Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-487/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-16Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1A-322-487/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00023-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis
G. V., A. G.
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-487/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00023-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistojo G. V. gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija), pripažintas kaltu ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į G. V. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., t. y. 2 (dvi) dienos, ir laikoma, kad neatlikta bausmės dalis yra 396 MGL (14913,36 Eur) dydžio bauda.

G. V. įpareigotas baudą sumokėti per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš G. V. priteista 2559,46 Eur (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt devyni eurai 46 centai) Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas 188656838, sąskaita Nr. LT374010042400070037, esanti Luminor bank AB Vilniaus sk., banko kodas 40100) proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija), taip pat buvo nuteistas A. G., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizatoriumi, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis:

1.1. iš anksto susitaręs ir veikdamas organizatoriumi darant nusikalstamą veiką kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir vykdytoju veikusiu A. G., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais-banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – 560 000 pakelių cigarečių „Rock Red“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių vertė yra 1 489 677,00 eurų (toliau – Prekės), neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šiomis aplinkybėmis:

1.2. laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 4 d. susitarė su nenustatytais asmenimis, kad jų užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. kodas (duomenys neskelbtini), transportu iš Latvijos Respublikos Rygos miesto gabens Prekes per Lietuvos Respublikos teritoriją neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, nusikalstamos veikos vykdymui pasirūpino, kad Prekės būtų gabenamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku SCANIA R 124L, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ SCS 24/L, v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonės), o taip pat nusikalstamos veikos vykdymui pasitelkė A. G., su kuriuo laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 4 d. susitarė, kad šiomis Transporto priemonėmis neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, jis gabentų Prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, G. V. kontroliuojant bei koordinuojant jo veiksmus, perdavė jam Transporto priemones bei tarpusavio ryšio palaikymui darant nusikalstamą veiką parūpino ir jam perdavė mobilaus ryšio telefoną „MyPhone 3310“ su Latvijos Respublikos mobiliojo telefono ryšio operatoriaus SIM kortele; vykdydamas susitarimą, G. V. davė tolesnius nurodymus, kontroliavo ir koordinavo A. G. veiksmus vykstant pasikrauti ir gabenti Prekes iš Latvijos Respublikos – 2017 m. balandžio 4 d. kartu su A. G. vykdamas į Latvijos Respubliką, perdavė A. G. Prekių pakrovimo vietos adresą, koordinavo Transporto priemonių pristatymą nurodytu adresu Prekių pakrovimui, pasirūpino, kad su bendrininkaujančiais nenustatytais asmenimis suderintomis aplinkybėmis į Transporto priemones būtų pakrautos Prekės kartu su Prekių užmaskavimui skirtais daiktais – dalimi krovinio dokumentuose nurodyto vienkartinių indų krovinio, bei su nenustatytais asmenimis suderintomis aplinkybėmis pasirūpino, kad būtų surašytas ir A. G. perduotas 2017 m. balandžio 4 d. Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR BC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie siuntėją, gavėją, pakrovimo vietą ir krovinį, tame tarpe siekiant patikrinimo atveju nuslėpti gabenamas Prekes, jame nurodant, jog puspriekabėje yra pakrautas ir gabenamas į 33 pakuotes supakuotas 8770 kg vienkartinių indų krovinys, davė nurodymus A. G. Prekes gabenti į tarpusavyje suderintą nenustatytą vietą per Lietuvos Respublikos teritoriją, o A. G. Prekes gabenant iki Lietuvos Respublikos bei Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu su bendrininkavusiais nenustatytais asmenimis važiuodamas automobiliu LEXUS, v. n. (duomenys neskelbtini), lydėjo jį bei susisiekdamas telefonu kontroliavo ir koordinavo A. G. veiksmus ir atliko aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininką apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas; A. G., vykdydamas susitarimą su G. V. bei jo nurodymus, nuolat su juo derindamas savo veiksmus, Transporto priemones 2017 m. balandžio 4 d. nuvairavo į Latvijos Respubliką ir Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė Transporto priemones bendrininkavusiems nenustatytiems asmenims Prekių pakrovimui, bei po to, kai Transporto priemonės su pakrautomis Prekėmis jam buvo grąžintos ir jam perduotas 2017 m. balandžio 4 d. Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR BC Nr. (duomenys neskelbtini), šiomis Transporto priemonėmis jis, lydimas aplinkos stebėjimą, siekiant įspėti bendrininką apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, atliekančių G. V. ir kartu su juo automobiliu LEXUS, v. n. (duomenys neskelbtini), vykusių bendrininkavusių nenustatytų asmenų, 2017 m. balandžio 4 d. apie 16.27 val. keliu (duomenys neskelbtini), įvežęs Prekes iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, toliau gabeno keliu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 26 kilometro, esančio (duomenys neskelbtini) bei toliau gabeno link (duomenys neskelbtini) apie 400 metrų keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 4 d. apie 17 val. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos ir Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį dėl G. V. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį pakeisti ir jį išteisinti, nes teismo padarytos išvados dėl jo kaltės yra paremtos, neteisingai vertinant faktinius duomenis bei neįrodžius jo tyčios.

