Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra dokumentais neįformino ir į apskaitą neįtraukė 16 464,75 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo didesnes darbo užmokesčio sumas nei apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbuotojams 2012 metais: N. F. 1 252,52 Lt už gegužės – liepos mėnesius ir D. Š. 11 260,69 Lt už sausio – gruodžio mėnesius bei nesurašė pirminių apskaitos dokumentų atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių išmokėtam darbo užmokesčiui bendroje sumoje už 12 513,21 Lt, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra dokumentais neįformino ir į apskaitą neįtraukė 16 464,75 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, nesurašė pirminių apskaitos dokumentų atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių išmokėtam darbo užmokesčiui bendroje sumoje už 12 513,21 Lt, be to, nuo šios išmokėtos darbo užmokesčio sumos iki 2012 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002-07-02 Nr. IX-1007 23 str. 3 d. – 2 469,71 Lt gyventojų pajamų mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 9 str. 2 d. – 987,89 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 5 594,72 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymą Nr. VIII-1926 3 str. 4 d. 32,93 Lt įmokų į garantinį fondą, taip apgaule išvengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus viso 9 085,25 Lt už 2012 m.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį dėl S. Š. išteisinimo pagal BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti S. Š. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti pagal BK 222 str. 1 d. 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudą, pagal BK 182 str. 1 d. 68 MGL (2561 Eur) dydžio baudą, pritaikyti BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. ir bausmes subendrinti apėmimu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bei paskirti galutinę bausmę – 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudą, taip pat priteisti iš S. Š. 724,81 Eur Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 1906,76 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai, o buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Skunde prokuroras nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo netikėti ir nesiremti liudytojų D. Š., N. F. parodymais, nes šie liudytojai buvo įspėti pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo. Prokuroro nuomone, teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog netikslus gaunamo atlyginimo sumos nurodymas yra prieštaringų ir abejotinų parodymų davimas, kai tuo tarpu gaunamo atlyginimo sumos nurodymas turi reikšmę tik apgaule nesumokėtų mokesčių apskaičiavimui, o ne nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., sudėtims, kurioms įrodyti surinkta pakankamai duomenų, nes liudytojai D. Š., N. F. betarpiškai parodė, kad išmokant atlyginimą į rankas gaudavo daugiau nei nurodyta darbo apskaitos žiniaraštyje, šis faktas teismo niekaip nepaneigtas. Prokuroras pažymi, kad N. F. pakeitė parodymus tik vieną kartą akistatoje, nes prieš akistatą to paprašė S. Š., ir tai reiškia, jog priskaičiuotas darbo užmokestis buvo dokumentais neįformintas bei į apskaitą neįtrauktas, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, todėl dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus bei nuo neteisėtai išmokėtų darbo užmokesčio sumų apgaule išvengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės prievolės, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus mokesčių, iš viso 9085,25 Lt už 2012 m.

Be to, prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje vadovavosi prielaidomis, nes neatmetė galimybės, kad D. Š. taip pat galėjo netiksliai nurodyti gaunamą sumą, pasisakė, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę nustatyta, jog A. D., R. K. ir G. P. gavo kitokį atlyginimą nei nurodyta žiniaraštyje, tai kaltinimas S. Š. būtų platesnis ir apimtų sumas, išmokėtas jiems, o teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismas, priimdamas nuosprendį negali vadovautis prielaidomis.

Prokuroro nuomone, akivaizdu, kad S. Š. nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus bei nuo neteisėtai išmokėtų darbo užmokesčio sumų apgaule išvengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės prievolės – mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus mokesčių, iš viso 9085,25 Lt už 2012 m., ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Skunde prokuroras nurodo, kad skiriant bausmę S. Š. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė apysunkį bei nesunkų nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bet nusikaltimus padarė pirmą kartą, todėl galutinė bausmė – bauda, turėtų būti paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, atlikusi įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklaususi išteisintąjį S. Š., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė S. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl objektyvių priežasčių nepavykus apklausti liudytojų D. Š. ir N. F., teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad akistatos metu N. F. pakeitė pirminės apklausos metu duotus parodymus, tačiau apklausiamas po akistatos, jis vėl patvirtino pirminės apklausos metu duotus parodymus, o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją N. F. teigė, kad tiesą sakė pas tyrėją, bet kartu nurodė, kad sakė tiesą ir akistatos metu (1 t., 110–111, 113–114, 115–116,117–118, 123–124 b. l.). Taip pat apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu apskritai buvo apklaustas tik vieną kartą (1 t., 68–70 b. l.), todėl neaišku, ar D. Š. gerai suprato jam pateiktus klausimus ir teisingai nurodė gaunamą sumą. Teismas sprendė, kad tokie liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir neginčijami.

Nepaisant byloje iškilusių abejonių, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, nes liudytojai betarpiškai parodė, kad išmokant atlyginimą į rankas gaudavo daugiau nei nurodyta darbo apskaitos žiniaraštyje, nenustatyta, kad šie parodymai melagingi, kad N. F. pakeitė parodymus tik vieną kartą akistatoje, nes prieš akistatą to paprašė S. Š.. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad S. Š. nuosekliai tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (3 t., 120–121 b. l.), tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neigė, kad mokėjo neapskaitytą užmokestį D. Š. ir N. F., byloje nėra duomenų, jog S. Š. būtų prašęs N. F. pakeisti parodymus. Pats N. F., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad direktorius (S. Š.) neprašė pakeisti parodymus ar pasakyti ką kitą, poveikio nedarė (1 t., 124 b. l.). Taip pat svarbu pastebėti, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog iš visų byloje liudytojais apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tik D. Š. ir N. F. nurodė tokias aplinkybes, kad jiems buvo išmokama daugiau nei nurodyta žiniaraštyje. Iš liudytojų G. G., V. K. N., E. V., R. V., R. S., P. J., V. J., E. G., U. R., I. S., R. M., A. K., R. B., M. T., E. J., A. L., R. K., A. V., J. S., Z. K., R. P., E. V., Š. Č., L. R. apklausos protokolų matyti, kad jie davė analogiškus parodymus dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių, t. y., kad jiems buvo mokamas toks atlyginimas, koks nurodytas darbo sutartyje, o liudytojai A. D., R. K. ir G. P. nurodė priežastis, kodėl keitė parodymus. S. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek D. Š., tiek N. F. galėjo jam kerštauti, nes jis D. Š. atleido iš darbo dėl daromų vagysčių, o N. F. – dėl pravaikštų, supykęs D. Š. sakė, kad jam (S. Š.) atsirūgs. Liudytojas I. S. nurodė, kad D. Š. išėjus iš darbo, įrankiai nebedingdavo (3 t., 128 b. l.). Tai, kad N. F. darė pravaikštas, o dirbant D. Š. dingdavo pinigai ir įrankiai, taip pat patvirtino ir A. L., kuris kartu pažymėjo, jog D. Š. buvo įsižeidęs (3 t., 113 b. l.). Taigi, tiek D. Š., tiek N. F. turėjo pagrindą apkalbėti S. Š., todėl yra pagrindas manyti, kad minėti liudytojai galėjo duoti neteisingus parodymus.

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad vien tai, jog N. F. nurodė netikslią gaunamo atlyginimo sumą, neleidžia daryti išvados, kad jo parodymai yra prieštaringi. Tačiau N. F. parodymais verčia abejoti ir tai, kad jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. N. F. teigė, kad mėnesio viduryje gaudavo po 200 litų avanso (1 t., 115–116 b. l.), tačiau S. Š., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad atlyginimas buvo mokamas vieną kartą, avanso N. F. negaudavo, nes buvo parašytas prašymas, kad atlyginimas būtų mokamas vieną kartą per mėnesį. Tai, kad atlyginimą N. F. gaudavo, kaip buvo numatyta darbo sutartyje, kad atlyginimai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami vieną kartą per mėnesį, patvirtino ir A. L. (3 t., 113 b. l.). Taip pat pastebėtina, kad S. Š. nurodė, jog iš N. F. atlyginimo buvo išskaičiuojama pagal antstolių vykdomuosius raštus, tačiau šios aplinkybės N. F. apklausų metu pats nenurodė (1 t., 110–111, 113–114, 115–116,117–118 b. l.)

Vertinant D. Š. parodymus pažymėtina, kad S. Š., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad D. Š. tikrai negaudavo 1500 Lt atlyginimo, 2012 metais buvo mažai darbų, už dirbtas valandas buvo mokama minimali alga, D. Š. dirbo puse etato. Liudytoju apklaustas darbų vadovas A. L. parodė, kad D. Š. buvo mūrininkas, išskirtinių gabumų neturėjo, dirbo puse etato, už darbų vadovą daugiau gauti negalėjo (3 t., 113 b. l.). Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų D. Š. parodymus, kad jam buvo mokama didesnė alga nei nurodyta žiniaraštyje.

Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esanti specialisto išvada (2 t., 60–69, 82–83 b. l.) nepatvirtina S. Š. kaltės. Pastebėtina, kad specialistė davė sąlyginę išvadą, todėl teismui nenustačius, kad N. F. ir D. Š. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraštyje, teismas specialisto išvada pagrįstai nesivadovavo.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti byloje esančias abejones dėl liudytojų N. F. ir D. Š. parodymų, pavedė prokurorui nustatyti liudytojų D. Š. ir N. F. gyvenamąsias vietas bei įteikti jiems šaukimus į apeliacinės instancijos teismo posėdį (3 t., 160–161 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato rašto ir tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant prokuroro pavedimą 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo nuvyksta N. F. paskutiniosios žinomos gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiškino, kad butas yra nuomojamas, kur šiuo metu gali gyventi N. F., nežino (3 t., 164–165 b. l.). Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu prokuroras teismui taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados raštą kartu su 2015 m. spalio 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 2 d., 2015 m. spalio 6 d. nuvykus pas D. Š. adresu: (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, o 2015 m. spalio 13 d. nuvykus minėtu adresu duris atidariusi moteris paaiškino, kad neseniai atsikraustė į butą ir D. Š. nepažįsta. Nors pagal duomenų bazę pavyko rasti D. Š. mobilaus telefono numerį, telefonas buvo išjungtas. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad galimybės į posėdį iškviesti bei apklausti D. Š. ir N. F. ir taip pašalinti iškilusias abejones dėl šių liudytojų parodymų, nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, jog S. Š. kaltinime nurodytu laikotarpiu būtų mokėjęs įmonės darbuotojams N. F. ir D. Š. neoficialų darbo užmokestį ir apgaulingai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, negalima daryti pagrįstų išvadų apie tai, kad S. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuriuo S. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d., išteisintas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.