Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-557-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
1A-47-557-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
V. P.

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-557/2013

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00029-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.; 1.1.8.; 1.2.14.5.2.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Irmantui Balčiūnui, Erikai Laukineitienei, Virginijai Tilvikienei,

nuteistajai A. P. ir jos gynėjoms Aleksandrai Voskoboinikovai, Svietlanai Baracevičienei,nukentėjusiajam V. P. ir jo įgaliotajam atstovui adv. Arūnui Devėnui,vertėjai Livijai Martišauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P., nukentėjusiojo V. P. bei nuteistosios gynėjos S. Baracevičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jos sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, ir priteista iš A. P. nukentėjusiajam V. P. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 25 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. P. turtui – ½ gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę: ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, 2008 m. balandžio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) bendro susitarimo su V. P. pagrindu įgijusi iš jo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. P. vardu, laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 36 kartus nuėmė 58 500 Lt sumą. Po ko, siekdama priverstine tvarka išieškoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. naudai iš V. P. priteistą sumokėti 162 024,50 Lt sumą, 2008-07-28 kreipėsi į antstolį G. J., prašydama priimti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 162 024,50 Lt išieškojimo iš V. P., tyčia nuslėpdama faktą, kad bendru sutarimu V. P. 2008 m. gegužės mėn. grąžino A. P. dalį teismo priteistos sumos – 58 500 Lt. Tokiu būdu A. P. nuslėpdama, kad V. P. grąžino dalį – 58 500 Lt iš 162 024,50 Lt teismo jai priteistos sumos, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iš V. P. sumokėti visą 162 024,50 Lt sumą, tuo padarydama V. P. 58 500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad jos kaltė įrodyta nuosekliais ir logiškais V. P. parodymais. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. savo parodymuose nuolat painiojosi, pvz., 2009-02-09 apklausoje teigė, jog jai buvo sumokėta 58 826,14 Lt; 2009-02-10 teigė, jog jo patirta žala arba 57 200 Lt, arba 58 500 Lt; 2008-08-07 antstoliui pateiktame pareiškime nurodė, kad jai sumokėjo 54 000 Lt; 2009-09-07 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jai atidavė 64 000 Lt arba 60 000 Lt. Be to, V. P. nesugebėjo paaiškinti, kada jai neva atidavė savo kortelę ir nuo kada nuo jos buvo nuimami pinigai, t. y., ar nuo 2008-05-01, ar nuo 2008-05-05. Be to, V. P. teigė, jog ji visą 2008 m. gegužės mėn. naudojosi jo kortele. Tačiau baudžiamojoje byloje yra nenuginčyti rašytiniai įrodymai apie tai, jog V. P. 2008-05-13 ir 2008-05-14 parduotuvėje „Norfa“ atsiskaitė su savo mokėjimo kortele ir pasirašė ant čekio. Tokiu būdu akivaizdu, jog V. P. 2008 m. gegužės mėn. naudojosi savo kortele bei, meluodamas apie neva jos veiksmus nuimant iš jo sąskaitos pinigus, nesugeba suskaičiuoti, kada ir kiek kartų jis pats išgrynino iš bankomato jam priklausančias lėšas. Baudžiamojoje byloje yra nenuginčyti rašytiniai įrodymai apie tai, kad 2008-05-06, 2008-05-09, 2008-05-14 dienomis bei šių dienų atitinkamomis valandomis, kuomet buvo naudojamasi V. P. mokėjimo kortele, ji buvo savo darbovietėje. Tokiu būdu ji turėjo nenuginčytą alibi, kad V. P. kortele negalėjo naudotis ir ja nesinaudojo. Negalėdama naudotis V. P. mokėjimo kortele, ji negalėjo padaryti jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes, o nuosprendyje nepasisakė dėl šių jos kaltę paneigiančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį į byloje netirtas faktines aplinkybes apie tai, jog 2008 m. gegužės mėn. pas ją ir V. P. buvo atvykusi jų dukra O. P. su vyru V. G.. Jos duktė O. P. bendravo su savo tėvu ir, kaip šiuo metu jai papasakojo, naudojosi V. P. mokėjimo kortele. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu ji nepasakojo šių faktinių aplinkybių, kadangi nenorėjo savo dukters įvelti į visą šį nesusipratimą. Tačiau teismui priėmus jai visiškai nepalankų ir neteisingą nuosprendį, būtina išnagrinėti šias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi pokalbiu tarp jos ir V. P. bei iš konteksto išimtomis frazėmis. Tačiau teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tas aplinkybes, jog pokalbyje iš esmės ji neigė pinigų paėmimą, jie kalbėjo apie materialinę pagalbą dukrai, pvz., „tai bus ir atsiskaitymas, ir padėtum dukrai“ arba „V., o kodėl aš turiu tau rašyti pakvitavimą?“ ir t.t.

Be to, teismas visiškai nepagrįstai pripažino, jog ji apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę bei padarė V. P. 58 500 Lt turinę žalą. Turtinę teisę iš V. P. reikalauti 162 024,50 Lt jai pripažino teismas, o V. P. nepatyrė jokios žalos, kadangi jis jai nesumokėjo bei iš jo nebuvo išieškota didesnė nei teismo priteista 162 024,50 Lt suma. Net jei V. P. ir būtų jai perdavęs savo mokėjimo kortelę, ar galima jos veiksmuose konstatuoti sukčiavimą? V. P. jai buvo skolingas, jis pats ilgą laiką nevykdė teismo sprendimo, todėl bet kokie jos veiksmai, esant jo sutikimui, negali būti traktuojama kaip sukčiavimas. Tai, kad ji antstoliui perdavė vykdyti teismo sprendimą, taip pat negali būti traktuojami kaip sukčiavimas, kadangi nebuvo išieškota visa suma pagal vykdomąjį dokumentą. Teisme ji pripažino faktą, kad dalį pinigų jai V. P. buvo davęs, tačiau ta pinigų dalis nebuvo susijusi su teismo priteista pinigų suma. Tokiu būdu jos veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą akivaizdu, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, dėl ko nepagrįstai inkriminavo jai nusikalstamą veiką, todėl ji turi būti išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistosios A. P. gynėja S. Baracevičienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistosios A. P. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o V. P. civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su priimtu nuosprendžiu kaip su nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas savo išvadas ir nuteistosios kaltę iš esmės pagrindė prielaidomis, tendencingais ir šmeižikiškais nukentėjusiojo V. P. parodymais, ignoravo įrodymuose esančius nesutapimus, todėl priimtas teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

