- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-1365-727/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- UAB „Giloja“
- Advokatai
- Regina Šeperienė, Tomas Bagdanskis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Giloja“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau- Darbo ginčų komisija) sprendimo panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-03-04 sprendimą Nr. DGKS-1241, priteisti iš atsakovo UAB „Giloja“ ieškovo naudai 5000 Lt dienpinigių už komandiruotėse išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2013-11-02 (imtinai), 4500 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos bei vidutinį darbo užmokestį nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-11-29 su atsakovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu dirbo UAB „Giloja“ vairuotojo- ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl vieną kartą per mėnesį mokamo darbo užmokesčio, lygaus Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, taip pat dėl dienpinigių mokėjimo. Priklausomai nuo valstybės, į kurią vykdavo ieškovas, atsakovas mokėdavo dienpinigius pagal vykstantiems į užsienio komandiruotes patvirtintas dienpinigių normas už komandiruotėse faktiškai išbūtą laiką. Ieškovas laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2013-11-02 buvo komandiruotas į Nyderlandus, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Belgijos Karalystę. Ieškovo teigimu, atsakovas už minėtą laikotarpį jam nėra pilnai sumokėjęs dienpinigių, jo paskaičiavimais, skola sudaro 5000 Lt. Darbo sutartis nutraukta 2014-01-02 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 127 str.1 d. nuostatas (darbuotojo prašymu). Atleidimo iš darbo dieną darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tačiau šios prievolės neįvykdė. Kadangi darbdavys geruoju neatsiskaitė, ieškovas kreipėsi su prašymu dėl 5000 Lt išieškojimo į Darbo ginčų komisiją, tačiau pastaroji 2014-03-04 sprendimu R. M. prašymo netenkino. Nesutikdamas su tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ne tik dienpinigių įsiskolinimą, bet ir vidutinį darbo užmokestį už delsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką (b. l. 2- 4). Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovas aiškino, kad priešingai nei nurodyta darbo sutartyje, tarp šalių žodžiu buvo sutarta, kad dienpinigių norma yra 55-60 EUR į dieną, šio susitarimo darbdavys laikėsi, išskyrus paskutinę komandiruotę 2013-09-16 iki 2013-11-02, ieškovas teigė, kad tai ir yra jo reikalavimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad darbo sutartimi šalys sulygo, jog darbuotojas sutinka, kad jam gali būti mokami 50 procentų mažesni dienpinigiai už Vyriausybės nustatytą dienpinigių normą. Už ieškovo nurodomo laikotarpio komandiruotes, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje komandiruotėje praleistą laiką, ieškovui, vadovaujantis minėta darbo sutarties nuostata dėl 50 procentų mažesnių, nei Vyriausybės nustatyta, dienpinigių normos skaičiavimo, buvo apskaičiuota ir išmokėta 4862,50 Lt dienpinigių. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad darbuotojui darbo užmokestis bei dienpinigiai buvo mokami iš UAB „King trans“, kurioje ieškovas atliko darbo funkcijas pagal tarp UAB „King trans“ ir UAB „Giloja“ pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, lėšų. Be paminėtos sumos, ieškovui buvo dar sumokėta 3264,84 Lt avansinių mokėjimų už su komandiruote susijusias nenumatytas išlaidas. Minėti pinigai buvo pervesti kartu su dienpinigiais, t.y. viso ieškovui buvo išmokėta 8127,34 Lt suma, kurios dalį darbdavys laiko dienpinigių permoka. Atsakovas dėl dalies permokėtų dienpinigių išieškojimo iš ieškovo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Šiuo metu vyksta jo inicijuoto ginčo dėl nepanaudoto avanso dalies bei materialinės žalos priteisimo iš R. M. teisminis nagrinėjimas (b.l. 21-23). Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškovo teiginiais dėl žodžiu aptartos dienpinigių normos, neigė, jog tokia praktika egzistavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau- Darbo ginčų komisija) 2014 m. kovo 4 d. sprendimu netenkino ieškovo R. M. prašymo dėl 5 000 Lt neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir Darbo bylą nutraukė (b.l. 7 ). Darbuotojas ginčija šį Darbo ginčų komisijos sprendimą, prašo teismą jo reikalavimus patenkinti, priteisiant 5 000 Lt dienpinigių .
