Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „K.“ ieškinį atsakovui R. M. dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje panaikinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje- BUAB “G.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas dirbo vairuotoju- ekspeditoriumi, todėl jo darbui buvo būdingas nuolatinių reisų (komandiruočių) pobūdis. Toks darbo pobūdis suformavo tai, kad į atsakovo nurodytą banko sąskaitą būdavo pervedamas ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai, avansiniai mokėjimai, skirti tiksliniams poreikiams- automobilio remontui, keltų bilietams ir kitiems pagrįstiems su kelionės išlaidomis susijusiems mokėjimams. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovui iš viso buvo išmokėta 16 473,59 Eur (56 880 Lt) suma, kurią sudarė 2503,48 Eur (8645,25 Lt) su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, 6492,34 Eur (22 416,75 Lt) dienpinigių (50 procentų nustatyto Vyriausybės dienpinigių dydžio) ir 7477,63 Eur (25 818,75 Lt) avansinių mokėjimų už su komandiruote susijusioms išlaidoms padengti.

Atsakovas darbdavio reikalavimu turėjo pateikti darbuotojui pervestos 7477,63 Eur avansinių išmokų išlaidas patvirtinančius dokumentus.

2013 -11-23 darbdavys gavo pretenziją dėl autotransporto priemone, kurios vairuotojas buvo atsakovas 2013-10-30 gabento krovinio (prekių trūkumo), o 2014-03-04 bendrovei buvo pateikta sąskaita faktūra Nr. A1142 apmokėti už dingusias prekes bei nepristatytus CMR važtaraščius. Būtent atsakovas turėjo pareigą tinkamai apsaugoti prekes ir pristatyti važtaraščius.

Trečiasis asmuo BUAB „G.“ 2014-03-04 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau- DGK) su prašymu dėl permokėto darbo užmokesčio (avansinių mokėjimų) ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo (materialinės žalos dėl atsakovo aplaidaus darbo pareigų vykdymo). Bendrovė prašė priteisti iš atsakovo 25 818,75 Lt permokėtų avansinių mokėjimų ir 3690,23 Lt nuostolių dėl padarytos žalos. Darbo ginčų komisijos sprendime konstatuota, jog bendrovė netinkamai vykdė DK 229 nuostatas ir nepateikė komisijai svarių ir objektyvių įrodymų, kad buvo padarytas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų permokos ir kad šios permokos nebuvo pagrįstos. Todėl reikalavimą dėl išmokų priteisimo pripažino nepagrįstu. Taip pat buvo atmestas ir materialinės žalos atlyginimo klausimas, konstatuojant, kad nėra tinkamai nustatytos ir įrodytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos. Su tokiu Darbo ginčo komisijos sprendimu nesutinka.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje BUAB „G.“ palaiko ieškinio reikalavimus, o jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje buvo nustatytos nebeįrodinėtinos ir nekvestionuojamos šioje byloje aplinkybės, jog atsakovui dienpinigių suma buvo apskaičiuojama ir išmokama taikant 50 procentų Vyriausybės nustatyto dienpinigių dydžio, o kita likusi suma buvo išmokama kaip avansas galimoms išlaidoms pagal bendrovėje susiklosčiusią praktiką, kurių atsakovas įmonei negrąžino ir nepagrindė jokiais dokumentais apie kelionėje turėtas išlaidas.. Pirmųjų komandiruočių metu jis pagrindė išlaidas, tačiau kitų komandiruočių metu atsakovas nurodydavo neaiškias išlaidas, jų nepagrįsdavo dokumentais, todėl neaišku, kur panaudota žymi dalis avansinių mokėjimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos esmė.

Ginčas kilo dėl darbdavio atsakovui išmokėtų avansinių išmokų dalies įvairioms komandiruočių išlaidoms panaudojimo pagrįstumo, o taip pat dėl materialinės atsakomybės dėl prarastos krovinio dalies ir nepristatytų CMR važtaraščių.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

2012-11-29 tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią atsakovas R. M. priimtas dirbti į UAB „G.“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Šalys susitarė dėl vieną kartą per mėnesį mokamo darbo užmokesčio, lygaus Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, taip pat dėl 50 procentų mažesnių dienpinigių mokėjimo. Atsakovas taip pat buvo supažindintas su UAB „G.“ tolimųjų reisų vairuotojo pareigine instrukcija bei 2012-11-29 pasirašė visiškos (pilnutinės) materialinės atsakomybė sutartį. Atsakovas atleistas iš darbo 2014-01-02 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (jo prašymu). Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas, remiantis darbdavio įsakymais buvo išvykęs į 4 komandiruotes, kurių metu į atsakovo banko sąskaitą buvo pervedami ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai, avansiniai mokėjimai, skirti įvairiems tiksliniams mokėjimams.