A. P. kaltę teismas laikė įrodyta banko sąskaitos išrašais, dokumentais apie nuteistosios užimtumą darbe, nepagrįstai ignoruodamas faktus, akivaizdžiai rodančius, jog nuteistoji negalėjo nuimti nurodytų sumų nuo mokėjimo kortelės. Pagal 2011-08-10 apžiūros protokolą nustatyta, jog: a) pagal A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2008-05-06 A. P. dirbo ir buvo mokykloje nuo 8.30 val. iki 13.20 val., o pagal V. P. banko sąskaitos išrašą tą pačią dieną 10.30 val. nuo V. P. sąskaitos buvo bandyta nuimti pinigus, tačiau nepavyko, vėliau 10.31 val. ir 10.42 val. nuo šios sąskaitos buvo nuimtos tam tikros sumos pinigų, t. y. tuo laiku, kai A. P. buvo mokykloje. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorė liudytoja S. C. parodė, jog A. P. niekada nėra prašiusi išeiti iš mokyklos darbo metu, bet koks mokytojų nebuvimas mokykloje yra pažymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Vadovaujantis protingumo kriterijumi būtų sudėtinga paaiškinti, kodėl nuteistoji būtų norėjusi paslapčiomis, pamokų viduryje palikti klasę ir skubėti prie bankomato nusiimti pinigus, jeigu, pasak kaltinimo, ji visą tą laiką valdė mokėjimo kortelę ir galėjo ramiai nurodytas pinigų nuėmimo operacijas atlikti ir po darbo; b) pagal A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2008-05-09 A. P. dirbo ir buvo mokykloje nuo 9.25 val. iki 13.20 val., o pagal V. P. banko sąskaitos išrašą tą pačią dieną 13.07:16 val. ir 13.07:43 val. nuo V. P. sąskaitos buvo nuimtos tam tikros sumos pinigų, t. y. tuo laiku, kai A. P. buvo mokykloje; c) pagal A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2008-05-14 A. P. dirbo ir buvo mokykloje nuo 11.30 val. iki 13.20 val., o pagal V. P. banko sąskaitos išrašą tą pačią dieną 11.59 val. su V. P. banko kortele buvo atsiskaityta parduotuvėje „Norfa”, t. y. tuo laiku, kai A. P. buvo mokykloje. Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad parduotuvėje „Norfa” buvo atsiskaityta 2008-05-13 20:45:03 val. - 30,33 Lt bei 2008-05-04 11:59:33 val. - 32,36 Lt. Pagal parduotuvės „Norfa” pateiktus abu kvitus matyti, kad juos pasirašė pats V. P.. Nuosprendyje sutrumpintai išdėstant nukentėjusiojo V. P. paaiškinimą teismas padarė apibendrinimą savo žodžiais „Dėl nedidelių sumų, išleistų „Norfa” parduotuvėje, „Neste” degalinėje, pretenzijų buvusiai žmonai nereiškia”. Ši frazė neatitinka tikrovės, nes teismo posėdžio metu V. P. pareiškė, kad jis pats įsipylė kuro „Neste” degalinėje bei parduotuvėje jis buvo su A. P.. Mano, kad teismas tendencingai nušlifuoja nukentėjusiojo parodymus A. P. nenaudai. Objektyviai 2008-05-14 11.57 val. mokyklos pamokų metu A. P. neturėjo fizinės galimybės būti kartu su V. P. parduotuvėje „Norfa”, esančioje adresu Taikos pr. 5 Klaipėda, kai jos „(duomenys neskelbtini)” mokykla yra (duomenys neskelbtini).

2011-06-10 apžiūros protokole tyrėja išanalizavusi bankomatų išsidėstymo vietas žemėlapyje konstatavo, kad bankomatai išsidėstę beveik vienoje linijoje, pradedant H. Manto g. 31 ir baigiant Taikos pr. 139. Bankomatai nėra išsidėstę gausiai nei prie V. P. gyvenamosios vietos, nei prie A. P. gyvenamosios ir darbo vietos, nes ir šie adresai išsidėstę prie pagrindinės Taikos pr. gatvės Klaipėdos m. Jeigu teismas būtų palyginęs pinigų išgryninimą iš V. P. sąskaitos nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. bei 2009 m. gegužės mėn., tai teismas galėtų pastebėti, kad V. P. naudojosi tais pačiais bankomatais, esančiais Taikos pr. 15, Taikos pr. 61, Taikos pr. 66, Taikos pr. 109, Taikos pr. 139, tuo metu, kai jis dar nekaltino A. P..

Be to, teismas atsisakė patenkinti jos prašymą išreikalauti įrodymus, kiek sumokėjo V. P. už savo gydymą 2008-05-06 ir kokiu būdu atsiskaitė už suteiktas paslaugas, bei atsisakė prie baudžiamosios bylos prijungti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, nors būtent pati eiga civilinės bylos būtų pagrindas nuneigti faktą, kad A. P. apgaulės būdu bandė įgyti arba įgijo V. P. pinigus, nes iš civilinės bylos medžiagos ir teismo susirašinėjimo su K. O. įmone „Tik Tau” galima buvo matyti, kad iki paskutinės galimybės V. P. ir K. O. slėpė pinigus nuo pasidalijimo su A. P..

Baudžiamosios bylos eigoje V. P. siekė pažemini A. P. kitų asmenų akyse, iš karto neigdamas, kad parduotuvėje „Norfa” už prekes, apmokėtas banko kortele, pasirašė ne jis, todėl buvo atliekama rašysenos ekspertizė, iš A. P. buvo paimti laisvos rašysenos pavyzdžiai, iš jos darbo vietos palyginimui buvo paimti jos ranka rašyti dokumentai.

Nurodyti epizodai patvirtina nuteistosios teiginius, jog ji mokėjimo kortelės neturėjo ir pinigų iš V. P. banko sąskaitos nenuiminėjo. Šių svarbių faktų, jog nurodytomis datomis nuteistoji fiziškai negalėjo naudotis V. P. mokėjimo kortele ir atlikti finansines operacijas, kurių atlikimu yra kaltinama, teismas neanalizavo ir dėsningai šiuos nuteistosios kaltę paneigiančius faktus ignoravo.

Nuteistosios kaltę teismas grindė ir nukentėjusiojo V. P. parodymais, kuriais netikėti teismas nerado pagrindo, nepagrįstai ignoruodamas akivaizdžius nesutapimus jo parodymuose. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2009-02-09 V. P. parodė, jog mokėjimo kortelę A. P. jis neva perdavė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio mėn. gale ir neva visą gegužės mėn., nuo pirmos dienos iki paskutinės, jo mokėjimo kortelė buvo pas nuteistąją. Tuo tarpu nustatyta, jog 2008-05-01 mokėjimo kortele buvo atsiskaityta „Neste” degalinėje, nors A. P. nemoka vairuoti automobilio, neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio, ir tokiu būdu pasinaudoti mokėjimo kortele nurodytoje degalinėje negalėjo. Atkreipia dėmesį, jog ir teisminio nagrinėjimo metu V. P. neprisipažino, kad mokėjimo kortele „Neste” degalinėje naudojosi jis ar kiti asmenys, bet ne A. P., o tik teigė neketinantis dėl tų sumų, kaip nedidelių, reikšti buvusiai žmonai pretenzijas. Aplinkybės, kas gi vis dėlto 2008-05-01 naudojosi mokėjimo kortele ir kieno žinioje ji tuo metu buvo, teismas tendencingai nenagrinėjo.

Nustatyta, jog mokėjimo kortele laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31, kai pasak V. P. mokėjimo kortelė nepertraukiamai buvo pas nuteistąją, ja buvo atsiskaitinėjama ir parduotuvėje „Norfa”. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas V. P. ir A. P. pokalbis, pokalbio metu V. P. į A. P. frazę „Aš neėmiau tų smulkių” atsako „O aš ir nepažymėjau, kad smulkius tu ėmei”. Vėliau į A. P. frazę „V., aš šių pinigų neėmiau...” V. P. paskubomis atsako „Gerai, tegul tu neėmei šių smulkių 2 tūkstančių...”. A. P. teigė, jog nurodyto pokalbio metu V. P. bandė ją išprovokuoti prisipažinti paėmus pinigus, tačiau niekur pokalbio metu A. P. nepripažįsta nuiminėjusi pinigus, o nurodytos V. P. nekantriai ištartos frazės patvirtina jo žinojimą, jog mokėjimo kortele naudojosi ne A. P., o kiti asmenys, bei paneigia V. P. teiginius, esą mokėjimo kortelė visą 2008 m. gegužės mėn. nepertraukiamai buvo pas A. P..

V. P. nenuoseklumą ir bandymą nepagrįstai apkaltinti A. P. nuo jo banko sąskaitos nuėmus nurodytas didžiules pinigų sumas patvirtina ir užfiksuoti nenuoseklūs V. P. parodymai, esantys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 75-97 lapuose yra užfiksuoti V. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, kuriuose V. P. paaiškino, jog A. P. nuo banko kortelės nusiėmė 54 000 Lt, vėliau nurodė, kad atidavė A. P. 64 000 Lt, 60 000 Lt. Į šias aplinkybes teismas privalėjo atkreipti dėmesį, kaip sudarančias pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymais.

