Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, UAB „A. G.“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „A. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) 25, Šiauliuose, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio apgaulingai tvarkė UAB „A. G.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra dokumentais neįformino ir į apskaitą neįtraukė 16 464,75 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, UAB „A. G.“ išmokėjo didesnes darbo užmokesčio sumas nei apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbuotojams 2012 metais: N. F. 1 252,52 Lt už gegužės - liepos mėnesius ir D. Š. 11 260,69 Lt už sausio - gruodžio mėnesius bei nesurašė pirminių apskaitos dokumentų atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių išmokėtam darbo užmokesčiui bendroje sumoje už 12 513,21 Lt ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A. G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „A. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) 25, Šiauliuose, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21str. atsakingas už apskaitos organizavimą 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio apgaulingai tvarkė UAB „A. G.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra dokumentais neįformino ir į apskaitą neįtraukė 16 464,75 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, nesurašė pirminių apskaitos dokumentų atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių išmokėtam darbo užmokesčiui bendroje sumoje už 12 513,21 Lt, be to, nuo šios išmokėtos darbo užmokesčio sumos iki 2012-12-31 nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002-07-02 Nr. IX-1007 23 str. 3 d. – 2 469,71 Lt gyventojų pajamų mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004-11-04 Nr. IX-2535 9 str. 2 d. - 987,89 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 5 594,72 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000-09-12 įstatymą Nr. VIII-1926 3 str. 4 d. 32,93 Lt įmokų į garantinį fondą, taip apgaule išvengė UAB „A. G.“ naudai turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus viso 9 085,25 Lt už 2012 m.

