- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- eI-6297-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00923-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, S. V.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjo ERGO Insurance SE atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Mariui Kailiui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir S. V. dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ergo Insurance SE (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (el. b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Vilniaus savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija) 621,72 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2013 m. liepos 4 d. prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ant parkavimo vietoje stovinčio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) stogo užvirto medis ir apgadino Automobilį. Kadangi Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas pareiškėjo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės vairuotojas S. V. pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 621,72 Eur. Bendrovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, Automobilį remontavusiam servisui sumokėjo 621,72 Eur, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė pagal teisės aktų nuostatas yra atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovė privalėjo užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Bendrovės įsitikinimu, Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio, kuris nukrito ant Automobilio, priežiūros organizavimą. Atsakovė pažeidė jai nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 621,72 Eur, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti pretenziją.
Atsiliepimas
Atsakovė savivaldybės administracija atsiliepime (el. b. l. 34–42) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės nuomone, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neįvertino, jos teigimu, patirtų nuostolių, todėl neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių, nepateikė jokių dokumentų, dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo ir ar patirti nuostoliai buvo realūs. Pabrėžė, jog vertinant Automobiliui tariamai padarytą žalą atsakovės bei trečiojo asmens atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai Automobiliui buvo būtini. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Automobilis ginčo įvykio metu buvo 7 metų senumo, tačiau iš PVM sąskaitos faktūros matyti, jog keistoms Automobilio detalėms nebuvo taikytas procentinis detalių nusidėvėjimas.
Atsakovės teigimu, šiuo atveju vertėtų atsižvelgti ir į Automobilio savininko S. V. veiksmus, kadangi esant stipriam vėjui, būdamas apdairus, rūpestingas, atidus ir protingas žmogus, jis turėjo elgtis kitaip, kad būtų išvengęs kilsiančios žalos. Atsakovės manymu, pareiškėjas skunde neįrodė Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, o pats žalos atsiradimo faktas nereiškia veiksmų neteisėtumo. Pabrėžė, jog atsakovei viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, nes pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovė viešojo administravimo srityje neatliko. Atsakovės nuomone, ji savo viešojo administravimo funkciją atliko tinkamai, organizavo želdinių tvarkymą, stebėseną, išdavinėjo leidimus dėl želdinių, leido teisės aktus, atliko kitus veiksmus. Ji organizavo valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą tinkamai, jokių teisės aktų nepažeidė. Pabrėžė, kad pareiga tinkamai tvarkyti želdynus, tarp jų ir žalą nulėmusį medį, bei taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones tenka žemės sklypo bei žalą nulėmusio medžio valdytojai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Pasak atsakovės, ji neturi nei teisės, nei pareigos savo nuožiūra šalinti, tvarkyti, nuolat prižiūrėti želdynų ir želdinių, kurie nuosavybės teise priklauso (yra valdomi) kitų asmenų, todėl atsiradusią turtinę žalą turėtų atlyginti NŽT.
Savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, todėl būtų nepagrįsta ir neproporcinga pareiga suabsoliutinti savivaldybės pareigą susijusią su želdinių priežiūra iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį ir įvertinti jų fiziologinę būklę savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintos Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėse dešimties metų želdynų ir želdinių inventorizavimo terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Minėtose taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Pažymėjo, jog savo pareigą Vilniaus miesto savivaldybė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai. Pabrėžė, jog iki 2013 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje sklype esančių želdinių prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybė, įvertinusi medžio būklę natūroje, būtų privalėjusi išduoti leidimą tokį medį pašalinti. Mano, jog šioje situacijoje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 str., kuris reglamentuoja atvejus, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Atkreipė dėmesį, kad medžio šaka nulūžo siaučiant audrai, t. y. esant fore majeure aplinkybėms, kurių sukeltų padarinių atsakovė negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti.
Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjo skunde yra esminių faktinių aplinkybių neatitikimų, pavyzdžiui ginčijamo įvykio data. Be to, nėra galimybės tinkamai ir objektyviai nustatyti tikslią žalos atsiradimo vietą. Kadangi nėra nustatyta medžio augimo vieta, todėl neįrodyta, kad žalą lėmusį medį turėjo prižiūrėti atsakovė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė dėl skundo pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus (el. b. l. 80–86).
NŽT nurodė, kad Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašais, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 246/8698 kv. m. šio žemės sklypo patikėjimo teise valdo NŽT, o 8452/8698 kv. m. – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pažymėjo, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus įpareigoja veikti tik jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Atkreipė dėmesį, jog nei NŽT nuostatais, nei kitais teisės aktais NŽT nėra suteikta pareiga atlikti patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūrą. Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 str. 26 p. kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų. Taigi, NŽT nuomone, jos kaip subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, funkcijos neapima pareigos prižiūrėti teritorijoje esančių medžių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašo kilusį ginčą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 72–73).
Nurodė sutinkantis su pareiškėjo skunde nurodytu teisiniu pagrindu, kuriuo grindžiama atsakovės atsakomybė šiame ginče. Atsakovė iš esmės net neginčija fakto, kad medis nuvirto valstybinėje žemėje, todėl Savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas byloje ir privalo atlyginti patirtą žalą. Atkreipė dėmesį, jog medis ant Automobilio užvirto automobilių aikštelėje, esančioje šalia AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškino, kad, nors žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje patikėjimo teise priklauso NŽT ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau iš sklypo plano aiškiai matyti, kad šio sklypo ribos sutampa tik su AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastato ribomis, o šaligatvis ir ant jo augantys medžiai automobilių stovėjimo aikštelėje nepatenka nei į AB „Lietuvos geležinkeliai“, nei į NŽT patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo ribas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovė teismo posėdyje prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo draudimo bendrovei ERGO Insurance SE iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Nustatyta, kad 2013 m. liepos 3 d. Vilniuje, prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ant parkavimo vietoje stovinčio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirto medis. Įvykio metu automobilis buvo apgadintas, iškviesti policijos pareigūnai, kurie, apžiūrėję automobilį nuotraukose užfiksavo sugadinimus (Vilnaius aps. VPK medžiaga, b. l. 4, 6, 8–10). Automobilis buvo draustas pareiškėjo ERGO Insurance SE transporto priemonių kasko draudimu (el. b. l. 5). Pareiškėjas sumokėjo Automobilį remontavusiai UAB „Vipauto“ 2 146,69 Lt draudimo išmoką už sugadinto Automobilio remontą (el. b. l. 11–12).