Ieškovė kreipėsi į LR VDI prie SADM Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisiją dėl 25 818,75 Lt darbo užmokesčio permokos ir 3690,23 Lt materialinės žalos atlyginimo, tačiau prašymas 2014-03-25 sprendimu buvo atmestas.

2014-08-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovė UAB „G.“ pakeista į UAB „K.“.

Dėl teisinio reglamentavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimą dėl žalos, atsiradusios ryšium su darbo santykiais, atlyginimo savo buvusiam darbuotojui, darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo santykiai.

Šioje byloje faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas yra ieškovei padaryta žala dėl darbuotojo neatliktų ar netinkamai atliktų nustatytų darbo pareigų, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas pagal DK normas, reguliuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę.

Dėl avansinių mokėjimų grąžinimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo pobūdis buvo krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais, dėl ko jis nuolat pagal darbdavio įsakymus vyko į komandiruotes. Iš ieškovės bei trečiojo asmens procesinių dokumentų, jos atstovų paaiškinimų, ieškovės ir atsakovo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad ieškovė avansu mokėjo visas su komandiruote į užsienį susijusias išlaidas, dienpinigius, o atsakovas grįžęs iš komandiruotės turėdavo pateikti ieškovei (kasos kvitus, sąskaitas ir kt. dokumentus), pagrindžiančius jo išlaidas. Ieškovė sudarydavo avansinės apyskaitos ataskaitas pagal vairuotojo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas turėtas komandiruotėje.

Iš banko sąskaitų išrašų, avanso apyskaitų nustatyta, kad atsakovui bankiniais pavedimais į jo asmeninę sąskaitą buvo pervedamas atlyginimas bei komandiruotės išlaidos, kai kurios išlaidos komandiruotėje buvo apmokamos iš įmonės kortelės, tačiau šios išlaidos neįskaičiuotos į reikalaujamą priteisti sumą.

Komandiruočių metu į atsakovo banko sąskaitą buvo pervesta 16 473,59 Eur (56 880 Lt), t. y. 2503,84 Eur (8645,25 Lt) su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, 6492,34 Eur (22 416,75 Lt) dienpinigių ir 7477,63 Eur (25 818,75 Lt) avansinių mokėjimų už su komandiruote susijusias išlaidas.

Ginčo dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių sumokėjimo nėra (prijungta civilinė byla Nr. 2-1365-727/2015). Todėl pagrįstai ieškovas avansinių mokėjimų sumą skaičiuoja iš visos atsakovui sumokėtos 16 473,59 Eur (56 880 Lt) sumos atimdamas išmokėtą darbo užmokestį- 2503,84 Eur (8645,25 Lt) ir 50 procentų nustatytos dienpinigių normos- 6492,34 Eur (22 416,75 Lt). Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė 7477,63 Eur (25 818,75 Lt) gavimo, t. y. neįrodė, kad jam išmokėti avansai buvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį ir kad jis atsiskaitė su darbdaviu ir grąžino jam nepanaudotas lėšas.

Atsakovo argumentai, kad jis vedė apskaitą savo sąsiuvinyje arba kad jis tikrai negalėjo nepateikti dokumentų apie didelės baudos sumokėjimą yra visiškai nepagrįsti, nes pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas po kiekvienos komandiruotės turėjo atsiskaityti su darbdaviu, tačiau išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Dėl materialinės atsakomybės sąlygų.

Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį.

Siuntimas į komandiruotes įforminamas darbdavio įsakymu, o kompensuojamos darbuotojui tik pagrįstos ir teisėtos išlaidos, patirtos komandiruotės metu. Darbuotojo (vairuotojo) pareiga grįžus iš komandiruotės pateikti buhalterijai avansinę ataskaitą. Iš ieškovės pateiktų avanso apyskaitų, rašytinių paaiškinimų pateiktų į bylą matyti, kad į apyskaitas įtraukti duomenys apie atsakovo turėtas ir pagrįstas išlaidas, tiek kiek jų pateikė pats atsakovas. Atsakovo teiginiai nepagrįsti ir nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Nustatyta, kad įrodymų daugiau nei atsakovas būtų pateikęs įmonės darbuotojams ir nei jų buvo apskaityta avansinėse apyskaitose ar kituose dokumentuose, atsakovas nepateikė.