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog G. V. veikė kaip organizatorius, turėjo grįsti tiesioginiais ar kitais įrodymais ar faktiniais duomenimis. Pažymima, kad neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, niekada negali būti padarytas per gan trumpą laiką, t. y. pirmiausia surandami galimi tokių prekių turėtojai, suderinamas laikas, vieta, priemonės su kuo ir kaip tai bus įgyvendinama ir t.t. Teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iki 2017 m. balandžio 4 d. (kada buvo pakrautos cigaretės), G. V. galimai atliko ar galėjo atlikti kokius nors veiksmus, kaip šios nusikalstamos veikos organizatorius. Priešingai, anot skundo autoriaus, teismui proceso metu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, kad tuo metu bendrovės turimais vilkikais jokių pervežimų atlikti ir atitinkamai organizuoti neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo nebuvo galima, nes vienas iš vilkikų po eismo įvykio buvo remonte, o vilkikui Scania R 124L, v. n. (duomenys neskelbtini), Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kauno skyriuje nebuvo išduotas leidimas atlikti tarptautinius krovinių pervežimus. Iš esmės toks leidimas buvo gautas tik prieš kelias dienas iki vykimo į Rygą. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad užsakymas krovinio pervežimui taip pat buvo gautas vieną dieną iki vykimo į Rygą.

2.2. Anot gynėjo, nuteistojo G. V. įsitikinimu, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo galima surinkti duomenis ne tik apie jo kontaktus su krovinio pervežimo užsakovu, bet atitinkamomis priemonėmis bei būdais nustatyti, iš kur bei galimai kokie asmenys elektroniniu paštu pastarajam atsiuntė šį užsakymą krovinio pervežimui, buvo atliekami pokalbiai ir pan.

2.3. Taip pat skunde nurodoma, kad G. V. vykimas kartu su A. G. į Rygą, bendravimas su juo mobiliosiomis ryšio priemonėmis, kai G. V. nutarė į Lietuvą grįžti su LEXUS automobiliu vykusiais dviem vyrais, negali būti vertinama kaip nusikalstama veika, koordinuojant, vadovaujant ar vykdant pervežimo stebėjimą. Visos aplinkybės: vilkiko techninė būklė, domėjimasis ta būkle, mobilaus telefono davimas A. G., noras turėti pastovią krovinių pervežimo sutartį, laikytini įprastais veiksmais, kurie atliekami kiekvienoje krovinių pervežimu užsiimančioje įmonėje.

2.4. Vertinant skundžiamame nuosprendyje nurodytus faktinius duomenis, teigiama, jog lieka nesuprantama, kokie gi konkretūs duomenys ar įrodymai teismui leido daryti kategorišką išvadą, kad G. V. buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Skundo autoriaus įsitikinimu, galimai nusikalstamos veikos organizatoriais galima laikyti LEXUS automobiliu vykusius du rusakalbius vyrus. Tačiau tyrimo metu šie asmenys pareigūnų nebuvo aktyviai nustatinėjami, nerenkami kiti duomenys apie juos.

2.5. Pažymima, kad teismui buvo pateiktas prašymas dėl tyrimą atlikusios vyriausiosios tyrėjos A. B. apklausos: G. V. teisme nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. sužinojęs apie transporto priemonių ir A. G. sulaikymą, kalbėjo telefonu su minėta tyrėja ir pastaroji jam nurodė, jog A. G. apklausoje dalyvaus kitas advokatas, kurį pasamdė bendrovės direktorius. Tuo tarpu pats G. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendravo tik su jam pažįstamu advokatu ir jokių kontaktų su kitais advokatais neturėjo. Tokiu būdu manoma, kad būtent asmenys, organizavę neteisėtą cigarečių gabenimą, sužinoję apie A. G. ir krovinio sulaikymą 2017 m. balandžio 4 d., patys rodė iniciatyvą per savo advokatą gauti kuo daugiau informacijos apie jiems rūpimas aplinkybes. Minėtos tyrėjos apklausos pagalba išsiaiškinus šias aplinkybes, G. V. įsitikinimu, atsirastų reali galimybė nustatyti ir tikruosius neteisėtą cigarečių gabenimą organizavusius asmenis. Teismas šio prašymo netenkino.

2.6. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog G. V. buvo nusikalstamos veikos organizatorius.

BK 199² straipsnio 1 dalies taikymo

2.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, teigiama, kad teismas neteisingai vertino bylos faktinius duomenis.

2.8. Anot skundo autoriaus, ši veika neatitinka jos kvalifikavimui keliamų reikalavimų, nes iš G. V. bei A. G. parodymų negalima išvada, kad jie abu nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Teismas tik formaliai nuosprendyje nurodė, kad yra pakankamai duomenų kaltei pagrįsti ir kad G. V. žinojo apie neteisėtą cigarečių gabenimą. Nuosprendyje jų kaltė nustatyta iš esmės tik pagal jo paties ir A. G. parodymus apie atitinkamai abiejų atliktus veiksmus. Tačiau kyla pagrįstos abejonės, ar šiuos duomenis teismas galėjo vertinti kaip jų supratimą ir žinojimą, kad bus neteisėtai gabenamos cigaretės.

2.9. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinime nurodyta, jog buvo neteisėtai gabenamos cigaretės iš trečiųjų šalių bei jomis buvo neteisėtai disponuojama. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad cigaretės be banderolių yra iš trečiosios šalies, tačiau teismas vis tiek nuosprendyje nurodė neįvardijamą trečiąją šalį. Be to, teismas nuosprendyje pasisakė ir tuo pačiu nurodė, kad krovinio pervežimo užsakymas bei CMR buvo fiktyvūs, nors G. V. kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ar jų neteisėto panaudojimo nėra pareikšti. Todėl apeliantas tokias teismo nuorodas nuosprendyje vertina kaip akivaizdžiai neteisingas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo V. G. gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

5. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti du asmenys. Pateiktas apeliacinis skundas susijęs tik su vienu iš jų. Nuteistojo G. V. gynėjo apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas dalyje dėl G. V. pripažinimo nusikalstamos veikos organizatoriumi, taip pat keliamas klausimas dėl G. V. žinojimo apie neteisėtai gabenamą cigarečių krovinį įrodytumo. Tokiu būdu, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nustatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo G. V. gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. V. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija). Ginčydamas atskirų nustatytų bylos faktinių aplinkybių vertinimą, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl G. V. vaidmens aptariamoje nusikalstamoje veikoje, o tuo pačiu ir pripažinimu jį veikus tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde, savaip interpretuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes, gynėjo prašoma G. V. išteisinti.

7. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo G. V. gynėjo pozicija nesutinka ir apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų vertinimo atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat jie palyginti tarpusavyje, t. y. teismas, spręsdamas G. V. pareikšto kaltinimo pagrįstumo klausimą, tyrė ir analizavo byloje surinktus įrodymus (tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, juos lygindamas tarpusavyje ir nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikęs išskirtinės įrodomosios reikšmės), išdėstė šių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nurodydamas kokie duomenys pagrindžia G. V. kaltę, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikras aplinkybes. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms tiek dėl nuteistojo vaidmens, tiek dėl jo tyčios turinio. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei priėjo bylos duomenimis pagrįstos išvados dėl G. V. padarytų veiksmų, jų apimties ir šių jo veiksmų juridinio vertinimo. Nustatytas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Aplinkybės, turinčios reikšmės, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei atitinkamai įvertintos, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuotos neteisėtos veikos požymiai nuteistajam nustatyti tinkamai. Objektyvaus pagrindo daryti priešingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių G. V. kaltę, įrodytumo nėra. Esminės aplinkybės, sprendžiant nuteistojo atsakomybės klausimą, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. 16.27 val. iš Latvijos Respublikos per (duomenys neskelbtini) postą į Lietuvą atvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko Scania R 124L, v. n. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje Schmitz SCS 24/L, v. n. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje, keliu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 26 kilometro, esančio (duomenys neskelbtini) bei toliau link (duomenys neskelbtini) apie 400 metrų keliu Nr. (duomenys neskelbtini), neturint akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, buvo gabenama 560 000 pakelių cigarečių „Rock Red“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL (1 489 677 Eur), kur (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 4 d. apie 17 val. krovinys buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos ir Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnų. Šios aplinkybės nustatytos visuma teisme išnagrinėtų įrodymų: liudytojais apklaustų pareigūnų L. Š., R. J., V. B., T. Z. ir A. K. parodymais apie aplinkybes, susijusias su tarnyba 2017 m. balandžio 4 dieną, atliktų veiksmų eiga ir rezultatais; taip pat rašytiniais bylos įrodymais – 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 13 d. daiktų apžiūros, 2017 m. balandžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, 2017 m. birželio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL informaciniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, kuriais atitinkamai užfiksuoti duomenys, susiję su įvykio metu sulaikytu kroviniu (t. 1, b. l. 13–16, 17–21, 23–26, 27–40, 60, 71, 122–123). Iš Kauno teritorinės muitinės pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad 560 000 pakelių cigarečių „Rock Red“ bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 489 677 Eur (t. 2, b. l. 128). Šių aptartų duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė leistinais įrodymais, pagrindu byloje buvo neginčijamai įrodytas 2017 m. balandžio 4 d. nustatytas neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas.

9. Pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, organizavo G. V., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir vykdytoju A. G.. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad G. V., kaip organizatoriaus, veiksmai pasireiškė tuo, jog šis, priėmęs sprendimą gabenti krovinį, parengė, surado nusikaltimo vykdytoją, jį aprūpino transportu ir ryšio priemonėmis (navigacija, mobiliojo ryšio telefonu), koordinavo nusikalstamos veikos darymą tiek su nusikalstamos veikos vykdytoju A. G., tiek su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėjo fiktyvius krovinio gabenimo dokumentus, vadovavo ir rūpinosi krovinio gabenimu. G. V. kaltę teismas iš esmės grindė iš dalies paties nuteistojo, taip pat nuteistojo A. G. bei liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais; kratos ir daiktų apžiūros protokoluose dėl daiktų, dokumentų paėmimo ir jų apžiūros metu gautos informacijos turiniu susijusiu tiek su dokumentais, kurie buvo skirti kroviniui gabenti, tiek ištyrus mobiliųjų operatorių, telefonų, navigacinės sistemos duomenis; duomenimis gautais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai dėl užsakymo pateikimo ir vykdymo; degalinės pateikta medžiaga, kurioje užfiksuotas G. V. vykimas su nusikaltimo vykdytoju į Latvijos Respubliką; Muitinės departamento duomenimis apie vilkiko su puspriekabe įvažiavimą į Latvijos Respubliką 2017 m. balandžio 4 d. ir vėliau, tą pačią dieną jo grįžimą atgal į Lietuvą, taip pat lengvojo automobilio, kuriuo nurodė vykęs G. V., atvykimą per tą patį pasienio punktą keliolika minučių anksčiau negu vilkikas; kita rašytine bylos medžiaga.

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad G. V. veikė, kaip nusikalstamos veikos organizatorius BK 24 straipsnio 4 dalies prasme, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl pastarojo kaltės (vaidmens) yra paremtas neteisingai įvertintais faktiniais duomenimis. Šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodytas nuteistojo vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad G. V. veiksmuose yra nustatyti objektyvūs ir subjektyvūs BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai, kaip jau minėta, buvo iš dalies nuteistojo G. V. ir kito nuteistojo A. G. parodymai, liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai, daiktų apžiūros, kratos protokolai, institucijų pranešimai ir kiti rašytiniai bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė G. V. padarytą nusikalstamą veiką. G. V. pozicija dėl jo veiksmų, kaip įprastų, organizuojant pervežimą, teismo motyvuotai atmesta. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti padarytomis išvadomis.

11. Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Pagal susiformavusią teismų praktiką asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą arba suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.