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-29 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Giloja“ vairuotoju- ekspeditoriumi, o 2014-01-02 darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo pareiškimu (pažymėtina, jog Darbo sutartyje nurodytas tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 127 straipsnis, nenurodant jo dalies, tačiau ieškovas ieškinyje pats nurodo, kad Darbo sutartis buvo nutraukta jam pačiam prašant pagal DK 127 str. 1d.) (b.l. 1, 30-31). Atleidimo iš darbo pagrindai šioje byloje neginčijami.
Bylos duomenimis, ieškovas dirbo vairuotoju- ekspeditoriumi, taigi, jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su išvykomis į užsienio šalis darbo reikalais, t.y. komandiruotėmis.
DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija, kad pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (DK 220 str.2d.).
Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus biudžetines įstaigas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (toliau- Nutarimas)(2012 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 1365 redakcija) (Nutarimo 1 p.). Šio nutarimo 4 punkte nurodoma, jog darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr.11-396). (...) Jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog darbdavys darbo sutartimi įsipareigojo jam mokėti „..Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą 1 000 (vieno tūkstančio) litų kiekvieną mėnesį ir dienpinigius, ne mažesnius už Vyriausybės nustatytus“ (b.l. 1). Šie ieškovo teiginiai tik iš dalies atitinka tikrovę. Bylos duomenimis, minėta darbo sutartimi šalys sulygo, jog darbuotojui bus mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas (MMA) vieną kartą per mėnesį, t.y. darbo sutartimi tiksli suma nėra apibrėžta (pastebėtina, kad 1 000 Lt per mėnesį MMA nustatytas 2012-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 ir pradėtas mokėti tik nuo 2013-01-01), be to, pasirašydamas sutartį, darbuotojas patvirtino, jog sutinka su sąlyga, „..kad gali būti mokami dienpinigiai mažesni už Vyriausybės nustatytus, tai yra 50 ?“ (Darbo sutarties 3 p.) (b.l. 25). Darbo sutartis nenuginčyta, ginčo dėl jos nėra. Ieškovas patvirtino, jog ją pasirašė, taip pat teigė, jog įdėmiai ją perskaitė tik po darbo santykių nutraukimo.
Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2013-11-02 ieškovas buvo komandiruotėse šiose šalyse: Nyderlanduose (2013-09-16- 1d.); Prancūzijos Respublikoje ( 2013 m. rugsėjo17-18, 20,27-30 dienomis, spalio 2,9,17,21,23 dienomis, viso-12 dienų); Jungtinėje Karalystėje (2013 m. rugsėjo 19,24-26 dienomis, spalio 3-8, 10-16, 18-20, 27, 29-31 dienomis, lapkričio 1 d., viso 25 dienas); Belgijoje (2013m. rugsėjo 21-23 dienomis, spalio1, 22, 24-26, 28 dienomis, lapkričio 2d., viso 10 dienų) (b.l. 27-28).
Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo (2013 m. rugpjūčio 20d. įsakymo Nr. 1K-285 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“ 18 punkte įtvirtinta 195 Lt dienpinigių Belgijos Karalystėje norma, 76 punkte- dienpinigių norma Jungtinėje Karalystėje: 210 Lt, 149 punkte- Prancūzijos Respublikoje: 195 Lt, 137 punkte- Nyderlandų Karalystėje: 185 Lt.