Pagal 2004-11-03 Vyriausybės nutarimą Nr. 1365 dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos, grįžęs iš komandiruotės darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, o jei išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį, todėl atsakovas turėjo šias išlaidas pagrįsti.

Atsakovo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad negrąžino ieškovei nepanaudotų pinigų, kuriuos darbdavys jam buvo perdavęs darbo funkcijoms atlikti, nepateikė ieškovei negrąžintos sumos tinkamą panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. nevykdė darbo pareigų. Nėra jokių duomenų, kad darbdavys būtų atsisakęs priimti kokius nors išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar jie nebuvo priimti dėl to, kad būtų neteisingai įforminti.

Žala pasireiškia susidariusiais nuostoliais, kurie susidarė nepanaudojus pinigų įmonės veiklai dėl atsakovo darbinės veiklos.

Taip pat pripažintina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Prašoma išmokėti suma buvo išmokėta darbo funkcijoms atlikti. Atsakovas žinojo apie pareigą grąžinti įmonei nepanaudotus pinigus, jam nutraukus su ieškove darbo santykius, arba pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau to nepadarė.

Jokių objektyvių įrodymų dėl neteisingos buhalterinės apskaitos byloje nėra. Visi kiti atsakovo argumentai yra nereikšmingi. Avanso apyskaitos pildytos pačio atsakovo ranka ir prie jų pridėti dokumentai, pagrindžiantys išlaidas, banko sąskaitų išrašai bei prie bylos prijungta jau minėta civilinė byla yra pakankami rašytiniai įrodymai. Atsakovas, nevykdydamas pareigos atsiskaityti su darbdaviu už gautas lėšas komandiruotėms, tyčiniais veiksmai padarė žalą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas (DK 255 str. 1 p.).

Dėl žalos už prekių trūkumą ir CMR važtaraščio nepateikimą.

Pagal DK 256 str. 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Su atsakovu 2012-11-29 sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams suteiktas materialines vertybes, laiku pranešti bendrovės administracijai apie aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir kt. Tik tada, kai nustatoma kad žala padaryta ne dėl jo kaltės ar neveikimo ar kai nustatomi konkretūs žalos kaltininkai.

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nesilaikant UAB „G. tolimųjų reisų vairuotojo pareiginės instrukcijos, pagal kurios nuostatas jis buvo įsipareigojęs laiku pristatyti prekes ir juos lydinčius dokumentus į paskirties vietą, kontroliuoti, kad išvežamos prekės būtų teisingai pakraunamos į autotransporto priemonę, kontroliuoti teisingą prekių priėmimą iš tiekėjų, saugoti pervežamą krovinį nuo pakrovimo iki išdavimo vietos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo- krovinio gavėjas pateikė CMR važtaraštį, kuriame atžymėta apie krovinio trūkumą ir PVM sąskaitą faktūrą dėl apmokėjimo už prekių trūkumą, tačiau atsakovas CMR važtaraščio nepateikė. Pagal pateiktą sąskaitą faktūra su trečiuoju asmeniu atsiskaityta tarpusavio įskaitymu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų kad žala padaryta ne dėl jo kaltės ar žala atsirado dėl kitų asmenų kaltės.

Atsakovas netinkamai atliko pareigas, kas lėmė turtinių nuostolių atsiradimą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos , skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 str. nurodyta, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Dėl žyminio mokesčio.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir jų dydžio.

Ieškovė prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas- išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai.

Teismas sprendžia, kad 3150,96 Eur ieškovės sumokėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlygintos. Išlaidų suma yra pagrįsta, nes ji neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Ieškovė prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta iš atsakovo priteisti nuostolius. Tačiau darbo ginčų komisijos sprendimas nesukėlė ieškovei jokių materialinių pasekmių, o buvo tik kaip prielaida darbdaviui kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. M. UAB „K.“ naudai 4990,20 Eur nuostoliams atlyginti ir 3150,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 8141,16 Eur.

Priteisti iš R. M. UAB „K.“ naudai 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 4990,20 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio priėmimo teisme, t. y. nuo 2014-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. M. 388 Eur žyminį mokestį valstybei ir 7,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.