Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį dėl įrašo apie tėvystę gimimo akto įraše nuginčijamo, pareikštą atsakovui D. A., trečiuoju asmeniu byloje esant A. B., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos tarnybos atstovė I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, mano, kad ieškinys neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno CMS ieškovė ir atsakovas D. A. sudarė santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta ginčo teisenos tvarka Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8554-451/2022. Iš gimimo išrašo matyti, kad O. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvu nurodytas D. A. Ieškovei nuo pat O. K. gimimo buvo žinoma, kad jos tėvas yra A. B.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-12 nutartis Nr. 3K-3-362-969/2018).

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y. ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad atsakovas D. A. nėra O. K. biologinis tėvas. Tai, kad atsakovas D. A. tėvu buvo įrašytas tik todėl, kad nuo santuokos nutraukimo su ieškove ir berniuko gimimo nebuvo praėję 300 dienų, patvirtina ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, O. K. gimimo įrašo kopija, trečiojo asmens pripažinimas teismo posėdžio metu, kad yra berniuko biologinis tėvas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, o atsakovas sutiko, kad jis nėra berniuko tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl jos vaiko tėvystės nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

CK 3.148 straipsnis numato, jog pagrindu tėvystei nustatyti, be mokslinių įrodymų, gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. patvirtinimą, kad jis yra biologinis O. K. tėvas, atsakovas pripažįsta O. K. savo sūnumi ir siekia juridiškai įforminti tėvystę bei atsižvelgiant į vaiko interesus (kad vaikas neliktų be tėvo), konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti trečiąjį asmenį A. B. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Vaiko gimimo faktą ir įrašą registravusi civilinės metrikacijos įstaiga įpareigotina Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti tėvystės nuginčijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 394–399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodytą atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystę.

O. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime kaip tėvą nurodyti trečiąjį asmenį A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Civilinės metrikacijos įstaigai (Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriui).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.