Taikant nurodytas dienpinigių normas, ginčo laikotarpiu ieškovui galėjo būti išmokėtos tokios dienpinigių sumos: 185 Lt (už 1d. Nyderlanduose), 2340 Lt (už 12d. Prancūzijoje), 5250 Lt (už 25 d. Jungtinėje Karalystėje), 1950 Lt (už 10 d. Belgijoje), viso 9725 Lt, tačiau, remiantis minėta darbo sutarties 3 p. sąlyga, ieškovui buvo skaičiuojama po 50 ? dienpinigių normos ir išmokėta 50 ? virš nurodytos sumos- 4 862,50 Lt (b.l. 27- 30).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. ir V. L. D. v. UAB „JOFA“, bylos Nr. 3K-3-53/2008, nurodė, jog „...Nagrinėjant kilusį ginčą tarp buvusių darbuotojų ir darbdavio bei sprendžiant klausimą dėl darbuotojų teisės į dienpinigius tarnybinių komandiruočių metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu išsiaiškinti dienpinigių prasmę ir paskirtį. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija); šio nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje“.
Galiojančios teisės normos numato galimybę darbdaviui mokėti mažesnius, nei Vyriausybės nustatyti, dienpinigius. Mažesni dienpinigiai gali būti mokami minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6 punkte nustatytais atvejais: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas; jeigu komandiruojamam darbuotojui dienpinigius moka kitas asmuo, t.y. kai dienpinigiai bus išmokėti komandiruotės vietoje priimančiojo asmens ar panašiai ir yra tai patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju komandiruojamam darbuotojui gali būti mokamas dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas, ir dienpinigių sumos, išmokėtos jam kito asmens, skirtumas.
Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2013-09-16 iki 2013-11-02 dienos, 2013-09-13 UAB „Giloja“ direktoriaus įsakymu Nr. 13/09-13 ieškovui buvo paskirta 48 dienų komandiruotė dirbti įmonėje UAB „King trans“ (b.l. 67). Iš ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, jog būtent pastaroji įmonė komandiruotės laikotarpiu UAB „Giloja“ prašymu pervedinėjo pinigines lėšas į ieškovo sąskaitą: viso 8260 Lt per laikotarpį nuo 2013-09-25 iki 2013-11-05 (b. l. 8-11). Atsakovo teigimu, dalis minėtos sumos buvo pervesta ieškovui kaip avansas už galimas su komandiruote susijusias išlaidas.
Nei rašytinių įrodymų nei tikslių faktinių duomenų apie tai, kad ieškovui buvo neišmokėta jo prašoma priteisti 5 000 Lt suma nėra, Teismo įsitikinimu, ieškovas tiesiog neatsižvelgė į virš minėtą darbo sutartimi pasirašytą sutikimą dėl mažesnių dienpinigių, manė turįs teisę į 50 proc. didesnę dienpinigių sumą, kuri ir yra apie 5 000 Lt (tiksliau- 4 862,50 Lt), kaip nurodyta ieškinyje (b.l. 1).
Kaip minėta, šiuo atveju susitarimas dėl mažesnių, nei Vyriausybės nustatytas, delspinigių dydžio įtvirtintas šalių pasirašytoje darbo sutartyje, priskaičiuotų bei mokėtų dienpinigių dydis yra ne mažesnis nei 50 ? dienpinigių normos, taigi, nėra pagrindo manyti, jog išmokėjęs viso 4 862,50 Lt dienpinigių sumą už ginčo laikotarpį, darbdavys pažeidė darbuotojo teises ar sumokėjo mažiau dienpinigių, nei darbuotojui priklausytų pagal darbo sutartį.
Byloje neįrodytas ir žodinis susitarimas mokėti 55 EUR dienpinigių normą. Liudytojas R. J. teigė, jog prieš metus dirbo atsakovo įmonėje, tuo pačiu metu, kaip ir ieškovas, pinigai buvo mokami ne laiku, žodžiu buvo sutarta, kad dienpinigių mokės 60 EUR į parą, tiek ir sumokėdavo, kai grįždavo iš reiso. Tačiau šio liudytojo sąskaitos išrašas (b.l. 182-185) tokių lėšų gavimo neįrodo. Byloje nėra nei darbo sutarties, sudarytos su šiuo asmeniu, nėra žinomas sulygtas jam mokėti darbo užmokestis, nėra duomenų apie šio vairuotojo komandiruotes ir jų trukmę, todėl negalima jo teiginių pagrindu laikyti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl žodinio susitarimo buvimo įrodytomis (LR CPK 178 str., 185 str.). Analogiškai vertintini ir liudytojo R. L. paaiškinimai, juolab kad šis asmuo teigė, jog darbo sutartis su juo buvo sudaryta numatant nesumažintą dienpinigių normą, išdirbo jis pas atsakovą viso labo tik 3-4 savaites ir buvo tik vienoje komandiruotėje. Liudytojo nurodyta aplinkybė dėl taikos sutarties su UAB ,,Giloja“ sudarymo teisme nepasitvirtino, iš teismų informacinės sistemos duomenų nematyti, jog toks darbo ginčas buvo nagrinėjamas.