Pažymėtina, kad CK 6.101⁵ str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas atlyginti žalą regreso tvarka (el. b. l. 10), tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama, jog medis nuvirto dėl nenugalimos jėgos (stipraus vėjo), todėl Savivaldybės administracijai atsakomybė nekyla, be to, nėra ir atsakovės neteisėtų veiksmų (el. b. l. 8–9).
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 str., kuriame nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje turi būti vertinamas Savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) teisėtumas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių schemų (el. b. l. 70, 77, 80) matyti, kad nuvirtęs medis augo ne žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o greta jo, tačiau byloje nėra ginčo, jog ginčo medis augo ne privačioje, bet valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.
VSĮ 6 str. 26 p. numatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Be to, Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Pagal Želdynų įstatymo 18 str. 2 d., želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekdamos nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Sutiktina su atsakove, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 yra patvirtinęs Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės), kuriomis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 p.), kurioms, vadovaujantis Taisyklių 44 p., tenka patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti.
Taigi nurodyti teisės aktai patvirtina, kad ne valstybinės žemės patikėtinė NŽT, o būtent atsakovė Savivaldybės administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje Mindaugo g. Vilniuje, augęs medis, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių priežiūra, stebima jų būklė. Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo medis nuvirto liepos mėn., tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog ginčo medis buvo be lapų, nudžiūvęs.
Byloje taip pat nėra pateikta įtikinamų duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant Automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar gamtos reiškiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovo teismo posėdžio metu pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2016 m. kovo 31 d. pažymoje pateikiami duomenys apie hidrometeorologines sąlygas Vilniuje 2013 m. liepos 4 d., tuo tarpu medis ant Automobilio nuvirto 2013 m. liepos 3 d. Tuo tarpu net, jei būtų galima remtis atsakovės 2013 m. gruodžio 13 d. rašte, adresuotame pareiškėjui (el. b. l. 8–9) nurodyta aplinkybe, jog 2013 m. liepos 3 d. vėjo greitis siekė 13 m/s, tai vis tiek nesudarytų pagrindo, konstatuoti force majeure situaciją, kadangi esant tokio stiprumo vėjui pagal empirinę vėjo intensyvumo – tarptautinę Boforto skalę, juda didelės šakos, tačiau pagal šią skalę medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5–28,4 m/s.
Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad Mindaugo g., Vilniuje, 2013 m. liepos 3 d. būtų lūžę ar išrauti kiti medžiai, ar kad vėjo stiprumas buvo 24,5–28,4 m/s ar didesnis, taigi vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą ir vertinamas kaip nenugalima jėga, kuri galėtų pašalinti atsakovės atsakomybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisės aktai atsakovei nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad atsakovo valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę Mindaugo g. bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad medis buvo nudžiūvęs ir nuvirto pats, neveikiamas tokios vėjo jėgos, kuri galėtų nuversti sveikus medžius, kitų asmenų veiklos nuverčiant medį taip pat nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjui priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.
Pareiškėjo teigimu, jo patirtų nuostolių dydis – 621,72 Eur (2 146,69 Lt) (el. b. l. 11–16). Atsakovė nesutinka su nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, teigia, kad nėra aišku, ar patirti nuostoliai realūs, be to, skaičiuojant nuostolius nebuvo atsižvelgtą į keistų detalių nusidėvėjimą.
Pažymėtina, kad nuostolių realumą patvirtina transporto priemonės apžiūros – defektų aktas, kuriame užfiksuota, kad Automobiliui apgadintas stogas ir stogo bagažinės laikikliai (el. b. l. 16), UAB „Vipauto“ remonto sąmata (el. b. l. 14–15), iš kurios matyti, kad Automobiliui buvo remontuojamas būtent stogas bei minėti laikikliai, taip pat UAB „Vipauto“ PVM sąskaita faktūra (el. b. l. 13) bei vietinio mokėjimo nurodymas (el. b. l. 12), patvirtinantis 2 146,69 Lt pervedimą Automobilio remontą atlikusiai bendrovei. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, nors UAB „Vipauto“ pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta 2 740,21 Lt suma, pareiškėjas šią sumą sumažino 593,52 Lt, kurie sudaro nesuderintus kaštus už stogo bagažinės laikiklių dažymą bei draudimo sutartyje numatytą išskaitą (el. b. l. 11). Kritiškai vertintini ir atsakovės teiginiai dėl keičiamų detalių nusidėvėjimo neįvertinimo, kadangi Automobiliui remontuoti buvo naudojama dėvėta detalė (el. b. l. 115–116), taigi nusidėvėjimas šiuo atveju neturėjo būti skaičiuojamas. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomas patirtos žalos dydis yra pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 621,72 Eur turtinės žalos atlyginimas.
CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2016 m. kovo 4 d., todėl pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2016 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą tenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjui ERGO Insurance SE iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 621,72 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą ir septyniasdešimt du euro centus) turtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – nuo 2016 m. kovo 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.