- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- PK-906-818/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pareiškėjas
- V. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjų V. A., gyv. (duomenys neskelbtini), bei P. P., gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka P. V., gyv. (duomenys neskelbtini),-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. A. ir P. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (teisme registruotas 2014-01-24 Nr. BBP-181), kuriuo prašo patraukti P. V., baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas P. V., kuris savo bute naktimis triukšmauja, šūkauja, trankosi, garsiai leidžia muziką. Pažymėtina, kad toks pastarojo triukšmavimas naktimis ir viešosios rimties trikdymas tęsiasi nuo 2012 m. vasaros, tad daugiau nei pusantrų metų. Pareiškėjų teigimu, jie ne kartą kreipėsi į kaimyną P. V. prašydami jo nutraukti tokius neteisėtus veiksmus tiek jų, tiek kitų kaimynų atžvilgiu, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Nors P. V. kaskart žadėjo daugiau taip nesielgti, tačiau jo pažadai likdavo vien tik pažadais, kadangi praėjus trumpam laikui jis vėl naktimis triukšmaudavo, garsiai leisdavo muziką, trankydavosi ir toliau trikdė viešąją rimtį. Nepasiekus jokių rezultatų su kaimynu susitarti gražiuoju, pareiškėjai buvo priversti kreiptis raštu į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. V. A. ir P. P. teigimu dėl tokio netinkamo P. V. tyčinių, sistemingų veiksmų jiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl pareiškėjų manymu, P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.
Pareiškėjai prašo P. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėjams V. A. ir P. P. dėl P. V. vykdomų veiksmų – viešosios rimties trukdymų, atsirado sveikatos sutrikdymai – nemiga, susikaupimo, aktyvumo bei dėmesio sutrikimai. Tokius pareiškėjų teiginius patvirtina prie skundo pridėti medicininiai dokumentai (išrašų kopijos), kuriose Afra Clinic gydytoja nurodė tam tikrą diagnozę. LR BPK 141 straipsnis reglamentuoja, kad „ Šio skyriaus 135, 138, 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės“. Teismo vertinimu, vien pareiškėjų medicininių dokumentų (išrašų kopijų) pateikimas be įgaliotos institucijos išduotų išvadų dėl sveikatos sutrikdymo masto konstatavimo, apsunkina teismui vertinant P. V. veiksmais padaryto galimo sveikatos sutrikdymo masto pareiškėjams. Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis, t.y. kada, kiek ir kokiomis aplinkybėmis bei kokiais galimai neteisėtais tyčiniais veiksmais buvo sutrikdyta sveikata. Teismui vertinant tokius V. A. ir P. P. skunde nurodytus teiginius, darytina išvada, jog tokie P. V. veiksmai galimai turėjo tyčinį pobūdį, buvo vykdomi sistemingai, ilgalaikiai. Šiems teiginiams patvirtinti skunde nėra nurodyti jokie duomenys (pvz. kokie būtent veiksmai buvo vykdomi tyčia, kieno atžvilgiu, nenurodytas kiekvieno galimo neteisėto veiksmo(-ų) laikas, aplinkybės, kaip šie duomenys yra susiję su galimu sveikatos sutrikdymu ir kt.). Prie skundo yra pridėti policijos pareigūnų P. V. atžvilgiu surašyti procesiniai dokumentai, tačiau skunde nurodytuose protokoluose aplinkybėms ištirti, kurie pasak pareiškėjų, yra susiję su sveikatos sutrikdymu, nėra nurodytos policijos pareigūnų, kitų liudytojų pavardės, darboviečių pavadinimai, gyvenamosios vietos, kurie gali būti kviečiami į teisiamąjį posėdį liudytojais. Be to, skunde nurodyta, kad P. V. galimi neteisėti veiksmai buvo atlikti ne tik pareiškėjų, bet ir kitų kaimynų atžvilgiu, kurių duomenys (gyvenamosios vietos) irgi nėra nurodyti ir kurie galėtų patvirtinti (paneigti) pareiškėjų minimas aplinkybes, kadangi esant būtinumui šie asmenys gali būti kviečiami liudytojais. Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde nenurodė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens P. V. anketinių duomenų (asmens kodo). Teismas pažymi, jog tokių duomenų rinkimas teismo pažeidžia šališkumo principą.
Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.
Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. A. ir P. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,
nutarė:
Pareiškėjų V. A. ir P. P. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti V. A. bei P. P., gyv. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.