Aplinkybė, jog 2008-06-02 A. P. sudarė 2000 USD terminuoto indėlio sutartį bei 2008-06-02 į savo sąskaitą įnešė 34 614 Lt grynais, neįrodo, kad A. P. nuiminėjo pinigus nuo V. P. mokėjimo kortelės ir kad nurodytos įneštos sumos į A. P. sąskaitą buvo būtent nuo V. P. sąskaitos nuimti pinigai. Nuteistoji nuosekliai paaiškino, jog nurodytus pinigus ji susitaupė iš atlyginimo ir iš K. O. gautos paskolos grąžinimo. Kaip tik tuo metu, 2008 m. birželio mėn. pradžioje ji persikraustė į kitą butą ir nebenorėjo tokios sumos grynųjų pinigų laikyti namuose. Teismas nepagrindė, kodėl turėjo pagrindo netikėti nuteistosios paaiškinimais, tuo labiau atsižvelgiant į tai, jog A. P. į savo banko sąskaitą įnešta suma yra ženkliai mažesnė, nei ji yra kaltinama nuėmusi nuo V. P. sąskaitos ir pasisavinusi.

Žemesnės instancijos teismas

A. P. abejoja dėl pateikto įrašo tikrumo. A. P., nors paties pokalbio ji neprisimena, susipažinusi su video įrašu ikiteisminio tyrimo metu buvo pasisakiusi, jog šis įrašas nėra pilnas, jog iš šio video įrašo matyti, kad V. P. užduodavo jai lemiamus klausimus ir jis aiškina apie 54 000 Lt, kad jis nereikalauja 54 000 Lt, aiškina, kad lai būna lygiai 50 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme A. P. aiškino, jog buvo dar viena civilinė byla, pagal kurią buvo pripažinta dovanojimo sutartis sūnui I. P. negaliojanti ir todėl po šio sandorio panaikinimo V. P. atsirado teisė reikalauti iš sūnaus pinigus. A. P. buvo žadėjusi duoti pakvitavimą, kad jai priklausanti suma pagal teismo sprendimą nebūtų reikalaujama iš sūnaus. Dėl to, su tikslu sudaryti įvaizdį, kad A. P. kalta dėl pinigų, V. P. sąmoningai nemini dėl ko konkrečiai A. P. atsisakė rašyti pakvitavimą. 2009-10-16 akistatos metu V. P. labai konkrečiai į klausimą: „ar buvo klausimai taip paruošti, kad A. P. galėtų atsakyti tik teigiamai?”,- atsakė: „taip, buvau pasiruošęs tokius klausimus, tokius atsakymus ir gavau”. Šios akistatos pabaigoje ji patikslino protokolą, jog V. P. akistatos metu teigė: „pinigai dingo, tad aš kreipiausi į banką, tačiau sužinojau, kad bankomato įrašus gali gauti tik teisėsaugos organai. Aš neturėjau išeities, todėl nutariau padaryti video įrašą, kad įrodyti kaltę”. Mano, kad šis video įrašas negali būti vieninteliu pagrindu tikėti, kad pinigus nuėmė A. P., o ne pats V. P. ar kiti šeimos nariai, giminės ir pažįstami. Papildomai prie apeliacinio skundo prideda V. P. rašą, adresuotą sūnui I. P., surašytą 2009-02-12. Iš šio rašto galima suprasti, kad V. P. po santuokos nutraukimo yra priešiškai nusiteikęs A. P. atžvilgu, keršija jai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, prieštaravimus ir nenuoseklumus nukentėjusiojo parodymuose, faktus, patvirtinančius, jog tam tikromis dienomis A. P. negalėjo nuimti pinigų nuo V. P. vardu išduotos mokėjimo kortelės, atsižvelgiant į tai, jog teismas tendencingai neanalizavo faktų, paneigiančių nuteistosios kaltę, o nuteistosios kaltę nuosprendyje pagrindė spėlionėmis ir prielaidomis, ignoruodamas vieną iš esminių baudžiamojo proceso principų - visas abejones taikyti kaltinamojo naudai, nuteistoji A. P. nepagrįstai ir neteisėtai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. Kadangi A. P. nepadarė nusikaltimo, nėra jokio įstatymio pagrindo priteisti V. P. patirtą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajai A. P. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos jam priteisimo, pripažinti jam teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoti ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino juos ir padarė objektyvias išvadas dėl nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo. Šioje dalyje teismo nuosprendis nekelia jokių abejonių, jis yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau likusioje dalyje skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas kelia abejonių.

Žemesnės instancijos teismas

BK 54 str., reglamentuojantis bendruosius bausmių skyrimo pradmenis, įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti ir į šio Kodekso bendrosios dalies nuostatas. Mano, kad šiuo atveju teismas nepakankamai įvertino nuteistosios asmenybę. Nors A. P. charakterizuojančių duomenų byloje buvo surinkta ir daugiau, tačiau teismas jų neanalizavo ir nevertino. Iš kompaktiniame diske užfiksuoto jų pokalbio matyti, kad nuteistoji elgėsi labai savimi pasitikinčiai, pilnai kontroliavo situaciją, nes buvo įsitikinusi, kad jis arba nesikreips į teisėsaugos organus pagalbos, arba nebus surinkti jos kaltės įrodymai, todėl ji jį įžeidinėjo, vadindama neprotingu, siūlydama pasigydyti ir pan. Jam pasiteiravus, kodėl ji reikalauja iš jo 60 000 USD, kas sudaro (pagal tos dienos kursą) 132 000 Lt sumą, turint omenyje, jog ji, vykdydama jų susitarimą, jau nusiėmė nuo jo kortelės 50 000 Lt ir kad jos reikalavimas dabar sudaro jau 182 000 Lt sumą, ji pasityčiodama atsakė, kad 20 000 Lt norinti už meilę, nes 30 metų kartu miegojo, bei paragino jį nebūti smulkmenišku. Jam pradėjus tikslinti, už kokią meilę privalo jai sumokėti, ji atsakė ir kitaip - „kas nukrito, tas prapuolė“, ir vėl paragino jį nebūti smulkmenišku. Tokiu atsakymu ji pripažino savo pretenzijas į jai nepriklausančias pinigų sumas bei netiesiogiai patvirtino pinigų, buvusių jo sąskaitoje (kortelėje), pasisavinimo faktą.

A. P. neprisipažino kalta, nepaisant akivaizdžių jos kaltės įrodymų, o ir tokioje situacijoje stengiasi interpretuoti įvykius savo naudai, tokiu būdu siekdama išvengti atsakomybės. Atkreipia dėmesį, jog savo gynybai ji naudojo šmeižtą, bandydama charakterizuoti jį teismui kaip degradavusį asmenį alkoholiką, gyvenantį kažkokioje tai landynėje, kurioje lankosi blogos reputacijos moterys, kurios neva tai ir pasisavino jo pinigus. Buvo mėginama pateikti teismui kažkokį tai sąrašą tų moterų, tačiau, teismui pradėjus aiškintis šių duomenų šaltinius, nuteistoji nesugebėjo paaiškinti, iš kur ji gavo tokią informaciją. Taip pat buvo teigiama, kad jis jau ne pirmą kartą analogišku būdu prarado stambią pinigų sumą, buvusią jo banko sąskaitoje. Tokio pobūdžio prasimanymams pagrįsti A. P. bandė remtis kitais asmenimis, neva tai iš kurių ji sužinojusi jos nurodomus faktus, tačiau, apklausus šiuos asmenis liudytojais, šie nepatvirtino jos nurodomų faktų, o paaiškindavo, kad su A. P. nėra net kalbėję panašiomis temomis, todėl negalėję suteikti tokios informacijos, kurią A. P. pateikė teismui kaip faktus. Minėtų asmenų apklausos bei jų turinys neginčytinai leidžia kvalifikuoti nuteistosios parodymus kaip jos pačios prasimanymus. Toks nuteistosios elgesys, t. y. jos pasirinktas gynybos būdas leidžia daryti išvadą, jog ji ne tik nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo, bet ir neturi jokių skrupulų manipuliacijose su žmonėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti.

