvilgiu elgėsi agresyviai, todėl buvo panaudotos spec. priemonės, t. y. A. D. uždėjo antrankius. Apžiūrėję automobilį „Renault“ jame nerado nei žuvies, nei žvejybinių tinklų. Po to jis kartu su inspektoriumi E. N. nuėjo į tą vietą, kur G. V. ir A. D. buvo išlipę į krantą. Nuėję į tą vietą, joje rado paliktus žvejybinius tinklus, guminę valtį. Tada pranešė kitiems pareigūnams, kad yra rasti draudžiami žvejybiniai tinklai, kurie kartu su pažeidėjais atvyko į vietą. Tiek A. D., tiek G. V. neigė, kad žvejojo neleistinais tinklais, o nurodė, kad atvažiavo padėti nukirsti medį, po to teigė, kad sugedo automobilio generatorius, todėl atvažiavo jo sutaisyti. Kiek pamena, tai jų versijos vis keitėsi. Matė, kad abu sulaikyti asmenys buvo su guminiais batais, jie buvo šlapi, tai bylojo, kad jie dalyvavo žvejyboje. Kadangi A. D. ir G. V. su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Taip pat buvo suskaičiuotos sužvejotos žuvys bei paimti tinklai ir kiti žvejybai skirti daiktai. Surašius A. D. ir G. V. protokolus, visi išsiskirstė. Taip pat paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo jokio dar vieno automobilio, nebuvo ir A. D. žmonos.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 1 d. gavo skambutį iš kolegos A. M., kad galimai yra vykdoma neleistina žvejyba. Jis su aplinkos apsaugos inspektoriumi G. N., tarnybiniu automobiliu, nuvyko į nurodytą vietą. Nuvykus į vietą sulaukė atvykstančių kitų kolegų – A. M. ir inspektoriaus E. N., kurie nurodė, kad matė, jog asmenys žvejoja draudžiamais tinklais, todėl priėmė sprendimą šiuos asmenys sulaikyti išvažiuojančius iš sodybos. Sustabdžius automobilį pamatė, kad už vairo sėdėjo G. V., o šalia jo – A. D.. Automobilio gale sėdėjo A. D. sūnus. A. D. pradėjo agresyviai elgtis, buvo pakeltas tonas, todėl jo atžvilgiu panaudojo spec. priemones – uždėjo jam antrankius. Patikrinus G. V. automobilį ir nieko neradus, kolegos A. M. ir E. N. nuvyko į tą vietą, kur matė A. D. ir G. V. žvejojančius, ir toje vietoje surado tinklus, žuvis, valtį. Po to jiems paskambino ir pranešė, kad yra surasti minėti daiktai. Jis su kolega G. N. ir pažeidėjais nuvyko į tą vietą. Atvykę į vietą G. V. ir A. D. aiškino, kad jų čia nebuvo, jie nežvejojo, rasti daiktai yra ne jų, nors akivaizdžiai matėsi, kad jie žvejojo, nes jų rūbai buvo šlapi. Be to, kiek pamena, tiek G. V., tiek A. D. vilkėjo treningines kelnes ir mūvėjo guminius batus. Iš to ir buvo galima suprasti, kad asmenys žvejojo. Taip pat paaiškino, kad įvykio dieną nematė dar vieno važiuojančio automobilio, taip pat nematė ir A. D. žmonos.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. N. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 1 d. dalyvavo organizuotame reide dėl galimai vykdomos žvejybos su neleistinais tinklais. Reide dalyvavo jis ir kiti – vyriausieji specialistai A. M. ir V. S., bei neetatinis inspektorius G. N.. Jis kartu su vyriausiuoju specialistu A. M., tarnybiniu automobiliu, nuvyko į (duomenys neskelbtini), o kitas ekipažas nuvyko į kitą Kauno marių pusę. Atvykus į vietą, stebėjo aplinką šalia sodybos, kurioje buvo vartai vedantys į šią sodybą. Apie 5.30 val. pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantį automobilį „Renault“, kuris sustojo prie tų vartų vedančių į sodybą. Iš minėto automobilio, priekinės keleivio pusės, išlipo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. D., kuris atidarė vartus. Tuo metu vyriausiasis specialistas A. M. jam nurodė, kad šio automobilio vairuotojas galėtų būti G. V., kadangi šis automobilis jam yra žinomas. Tada automobilis pravažiavo pro vartelius ir nuvažiavo į sodus, link Kauno marių. Tada nusprendė pasekti minėtą automobilį. Pasekus automobilį „Renault“ termovizoriaus pagalba pamatė, kad vienas asmuo vaikšto šalia sodybos. Kad būtų geresnis matomumas, nusprendė apeiti sodybą ir iš kitos vietos stebėti ją. Apie 6.00 val. ryto, nuo (duomenys