Apklaustas kaltinamasis S. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad liudytojai, kurie jį kaltina, yra nepatikimi, nes jie keitė savo parodymus, nevyko pas teisėsaugos pareigūnus. Pareigūnai nepasidomėjo tų asmenų charakteristikomis. Priimdamas asmenis į darbą, jis tuo pasidomi, nes dažnai pas jį ateina dirbti asmenys su antstolių išieškojimais ir jais reikia tikėti. N. F. buvo įsidarbinęs pilnu etatu, trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui. Per tą laikotarpį 10 dienų nedirbo. Vėliau sakė, kad turi problemų ir paties prašymu išėjo iš darbo. N. F. per akistatą nurodo viena, o per apklausą kita. D. Š. buvo įdarbintas mūrininko pareigoms. Jis tą darbo sugebėjo dirbti, bet nedaug tokių darbų. Prisiprašė, kad įdarbintų pusei etato. Sakė, vaikai maži, jam taip geriau. D. Š. nurodomas atlyginimo dydis apie 1300 Lt yra nelogiškas. Apklausta buvo 30 žmonių ir visi nurodo vienodas aplinkybes, o du asmenys kitokias ir kodėl jais reikia tikėti. Priimdamas dirbti D. Š. jis turėjo informacijos, kad ankstesnėje darbovietėje dingdavo daiktai. Dingo ir jiems. Po paskutinio atvejo, kai persikraustant dingo daiktai, jis pasakė D. Š., kad pats išeitų iš darbo. Tada D. Š. jį įspėjo, kad už tai pasigailės, bet vis tiek parašė prašymą ir paties prašymu buvo atleistas. Išėjus D. Š., dingo visos problemos, tai kaip reikia juo tikėti. Vasarą įmonėje dirba 20, o žiemą 12-15 darbuotojų. D. Š. dirbo pagalbiniu darbininku ir padėdavo meistrams. D. Š. prašė įdarbinti pusę etato, nes antstoliai išieškojo įsiskolinimus. Kartais prašydavo paskolinti pinigų, nes neturėdavo valgyti. Dėl vagystės kreipėsi į policiją, nes dingdavo užsakovo daiktai. Iš jų įmonės irgi dingdavo, jie suvokė kas vagia, bet už rankos nepagavo. Buhalterinę apskaitą tvarko samdoma įmonė, kuri rūpinasi įdarbinimais ir atleidimais, o jis tuo neužsiima. Visus mokesčius sumoka laiku ir nesukčiauja. Jam sumokėti 9 000 Lt būtų smulkmena, nes įmonė patikima ir visada laiku atsiskaitoma. Per metus sumoka apie 100 000 Lt mokesčių. Kiekvienas darbuotojas pradėjęs dirbti užpildo anketą ir prašymą, kad atlyginimas būtų išmokėtas vieną kartą per mėnesį. Tyrimo metu buvo rasta jo asmeninė užrašų knygelė. Tai su darbu nesusiję. Pareigūnai nustatė, kad knygutėje parašyta suma ir kam išmokėta. Bet žmogus iš darbo išėjo anksčiau, o įrašas padarytas vėliau. Avanso nėra niekada mokėję. Skolinęs pinigų D. Š. yra, bet kada tiksliai ir kiek, nepamena. D. Š. dirbo mūrininku, po to pagalbiniu darbininku. Už darbą kaip sutaria, tiek ir moka. Darbo mūrininkui nedaug, nėra logikos iš kur tokie pinigai. Apie D. Š. asmenybę jį informavo darbų vadovas, o darbų vadovą perspėjo I. S.. Buvo gavę D. Š. išieškojimų aktus, iš trijų antstolių kontorų. Tai daug ką pasako apie žmogų. Išieškojimo aktus perdavė buhalterijai, kad išskaičiuotų. Tuos dokumentus buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo metu. Suvokia, kad tai kerštas, nes abu kalba, kad jam pakenktų. Kad įmonė mokėtų už spec. rūbus išeinant iš darbo pirmą kartą girdi. Išeitinė kompensacija buvo išmokėta. Merginai jokių pinigų nemokėjo ir aprangos niekas neatnešė. N. F. buvo įdarbintas trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui, bet neišdirbo. Bandomuoju laikotarpiu didesnio atlyginimo nėra išmokėjęs niekam. Kvalifikacijos ir išskirtinių sugebėjimų N. F. neturėjo. Atėję įsidarbinti visi sako, kad viską moka. Ne dėl ypatingų sugebėjimų įdarbina, o dėl to, kad moka dirbti. D. Š. buvo neblogas mūrininkas, bet darbų nėra daug. Teismo prašo jį išteisinti ir bylą nutraukti. Civilinių ieškinių nepripažįsta ir nesutinka su jais, nes jie nepagrįsti, kadangi visi mokesčiai sumokėti. Jo įmonėje atlyginimas minimalus, bet žmonės įmonėje dirba, nes nėra komandiruočių ir visi darbai Šiaulių rajone. Tarnautojai uždirba nuo 1700 Lt iki 2000 Lt, o eilinių darbininkų atlyginimas minimalus.