Svarbu pastebėti, kad ieškovas nebuvo nuoseklus savo reikalavimų turinio prasme: kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, nurodė tą pačią 5000 Lt dydžio skolą, tačiau aptarė kitą įsiskolinimo laikotarpį ir kalbėjo apie ne laiku išmokamą algą; ieškinio pareiškime jokio aiškaus prašomos priteisti sumos pagrindimo nenurodė, įvardijo tą pačią sumą ir užsiminė apie nesumokėtus dienpinigius kalbėdamas apie pilną jų skaičiavimą, kaip numato minėtas Vyriausybės nutarimas, neužsimindamas apie tai, kad darbo sutartimi dienpinigių norma sulygta perpus mažesnė; teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovas pradėjo aiškinti apie žodinio susitarimo mokėti kitą dienpinigių normą nei nurodyta darbo sutartyje, buvimą. Akcentuotina, kad prašomos priteisti sumos dydis, keičiant reikalavimo faktinį pagrindimą, liko nepakitęs. Toks akivaizdus ieškovo nenuoseklumas sudaro teismui pakankamai tvirtą prielaidą manyti, jog ieškovas klysta, netinkamai, savaip aiškina darbo sutarties turinį, mėgindamas bet kokia kaina įrodyti įsiskolinimo jam buvimą, toks, minėta, nenustatytas.
Byloje taip pat neįrodytas ieškovo teiginys, kad už ankstesnius reisus į užsienio komandiruotes buvo mokama po 55-60 EUR, pats ieškovas, nurodydamas, kad pinigai buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą, tokių duomenų (savo sąskaitos išklotinių už ankstesnius laikotarpius) neteikė, o iš atsakovo prie atsiliepimo pateiktų duomenų (b.l. 32-34, 39-42) tokių sumų išmokėjimo aplinkybė už ankstesnius laikotarpius nenustatyta.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) daro išvadą, jog tenkinti ieškovo reikalavimus dėl 5 000 Lt sumos priteisimo pagrindo nėra, šio reikalavimo pagrįstumo ieškovas neįrodė (LR CPK 178 str., 185 str.).
Nesant nustatytoms aplinkybėms dėl neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, nėra pagrindo taikyti DK 141 str. 3 d. numatytų priemonių, t.y. nėra pagrindo jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų suformuotu vidiniu įsitikinimu, mano, jog šiuo atveju pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus ir panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą nėra.
Atmesdamas ieškinį, teismas plačiau dėl kitų šalių teiginių nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, jog ginčo sprendimui jie yra teisiškai reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1d.1p.), duomenų, jog jis būtų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.
Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 3 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 138-141, 152), atsakovas - 1521,51 Lt (b.l. 142-145). Tokio dydžio išlaidas šalys prašo viena iš kitos priteisti.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos pagrįstos rašytiniais įrodymais turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1521 Lt (kas atitinka 440,51 EUR) išlaidų už advokato teisines paslaugas (b.l.142-145) (CPK 88 str.1d.6p., 93 str.1d.) bei valstybės naudai 7,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų šioje byloje įteikimu (pašto išlaidų) (CPK 92 str.). Atmetus ieškinį, ieškovas negali pretenduoti ir į kitų bylinėjimosi išlaidų (šiuo atveju kuro išlaidų) atlyginimą, todėl ir šis jo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263-268 str., 270 str., 411 str.
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 440,51 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas atsakovo UAB „Giloja“, į.k. 225386960, naudai.
Priteisti iš ieškovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.