neskelbtini) pusės pastebėjo atplaukiančią guminę valtį ir joje esantys asmenys pradėjo traukti nuo (duomenys neskelbtini) pusės pastatytą tinklą. Atstumas nuo jų stebėjimo vietos iki tos vietos, kur atplaukė guminė valtis, buvo apie 400 m. Todėl aiškiai buvo matyti, kad guminėje valtyje sėdi du asmenys, t. y. vienas stambesnis, o kitas mažesnis. Tas mažesnis asmuo irklavo, o stambesnis asmuo traukė tinklus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. V. ir A. D.. Tada jo kolega A. M. paskambino V. S. ir pranešė, kad pastebėti du asmenys atplaukiantys valtimi, kurie buvo ištraukę tinklus iš vandens. Įvertinę tai, kad pažeidėjų dėl gamtinių sąlygų ir sulaikyti toje vietoje pažeidėjų nepavyks, nusprendė sustabdyti juos išvažiuojančius iš sodybos. Jis kartu su A. M. išvažiavo iš tos sodybos ir kartu su kitu ekipažu laukė atvažiuojančio automobilio „Renault“. Apie 7.00 val. ryto, tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, buvo sustabdytas automobilis „Renault“. Už minėto automobilio vairo sėdėjo G. V., priekinėje keleivio pusėje sėdėjo A. D., o automobilio gale buvo A. D. nepilnametis sūnus L. D.. Automobilio tikrinimo metu nerado jokių žvejybos tinklų ar sužvejotų žuvų, tačiau, kad minėti asmenys buvo prie vandens, bylojo jų šlapi guminiai batai, matėsi nešvarios rankos. Taip pat jų apranga buvo tokia, kuri skirta labiau žvejybai, t. y. A. D. dėvėjo kamufliažines kelnes. Taip pat minėti asmenys atrodė pasimetę, įsitempę. A. D. pradėjo elgtis įžūliai, agresyviai ir pradėjo sakyti: „ko jums čia reikia ?“, „kodėl mus sustabdėt ?“, „kodėl mus persekiojat ?“. Kadangi jis nenusiramino, tai jam buvo uždėti antrankiai, o nusiraminus – nuimti. Kadangi G. V. automobilyje nieko nebuvo rasta, tai kartu su A. M. nuvyko atgal į tą vietą, kur matė atplaukiančią valtį. Priėjus tą vietą rado žvejybinius tinklus, guminę valtį. Tinkluose buvo dar kai kurios gyvos žuvys. Apie rastus tinklus pranešė likusiems kolegoms, kurie kartu su pažeidėjais atvyko į vietą. Tiek A. D., tiek G. V. neigė, kad žvejojo neleistinais tinklais. A. D. pradėjo aiškinti, kad atvyko G. V. padėti nukirsti medį, po to aiškinti pradėjo, kad G. V. automobilis yra sugedęs, tai atvyko padėti pataisyti.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. N. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 4.00 val. ryto buvo organizuojamas reidas dėl galimai vykdomos žvejybos draudžiamais tinklais, ties Pakuonio k. Reide dalyvavo jis, vyriausieji specialistai A. M. ir V. S., bei neetatinis inspektorius E. N.. Vienas ekipažas nuvyko į tą vietą, kur buvo nurodyta pranešime apie galimai vykdoma neleistiną žvejybą. O tuo tarpu jis kartu su V. S. nuvyko į kitą vietą stebėti Kauno marias. Apie 6. 00 val. ryto paskambino kolega A. M., kuris nurodė, kad yra pastebėtas stovintis automobilis „Renault“ prie sodybos, link Kauno marių, ir sodyboje vaikšto vienas asmuo, kuris stebi aplinką. Kadangi yra sodyboje asmuo, kuris stebi aplinką bei jau švito, tai buvo priimtas sprendimas, kad geriausiai palaukti automobilio „Renault“ išvažiuojančio iš sodybos ir jį sustabdyti. Tada jis kartu su V. S., tarnybiniu automobiliu, nuvyko į sutartą vietą laukti minėto automobilio. Apie 7.00 val., tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais, sustabdė minėtą automobilį. Automobilyje „Renault“ buvo trys asmenys, t. y. už vairo sėdėjo G. V., šalia jo sėdėjo A. D., o automobilio gale buvo A. D. nepilnametis sūnus. Tada A. D. pradėjo skeryčiotis, klausinėti kodėl juos sustabdė ir panašiai, tai jam uždėjo antrankius, o kai nusiramino – nuėmė. Apžiūrėjus automobilį „Renault“ jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta, todėl nuspręsta nuvykti į tą vietą, kur buvo pastebėtas prieš tai stovintis minėtas automobilis. Po to A. M. paskambino jiems ir pranešė, kad šalia kranto rado žvejybinius tinklus, guminę valtį, sužvejotas tinklu žuvis. Po to jis su kolega V. S. ir pažeidėjais nuvyko į tą vietą, kur buvo rasti aukščiau minėti daiktai, žuvys. Tada A. D. pradėjo aiškinti, kad jis nežvejojo, o atvažiavo padėti G. V., nes sugedo pastarojo automobilis. Po to pradėjo sakyti, kad naktį mišką pjovė, nors iš aprangos buvo galima suprasti, kad žvejojo, kadangi apranga buvo tinkama žvejybai, t. y. dėvėjo kamufliažines kelnes, guminius batus, striukę tamsios spalvos, rūbai buvo šlapi. Kadangi pažeidėjai neturėjo asmens dokumento, tai buvo iškviesta policija. Taip pat paaiškino, kad tą dieną įvykio vietoje nematė A. D. žmonos.