Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, tretieji suinteresuoti asmenys A. Š. ir antstolis V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo atlyginti 1826,24 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl nepagrįsto atsakovės atstovo reikalavimo grąžinti nepilnamečiui vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtą išlaikymą.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-03575-124/2005 tarp pareiškėjo V. Š. (V. Š.) ir A. Š. sudaryta santuoka nutraukta ir patvirtina sutartis dėl santuokos sutraukimo pasekmių, pagal kurią V. Š. (V. Š.) įsipareigojo kiekvieną mėnesį nepilnamečiui vaikui D. Š. (D. Š.), gimusiam (duomenys neskelbtini), mokėti po 300 Lt išlaikymą iki jo pilnametystės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. 2008 m. liepos 25 d. Fondo administracijai pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Fondo administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. sprendimu „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-1433, atsižvelgęs į gautus A. Š. prašymus ir pranešimus, taip pat antstolio V. M. 2009 m. sausio 8 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, nuspendė: nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo; išmokėti 137,77 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d.; nuo 2008 m. gruodžio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokas. Bylos duomenimis, išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas nutrauktas nuo 2018 m. birželio 1 d. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta 5 571,44 Eur išlaikymo išmokų.

Pareiškėjas 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi Fondo valdybos Mažeikių skyrių prašymas sustabdyti vaiko išlaikymo skolos išieškojimą, iki kol bus pateikta pažyma iš antstolio. Pareiškėjui pateikus antstolio V. M. 2019 m. birželio 27 d. pažymą apie laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio vykdomojoje byloje Nr. 0013/05/00602 išieškotas vaiko išlaikymo sumas, Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. liepos 3 d. sprendimais nustatė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. susidarė 1115,78 Eur, o nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. 136,80 Eur vaiko išlaikymo permoka (bendra suma 1252,58 Eur), nes A. Š. nepateikė informacijos apie gaunamą dalį vaikui priteisto išlaikymo. Šiai aplinkybei paaiškėjus, Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (8.20) DV_S-25234 perskaičiavo pareiškėjo skolą valstybės biudžetui, ją sumažindamas iki 4 318,86 Eur (iki permokos nustatymo skolos suma buvo 5 571,44 Eur) ir mokėtinas palūkanas 923,45 Eur (iki permokos nustatymo palūkanų suma buvo 1 170,10 Eur), taip pat priskaičiavo 233,21 Eur delspinigių ir paragino šias sumas (bendrai 5 475,52 Eur) sumokėti per dešimt kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Atsakovės atstovas pareikalavo A. Š. grąžinti nustatytą 1252,58 Eur vaiko išlaikymo permoką.

Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. rugsėjo 3 d. gavo pareiškėjo prašymą laikinai netaikyti priverstinio skolos išieškojimo, kol nebus bendro abiejų pusių susitarimo dėl jo skolos valstybės biudžetui. Pareiškėjas nurodė, kad susidariusią skolą turėtų sumokėti A. Š., nes ji nevykdė pareigos informuoti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos išlaikymo išmokų mokėjimui iš valstybės biudžeto. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakė į pareiškėjo prašymą ir pateikė visą išsamią informaciją apie susidariusią situaciją. Pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. pateikė prašymą leisti 4318,86 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimą mokėti dalimis per 36 mėnesius po 120 Eur. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (8.20) IVV1_SP3-2185 5475,52 Eur skolos (4318,86 Eur išlaikymo skola, 923,45 Eur palūkanos ir 233,21 Eur delspinigiai) mokėjimą išdėstė dalimis, laikotarpiui nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d.

Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. į valstybės biudžetą yra sumokėjęs 1826,24 Eur vaiko išlaikymo skolos ir mano, kad šią sumą sumokėjo nepagrįstai.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsniu buvo išdėstyta nauja Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatos.

Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui.

V. P. įstatymo 2 straipsnio 1 punktu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu, nuo 2018 m. sausio 1 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdė vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtą vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ (toliau – Nutarimas) nutarta jungimo būdu reorganizuoti Fondo valdybos Mažeikių skyrių, prijungiant jį prie Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir perduodant reorganizuojamo Fondo valdybos teritorinio skyriaus teises ir pareigas, įskaitant specialiąsias funkcijas: vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo funkcijas; išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą priskaičiuotų ir išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimo iš skolininkų funkciją; neteisėtai gautų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo iš pareiškėjų funkciją (Nutarimo 1.3., 2.5.3 p.). Taigi, nuo 2021 m. liepos 2 d. Fondo valybos Mažeikių skyriaus teises ir pareigas perėmė Fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas buvo pavesta vykdyti Fondo administracijai.