buvo įdarbintas dirbti visus statybos darbus, pilnu etatu, 800 litų atlyginimas „ant popieriaus“. Darbo sutartį pasirašė penktadienį, truputį dirbo tą pačią dieną, o pirmadienį pradėjo normaliai dirbti. Įmonėje dirbo apie 3 mėnesius, vasaros laikotarpiu. Dirbo prieš dvejus metus, 2012 metų vasarą. Atlyginimą išmokėdavo darbo vietoje, pats direktorius atveždavo pinigus, pasirašydavo dokumentus, kad gavo algą. Atlyginimą du kartus yra gavęs. Pirmą mėnesį gavo avansą 200 litų ir 1200 litų algą, iš viso 1400 litų už mėnesį. Pasirašydavo ant dokumentų, kad gavo 600 litų, galvodavo, kad už mokesčius, nelabai kreipė dėmesio. Antrą mėnesį gavo atlyginimą 1000 litų ir avansą 200 litų buvo pasiėmęs, iš viso 1200 litų. Pinigus išmokėdavo pats direktorius ir paduodavo pasirašyti dokumentus. Jo teta Telšiuose gyveno, ji susirgo ir reikėjo ją prižiūrėti, iš darbo išėjo savo noru, jei ne teta, gal ir dabar dar būtų dirbęs. Pas tyrėją buvo apklaustas, teisybę sakė; kaip buvo, taip ir papasakojo viską. Įmonės direktorių buvo sutikęs tik prieš akistatą kieme, tą dieną, kai FNTT apklausinėjo. Su direktoriumi nieko nekalbėjo apie akistatą, tik kaip sekasi paklausė. Direktorius neprašė pakeisti parodymų, ar pasakyti ką kitą. Akistatos metu liudytojas tiesą sakė. Ant dokumentų būdavo parašyta apie 600-700 litų, ypatingai dėmesio nekreipė kas ant dokumentų parašyta. Poveikio jam direktorius nedarė, po to direktoriaus nebuvo sutikęs. Važtaraščiuose pasirašinėdavo, kad gauna 600-700 litų, galvojo, kad tai mokesčiai. Liudytojui atrodo, kad ant žiniaraščio pasirašydavo kartu ir už avansą. Pasirašydavo popierius ir paduodavo visą algą. 15 mėnesio dieną avanso paprašydavo, o atlyginimo dieną visą algą išmokėdavo. Už birželio mėnesį, kai pasirašė dokumentus, gavo 1200 litų, o už liepą gavo 1000 litų. Po akistatos paprašė tyrėjas, kad jis pasiliktų, nes buvo neatitikimų jo apklausoje. Pirmi teisingi parodymai, o už ką pasirašinėjo per akistatą papasakojo viską. Už melagingų parodymų davimą buvo įspėtas ir prieš pirmą apklausą, ir prieš akistatą, negrasino niekas. Yra nevedęs, vaikų neturi. Pas antstolį vykdomieji raštai yra už skolas.

2013 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/88 nurodyta, kad:

Jeigu bendrovės „A. G.“ 1 lentelėje išvardintiems darbuotojams 2012 metais išmokėtas 22 341,21 Lt didesnis darbo užmokestis, nei užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai bendrovės direktorius S. Š. buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminęs ir į apskaitą neįtraukęs 29 396,33 Lt priskaičiuoto ir 22 341,21 Lt išmokėto darbo užmokesčio nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.lX-574 6 straipsnio 2 dalies - į apskaitą privaloma Įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius [tykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, Įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - į apskaitą neįtraukė 29 396,33 Lt darbo užmokesčio priskaičiavimo; 12 straipsnio 1 dalies - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - nesurašė pirminių apskaitos dokumentų: atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių išmokėtam 22 341,21 Lt darbo užmokesčiui.Jeigu bendrovė „A. G.“ 1 lentelėje išvardintiems darbuotojams 2012 metais išmokėjo 22 341,21 Lt didesnį darbo užmokestį, nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai dėl bendrovės „A. G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.lX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, tai yra pirminiais apskaitos dokumentais neįforminto 29 396,33 Lt darbo užmokesčio priskaičiavimo ir 22 341,21 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų neįrašymo į bendrovės buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A. G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.Jeigu bendrovė „A. G.“ 1 lentelėje išvardintiems darbuotojams 2012 metais išmokėjo 22 341,21 Lt didesnį darbo užmokestį, nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelno dydį - dėl sumažintų darbo užmokesčio sąnaudų 38 562,10 Lt (22 341,21 + 4 409,45 + 9 988,87 + 1 763,78 + 58,79) pelnas padidintas - 36 665,10 Lt (38 562,10-1 897,00).Jeigu bendrovė „A. G.“ 1 lentelėje išvardintiems darbuotojams 2012 metais išmokėjo 22 341,21 Lt didesnį darbo užmokestį, nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai nuo šio išmokėto darbo užmokesčio priskaičiuojama 16 220,89 Lt mokesčių (nuo kiekvienam darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio apskaičiuoti mokesčiai surašyti 1 lentelėje), iš jų: gyventojų pajamų mokesčio iš viso 4 409,45 Lt, socialinio draudimo įmokų iš viso 9 988,87 Lt, privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 1 763,78 Lt, įmokų į garantinį fondą iš viso 58,79 Lt. (2 t., 60-81 b. l.).