12. Iš bylos medžiagos matyti, jog nustatyta faktinė aplinkybė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko puspriekabėje neteisėtai gabentų cigarečių, kurios buvo rastos ir paimtos patikrinimo metu, nuteistojo G. V. nebuvo ginčijama. Tačiau jis nesutiko su tuo, kad organizavo neteisėtą šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimą. Aiškino, kad įmonėje iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gauto užsakymo kroviniui pervežti iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką pagrindu jis kartu su vilkiko vairuotoju A. G. nuvyko į Latviją nurodytu adresu. Savo paties vykimą teisino pagalba A. G., kuris nėra buvęs Latvijoje, taip pat jei kiltų vilkiko gedimai. Pakrovus krovinį (vienkartinius indus), gautus dokumentus paliko vilkike. Su kroviniu vairuotojas išvyko pirmas, o jis, kartu su dar dviem jam nepažįstamais asmenimis vienam jų pasiūlius, išvyko kiek vėliau automobiliu „Lexus“. Kategoriškai neigė žinojęs, jog gabenamas krovinys yra ne vienkartiniai indai, o cigaretės, t. y. neigė jam inkriminuotos veikos padarymą. Vienok, nuteistojo parodymai dėl tam tikrų aplinkybių – dėl vykimo kartu su kitu nuteistuoju, nuosprendžiu pripažintu nusikaltimo vykdytoju, mobilaus ryšio įrenginio naudojimo bei jo ir kitų asmenų veiksmų, negalint susisiekti su krovinį gabenusiu A. G. – buvo prieštaringi.

Žemesnės instancijos teismas

13. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tyrimo pradžioje 2017 m. balandžio 7 d. apklausiamas įtariamuoju G. V., be kitų aplinkybių aiškino, kad į Latviją su A. G. vyko, nes buvo pasiūlyta atvykti ir sudaryti reguliaraus krovinių pervežimo sutartį; 2017 m. balandžio 3 d. įgijo du mobilaus ryšio telefonus „MyPhone 3310“ duoti vairuotojams kaip darbo priemonę, tačiau jau tą patį vakarą, vienas telefonas buvo išmestas, jį sudaužius anūkui, o kitas – 2017 m. balandžio 4 d. perduotas A. G.. Dėl vykimo atgal į Lietuvą kitu automobiliu nurodė, jog vilkikas nebuvo prisivytas, o, nepavykus susisiekti su vairuotoju, jį vežę asmenys (kurių tapatybės tyrimo metu nebuvo nustatytos) sunerimę dėl dingusio automobilio su kroviniu, reiškė pretenzijas dėl krovinio su automobiliu dingimo; jie, nupirkę SIM kortelę „Labas“, liepė ją įsidėti į telefoną ir laukti jų skambučio (t. 3, b. l. 14–18). Apklausiamas vėliau 2017 m. spalio 30 d., G. V. jau parodė, kad, nesant galimybės Lietuvoje susisiekti su vilkiko vairuotoju, kartu su asmenimis, kuriais vyko automobiliu „Lexus“, buvo apsisukę netoli (duomenys neskelbtini) ir maždaug apie 20 km grįžę atgal pažiūrėti vilkiko, tačiau jo nematė, todėl vėl apsisukę nuvažiavo toliau. Aiškindamas dėl sudaužyto telefono, nurodė, kad jis nebuvo įjungtas ir į jį SIM kortelė nebuvo įdėta, kadangi jis sudužo, išimamas iš dėžutės. Telefoną išmetė į pečių, t. y. sukūreno (t. 3, b. l. 21–24). Kitos apklausos 2018 m. kovo 12 d. metu teigė, kad, jo žiniomis, A. G. į Rygą buvo nuvažiavęs bent du kartus, kai dirbo anksčiau jo įmonėje (t. 3, b. l. 25–28). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. V. jau aiškino, kad klausimo dėl bendradarbiavimo sutarčių nesprendė; kartu su A. G. vyko, nes šis Latvijoje nebuvo buvęs, taip pat, kad galėtų sutvarkyti automobilį, jei kiltų kokie gedimai, nes pastarasis apie techniką nenusimanė. A. G. su kroviniu išvykus anksčiau, jis kitu automobiliu išvyko kiek vėliau ir važiavo iš paskos, todėl gedimo atveju būtų sustojęs ir ėjęs tvarkyti vilkiko. Skambino A. G. pasiteirauti dėl automobilio būklės. Priešingai nei tyrimo metu jau aiškino, kad nežinojo, dėl ko prieš (duomenys neskelbtini) apsisuko ir važiavo link (duomenys neskelbtini), tikino, kad šis veiksmas nebuvo susijęs su jo skambučiais A. G.; nesakė jį vežusiems asmenims, kad negali susisiekti su vairuotoju; dėl telefono – nurodė, kad vykdamas turėjo du telefonus ir, nors buvo sakęs, kad kitas telefonas buvo sugadintas ir sudegintas, paaiškino, kad tai buvo ne tas telefonas. Pripažino skambinęs iš telefonų, kuriuos buvo nusipirkęs iš anksto, su latviška kortele. Taip pat parodė, kad turėjo tris telefonus, tačiau vieną buvo išvežęs, nes jį buvo nupirkęs seseriai; A. G. skambino tuo telefonu, kuris buvo nustatytas, tačiau tikino, kad pats nežinojęs kuriuo – ar tuo, kurį atidavė sesei, ar tuo, kurį sugadino anūkas, kadangi dėžutės susimaišė (t. 4, b. l. 103–109).