Nuteistosios asmenybės apibūdinimą papildo ir liudytojo K. O. pateikti dokumentai bei paaiškinimai, nes tapačius veiksmus ji yra atlikusi paties K. O. atžvilgiu. A. P., 2004-08-17 atsiėmusi iš K. O. 12 500 USD sumą, tikėdamasi, jog K. O. nėra išsaugojęs originalių dokumentų, patvirtinančių paskolos grąžinimą, pakartotinai mėgino išsireikalauti iš jo didelės vertės turtą, suklastodama dokumentus (tuo tikslu A. P. pašalino viršutinę 2001-07-08 paskolos sutarties dalį, kurios antroje pusėje buvo jos ranka padarytas prierašas - patvirtinimas apie jos gautas sumas, kurias jai išmokėjo K. O.. Taip pat A. P. nenukopijavo šios sutarties originalo antrosios pusės, kurioje buvo jos pačios ranka parašytas patvirtinimas, kad minėtos 2001-07-08 paskolos dalis jai buvo grąžinta). Tik tuomet, kai K. O. pateikė teismui minėtus originalius dokumentus, A. P. buvo priversta atsisakyti savo reikalavimų. Tokių veiksmų, iš esmės analogiškų išnagrinėtiems baudžiamojoje byloje, įvykdymas, beje, išvengus baudžiamosios atsakomybės, turi ją charakterizuojančią reikšmę ir apibūdina A. P. kaip asmenybę, bet kokiu būdu siekiančią finansinės naudos, t. y. nesiskaitančia su jokiomis priemonėmis.

Pažymi, kad A. P. nėra atlyginusi nei dalies jos nusikalstamais veiksmais padarytos jam žalos. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių - materialinių vertybių siekimas, užimta gynybos pozicija ir pasirinktas gynybos būdas - šmeižtas, panašaus pobūdžio veiksmų atlikimas praeityje, leidžia įvertinti A. P. kaip jau susiformavusią savanaudišką asmenybę, kuri nesivadovauja visuomenėje priimtomis moralinėmis vertybėmis bei kriterijais ir nekritiškai vertina savo veiksmus bei iš jų kilusias pasekmes. Kaip matyti, neturėjo jokios įtakos A. P. elgesiui tai, jog ji visą gyvenimą dirbo mokykloje rusų literatūros mokytoja ir atlikdama savo profesinę pareigą turėjo auklėti vaikus, skiepyti jiems dorovės pradmenis.

Jis sutiktų, kad paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė gali būti pripažinta pakankama, jeigu nuteistoji prisipažintų kalta, gailėtųsi dėl jos įvykdyto nusikaltimo ir bent jau išreikštų ketinimą atlyginti jo patirtus nuostolius. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma ir byloje užfiksuotų faktų analizė, apibūdinanti nuteistosios asmenybę, leidžia įvertinti A. P. kaip nesąžiningą, akivaizdžiai savanaudišką, nepaisančią visuotinai priimtų moralės kriterijų ir normų, nesirenkančią metodų, siekiant išvengti atsakomybės už įvykdytą veiką. Tai įrodo, jog A. P. kelia didesnį pavojų visuomenei, todėl jai turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, kuris buvo patenkintas tik iš dalies, teismui pasisakant tik dėl dalinio reikalavimo - neturtinės žalos pagrįstumo. Teismas sutiko, kad tokia žala jam buvo padaryta, tačiau pripažino, kad jos dydis sudaro tik 2000 Lt, vietoje jo prašomų priteisti 12 000 Lt. Yra įsitikinęs, kad jam padaryta neturtinė žala yra žymiai didesnė, nei pripažino teismas. Teismas sutiko, jog jis patyrė sukrėtimą, stresą, neigiamus išgyvenimus, tačiau neatsižvelgė į šių negatyvių išgyvenimų trukmę, intensyvumą bei kitas žalos mastą apibūdinančias aplinkybes. Didelės turtinės žalos jam padarymo faktas paaiškėjo 2008 birželio mėn. po pokalbio su A. P., kuri atsisakė parašyti jam pakvitavimą apie tai, kad yra gavusi (nuėmusi nuo jo sąskaitos) didelę sumą pinigų. Tada jis suprato, kad yra apgautas, ir kreipėsi į teisėsaugos organus, tikėdamasis, jog nusikaltimas bus pradėtas tirti. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai jis apskundė žemesnių instancijų priimtus procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas truko apie trejus su puse metų, kurių eigoje jis buvo ne kartą nutraukiamas. Siekdamas apginti savo interesus jis buvo priverstas skųsti jam nepalankius procesinius sprendimus. Turint omenyje, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko apie pusę metų, visas procesas iki teismo sprendimo priėmimo užtruko apie keturis metus. A. P. prisidėjo prie bylos vilkinimo ir jos žlugdymo tikrovės neatitinkančiais parodymais, įžeidinėjimais bei prasimanymų skleidimu. Bylos tyrimo procesas pakeitė jo gyvenimą, pablogino jo kokybę, nes visą šį laikotarpį, kuris tęsiasi daugiau kaip keturis metus, jį lydėjo negatyvūs pergyvenimai, kurie nesibaigė iki šiol, todėl jis nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Sutikęs, kad jam padaryta neturtinė žala sudaro 2000 Lt, jis pripažintų, kad kas mėnesį jis patirdavo neturtinės žalos, kurios dydis sudaro 41,70 Lt. Mano, kad toks žalos dydžio įvertinimas neadekvatus jo intensyviems, ilgalaikiams pergyvenimams. Visą šį laiką, kai jis nebūna intensyviai užsiėmęs darbu, jį kamuoja nemalonūs pergyvenimai dėl A. P. poelgio, jam padarytos žalos, šmeižto, kuris skleidžiamas stengiantis sukompromituoti jį ir pan. Jis vylėsi, kad byla bus ištirta iki galo ir perduota į teismą ir tokiu būdu jis apgins savo interesus, tačiau tuo pat metu jį kankino abejonės, ypač, kai eilinį kartą sužinodavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Bendravę su juo ir jį pažinoję iš anksčiau žmonės pastebėdavo, jog jis yra akivaizdžiai pasikeitęs, nervingas, slogios nuotaikos, susirūpinęs, stebėdami jį jie įvardindavo akivaizdžius simptomus, apibūdinančius jo išvaizdos ir sveikatos pablogėjimą - papilkėjusį veidą, niūrią nuotaiką, pasikeitusią laikyseną, tam tikrus charakterio pokyčius ir pan. Dėl vidinių pergyvenimų, kurie palaikė ilgalaikį negatyvų emocinį foną, jis buvo priverstas gydytis reabilitacinėse sveikatingumo įstaigose, nes priešingu atveju jis nebūtų galėjęs atlikti savo darbinių pareigų ir galėjo prarasti darbą. Dėl bylos tyrimo, kuris nuolat buvo nutraukiamas, jis periodiškai privalėjo skirti dėmesį, siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas būtų atnaujintas, todėl didelę savo buvimo krante laiko dalį jis buvo privertas skirti ne poilsiui, o lankymuisi pas advokatą ir atliekančius tyrimą pareigūnus bei teismus. Tokiu būdu nemaloniam reikalui jis turėjo gaišti pakankamai daug laiko, kurio praradimą jis taip pat vertina kaip neturtinę žalą. Neturtine jo patirta žala jis laiko ir bendravimą su A. P., kuri skleidė prasimanymus, siekdama jį sukompromituoti tyrimą atlikusių pareigūnų, o vėliau ir teismo akyse. Jis buvo priverstas ištverti į akis jam išsakomus įžeidinėjimus ir prasimanymus, kuriuos skleidė nuteistoji, naudodamasi tuo, jog turi teisę gintis visomis jai prieinamomis priemonėmis, likdama nenubausta už šmeižtą ir įžeidinėjimus. Jeigu panašaus pobūdžio elgesys jo atžvilgiu būtų pakartotas, nesiejant jo su jo buvusios sutuoktinės baudžiamąja byla, tokie jos veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip savarankiškas nusikaltimas, turintis šmeižimo ir įžeidimo sudėties požymių. Nemalonius išgyvenimus jis buvo priverstas išgyventi dėl A. P. pasirinkto gynybos būdo.