Jeigu bendrovės „A. G.“ darbuotojams N. F. ir D. Š. 2012 metais išmokėtas 12 513,21 Lt didesnis darbo užmokestis, nei užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai bendrovės direktorius S. S. buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminęs ir į apskaitą neįtraukęs 16 464,75 Lt priskaičiuoto ir 12 513,21 Lt išmokėto darbo užmokesčio nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies - Į apskaitą privaloma Įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius Įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, Įsipareigojimą dydžio arba struktūros pasikeitimu - į apskaitą neįtraukė 16 464,75 Lt darbo užmokesčio priskaičiavimo ir 12 straipsnio 1 dalies - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - nesurašė pirminių apskaitos dokumentų: atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių išmokėtam 12 513,21 Lt darbo užmokesčiui.Jeigu bendrovė „A. G.“ darbuotojams N. F. ir D. Š. 2012 metais išmokėjo 12 513,21 Lt didesnį darbo užmokestį, nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai dėl bendrovės „A. G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, tai yra pirminiais apskaitos dokumentais neįforminto 16 464,75 Lt darbo užmokesčio priskaičiavimo ir 12 513,21 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų neįrašymo į bendrovės buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A. G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.Jeigu bendrovė „A. G.“ darbuotojams N. F. ir D. Š. 2012 metais išmokėjo 12 513,21 Lt didesnį darbo užmokestį, nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai nuo šio išmokėto darbo užmokesčio priskaičiuojama 9 085, 25 Lt mokesčių, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio iš viso 2 469, 71 Lt, socialinio draudimo įmokų iš viso 5 594, 72 Lt, privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 987, 89 Lt, įmokų į garantinį fondą iš viso 32, 93 Lt.Jeigu bendrovė „A. G.“ darbuotojams N. F. ir D. Š. 2012 metais išmokėjo 12 513,21 Lt didesnį darbo užmokestį, nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelno dydį - dėl sumažintų darbo užmokesčio sąnaudų 21 598,46 Lt (12513,21 + 2 469,71 + 5 594,72 + 987,89 + 32,93) pelnas padidintas - 19701,46 Lt (21 598,46 - 1 897,00) (2 t., 82-83 b. l.).

Iš liudytojų G. G., V. K. N., E. V., R. V., R. S., P. J., V. J., E. G., U. R., I. S., R. M., A. K., R. B., M. T., E. J., A. L., R. K., A. V., J. S., Z. K., R. P., E. V., Š. Č., L. R. apklausos protokolų matyti, kad jie davė analogiškus parodymus dėl darbo UAB „A. G.“ aplinkybių, t. y., kad jiems buvo mokamas toks atlyginimas, koks nurodytas darbo sutartyje (1 t., 53-54, 64-65, 66-67, 75-76, 79-80, 81-82, 83-84, 92-93, 94-95, 96-97, 98-99, 100-101, 102-103, 125-126, 127-128, 137-138, 141-142, 143-144, 145-146, 147-148, 149-150, 151-152, 153-154,159-160 b. l.).

Iš liudytojų R. K., G. P., A. D. apklausos protokolų matyti, kad jie nurodė gavę didesnį atlyginimą, tačiau šiuos savo parodymus paneigė akistatų su S. Š. metu nurodę, kad prie nurodytos sumos priskaičiavo avansą. Akistatos metu duotus parodymus minėti liudytojai patvirtino papildomų apklausų metu (1 t., 55-56, 58-59, 60-61, 62-63, 85-86, 88-89, 90-91, 104-105, 107-108 b. l.).