14. Taigi, G. V. parodymai nebuvo nuoseklūs, jo nurodomos aplinkybės skirtingų apklausų metu tam tikru aspektu skyrėsi. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atskirų nuteistojo parodymų turinys keitėsi priklausomai nuo jam užduodamų klausimų, sužinant iš jų naujų aplinkybių. Nuteistojo G. V. parodymų kaitą, nenuoseklumą ir prieštaringumą teisėjų kolegija laiko svarbiu veiksniu, vertinant nuteistojo kaltės turinį sudarančias ir apibūdinančias aplinkybes. Siekimas sumenkinti paties vaidmenį, atitinkamai koreguojant savo paties parodymus, kelia abejonių dėl jo duodamų parodymų nuoširdumo.

15. Pagal bendrąją taisyklę kiekvienu konkrečiu atveju, byloje esančius duomenis vertina teismas. Todėl išvadą dėl kaltinamojo duodamų parodymų daro įvertinęs ne tik jų nuoseklumą, logiškumą ir pan., bet ir sulyginęs su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taigi, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Tokiu būdu, byloje esančių duomenų vertinimas yra teismo išimtinė teisė ir galutinę išvadą šis daro įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, kuri vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju, nors nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu dalyje dėl G. V., tačiau poziciją, kad šis nėra prisidėjęs prie neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, gabenimo, paneigia byloje esančių duomenų, kurių turinys papildo vienas kitą, visuma nustatytos aplinkybės.

16. Teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu teisėjų kolegija laiko G. V. ir A. G. parodymus atitinkamai dėl užsakymo gavimo ir darbo pasiūlymo A. G. pateikimo laiko (2017 m. balandžio 3 d.), užsakymo vykdymo laiko (2017 m. balandžio 4 d.), tai, kad veikos padarymo metu, darbiniai santykiai A. G. su G. V. įmone nesiejo, nes darbo sutartis nebuvo įforminta, taip pat duomenis apie 2017 m. balandžio 4 dienai įmonėje dirbusius darbuotojus, tarp jų – kitus du vairuotojus, disponuojamas transporto priemones – du vilkikus (iš kurių vienu ir buvo gabentos cigaretės) ir puspriekabę. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. V. veiksmai – darbo pasiūlymo pateikimas A. G., kai tuo laikotarpiu įmonėje ir taip dirbo du vairuotojai, duomenų, kad tuo metu jie būtų vykdę kitus užsakymus, nebuvo pateikta, be to byloje nustatyta ir iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad dėl techninės būklės vienu iš įmonės vilkiku vykdyti užsakymų iš viso nebuvo galimybės – prieštarauja elementariai logikai. Situacija, kai asmuo, būdamas verslininkas, t. y. šiuo atveju įmonės vadovas, užsiimantis pervežimo verslu ir siekiantis veikti geriausiais įmonei interesais bei jos naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi, samdo asmenį atitinkamo pervežimo vykdymui dirbti vairuotoju, kai laisvi du su dviem įmonės turimomis transporto priemonėmis įmonėje jau dirbantys vairuotojai, laikytina ekonomiškai nenaudinga. Kaip minėta, duomenų, kad kiti du vairuotojai negalėtų vykdyti užsakymo, nebuvo pateikta. Šiame kontekste įvertintini ir kiti G. V. veiksmai – vykimas kartu, nurodymas kur vykti, krovinio pakrovimo kontroliavimas, išskirtinai dėmesingas rūpinimasis krovinio gabenimo eiga. Ir nors tokius savo veiksmus jis pateisino galimu automobilio gedimu ir pagalbos jį sutaisant poreikiu, taip pat pagalba A. G. susiorientuoti Latvijoje, baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai tokį nuteistojo aiškinimą paneigia. Nebuvo gauta duomenų apie tai, kad vilkikas, kuriuo buvo gabenamas krovinys, gedo, tiek jam vykstant iš Lietuvos į Latviją, tiek iš Latvijos į Lietuvą, išskyrus nuteistojo G. V. ir nuteistojo A. G. parodymus (nurodomas gedimas susijęs su variklio aušinimo sistema). Antai, liudytojo R. J. parodymais nustatyta, kad, jam privažiavus prie sustojusio vilkiko, šio variklio dangtis nebuvo pakeltas, o pats vairuotojas nekalbėjo apie kažkokius gedimus. Liudytojo V. B. parodymais – po patikros vilkiką pristatant į muitinę (duomenys neskelbtini), kelionės metu joks automobilio gedimas nebuvo pastebėtas ir apie tai pats A. G. net neužsiminė ir nekalbėjo. Nors pirmosios instancijos teisme G. V. teigė, kad A. G. apie techniką nieko neišmanė, pats A. G. nurodė, kad jo minimas gedimas, susijęs su variklio aušinimo sistema, nebuvo toks, kurio jis pats negebėtų sutvarkyti. Aiškinimo apie pagalbą vilkiko gedimo atveju neatitinka ir G. V. sprendimas grįžti į Lietuvą ne A. G. vairuotu vilkiku, o kitu automobiliu. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. turėjo patirtį krovinių pervežimo srityje, buvo buvęs Latvijoje, Rygoje. Be to, tokių kelionių metu (kaip ir nagrinėjamoje byloje) naudojamasi navigacijos prietaisais. Navigacijos naudojimo faktas patvirtintas ne tik G. V. ir A. G. parodymais, bet ir rašytine bylos medžiaga (2018 m. vasario 21 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 81–85, 87–103)). Duomenys apie navigacijoje įvestus maršrutus taip pat leido daryti atitinkamą byloje nustatinėjamų aplinkybių vertinimą. Priešingai G. V. parodymams dėl A. G. lankymosi Latvijos Respublikoje ir šio vykimo su pastaruoju aplinkybių, A. G. parodė, kad Latvijoje jis yra buvęs, o kokiu tikslu G. V. vyko kartu, iš esmės jam nebuvo žinoma (t. 4, b. l. 96–97).