Skundžiamu nuosprendžiu jo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi, kaip pažymėjo teismas, jis yra neinformatyvus. Mano, kad šioje dalyje teismo nuosprendis nėra pagrįstas ir teisėtas, nes tokia ieškinio eiga galėjo būti tuo atveju, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis BPK 115 str. 2 d. ir pripažinti jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjos prašė patenkinti nuteistosios ir gynėjos apeliacinius skundus, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė patenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, o nuteistosios ir gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. P. ir jos gynėjos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nukentėjusiojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistosios A. P. ir jos gynėjos apeliacinių skundų argumentų

Kadangi tiek nuteistoji A. P., tiek jos gynėja ginčija A. P. nuteisimą pagal BK 182 str. 2 d., prašo ją dėl šio kaltinimo išteisinti, siekiant išvengti pasikartojimų jų apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu.

Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, t. y. bendro susitarimo su V. P. pagrindu iš jo įgijusi jo banko mokėjimo kortelę, laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios banko sąskaitos nuėmė 58 500 Lt sumą, po ko, siekdama priverstine tvarka išieškoti teismo sprendimu jos naudai iš V. P. priteistą sumokėti 162 024,50 Lt sumą, kreipėsi į antstolį, prašydama priimti vykdomąjį dokumentą dėl 162 024,50 Lt išieškojimo iš V. P., tyčia nuslėpdama faktą, kad bendru sutarimu V. P. 2008 m. gegužės mėn. grąžino jai dalį teismo priteistos sumos – 58 500 Lt. Tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iš V. P. sumokėti visą 162 024,50 Lt sumą, tuo padarydama V. P. 58 500 Lt turtinę žalą.

Nuteistoji A. P. ir jos gynėja nesutinka, kad A. P. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, anot jų, A. P. V. P. priklausančia mokėjimo kortele kaltinime nurodytu laikotarpiu nedisponavo ir pinigų nuo V. P. banko sąskaitos nenuiminėjo. Apeliančių nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neanalizavo faktų, paneigiančių nuteistosios A. P. kaltę, jos kaltę grindė spėlionėmis ir prielaidomis, nenuosekliais nukentėjusiojo V. P. parodymais, ignoravo įrodymuose esančius nesutapimus, netinkamai vertino įrodymus, ko pasekoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, atliko įrodymų tyrimą, tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas nukentėjusysis V. P. bei perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apklausti liudytojai O. P., V. G., S. C., A. B., A. V., perskaityti liudytojų A. B. ir A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, prie baudžiamosios bylos prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl A. P. ir V. P. santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., gynėjos prašymu perskaityti šios civilinės bylos dokumentai, taip pat prie baudžiamosios bylos prijungti ir ištirti nukentėjusiosio V. P. bankiniai mokėjimo pavedimai, jo ir jo dukters liudytojos O. P. elektroninio susirašinėjimo laiškai, o taip pat ištirti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kurių teisiamojo posėdžio metu nustatyta tvarka netyrė pirmosios instancijos teismas, tačiau kuriais buvo remtasi priimant skundžiamą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistosios A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d., tačiau nepagrįstai ji buvo kaltinama ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-16 nuo V. P. priklausančios banko sąskaitos nuėmė 8300 Lt bei padarė V. P. 58 500 Lt turtinę žalą.

Kaltinime inkriminuota, jog nuteistoji A. P. bendro susitarimo su nukentėjusiuoju V. P. pagrindu įgijusi iš jo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. P. vardu, laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 36 kartus nuėmė 58 500 Lt sumą.

Nuteistoji A. P. kategoriškai neigia minėtu laikotarpiu savo žinioje turėjusi nukentėjusiajam V. P. priklausančią mokėjimo kortelę ir nuo jo banko sąskaitos nuiminėjusi pinigus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 4., b. l. 117-118) parodė, jog iki gegužės 10 d., kol pas ją buvo atvykusi dukra su žentu, su V. P. susitikusi nebuvo. Po to, kai jos dukra dviem ar trim savaitėms išvažiavo, tuo laikotarpiu ji padėjo V. P., tačiau iš V. P. jokios kortelės neėmė ir pinigų nenuiminėjo, tik vieną kartą V. P. prašė jos nuimti pinigų, ką ji ir padarė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, šiais nuteistosios A. P. parodymais tiki tik iš dalies, t. y. tuo, kad ji nedisponavo nukentėjusiojo V. P. mokėjimo kortele tuo laikotarpiu, kai Lietuvoje buvo jų dukra.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja O. P. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 30-31, 33) parodė, kad su vyru į Lietuvą atvyko 2008 m. balandžio mėn. pabaigoje ir buvo Lietuvoje iki gegužės 10 d. Tuo metu gyveno pas mamą, tačiau kiekvieną dieną atvažiuodavo pas tėvą, atveždavo produktų. Tuo laikotarpiu tėvas naudojosi banko kortele, ja naudojosi ir ji, pirkdavo maisto produktus. Mama tuo metu negalėjo paimti tų pinigų, nes banko kortelė buvo visą laiką pas ją. Ji nuimdavo nuo kortelės pinigus ir parduotuvėje atsiskaitydavo grynais. Lietuvoje važinėjosi su tėvo mašina. Degalinėje atsiskaitydavo banko kortele. Gegužės 1 d. jau buvo atvykusi ir atsiskaitinėjo banko kortele. Tuo laikotarpiu galėjo nuimti ir išgryninti apie 10 000 Lt. Tėvas leisdavo išlaidauti ir apsipirkti. Pinigus išgrynindavo ir nuimdavo „Akropolio“ bankomatuose. Produktus pirkdavo parduotuvėse „Norfa“, „Rimi“. Tėvas gydėsi gegužės mėn. nuo 5 d. iki 10 d. ir banko kortelė tuo metu buvo jos žinioje. Už narkologinę kliniką apie 1000 Lt apmokėjo tėvas, tačiau pinigus atvežė jie. Prieš išvykdama susitiko su tėvu ir atidavė jam banko kortelę bei automobilio raktelius.

Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 31-32) taip pat parodė, kad į Lietuvą 2008 m. atvažiavo balandžio mėn. pabaigoje ir prabuvo iki gegužės mėn. pradžios. Antrą kartą atvažiavo po mėnesio. Kai V. P. grįždavo iš reiso ir išgėrinėdavo, banko kortelę atiduodavo O. P.. Kai būdavo Lietuvoje, O. P. juo rūpindavosi, todėl kortelė visada būdavo pas ją. Jis kortele naudojosi, kai vykdavo į degalinę. Išvykstant kortelę visada atiduodavo. Nėra matęs, kad V. P. perduotų banko kortelę A. P..

Nukentėjusysis V. P. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 32-33) patvirtino, kad davė dukrai naudotis savo banko kortele, tačiau nurodė, jog po to kortelę davė žmonai, kad ši nuimtų 50 000 Lt. Dukrai kortelę davė balandžio mėn. pabaigoje, o ji jam atidavė prieš išvykdama į Sankt Peterburgą. Dukra išvyko gegužės 7-10 d. Kai dukra išvažiavo, jis pasikvietė į namus žmoną, davė jai kortelę, pasakė PIN kodą ir pasakė nuimti 50 000 Lt, kad padengtų jo skolą. Nepamena, ar buvo dukra atvežusi susimokėti 1000 Lt už ligoninę. Dukra jį nuvežė ir parsivežė iš ligoninės, tačiau galimai iš ligoninės jis grįžo pats gegužės 9 d.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro raštai (t. 2, b. l. 175, t. 3, b. l. 13) patvirtina, kad V. P. gydėsi nuo 2008-05-06 iki 2008-05-09. Nurodyta, jog gydymo metu iš skyriaus jis nebuvo išvykęs, bankomatų gydymo įstaigoje nėra.

Teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 116) liudytoja V. B. patvirtino, kad V. P. gydėsi 2-3 dienas. Nurodė, jog tokiu atveju žmogus išeiti iš skyriaus neturi teisės. Ligoninėje atsiskaitoma grynais, o ne banko kortele.

Aukščiau aptarti nuteistosios A. P., liudytojų O. P. ir V. G. bei nukentėjusiojo V. P. parodymai patvirtina, kad nuteistosios A. P. ir nukentėjusiojo V. P. dukra O. P. su vyru 2008 m. balandžio mėn. pabaigoje buvo atvykusi į Lietuvą ir išvyko gegužės 10 d. Tiek liudytojai O. P. ir V. G., tiek pats nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad tuo laikotarpiu nukentėjusiajam priklausančia mokėjimo kortele naudojosi ir pinigus nuo jo banko sąskaitos nuiminėjo būtent O. P.. Pastarosios teiginius, kad per tą laikotarpį ji nuo tėvo sąskaitos nuėmė apie 10 000 Lt ir kad pinigus nuiminėjo prekybos centre „Akropolis“ esančiuose bankomatuose, o taip pat, kad buvo atsiskaitoma ir degalinėje, patvirtina banko sąskaitos išrašas (t. 1., b. l. 155-157), iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-05-09 nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuimta (atsiskaityta) 8500 Lt suma, du kartus buvo atsiskaitoma degalinėje „Neste“, pinigai dažniausiai buvo nuimami bankomatuose, esančiuose Taikos pr. 61 Klaipėdoje, t. y. prekybos centre „Akropolis“.

Kad nuteistoji A. P. laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-09 negalėjo disponuoti nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele, patvirtina ir apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 48-52), kuriame buvo atlikta V. P. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, klasės žurnalų apžiūra ir palyginimas. Jame, be kita ko, nurodyta, jog 2008-05-06 bei 2008-05-09 nuo V. P. banko sąskaitos nuimti pinigai tuo laiku, kai pagal laiko apskaitos žiniaraščius A. P. buvo mokykloje.

Liudytoja S. C. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 111-112) parodė, jog A. P. darbo metu tikrai negalėjo niekur išeiti ir palikti mokinius ar su kuo nors susikeisti. Jei mokytojas neateina į darbą, tada yra rašomas pavadavimas ir tai yra įtraukiama į mėnesinį žurnalą. Vaikų klasės žurnale yra įrašoma, kad tą mokytoją pavadavo kita mokytoja. Žurnaluose yra viskas užfiksuojama. Praktiškai mokytojas negali vėluoti į mokyklą, tačiau mokytojo pavėlavimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra žymimas. Mokykloje yra griežta tvarka, administratorius pažymi, kas įeina į mokyklą ir kas išeina. 2008 m. A. P. jos neprašė nuimti pinigų nuo kortelės. Papildomai apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 41) ši liudytoja parodė, jog kiekviena pamoka fiksuojama ir registruojama. Jei mokytoja nebaigia pamokos ir išeina iš mokyklos pastato, tai būna užregistruota ir užfiksuota pas budintį. Durys visą laiką būna užrakintos, kad neįeitų svetimi. Mokytojai nuo lauko durų rakto neturi, prie pat durų sėdi budintis, ir jei pavėluojama į pamoką bent 10 min., tai užfiksuojama. Mokytojas išeidamas iš mokyklos pats durų neatsidarys. Pamokų metu pro duris išeiti ir įeiti laisvai negalima. Budinti, išleisdama iš mokyklos privalo užregistruoti, kas išėjo. Jai nėra žinoma, kad A. P. būtų davusi kitiems darbuotojams banko kortelę.

Aptarti liudytojos S. C. parodymai apie tai, kad mokytojo nebuvimas darbo metu mokykloje yra užfiksuojamas, bei apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, jog pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir klasių dienynus A. P. 2008-05-06 bei 2008-05-09, t. y. tuo metu, kai nuo V. P. banko sąskaitos buvo nuimti pinigai, buvo mokykloje, patvirtina nuteistosios A. P. bei jos gynėjos apeliacinių skundų argumentus, kad šiomis dienomis nuteistoji A. P. nukentėjusiojo V. P. mokėjimo kortele negalėjo naudotis ir ja nesinaudojo.

Remdamasis tuo, kas aukščiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2008-05-09 nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele disponavo ir nuo nukentėjusiajam priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 8 kartus 7800 Lt nuėmė (atsiskaitė) nukentėjusiojo V. P. dukra O. P., o ne nuteistoji A. P..

Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (t. 1, b. l. 155-157) matyti, jog 2008-05-13 bei 2008-05-14 su nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele buvo atsiskaityta parduotuvėje „Norfa“. UAB „Norfos mažmena“ į bylą pateikė du čekius (t. 2, b. l. 55, 56), kurie patvirtina, kad 2008-05-13 bei 2008-05-14 buvo atsiskaityta V. P. priklausančia mokėjimo kortele Nr. 4797 0971 6306 4384. Čekiai pasirašyti.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) nukentėjusysis V. P. parodė, jog vieną kartą ėjo kartu su A. P. į parduotuvę ir pirko nedidelius pirkinius, kortelė buvo pas A. P.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b. l. 183-185) nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad parduotuvės „Norfa“ čekiuose pasirašė jis, nurodė, jog atpažįsta savo parašą, taip pat nurodė, kad į parduotuvę ėjo kartu su A. P.. Tačiau apžiūros protokole (t. 2, b. l. 48-52), kuriame buvo atlikta V. P. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, klasės žurnalų apžiūra ir palyginimas nurodyta, jog 2008-05-14 11.59 val. V. P. priklausančia mokėjimo kortele parduotuvėje „Norfa“ buvo atsiskaityta tuo metu, kai pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį A. P. buvo mokykloje. Tai paneigia nukentėjusiojo V. P. parodymus, kad 2008-05-14 į parduotuvę „Norfa“ jis ėjo su nuteistąja A. P..

Kaip minėta, parduotuvėje „Norfa“ su nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele buvo atsiskaityta ir 2008-05-13. Nors nukentėjusysis V. P. teigia, kad šiuo metu jo kortele jau disponavo nuteistoji A. P., tačiau nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, kad mokėjimo kortele 2008-05-14 parduotuvėje „Norfa“ buvo atsiskaitinėjama be A. P., leidžia daryti išvadą, kad A. P. 2008-05-13 V. P. priklausančia mokėjimo kortele nedisponavo, mokėjimo kortelė tiek 2008-05-13, tiek 2008-05-14 buvo nukentėjusiojo V. P. žinioje.

Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (t. 1, b. l. 155-157) taip pat matyti, jog 2008-05-15 nuo nukentėjusiajam V. P. priklausančios banko sąskaitos buvo nuimta 200 Lt. Tačiau tame pačiame banko sąskaitos išraše užfiksuotos aplinkybės, kad pinigai buvo nuimti nakties metu 01.02 val. bankomate, esančiame Taikos pr. – Sausio 15-osios g. sankryžoje, t. y. šalia nukentėjusiojo namų (tuo metu jis gyveno Sausio 15-osios g., o nuteistoji Taikos pr. 95), neleidžia daryti išvados, kad 2008-05-15 nuteistoji A. P. jau disponavo nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele. Nesant byloje įrodymų, kad 2008-05-15 01.02 val. 200 Lt nuėmė A. P., laikytina, kad 2008-05-15 mokėjimo kortele disponavo ir 01.02 val. 200 Lt nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame Taikos pr. – Sausio 15-osios g. sankryžoje, nuėmė pats nukentėjusysis V. P. ar su jo žinia kitas asmuo.