Iš tarnybinių pranešimų ir liudytojos E. M. apklausos protokoluose nurodytų aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. išvyko dirbti į užsienį ir negrįžo, po pirminės jo liudytojo apklausos, jis nebebuvo papildomai apklaustas (1 t., 72, 74, 165-166, 167-168 b. l.).

Liudytojas D. J. rašytiniame paaiškinime, apklausos metu parodė, kad 2013-02-15 jis į direktoriaus S. Š. kabinetą įėjo su Š. Č., kur turėjo būti išmokėtas atlyginimas. Kai jis pasirašė žiniaraštyje, dar paprašė paskolinti 1500 Lt asmeniniams reikalams. Direktorius sutiko. Kai direktorius perdavė šalia sėdėjusiam Š. Č. minėtus pinigus, kad perduotų D. J., įėjo mokesčių inspekcijos pareigūnai (1 t., 8, 157-158 b. l.).

Liudytojas Š. Č. rašytiniame paaiškinime ir apklausos metu patvirtino, kad S. Š. jam perdavė pinigus, kuriuos turėjo perduoti D. J., tačiau tuo metu įėjo mokesčių inspekcijos pareigūnai (6, 153-154 b. l.).

Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-14 pranešime prokuratūrai ir FNTT pranešama apie 2013-02-15 operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir galimą darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“, darbo santykių slėpimą ir apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą (1 t., 3-5 b. l.).

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį 3 490, 53 Lt sumai (1 t., 171-175 b. l.). Teismo posėdžio metu VMI atstovas patikslino civilinį ieškinį ir prašoma priteisti suma - 2502,64 Lt (724, 81 Eur).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį 6 582, 61 Lt sumai (1 t., 177-180 b. l.).

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Dėl objektyvių priežasčių teismui negalėjus apklausti liudytojo N. F. teisme, buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pirminėje apklausoje nurodęs gaunamo atlyginimo sumą, kuri nesutapo su suma, nurodyta žiniaraštyje, šiuos parodymus jis pakeitė akistatos su S. Š. metu, nurodydamas, kad gaudavo tiek, kiek nurodyta žiniaraštyje. Apklausiamas po akistatos, jis paneigė akistatos metu duotus savo parodymus ir patvirtino, kad pirminės jo apklausos metu duoti parodymai yra teisingi, pabrėžė, kad už kokią atlyginimo sumą pasirašydavo, jis tiksliai pasakyti negali, kadangi nežiūrėdavo, tačiau išmokant atlyginimą į rankas gaudavo daugiau nei nurodyta darbo apskaitos žiniaraštyje. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. F. painiojosi nurodydamas gauto atlyginimo sumas, taip pat nurodė, kad pas tyrėją sakė tiesą, taip pat nurodė, kad tiesą sakė ir akistatos metu. Tokie liudytojo N. F. parodymai vertinti kaip prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl teismas negali jais remtis.

Dėl objektyvių priežasčių teismui negalėjus apklausti liudytojo D. Š. teisme, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vieną kartą, kadangi vėliau išvyko į užsienį. Apklausos metu D. Š. parodė, kad algalapyje, kuriame pasirašydavo už gaunamus pinigus, buvo nurodyta ne ta suma, kuri buvo išmokama. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti UAB „A. G.“ darbuotojai patvirtino, kad gaudavo tokį darbo užmokestį, koks nurodytas žiniaraštyje, o liudytojai, kurie nurodė kitaip, akistatų su S. Š. metu patikslino, kad ne taip suprato klausimus ir nurodė netikslią gaunamą sumą. Įvertinus šias aplinkybes, neatmetama galimybė, kad D. Š. taip pat galėjo netiksliai nurodyti gaunamą sumą, tačiau jo parodymų nebuvo galima patikrinti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas D. Š. parodymais betarpiškai nesiremia, kadangi nepašalinti prieštaravimai ir abejonės.