17. Byloje nustatyta ir tai, kad G. V. turėjo dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomas krovinio pervežimas. Iš kratos protokolo matyti, kad G. V. gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir paimtas raštelis su užrašytu latvišku adresu, taip pat 2017 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) užsakymo lapas, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstų elektroninių laiškų adresais (duomenys neskelbtini) kopijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo lapai (t. 1, b. l. 129–134, 135–144). Nustatyta ir tai, kad G. V. A. G. perdavė tarptautinį krovinio važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122–123).

18. Šiuo aspektu vertintina tai, kad užsakymas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniais dokumentais nebuvo atvaizduotas, taip pat nenustatytas ir vykdytų išankstinių mokėjimų užsakymui pagrįsti faktas. Be to, iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir EUROPOL dėl „(duomenys neskelbtini)“ informacinių pranešimų atitinkamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atspausdinusi ir parašu bei antspaudu patvirtinusi 2017 m. balandžio 3 d. užsakymo, o „(duomenys neskelbtini)“ pati tiesiogiai nėra teikusi paraiškos transporto paslaugoms šių paslaugų tiekėjui ir veiklą (užsakymus) vykdo per kitą įmonę. Tiek vienu, tiek kitu atveju taip pat paneigtas byloje užfiksuotų elektroninio pašto adresų, kuriais buvo vykdomas susirašinėjimas, atsiųsti užsakymo dokumentai, naudojimas. Pranešime apie „(duomenys neskelbtini)“ pažymima ir tai, kad įmonė nepildė 2017 m. balandžio 4 d. CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (gabendamas krovinį, A. G. jo taip pat nepasirašė), nesiuntė krovinio įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentuose parašai, antspaudai nėra tie, kuriuos naudoja įmonė, jie suklastoti (t. 1, b. l. 60, 71). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė užsakymo krovinio gabenimui iš Latvijos į Lenkiją. Savo ruožtu „(duomenys neskelbtini)“ ne tik tiesiogiai neteikė paraiškos dėl transporto paslaugos, bet ir nepildė 2017 m. balandžio 4 d. CMR, nesusirašinėjo elektroniniais laiškais dėl pervežimo ir nesiuntė krovinio. Be to, puspriekabės apžiūros metu nustatyta, kad iš 31 euro padėklų su kartoninėmis dėžėmis, tik 3 euro padėklai buvo su vienkartiniais indais, likusieji 28 euro padėklai su cigaretėmis „Rock“ (t. 1, b. l. 23–26, 27–40). Vienkartinių indų, jų atskirų požymių apžiūros metu be kitų aplinkybių nustatyta ir tai, kad šių gamintojas buvo nurodytas Klaipėdoje, o platintojas Kaune (t. 2, b. l. 52–53, 55–57).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys davė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad tokiais dokumentais, susirašinėjimu (šių turinį vertinant kaip netikrą, fiktyvų) buvo siekiama pateisinti krovinio gabenimą, o vienkartinių indų pakuotėmis – maskuoti cigarečių krovinį. Ir nors nuteistasis G. V. nebuvo kaltinamas dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, kaip teisingai nurodoma jo gynėjo apeliaciniame skunde, t. y. byla teisme nagrinėta pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis), šios aplinkybės įvertintos kaip padarytos nusikalstamos veikos mechanizmo dalis ir vien nurodyta kaltinimų G. V. apimtis nepaneigia išdėstytų baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tai, kad nebuvo nustatytas krovinio pervežimo užsakovas, iš kur ir kokie asmenys galimai elektroniniu paštu siuntė užsakymą pervežimui, asmenys, pakrovę krovinį ir vykę vėliau automobiliu kartu su G. V., nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir G. V. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką nešalina. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimą koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktiką, eigą ir kryptis, taip pat tyrimui reikšmingus veiksmus, kurie turi būti atlikti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad veiksmai, siekiant išsiaiškinti šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir gauti tyrimui reikšmingų duomenų, byloje buvo atliekami. Tačiau įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstumas.

20. Surinktais įrodymais taip pat patvirtinta, kad krovinio gabenimo Lietuvoje metu naudotasi G. V. 2017 m. balandžio 3 d. įgytomis ryšio priemonėmis – mobilaus ryšio telefonais. Bylos duomenimis buvo paneigti G. V. parodymai apie vieno iš įgyto telefono sugadinimą, o tuo pačiu ir sunaikinimą 2017 m. balandžio 3 d. – buvo nustatytas jo veikimas veikos darymo metu.

20.1. Iš 2017 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad vilkiko, kuriuo vyko A. G., kabinos apžiūros metu be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „MyPhone 3310“ IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (t. 1, b. l. 13–16, 17–21). Kaip nurodė nuteistasis A. G. – šis telefonas buvo skirtas darbui, kurį jam davė G. V. ryšiui palaikyti; G. V. į šį telefoną jam skambino kelionės iš Latvijos į Lietuvą metu. Iš kratos protokolo taip pat matyti, kad G. V. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir paimtos dvi mobiliųjų telefonų „MyPhone 3310“ dėžutės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekis, patvirtinantis dviejų telefonų įgijimą 2017 m. balandžio 3 d. 19.28 val. (t. 1, b. l. 129–134, 135–144). Apžiūros metu nustatyta, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti mobiliojo ryšio telefonai „MyPhone 3310“, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini). Mobilus telefonas „MyPhone 3310“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), nebuvo rastas (t. 1, b. l. 185–194).

