Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui K. – H. R. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteiktas tinkamai, atsiliepimo atsakovas nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis), prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš elektroninės civilinės bylos duomenų nustatyta, kad L. P. ir K.– H. R. P. susituokė Vokietijoje, Murrbardt civilinės metrikacijos biure, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties 2019 m. balandžio 4 d. pagrindu nuo 2019 m. balandžio 8 d. registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovės vardu valstybės įmonėje „Regitra“ registruotos transporto priemonės –„ Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 straipsniai).

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys kartu negyvena nuo 2005 m. balandžio 28 d., nuo tada kai ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą. Šalys jokių santuokinių ryšių nepalaiko 17 metų, jų santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismo sprendime nenurodant šeimos iširimo aplinkybių.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – P. ir atsakovui – P. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl bendro turto padalijimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės vardu nuo 2019 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutarties 2019 m. balandžio 4 d. pagrindu asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo. Kadangi ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, todėl šis turtas į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nėra dalintinas.

Ieškovė prašo priteisti dvi transporto priemones, t. y. automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės) ir automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės), neišmokant atsakovui jokios kompensacijos.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu Valstybės įmonėje „Regitra“ automobilis „Opel Zafira“ įregistruotas 2017 m. kovo 28 d., o automobilis „Audi A4“ įregistruotas nuo 2015 m. gegužės 9 d. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu faktiškai negyvena nuo 2005 m. ir neveda bendro ūkio. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl automobilių teisinės padėties, byloje nepateikta duomenų, kad šis turtas būtų įgyjamas kartu su sutuoktiniu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė automobilius įsigijo faktiškai negyvendama kartu su atsakovu už asmenines lėšas, todėl šis turtas priteistinas ieškovei neišmokant atsakovui jokios kompensacijos.

Dėl kreditinių įsipareigojimų.

Duomenų apie šalių turimus asmeninius ar bendrus kreditorius byloje nėra.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje už santuokos nutraukimą sumokėjo 85 Eur dydžio žyminį mokestį ir už turto padalijimą 51 Eur, iš viso 131 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis) valstybei. Šioje byloje iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista puse ieškovės sumokėto žyminio mokesčio sumos, tačiau ieškovė priteisti šių išlaidų neprašo, taip pat atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios mažesnės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2001 m. sausio 30 d. Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. P. (pavardė iki santuokos sudarymo B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini). ir K. – H. R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. P. palikti pavardę –P., Karl – H. R. P. – P.

Ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės) ir automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės).

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai Civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.