Taip pat pažymėtina, kad iš visų byloje liudytojais apklaustų UAB „A. G.“ darbuotojų tik D. Š. ir N. F. nurodė tokias aplinkybes, kad jiems buvo išmokama daugiau nei nurodyta žiniaraštyje. Tiesa, liudytojų A. D., R. K. ir G. P. parodymai nebuvo nuoseklūs, nes jie juos keitė, tačiau teismas negali kažkurių jų parodymų vertinti, kaip melagingų, nes jie vėlesnėse apklausose nurodė priežastis, dėl ko keitė savo parodymus. Taip pat pažymėtina, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę nustatyta, kad A. D., R. K. ir G. P. gavo kitokį atlyginimą nei nurodyta žiniaraštyje, tai kaltinimas S. Š. būtų platesnis ir apimtų sumas išmokėtas jiems.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje atlikto specialistų tyrimo išvada yra sąlyginė. Kaip matyti iš N. L. surašytų specialisto išvadų, savo išvadas specialistė padarė atsižvelgdama į liudytojų R. K., D. Š., N. F., G. P., A. D. parodymus. Specialisto apklausos protokole specialistė N. L. patikslino savo išvadas dėl sumų vertindama tai, kad liudytojai A. D., R. K. ir G. P. nurodė, jog jiems buvo mokami tokie atlyginimai, kokie nurodyti žiniaraštyje. Apklausos protokole specialistė taip pat davė išvadą, kuri yra sąlyginė, t. y. ji būtų teisinga, jeigu būtų nustatyta, kad N. F. ir D. Š. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei nurodyta UAB „A. G.“ žiniaraštyje. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose vertinant įrodymus formuoja Šiaulių apygardos teismas bei LAT (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-519/2012 ir kasacinė nutartis Nr. 2K-646/2012).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog N. F. ir D. Š. parodymai nevertintini kaip objektyvūs ir neginčijami, įvertinus tai, kad specialisto išvada buvo atlikta šių parodymų pagrindu, o byloje nėra kitų kaltę pagrindžiančių įrodymų, konstatuoti S. Š. kaltės pagal BK 222 str. 1 d., nėra teisinio pagrindo, todėl jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad S. Š. pagal BK 182 str. 1 d. suformuluoto kaltinimo požymiai yra kildinami iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. Kitaip tariant, jei S. Š., būdamas UAB „A. G.“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu būtų mokėjęs įmonės darbuotojams N. F. ir D. Š. neoficialų darbo užmokestį, kurio būtų dokumentais neįforminęs ir į apskaitą neįtraukęs, nesurašęs pirminių apskaitos dokumentų atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių išmokėtam darbo užmokesčiui, tai nuo išmokėtos darbo užmokesčio sumos būtų nesumokėjęs pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002-07-02 Nr. IX-1007 23 str. 3 d. gyventojų pajamų mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004-11-04 Nr. IX-2535 9 str. 2 d. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000-09-12 įstatymą Nr. VIII-1926 3 str. 4 d. įmokų į garantinį fondą, ir taip apgaule būtų išvengęs UAB „A. G.“ naudai turtinės prievolės, mokėtinos į Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus, jo veika atitiktų BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau šioje byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad S. Š., būdamas UAB „A. G.“ direktoriumi, išmokėjo didesnius darbo užmokesčius, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, todėl S. Š. veiksmuose nėra veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. požymių ir jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas S. Š. į automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 1870 m³, variklio galia 88 kW, dyzelinas, pilkos spalvos, maksimalus svoris 1970 kg, 3.600,00 Lt vertės, naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „A. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „A. G.“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

S. Š. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą S. Š. į automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 1870 m³, variklio galia 88 kW, dyzelinas, pilkos spalvos, maksimalus svoris 1970 kg, 3.600,00 Lt vertės, nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „A. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „A. G.“.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.