20.2. Minėta, kad paties nuteistojo G. V. parodymai dėl disponavimo vienu iš šių įgytų telefonų nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu neginčijęs aplinkybės, kad vieną iš įgytų telefonų davė A. G., G. V. tvirtino, jog kitu dėl jo sugadinimo (jį sudaužius anūkui) nespėjo pasinaudoti: jis nebuvo įjungtas ir į jį nebuvo įdėta SIM kortelė. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau teigė, kad gal ir galėjo naudotis vienu iš jo nupirktų telefonų, aiškindamas, kad visgi turėjo tris tokius telefonus, kurių vieną pirko seseriai, todėl tikino nežinojęs kuriuo jis skambino –ar tuo, kurį sugadino anūkas, ar tuo, kuris buvo atiduotas seseriai, o telefonų dėžutės, pasak jo, galėjo susimaišyti. Pastebėtina, kad pastarąją versiją G. V. pateikė, būdamas susipažinęs su bylos duomenimis, o būtent byloje esančia informacija apie nustatytus buvusius telekomunikacijų įvykius, t. y. atlikus IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, užfiksuotas jo veikimas 2017 m. balandžio 4 d. laikotarpiu nuo 16.50 val. iki 17.34 val. Latvijos mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties veikimą apimančioje teritorijoje, taip paneigta G. V. pateikta telefono sudužimo 2017 m. balandžio 3 d. versija.

20.3. Byloje atlikus nurodytų IMEI kontrolę, nustatyta, kad tyrimui reikšmingu laikotarpiu, t. y. 2017 m. balandžio 4 d., laikotarpiu 16.40 val. – 17.11 val. A. G. naudojosi jam G. V. perduotu mobilaus ryšio telefonu, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su Latvijos Respublikos abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Juo tris kartus bendrauta su Latvijos Respublikos abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo įdėta ir veikė mobiliojo ryšio telefone „MyPhone 3310“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), t. y. kurį 2017 m. balandžio 3 d. pirko G. V..

20.4. Pati savaime aplinkybė, kad darbo funkcijoms atlikti darbdavys savo darbuotojui suteikia darbo priemones, šiuo atveju mobilaus ryšio telefoną, yra įprasta ir abejonių nekelia. Tačiau nuteistojo G. V. veiksmai, kai jis vienu iš minėtų įgytų telefonų naudojosi susisiekimui su A. G. konkrečios kelionės metu, o pats dar turėjo kitą nuolat naudojamą savo mobilaus ryšio telefoną (kaip nustatyta bylos medžiaga), bei nurodė prieštaringas susisiekimui su A. G. naudoto telefono aparato turėjimo ir praradimo aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netikslingi ir nelogiški įprasto pervežimo užsakymo vykdymo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, atveju.

21. Be aptartų aplinkybių įvertintina ir tai, kad 2017 m. balandžio 4 d. Muitinės departamento duomenimis, 2017 m. balandžio 4 d. 16.11.23 val. per (duomenys neskelbtini) postą į Lietuvą atvyko lengvasis automobilis Lexus, Latvijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini), o 16.27.31 val. vilkikas Scania R 124L, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz SCS 24/L, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio išvykimas iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbtini) postą fiksuotas 2017 m. balandžio 4 d. 08.06.51 val. (t. 1, b. l. 77–79). Nustatyta ir ginčo byloje nėra dėl to, kad lengvuoju automobiliu Lexus, Latvijos Respublikos v. n. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą parvyko G. V. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis. O kiek vėliau, maždaug 16 min. skirtumu, Lietuvos Respublikos sieną kirto ir A. G. vairuojamas vilkikas, kurio puspriekabėje buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės.

21.1.Byloje atlikus išsamią pirmiau aptartų nustatytų naudotų telefonų numerių ir telekomunikacinių įvykių duomenų analizę, fiksuotos šių telefonų numerių abonentų judėjimo (buvimo) vietos. Byloje nustatyta, kad Latvijos Respublikos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinantys SMS ir skambučiai, fiksuoti 2017 m. balandžio 4 d. 16.40 val. – 17.11 val. vyko per UAB „Tele2“ tinklo bazinės stoties celes 16.40 val. – 769 ((duomenys neskelbtini)); 16.41 val. – 159D ((duomenys neskelbtini)); 16.50 val. – 457B ((duomenys neskelbtini)); 16.53 val. ir 17.11 val. – 161D ((duomenys neskelbtini)). Įvertintas atstumas ir judėjimas tarp vietovių – 45,5 km, 40 min. važiavimo. Nustatyta ir tai, kad vietovė, kurioje 2017 m. balandžio 4 d. 17.11 val. paskutinį kartą fiksuotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įvykis, buvo veikimo, kurioje sulaikytas vilkiko Scania R 124L, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz SCS 24/L, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. G., ribose.

21.2. Latvijos Respublikos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinantys SMS ir išeinantys skambučiai, fiksuoti 2017 m. balandžio 4 d. 16.18 val. – 17.34 val. vyko per UAB „Tele2“ tinklo bazinės stoties celes 16.18(19) val. – 160D ((duomenys neskelbtini)); 16.21 val. – 159D ((duomenys neskelbtini)); 16.50(53) val. – 458C ((duomenys neskelbtini)); 17.01 val. – 161E ((duomenys neskelbtini)); 17.01 val. fiksuota celė FFF, kas reiškia, kad telefonas buvo išjungtas, naudojo užsienio operatorių prisijungimo bokštus arba veikė per interneto 4G ryšį; 17.11 val. – 457B ((duomenys neskelbtini)); 17.34.20 val. – 160E ((duomenys neskelbtini)); 17.34.22 val. – FFF. Įvertintas bendras atstumas ir judėjimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo 57,4 km, 44 min. važiavimo. Šių duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo 2017 m. balandžio 4 d. prieš pat vilkiko sulaikymą 16.50 val. ir 16.53 val. Tuo metu atstumas tarp vietovių: celės 458C ((duomenys neskelbtini)) ir sulaikymo vietos kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie 18,8 km, 13 min. važiavimo. Be to nustatyta ir tai, kad asmuo, kuris naudojosi abonento numeriu (duomenys neskelbtini), neprivažiavus (duomenys neskelbtini) miesto, apsisuko ir judėjo atgal (duomenys neskelbtini) kryptimi (duomenys neskelbtini) keliu. Šio abonento išklotinėse 17.01 val. fiksuotas išeinantis praleistas skambutis abonentui numeriu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys atitinka ir paties G. V. parodymų dalį dėl negalėjimo susisiekti su A. G. ir kad, jam vykstant automobiliu „Lexus“ su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, netoli (duomenys neskelbtini) buvo apsisukta ir važiuota link (duomenys neskelbtini), išskyrus jo parodymus apie tokio elgesio priežastį.