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra apleista sodyba, kuri buvo parduota. Kadangi sodyba buvo apgausi medžiais, tai buvo leidžiama pjauti tuos medžius malkoms. Iš vakaro jis prie sodybos pjovė medžius. Vakare jam paskambino A. D. ir paprašė, kad jis jam padėtų iškasti kanalizaciją pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau pas jį nenuvyko, nes jis savo automobilio, stovėjusio netoli sodybos, neužvedė, kadangi buvo nutrūkęs generatoriaus dirželis. Kitą rytą paskambino A. D. ir liepė jam atvažiuoti, kad padėtų pataisyti automobilį. Jis, anksti ryte, apie 5.00 val. nuvežė savo žmoną į darbą su kitu automobiliu. Po to grįžęs namo, jis nuėjo prie savo automobilio, kurio nepavyko užkurti, ir staiga automobilį pavyko užvesti. Apie 6.30 val. jis nuvažiavęs kokius 300 m. sutiko A. D. su sūnumi, kuriuos buvo atvežusi A. D. žmona. Jis juos įsisodino į savo automobilį ir kartu visi trys nuvažiavo link sodybos. Bevažiuojant keliu, juos iš karto sustabdė gamtos apsaugos pareigūnai, kurie į jį nukreipė ginklą, rankas liepė uždėti ant vairo, o A. D. antrankius uždėjo, taip pat dar dujas į akis purškė, net nežinojo už ką. Po to pasakė, kad įtariama dėl brakonieriavimo, tai visą automobilį apžiūrėjo, bet jame nieko nerado. Pareigūnai juos sulaikė, o kiti du aplinkos apsaugos pareigūnai nuėjo link sodybos pusės. Vėliau pareigūnai krante, netoli sodybos, suradę tinklus, guminę valtį, juos atsivedė prie tos vietos. Aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo sakyti, kad čia yra jų tinklai, valtis. Bet jis neigė, kad tai yra jų daiktai. Jis norėjo iškviesti policiją, tačiau neleido to padaryti, nes telefonai buvo paimti. Po to patys aplinkosaugininkai iškvietė policiją, kai pamatė, kad jis nesutinka, jog ten yra jo tinklai. Kiek pamena, A. D. irgi skambino į policiją. Atvažiavus policijai, pareigūnai tikrino jo girtumo laipsnį. Taip pat paaiškino, kad jis nutarimo šioje administracinio nusižengimo byloje neskundė, nes neturėjo pinigų apmokėti už advokato paslaugas. Taip pat jis yra du kartus baustas administracine tvarka už brakonieriavimą.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. D. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 1 d., anksti ryte, jos vyras A. D. pakėlė ir prašė pavežti iki draugo, nes sugedo jo automobilis. Apie 6.00 val. ji kartu su vaiku ir A. D. išvažiavo iš jų namų link (duomenys neskelbtini) sodų. Apie 6.30 val. A. D. kartu su vaiku paleido šalia tų sodų, kadangi vartai buvo uždaryti ir ji negalėjo toliau važiuoti. Tą dieną ji G. V. nematė, tačiau truputį palaukus už poros šimtų metrų pamatė, kaip atvažiavo automobilis ir vyras kartu su sūnumi į ją įsėdo. Su ja vaikas nepasiliko, nes norėjo būti su tėčiu, mėgsta kartu po gamtą pasivaikščioti. Ji nemato nieko blogo, kad anksti ryte jų vaikas, kuris nepilnametis, kažkur važiuoja su tėčiu. Taip pat paaiškino, kad G. V. pažįsta apie pusantrų metų, kadangi pas juos namie yra dirbęs, yra padėjęs vyrui su statybos darbais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ir teismo posėdžio metu nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje, ginčijo aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumą, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles, panaudodamas draudžiamus žvejybos įrankius ar žvejojo draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punkte numatyta, kad, be kita ko, draudžiama žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama, ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija, spręsdama dėl A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, 2021 m. lapkričio 4 d. A. M. tarnybiniu pranešimu dėl neteisėtos žvejybos, nuotraukų lentelėmis, 2021 m. lapkričio 1 d. įvykio schema, žalos aplinkai paskaičiavimo lentele ir kita rašytine bylos medžiaga, iš kurių padarė išvadą, kad A. D. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punkto nuostatas, nes žvejodamas iš guminės valties draudžiamu ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, vykdė žuvų žvejybą, kurios metu draudžiamais įrankiais sugavo vieną šamą, dvi lydekas, trisdešimt vieną karšį ir šešis karosus (5,5 kg).
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, išklausęs teismo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir A. D. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.
Teismo posėdžio metu apklaustas A. D. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 1 d. kartu su sutuoktine M. D. ir nepilnamečiu sūnumi L. D. vyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), padėti pažįstamam draugui G. V. pataisyti sugedusį automobilį. Jis kategoriškai neigia, kad tą dieną žvejojo, nes nebuvo jokiuose vandens telkiniuose, su savimi neturėjo jokių žvejybai skirtų įrankių, taip pat aplinkos apsaugos pareigūnai apžiūrėję sustabdytą G. V. automobilį, nerado jame jokių žvejybai skirtų įrankių. Prie kranto, esančio netoli sodybos (duomenys neskelbtini), aplinkos apsaugos pareigūnų surasti tinklai, guminė valtis, žuvys, yra ne jo daiktai ir jam jie nepriklauso. Tai paaiškino ir aplinkos apsaugos pareigūnams, nors pastarieji liepė jam prisipažinti, kad minėti rasti daiktai yra jo.
Tokius A. D. teiginius paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – aplinkos apsaugos pareigūnų paaiškinimai ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad jis ir kolegos V. S., E. N. bei G. N. 2021 m. lapkričio 1 d. pagal gautą anoniminį pranešimą, jog du asmenys, atvykę nuo (duomenys neskelbtini) esančių sodų, Kauno mariose ties (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtai žvejoja, suorganizavo reidą siekianti patikrinti gautą pranešimą. Jis kartu su kolega E. N. atvykę į (duomenys neskelbtini), esančius sodus, pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Renault“. Iš automobilio „Renault“ priekinės keleivio pusės išlipo A. D. ir atidarė vartelius, vedančius į sodybą. Tuo tarpu už minėto automobilio vairo sėdėjo G. V.. Pasekę nuvažiuojantį minėtą automobilį pamatė, kad jis sustojo šalia Kauno marių esančios sodybos, kurioje matė vaikštantį vieną asmenį. Tada jie nusprendė Kauno marias ir sodybą stebėti iš kitos vietos. Stebėdami termovizoriumi Kauno marias pastebėjo atplaukiančią guminę valtį nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Kadangi atstumas nuo jų stebėjimo vietos iki tos vietos, kur atplaukė guminė valtis, buvo apie 400 m., tai aiškiai galėjo matyti, kad guminėje valtyje sėdėjo G. V. ir A. D., kurią A. D. irklavo, o G. V. traukė nuo (duomenys neskelbtini) pusės pastatytą tinklą. Tuo tarpu krante buvo trečiasis asmuo, kuris stebėjo aplinką. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. D. nepilnametis sūnus – L. D.. Nenorint, kad iš įvykio vietos pažeidėjai pasišalintų, G. V. vairuojamas automobilis „Renault“ buvo sustabdytas pakeliui važiuojant iš sodybos. Patikrinus automobilį ir neradus jame tinklų, valties ar sužvejotų žuvų, buvo sugrįžta atgal į tą vietą, kur atplaukė guminis valtis. Sugrįžus į tą vietą, rado krante ištrauktą tinklą, guminę valtį ir sužvejotas žuvis – vieną šamą, dvi lydekas, trisdešimt vieną karšį ir šešis karosus (5,5 kg). Nei A. D., nei G. V. nepripažino, kad šie rasti daiktai ir žuvys priklauso jiems bei, kad žvejojo.
Analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir kiti teismo posėdžio metu apklausti aplinkos apsaugos pareigūnai E. N., V. S. ir G. N.. Liudytojas E. N. paaiškino, kad kartu su A. M. stebėdami termovizoriaus pagalba Kauno marias pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) sav. atplaukia valtis, kurią irklavo A. D., o G. V. traukė nuo (duomenys neskelbtini) pusės pastatytus tinklus į valtį. Paskambinus kitiems kolegoms – V. S. ir G. N., kurie Kauno marias stebėjo iš kitos vietos, ir pranešus apie pastebėtus asmenis, nusprendė juos sulaikyti grįžtančius iš sodybos. Visi liudytojai taip pat patvirtino, kad sustabdžius G. V. vairuojamą automobilį „Renault“ ir jame neradus tinklų, jie buvo rasti toje vietoje, kurioje G. V. ir A. D. valtimi plaukė ir traukė tinklus iš vandens. Šioje vietoje buvo rasti ne tik tinklai, bet ir guminė valtis bei sužvejotos žuvys. Nors G. V. ir A. D. neigė žvejojantys, tačiau jų apranga buvo tinkama žvejybai, t. y. dėvėjo kamufliažines kelnes, guminius batus, striukes tamsios spalvos, rūbai buvo šlapi bei matėsi purvinos rankos, kas leido suprasti, kad minėti asmenys dalyvavo žvejyboje.
Pažymėtina, kad šiuos liudytojų paaiškinimus patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga – 2021 m. lapkričio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame aprašyti pareiškėjo padaryti nusižengimai bei nurodyti teisės aktai, kuriuos asmuo pažeidė, 2021 m. lapkričio 1 d. fotolentelės, kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) ties pakrantėje neteisėtos žūklės metu rastas žvejybinis tinklas, pažeidėjų naudota guminė valtis, bei A. D. sugautos žuvys: vienas šamas, dvi lydekos, trisdešimt vienas karšis ir šeši karosai (5,5 kg). Aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus patvirtina ir byloje esantis 2021 m. lapkričio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl neteisėtos žvejybos, kuriame nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos liudytojų duotiems paaiškinimams. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra schema, kurioje pažymėta G. V. automobilio „Renault“ stovėjimo vieta, žvejybinių tinklų traukimo iš Kauno marių į guminę valtį vieta, G. V. ir A. D. išlaipinimo vieta, krante paliktų žvejybinių tinklų, valties ir žuvų suradimo vieta ir aplinkos apsaugos pareigūnų stebėjimo vietos. Taip pat iš žalos aplinkai paskaičiavimo lentelės matyti, kad aplinkai padaryta žala yra 4143 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. V. ir M. D. teigė, kad A. D. 2022 m. lapkričio 1 d., anksti ryte, nedalyvavo jokioje neleistinoje žvejyboje, nes tą dieną kartu su nepilnamečiu sūnumi vyko į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kad padėtų sutaisyti G. V. automobilio, kurio nepavyko užvesti. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius liudytojų paaiškinimus, kadangi jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų bei juos paneigia teismo posėdžio metu apklausti aplinkos apsaugos pareigūnų paaiškinimai. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas G. V. kartu su A. D. padarė šį administracinį nusižengimą, jam taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio neskundė. Tuo tarpu liudytoja M. D. yra A. D. sutuoktinė, todėl ji yra suinteresuota duoti palankius paaiškinimus A. D. atžvilgiu, tam, kad šis išvengtų atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu apklaustų pareigūnų paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, tarpusavyje susiję bei logiškai apibūdinantys įvykių seką.
Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių A. D. kaltę, nes administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys yra pakankami ir neabejotinai pagrindžiantys pareiškėjo kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad Institucija turi pareigą surinkti tiek duomenų apie įvykio aplinkybes, kad jų pakaktų įrodyti asmens kaltumą, tuo tarpu įrodinėjimas nėra begalinis procesas, o priimamo sprendimo teisingumą lemia ne surinktų įrodymų kiekis ir apimtis, o padaromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimo procesas vyksta tol, kol nustatomos visos reikšmingos, tačiau ne visos įmanomos, aplinkybės ir kai nelieka abejonės, kad naujų duomenų rinkimas galėtų pakeisti daromas teisines išvadas.
Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis 2022 m. lapkričio 1 d., anksti ryte, nevykdė jokios neteisėtos žvejybos, o kartu su nepilnamečiu sūnumi važiavo G. V. automobilį „Renault“ taisyti, laikytinos tik A. D. gynybine versija, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausti aplinkos apsaugos pareigūnai nurodė, kad pareiškėjas praeitų metų rudenį buvo pastebėtas žvejojantis draudžiamais įrankiais, tik tą kartą nepavyko įrodyti jo kaltės. Beje, A. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad anksčiau yra baustas už neleistiną žvejybą to paties aplinkos apsaugos pareigūno A. M.. Taip pat G. V., kuris kartu su A. D. nubaustas darant dabartinį pažeidimą, yra ne kartą baustas administracine tvarka už žvejybą draudžiamais įrankiais. Tuo pačiu pažymima ir tai, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Šiuo atveju A. D. paaiškinimais teismas negali remtis, kadangi, kaip jau minėta, juos paneigia aplinkos apsaugos pareigūnų duoti paaiškinimai bei byloje esanti rašytinė medžiaga.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu taip pat ginčijo aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumą, nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo naudojama fizinė jėga, jam buvo uždėti antrankiai, apie dvi valandas buvo suvaržyta jo laisvė laisvai judėti. Taip pat surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo jam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnyje, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu apklausti aplinkos apsaugos pareigūnai A. M., V. S., E. N. bei G. N. paaiškino, kad sustabdžius G. V. vairuojamą automobilį „Renault“ pareiškėjas A. D. pradėjo kalbėti pakeltu tonu, klausinėti jų kodėl juos sustabdė, pradėjo rankomis skeryčiotis, elgtis įžūliai, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – uždėti antrankiai, o nusiraminus – nuimti. Taip pat iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 1 d. administracinio nusižengimo byloje protokolo dėl A. D. padaryto pažeidimo matyti, kad pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog jis su protokolu yra susipažinęs, jį gavo ir jam teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnyje, yra išaiškintos. Be to, minėtame protokole yra nurodyta bylos nagrinėjimo data, taigi pareiškėjui buvo žinoma kada vyks bylos nagrinėjimas, todėl jis turėjo visas galimybes pateikti prašymą dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad A. D., žvejodamas iš valties draudžiamu ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, vykdė žuvų žvejybą, kurios metu draudžiamais įrankiais sugavo vieną šamą, dvi lydekas, trisdešimt vieną karšį ir šešis karosus (5,5 kg), padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje. Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo tvarkos, nepadarė teisės taikymo klaidų. Tai, kad pareiškėjo A. D. skunde nurodomos aplinkybės teismo vertinamos nepalankiai administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, jog buvo netinkamai, neobjektyviai ir šališkai įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas neteisėtas, nepagrįstas Institucijos nutarimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio nuostatose numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taikant įstatymų analogiją, administracinio nusižengimo byloje, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pateikusio skundą (pareiškėjo), gali būti išieškotos nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
Administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas A. D. skundu prašo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš pateiktos 2021 m. gruodžio 6 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas už skundo surašymą patyrė 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b. l. 9-12). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, todėl prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo A. D. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.