Nagrinėjamu ginčo atveju pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia tuo, kad atsakovės atstovas (iki reorganizavimo Fondo valdybos Mažeikių skyrius) nepagrįstai reikalavo ir iš pareiškėjo gavo 1826,24 Eur (šią sumą pareiškėjas sumokėjo vykdydamas Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, išdėstytas 5 475,52 Eur skolos (išlaikymo skola, palūkanos ir delspinigiai) valstybės biudžetui mokėjimas dalimis). Pareiškėjas teigia, kad savo pareigą iki pilnametystės teikti teismo sprendime nustatytą išlaikymą sūnui įvykdė, t. y. išlaikymą sūnui išieškojo antstolis V. M., 2019 m. liepos 9 d. patvarkymu antstolis vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino teismui. Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovas nepagrįstai reikalauja grąžinti skolą valstybės biudžetui, o prašomą priteisti žalą sudaro 1826,24 Eur (nepagrįstai į valstybės biudžetą sumokėta suma nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.).

Byloje nustatyta, kad vykdant Fondo administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. sprendimą „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-1433, priimtą atsižvelgiant A. Š. prašymus ir antstolio pateiktas pažymas, patvirtinančias, jog pareiškėjas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., pareiškėjo nepilnamečiui sūnui D. Š. (D. Š.), gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo teiktas išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (per mėnesį mokant 56,48-68,40 Eur). Nurodytu laikotarpiu A. Š. iš fondo išmokta 5571,44 Eur. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų pajamų taip pat vykdė ir antstolis V. M.. Pareiškėjo paskaičiavimu, vykdymo procese, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, A. Š. nepilnamečio vaiko išlaikymui pervesta 16 203,18 Eur.

Iš byloje esančios 2019 m. liepos 3 d. pažymos dėl išmokų patikslinimo ir vaikų išlaikymo išmokos permokos detalizacijos lentelės matyti, kad pareiškėjui pateikus pažymą iš antstolio apie priverstinio vykdymo procese išskaitytas sumas, apie kurių gavimą A. Š. nebuvo informavusi Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus, pareiškėjui priskaičiuota skola valstybės biudžetui buvo patikslinta, tais laikotarpiais, kai mėnesinis išlaikymas (jo dalis) antstolio išieškotas tą patį mėnesį, kurį ir turėjo būti sumokėtas, t. y. atsižvelgiant į įmokos gavimo datą ir Vaikų išlaikymo fondo išmokos dydį (pvz. 2008-2009 m. maksimali Vaikų išlaikymo fondo išmoka per mėnesį sudarė 56,48 Eur; 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais vykdymo procese antstolis mėnesinių periodinių išlaikymo išmokų neišieškojo, todėl išmokas mokėjo valstybė; 2008 m. lapkritį išieškota 46,90 Eur arba 162,23 Lt (šią sumą pervedė pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl nepilnamečio vaiko motinai pervestas skirtumas (56,48 Eur valstybės skiriama išlaikymo išmoka – 49,60 Eur antstolio išieškota suma); 2009 m. sausio-balandžio mėnesiais vykdymo procese išlaikymo išmokos iš skolininko neišieškotos, todėl kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto mokėta po 56,48 Eur; 2009 m. gegužės mėnesį antstolis išieškojo 238,79 Eur (824,51 Lt), todėl šį mėnesį iš valstybės biudžeto nepilnamečiui vaikui išmokėta išlaikymo išmoka (56,48 Eur) apskaičiuota kaip A. Š. grąžintina permoka valstybei; ir t. t.).

Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas keletą kartų prašė atsakovės perskaičiuoti skolą, atsižvelgiant į antstolio pateiktus duomenis, tačiau po to, kai buvo atliktas skolos perskaičiavimas jokių naujų duomenų, galinčių kelti abejonių dėl perskaičiuotos sumos teisingumo ir pagrįstumo nepateikė, o vėliau su 2019 m. spalio 11 d. kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių prašydamas leisti 4318,86 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimą mokėti dalimis ir šis jo prašymas buvo patenkintas. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas teigė, kad prašymą išdėstyti skolos mokėjimą pateikė dėl nežinojimo ir norėdamas išvengti vykdymo proceso bei papildomų išlaidų, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga. Pareiškėjas Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų, įskaitant ir sprendimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, teisės aktų nustatyta tvarka Fondo valdybai neskundė.