21.3.Šiais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys leido daryti pagrįstą išvadą, jog lengvuoju automobiliu kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis vykęs G. V. mobiliojo ryšio telefonu „MyPhone 3310“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), įdėjus SIM kortelę su Latvijos Respublikos abonento numeriu (duomenys neskelbtini), bendravo su A. G., vilkiku gabenančiu neteisėtą cigarečių krovinį. Šios aplinkybės nurodytos ir 2017 m. birželio 15 d. pareigūnės A. B. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų faktinių aplinkybių (t. 1, b. l. 185–192; t. 2, b. l. 1–8). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada paremta gautų telekomunikacinių įvykių analize ir abejonių dėl jos nekyla. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis vertino taip pat ir visų ištirtais bylos įrodymais nustatytų duomenų kontekste.

22. Visi šie aukščiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kuri leido teismui daryti pagrįstą išvadą dėl G. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, ir šios veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija).

22.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikalstamos veikos organizavimu pripažino G. V. veiksmus, kai jis: priėmė sprendimą gabenti krovinį, kurio gabenimas pagal G. V. turėtus dokumentus realiai nebuvo užsakytas, surado nusikaltimo vykdytoją A. G., kurio su G. V. vadovaujama bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos darymo metu darbiniai santykiai nesiejo; aprūpino A. G. transportu ir ryšio priemone; nurodė krovinio pakrovimo vietos adresą, kartu su nusikaltimo vykdytoju vykdamas, kontroliuodamas ir koordinuodamas pastarojo veiksmus, transporto priemonei vykstant į krovinio pakrovimo vietą; tyrimo metu nenustatytiems asmenims pakrovus krovinį, grįžo atgal su nenustatytais asmenimis į Lietuvos teritoriją, koordinuodamas tolesnį nusikalstamos veikos darymą, gabenant krovinį, būdamas vieninga, t. y. jungiamąja grandimi, palaikančia tarpusavio ryšį tiek su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tiek su nusikalstamos veikos vykdytoju A. G..

22.2. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tokie G. V. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstamą veiką koordinuojanti, vadovaujanti ar stebėjimą vykdanti veikla, o yra įprasti veiksmai, atliekami kiekvienoje krovinius pervežančioje įmonėje, su tokiu vertinimu sutikti nėra pagrindo. Aptartais šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės dėl išskirtinio G. V. dėmesio krovinio gabenimui, asmeninio dalyvavimo pervežime, nuolatinio susižinojimo, A. G. koordinavimo ir kontroliavimo tokius argumentus paneigia. Nustatytas krovinio tarptautinio gabenimo tvarkos pažeidimas, tai vertinant kartu su pirmiau aptartomis aplinkybėmis, laikytinas neatsitiktiniu, o tikslingu.

22.3. Priešingai nuteistojo G. V. gynėjo argumentams, pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu buvo atskleista nuteistojo tyčia dalyvauti, darant aptariamą nusikalstamą veiką, t. y. kad G. V. žinojo ir suprato, jog savo veikimu kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir vykdytoju A. G. daro nusikalstamą veiką – neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis ir kad jo aukščiau analizuoti veiksmai buvo būtini pasiekti nusikalstamą tikslą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. V. veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįsta, o jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Kitokių išvadų neleidžia daryti ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi duomenys dėl G. V. iš tyrėjos A. B. sužinotų A. G. sulaikymo ir kito advokato dalyvavimo šio apklausoje aplinkybių, taip pat duomenys apie įmonės turimas transporto priemones, jų būklę iki 2017 m. balandžio 4 d., leidimo tarptautiniams krovinių pervežimams atlikti gavimo ar asmenų, dalyvavusių krovinio pakrovime ir vykusių kartu su G. V. vienu automobiliu, nenustatymas. Gynėjo daromos prielaidos skundžiamame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių nepaneigia.

23. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajam pareikštame kaltinime buvo nurodyta neįvardinta trečioji šalis, t. y. kad disponuota cigaretėmis iš trečiųjų šalių, nors byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie cigarečių kilmės šalį, taip pat neleidžia kitaip vertinti byloje ištirtais įrodymais nustatytus faktinius duomenis, nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Atsakomybė dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis atsiranda tais atvejais, kai BK 199² straipsnyje numatyti veiksmai atliekami, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tvarką. Aptariamo straipsnio dispozicija yra blanketinė norma. Bet kurio teisės akto nuostatų, reglamentuojančių akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199² straipsnį. Byloje buvo nustatytas LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.4 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais-banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, gabena įvežtų iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių ne didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, pažeidimas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes. Šiuo atveju svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo gabentos akcizais apmokestinamos, viršijančios 250 MGL dydžio sumą vertės prekės – 560 000 pakelių cigarečių „Rock Red“ be banderolių, t. y. nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka, ir kurių vertė yra 1 489 677 eurų, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Todėl pagrįstai nustatytas taisyklių punkto pažeidimas ir tokie G. V., kaip organizatoriaus, bendrininkaujant su kitais asmenimis, veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija) numatyta nusikalstama veika.

24. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas