- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-574-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-52-3-02848-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, VĮ Registrų Centrui, B. J., O. Z., S. Z., S. G., N. Ž., I. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Minorantė“, Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, VĮ Registrų Centrui, B. J., O. Z., S. Z., S. G., N. Ž., I. G. ir tretiesiems asmenims UAB „Minorantė“, Vilniaus m. 44-asis notarų biuro notarei I. D., Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarei V. T., Centrinei hipotekos įstaigai dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41 „Dėl Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, dalinio patikslinimo Vilniaus rajone" dalyje, kuria F. G. Dūkštų kadastro vietovėje Vilniaus rajone, Buivydų k. buvo priskirta 0,60 ha sklypo dalis ir nustatytos jo ribos; panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113, unikalus Nr. 4400-0157-6850, 2003-12-10 sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje; pripažinti negaliojančiu A. Č. įmonės „Minorantė" 2003-05-05 surašytą žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113, unikalus Nr. 4400-0157-6850, ribų paženklinimo-parodymo aktą; pripažinti negaliojančiu 2005-05-31 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 4-3107, išduotą Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės V. T., dalyje, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113, 0,60 ha dalį lygiomis dalimis paveldėjo I. G., S. G. ir N. Ž.; pripažinti negaliojančia 2006-01-30 žemės sklypo dalių dovanojimo sutartį Nr. 4-547, patvirtintą Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės V. T., dalyje, kuria 0,20 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113, dalį I. G. padovanojo S. G.; pripažinti negaliojančia 2006-06-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-2789, patvirtintą notarės I. D., dalyje, kuria N. Ž. pardavė O. Z. ir S. Z. žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113, 0,20 ha dalį; pripažinti negaliojančia 2007-07-16 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3598, patvirtintą notarės T. D., dalyje, kuria S. G. pardavė B. J. žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113. 0,40 ha dalį; pripažinti negaliojančiu 2007-07-16 nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2-3599, patvirtintą notarės I. D., dalyje, kuria S. G. perdavė B. J., o B. J. priėmė žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113, 0,40 ha dalį; panaikinti šiuos žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0100:113, areštus ir jų registraciją Nekilnojamojo turto registre: 2013-10-28 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 2013-056740; 2013-03-01 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 2013-012309; 2012-12-17 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 2012-031606; 2011-12-23 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 0311-006950; 2011-02-18 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 0111-001600; 2009-04-16 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 1509-000932; 2009-03-26 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 0109-002867; 2008-03-18 turto areštų registro pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą Nr. 0108-001060.
Teismas 2015 m. liepos 16 d. posėdžio metu atidėjo bylos nagrinėjimą ir posėdį paskyrė 2015 m. spalio 1 d. 9.30 val. (T. 2, b.l. 148-150).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, VĮ Registrų Centrui, B. J., O. Z., S. Z., S. G., N. Ž., I. G. ir tretiesiems asmenims UAB „Minorantė“, Vilniaus m. 44-asis notarų biuro notarei I. D., Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarei V. T., Centrinei hipotekos įstaigai dėl nuosavybės teisių gynimo paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo J. M. atsakovių N. Ž., S. G., I. G. naudai 579,24 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisiant šią sumą atsakovei/mokėtojai N. Ž.; priteisė iš ieškovo J. M. 23,79 Eur pašto išlaidų valstybei (T. 2, b. l. 172-173). Teismas nurodė, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovui, atsakovui, tretiesiems asmenims buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau į bylos nagrinėjimą ieškovas neatvyko. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, todėl konstatavo, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Nurodė, jog atsakovai, atsakovų atstovai, trečiųjų asmenų atstovas 2015-10-01 teismo posėdžio metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, neprašė priimti sprendimo už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-01 nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą (T. 3, b. l. 2-6). Nurodė, kad ieškovo atstovas nedalyvavo 2015-10-01 paskirtame teismo posėdyje, kadangi sąžiningai suklydo dėl paskirto teismo posėdžio datos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek ieškovas, tiek jo atstovai vykdė teismo nurodymus ir aktyviai dalyvavo procese; bylos nagrinėjimas jau trunka metus laiko, buvo paskirti dveji teismo posėdžiai, kuriuose ieškovo atstovai dalyvavo. Skunde nurodė, jog supranta, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, tačiau šioje byloje jau buvo pasirengta jos nagrinėjimui iš esmės, todėl tęsiant jos nagrinėjimą būtų sutaupyta tiek teismo, tiek ir visų proceso šalių laiko ir kitų sąnaudų, tuo pačiu įgyvendinant operatyvumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Centrinė hipotekos įstaiga prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra (T. 3, b. l. 8-9).
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (T. 3, b. l. 11-12). Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas nesirūpina tinkamu savo teisių įgyvendinimu, be to, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (T. 3, b. l. 15-17). Pažymėjo, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovo atstovo suklydimas dėl teismo posėdžio datos ir laiko negali būti pripažintas pakankamu pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą. Aplinkybė, kad ieškovo atstovas klaidingai pasižymėjo teismo posėdžio datą ir laiką nėra objektyvi priežastis, dėl kurios jis neturėjo galimybės atvykti į paskirtą teismo posėdį nustatytu laiku, kadangi jo pareiga yra atidžiai ir rūpestingai pačiam domėtis nagrinėjamos bylos eiga.
Atsakovės N. Ž., S. G. ir I. G. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (T. 3, b. l. 18-19). Pažymėjo, kad ankstesni teismo posėdžiai buvo atidėti suteikiant ieškovui galimybę pateikti papildomus dokumentus. Nurodė, kad ieškovo nurodomas faktas nėra niekuo paremtas, tai tik viena iš galimų pozicijų. Ieškovas jau seniai turėjo pateikti į bylą kadastrinius dokumentus, kurių taip ir nepateikė, o šių dokumentų nepateikimo priežastis tikriausiai ir lėmė ieškovo atstovų neatvykimą, kuris strategiškai pasireiškia tiek piktnaudžiavimu procesu, tiek bylos vilkinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1309/2012).
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 5 p., kuris taikomas tuomet, kai ieškovas ar jo atstovas neprašęs nagrinėti bylą jam nesant, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo J. M. atstovas advokato padėjėjas G. R. apie 2015-10-01 vyksiantį teismo posėdį buvo informuotas 2015-07-16 posėdžio metu (T. 2, b. l. 150), t.y. jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar ją nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant negauta. Minėtų aplinkybių neginčija ir apeliantas.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama išvados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas J. M. ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu, ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012 BUAB„AVG statyba“ v UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ ir UAB „Vilso prekyba“). Tokių aplinkybių šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), tačiau ieškinį palikus nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į jos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau buvo atliktos. Tokiu būdu užsitęs ir taip jau pakankamai ilgas bylos nagrinėjimo laikas (išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2014-12-03), padidindamas laiko sąnaudas, proceso dalyvių ir teismo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, yra gauti šalių atsiliepimai į ieškinį, byloje įvykę keli teismo posėdžiai, todėl šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų. Duomenų, kad ieškovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradęs suinteresuotumą nagrinėjama byla, nėra.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.