Pareiškėjas, vadovaudamasis LVAT 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1393-1062/2021 teigia, kad skolą valstybei turėtų sumokėti trečiasis suinteresuotas asmuo, nes pareiga informuoti apie aplinkybių dėl vaiko išlaikymo pasikeitimą, tenka išmokas gavusiam asmeniui, šiuo atveju A. Š.. Vaikų išlaikymo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 dalyje buvo nustatyta asmens, kuris kreipiasi į išmokų administratorių dėl išlaikymo išmokų mokėjimo, pareiga raštu pranešti Fondo administratoriui apie aplinkybes, kurioms esant Fondo administratorius privalo nutraukti išmokų mokėjimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Naujos Vaikų išlaikymo įstatymo redakcijos (galiojančios nuo 2018 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 ir 3 punktuose iš esmės įvirtina analogiška nuostata, įpareigojanti pranešti išmokų administratoriui apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą; pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos; grąžinti neteisėtai gautas išmokas. Byloje ginčo dėl tol, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. pareigą informuoti apie aplinkybių, reikšmingų dėl išlaikymo išmokų iš valstybės biudžeto mokėjimui, pasikeitimą tinkamai nevykdė. Tačiau, trečiasis suinteresuotas asmuo iš valstybės biudžeto neteisėtai gautą 1252,58 Eur permoką grąžino ir ši suma iš pareiškėjo skolos išskaičiuota. Vien tai, kad pagal Įstatymo nuostatas pareiga pranešti apie aplinkybių pasikeitimą šiuo atveju teko trečiajam suinteresuotam asmeniui ir ši pareiga tam tikrais ginčo laikotarpiais nebuvo tinkamai vykdoma, savaime nereiškia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai kreipėsi į Fondo administraciją dėl išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui skyrimo ir visos išmokos gautos neteisėtai. Priešingai, į bylą atsakovės atstovo ir antstolio pateikti duomenys patvirtina, kad valstybei perėmus pareiškėjo pareigą teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, šios išmokos buvo mokamos mažesnės (56,48-68,40 Eur), nei nustatyta teismo sprendime, pareiškėjas išlaikymo gera valia neteikė, antstoliui vykdymo procese išlaikymo kiekvieną mėnesį išieškoti taip pat nepavykdo, todėl tais mėnesiais, kai vaikas negaudavo periodinės išmokos priverstinio vykdymo procese arba antstolis priklausančias mokėti sumas išieškodavo vėliau ar tik dalį mėnesinės sumos, išlaikymas buvo teikiamas iš valstybės biudžeto, todėl už valstybės biudžetui susidariusią skolą atsakingas yra pareiškėjas, o Fondo administratorius turi teisę šią skolą išieškoti iš pareiškėjo (Vaikų išlaikymo įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalys).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą teikti savo sūnui teismo sprendime nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis, vykdymo procese periodinės išmokos nebuvo išieškomos nenutrūkstamai, todėl pareiškėjo įsipareigojimą mokėti dalį vaiko išlaikymo lėšų perėmė valstybė. Atsakovės atstovo reikalavimo teisė grąžinti vaiko išlaikymui išmokėtas lėšas įtvirtinta Vaikų išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Paaiškėjus, jog tam tikrais periodais išlaikymo išmokos buvo mokamos tiek iš valstybės biudžeto, tiek ir išieškotos vykdymo procese, pareiškėjo skola valstybes biudžetui perskaičiuota, tokia apimtimi, kiek tai pavesta Fondo administratoriaus kompetencijai, o susidariusią permoką grąžino trečiasis suinteresuotas asmuo. Nei vienas Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas, kiek tai susiję su skolos valstybės biudžetui nustatymu, perskaičiavimu ir mokėjimu, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Sprendimas išdėstyti susidariusios skolos mokėjimą dalimis, priimtas pačiam pareiškėjui prašant, yra galiojantis, todėl pareiškėjas šį sprendimą privalo vykdyti. Atitinkamai, nėra pagrindo daryti išvados, kad vykdant galiojantį sprendimą pareiškėjo į valstybės biudžetą sumokėta ir iš atsakovės atstovo prašoma priteisti 1826,24 Eur suma gauta be pagrindo ar neteisėtai. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, iš kurių kildinama žala, nenustatyti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jo nurodytos turtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal Vaikų išlaikymo išmokų 14 straipsnio 1 dalį, antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad antstolis vykdymo procese išieškojo ir trečiajam asmeniui pervedė daugiau nepilnamečiui vaikui skirtų išlaikymo lėšų, nei buvo iš jo priteista, šie klausimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka nustatyta tvarka bendros kompetencijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismas taip pat gali nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis, trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos sudaro 150 Eur už atsiliepimo parengimą. Byla, kurioje pareiškėjas reiškė reikalavimą solidariai priteisti žalą ir procesines palūkanas iš A. Š. ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą perduota nagrinėti iš bendros kompetencijos teismo. Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas, be kita ko, patikslino byloje dalyvaujančius asmenis bei jų procesines padėtis ir reikalavimo priteisti žalą iš A. Š. nebereiškė, pakeisdamas jos procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens. Teismas, įvertinęs tai, kad A. Š. į bylą atsakove buvo įtraukta pareiškėjo iniciatyva ir atitinkamai turėjo pareigą rengti bei teikti procesinius dokumentus, tačiau vėlesnėse proceso stadijose reikalavimai atlyginti žalą jai nebuvo reiškiami, daro išvadą, kad šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Į bylą yra pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai, išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.