Remiantis tuo, kas aukščiau aptarta, konstatuojama, kad nuo kaltinime inkriminuoto laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2008-05-02 iki 2008-05-15 nukentėjusiajam V. P. priklausančia mokėjimo kortele disponavo ir pinigus nuo banko sąskaitos nuiminėjo (atsiskaitė) ne nuteistoji A. P., o liudytoja O. P., nukentėjusysis V. P., galimai ir kiti asmenys su pastarojo žinia. Kadangi 2008-05-16 nuo nukentėjusiajam V. P. priklausančios banko sąskaitos pinigai nuimti nebuvo, teigti, kad nuteistoji A. P. šią dieną jau disponavo V. P. mokėjimo kortele, nesant tai patvirtinančių įrodymų, nėra pamatuoto pagrindo.

Anot nuteistosios A. P. ir jos gynėjos, nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad jis buvo davęs A. P. savo mokėjimo kortelę, tikėti negalima, nes jo parodymai nėra nuoseklūs, jis negali tiksliai prisiminti, kada A. P. perdavė savo mokėjimo kortelę, ir negali pasakyti, kokią pinigų sumą ji nuėmė nuo jo banko sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka tik iš dalies. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 178-180, 181-182, 183-185, 188-189), teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 32-33) matyti, jog iš tiesų nukentėjusysis negali tiksliai prisiminti, kada nuteistajai A. P. davė savo mokėjimo kortelę, ir jis negali tiksliai įvardinti, kokią pinigų sumą nuteistoji A. P. nuėmė nuo jo banko sąskaitos, tačiau kategoriškas nukentėjusiojo V. P. tvirtinimas, kad jis nuteistajai A. P. 2008 m. gegužės mėn. davė savo mokėjimo kortelę, ir kad ji nuiminėjo pinigus nuo jo banko sąskaitos, o taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga (banko sąskaitos išrašas, šio išrašo bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir klasės žurnalų apžiūros/palyginimo protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, liudytojų parodymai, banko mokėjimo pavedimai ir kt.) leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 50 200 Lt nuo V. P. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė būtent nuteistoji A. P..

Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) parodė, jog 2006 m. lapkričio mėn. išsiskyrė su žmona. Teismas priteisė iš jo žmonai 162 000 Lt. 2008 m. gegužės mėn. su žmona susitiko dėl pradinės išmokos. Jis žmonai perdavė „SEB“ banko kortelę ir pasakė, kad pradeda išmokėti sumą, kurią priteisė teismas. Jis jos paprašė nuo kortelės nusiimti 50 000 Lt skolos padengimui. Visą gegužės mėn. kortelė buvo pas ją. A. P. kortelę jam grąžino tik birželio 1 d., o birželio 2 d. pas ją atsirado didelė pinigų suma – 34 000 Lt, 2000 USD. Ši suma, nukentėjusiojo nuomone, susidarė iš jo sąskaitos. Po to jis išmokėjo dar 100 000 Lt antstoliui, o 60 000 Lt, kadangi jie buvo išimti apgaulės būdu, jis nemokėjo, kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Jam perdavus kortelę A. P., jų santykiai pagerėjo, o kai ji jam kortelę grąžino, santykiai pablogėjo. Visą gegužės mėn., nors jie jau buvo išsiskyrę, su A. P. buvo labai draugiški. Jis galvojo, kad po skyrybų jie liks draugai. Ji jam atnešdavo pavalgyti, alkoholinių gėrimų. A. P. pas jį ateidavo beveik kiekvieną dieną. Kaip paskui paaiškėjo, visa tai buvo daroma, kad jis nepaimtų kortelės anksčiau laiko. Kai A. P. jam grąžino kortelę, tada ji labai pasikeitė, balso tonas pasikeitė, buvo reiškiami reikalavimai. Kai kortelė jam buvo grąžinta, jis kalbėjosi su pažįstamais, visi jį kritikavo, kaip jis atidavė pinigus be jokio raštelio. Tada jis nutarė paprašyti A. P. raštelio, tačiau ji atsisakė. Matydamas, kad padėtis bloga ir kad dar kartą jam teks tuos pinigus mokėti, jis pakvietė ją pas save į namus, norėjo pasikalbėti apie tolesnį pinigų išmokėjimą. Jis paruošė video kamerą ir padarė video įrašą. Ji nežinojo, kad yra įjungta video kamera. Įraše A. P. ne mažiau kaip šešis kartus prisipažįsta, kad ėmė iš kortelės pinigus. Jis nesitikėjo, kad jį taip apgaus, patikėjo žodžiu. Jis leido nuimti nuo kortelės 50 000 Lt. Birželio 1 d. kortelėje bebuvo gal 600 Lt. Jis niekada per dieną nuo savo kortelės nebuvo nuėmęs didesnės kaip 2000 Lt sumos. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 32-33, 92) nukentėjusysis V. P. taip pat parodė, kad po to, kai jo dukra išvažiavo, jis pasikvietė į namus žmoną, davė jai kortelę, pasakė PIN kodą ir pasakė nuimti 50 000 Lt, kad padengtų jo skolą. Kortelę žmonai perdavė gegužės mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, tačiau pamena, kad kortelę ji jam grąžino birželio mėn. pradžioje. Dukrai 50 000 Lt grynais jis nedavė, buto pirkimui jis pervedė 62 500 USD per banką. Iki teismo su dukra prasidėjo susirašinėjimas elektroniniu paštu, dukra primygtinai prašė susitaikyti su A. P.. Ji sakė, kad mama nori išvengti tokios bausmės, jis turi pakeisti parodymus arba sušvelninti jos kaltę, tada jo buvusi žmona būtų atsisakiusi visų pretenzijų jam. Tačiau jis bijojo dar vienos apgaulės.

Liudytojas A. B. tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 93-94), tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 30) parodė, jog ruošėsi padėti V. P. persikraustyti. Jiems būnant pas nukentėjusįjį V. P. bute, pastarasis pasakė, jog A. P. jis atidavė kortelę. V. P. sakė, kad A. P. jam neduoda pakvitavimo. Tada jie išgirdo per telefoną moters balsą, ji pasakė, kad tai jos pinigai, ir liepė jiems nesikišti. Suprato, jog prieš eidamas atidaryti duris, V. P. kalbėjo su A. P. ir paliko įjungtą telefoną, todėl jų pokalbis buvo girdimas telefonu.

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 92-93) parodė, jog tuo metu, kai jis buvo pas nukentėjusįjį namuose, nukentėjusiajam buvo paskambinusi A. P. ir jis buvo padėjęs ant stalo neišjungtą telefoną. Pokalbį dėl pinigų perdavimo iniciavo V. P.. Jie juokėsi iš nukentėjusiojo, kad jis toks patiklus, sakė nukentėjusiajam, kad viską reikia tvarkyti per notarą, o ne rašteliais. Tada telefonu A. P. pasakė, ko jis lenda, kad pinigai yra jos. V. P. pasitikėjo savo sutuoktine, jis buvo įsitikinęs, kad gaus rašytinį dokumentą, jog yra grąžinęs dalį pinigų.

Liudytojas K. O. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 112-113) parodė, jog V. P. jam sakė, kad A. P. iš jo buvo priteista 160 000 Lt, V. P. 100 000 Lt grąžino, o 60 000 Lt A. P. pati nusiėmė nuo V. P. kortelės.

Iš aptartų liudytojų V. Š., A. B. bei K. O. parodymų matyti, jog jiems iš nukentėjusiojo V. P. buvo žinoma, kad jis buvo davęs A. P. savo mokėjimo kortelę, o ji nusiėmė apie 60 000 Lt, tačiau atsisakė duoti raštišką patvirtinimą, kad gavo iš nukentėjusiojo dalį teismo jai priteistos sumos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 41) buvo apklausta liudytoja A. V., kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, jog dirbo aukle ir saugojo A. ir V. P. anūkę, tačiau dabar nieko neprisimena. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 81-82) duotus parodymus apie tai, kad 2008 m. birželio mėn. važiuojant į sodą V. P. jai sakė, jog gegužės mėn. nuo jo banko sąskaitos A. P. nuėmė apie 60 000 Lt, liudytoja parodė, jog tų parodymų neprisimena ir negali tų žodžių patvirtinti.

Nors liudytoja A. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, laikyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nėra pagrindo, ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tyrėjos užrašytus parodymus perskaitė, nurodė, jog surašyta teisingai, savo parodymus patvirtino parašu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog įtakos negalėjimui prisiminti anksčiau duotų parodymų turėjo praėjęs trijų su puse metų laikotarpis nuo liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu (t. 1, b. l. 155-157) nustatyta, kad nuo 2008-05-17 iki 2008-05-24 intensyviai, net po kelis kartus per dieną buvo nuiminėjama iš karto po 2000 Lt. 2008-05-25 vieną kartą buvo nuimta 2000 Lt, 2008-05-29 nuimta 200 Lt (nuo minėtos sąskaitos 2008-05-22 bei 2008-05-26 taip pat buvo nuskaityta atitinkamai 146,79 Lt ir 767,90 Lt, tačiau kadangi šias pinigų sumas tiesioginiu debetu nuskaitė UAB Omnitel bei UAB SEB Lizingas ir nuteistoji A. P. jokių veiksmų dėl šių pinigų nuskaitymo neatliko, apeliacinės instancijos teismas dėl šių sumų nepasisako).

Gynėja, neigdama O. P. kaltę, remiasi apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 143-146), kuriame tyrėja išanalizavo bankomatų, kuriuose buvo išimti V. P. pinigai, išsidėstymo vietas žemėlapyje ir konstatavo, kad bankomatai nėra išsidėstę gausiau nei prie V. P. gyvenamosios vietos, nei prie A. P. gyvenamosios ir darbo vietų. Tačiau pažymėtina, jog V. P. tuo metu gyveno Sausio 15-osios g. 14. A. P. gyveno Taikos pr. 95, o jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 pinigai buvo nuimami bankomatuose, esančiuose Taikos pr. 61 (4 kartus), Taikos pr. 66 (10 kartų), Taikos pr. 115 (9 kartus), Taikos pr. 139 (2 kartus) ir H. Manto g. 31 (1 kartą). Nors bankomatas, esantis Taikos pr. 61 (prekybos centre „Akropolis“), kuriame 4 kartus buvo nuimti pinigai, yra gana vienodu atstumu nutolęs tiek nuo V. P. namų, tiek nuo A. P. darbo ir gyvenamosios vietų, tačiau bankomatai, esantys Taikos pr. 66, Taikos pr. 115 bei Taikos pr. 139, kuriuose net 21 kartą buvo nuimami pinigai, yra žymiai arčiau nuteistosios O. P. darbo ir gyvenamosios vietų, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina išvadą, kad pinigus laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuiminėjo A. P..

Gynėja taip prašė palyginti pinigų išgryninimo iš V. P. sąskaitos vietas nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. bei 2009 m. gegužės mėn. Anot jos, galima pastebėti, kad V. P. naudojasi tais pačiais bankomatais, esančiais Taikos pr. 15, Taikos pr. 61, Taikos pr. 66, Taikos pr. 109, Taikos pr. 139. Tačiau pastebėtina, jog palyginamųjų duomenų apie tai, kokiuose bankomatuose V. P. nuiminėjo pinigus 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. bei 2009 m. gegužės mėn., baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu iš byloje esančio A. P. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 120-121) matyti, jog šalia tų vietų, kur intensyviai buvo naudojamasi nukentėjusiojo V. P. AB „SEB“ banko mokėjimo kortele (t. y. Taikos pr. 61, Taikos pr. 66, Taikos pr. 115, Taikos pr. 139), nuteistoji A. P. dažnai lankosi bei naudojasi savo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele (t. y. Taikos pr. 61, Taikos pr. 64, Taikos pr. 101).

Apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 48-52), kuriuo buvo atlikta V. P. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo bei pamokų tvarkaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, klasės žurnalų apžiūra ir palyginimas, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29, kada nuo V. P. priklausančios banko sąskaitos buvo nuimami pinigai, nuteistoji A. P. nedirbo arba pinigai buvo nuimami tuo metu, kai A. P. jau buvo baigusi darbą mokykloje.

Apžiūros protokole (t. 3, b. l. 2-11) užfiksuotas V. P. bei A. P. pokalbis, kurį slapčia įrašė nukentėjusysis. <...> A. P. sako: „<...> aš pasakiau, kad man, nors ne man, reikalinga 80 tūkstančių... tu pasakei 50 tūkstančių, bet aš pasakiau, kad tai bus ir atsiskaitymas, ir padėtum dukrai <...>“. V. P. sako: „Asia, tu prašau patvirtink“. A. P.: „taip, žinoma“. V. P.: „tu pridedi tuos 50 tūkstančių?“. A. P.: „taip, aišku, aišku“. V. P.: „kuriuos tu nuėmei“. A. P.: „taip, aišku“. V. P.: „tai, vadinasi, davai truputį paskaičiuosime, prašau, štai išklotinė, taip tu pradėjai nuiminėti“. A. P.: „tai kam tau tai reikia“.V. P.: „<...> nuimta 54 tūkstančiai, o aš tau pasakiau nuimti tik 50 tūkstančių <...>“. A. P.: „aš pažiūrėjau, ten buvo tik 50 tūkstančių, tam momentui gal buvo ir 51 tūkstantis“. <....> „Aš neėmiau tų smulkių“. <...> V. P.: „gerai, tegul netgi tu neėmei šių smulkių 2 tūkstančių, ši kortelė visą laiką buvo pas tave ir tu man ją atidavei tuščią, ten buvo nulis“. A. P.: „ten buvo ne nulis, aš pažiūrėjau“. <...> „V., o kodėl aš turiu tau rašyti pakvitavimą?“ V. P.: „na kodėl, todėl, kad pinigus pasiėmei, pasiėmei tu ir neneigi šio fakto“. A. P.: „Aš ir nenorėjau neigti, bet kada tu ant manęs rėkei „niekšė“, tada aš jau galvoju...“. <...> „tu rašyk pakvitavime, kad 50 tūkstančių litų jau grąžinai, o likusius...“. <...>

Nors nuteistoji A. P. apeliaciniame skunde teigia, jog įrašytame pokalbyje iš esmės ji neigia pinigų paėmimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, iš įrašyto pokalbio akivaizdu, jog pokalbio su V. P. metu A. P. pripažino turėjusi ir disponavusi V. P. priklausančia mokėjimo kortele, pripažino žiūrėjusi, kiek kortelėje buvo pinigų, taip pat pripažino nuėmusi 50 000 Lt, tik nepripažino ėmusi smulkių pinigų. Akivaizdu, kad pokalbis tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios vyko dėl V. P. priklausančių pinigų, kuriuos, disponuodama jo mokėjimo kortele, nuėmė A. P., o ne dėl gynėjos apeliaciniame skunde nurodomos kitos civilinės bylos, kurios pagrindu V. P. įgijo teisę reikalauti iš savo sūnaus I. P. pinigų, ir neva tai A. P. žadėjo duoti pakvitavimą, kad jai priklausanti suma pagal teismo sprendimą nebūtų reikalaujama iš sūnaus. Tokios versijos, kad neva įraše V. P. ir A. P. kalba apie situaciją su sūnumi, nuteistoji teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 117-118) nekėlė, nurodė, jog video įraše yra jos balsas, ji atsisakė rašyti pakvitavimą, V. P. vietoj 120 000 Lt siūlė 60 000 USD, nurodė, kad pokalbyje buvo minimas pakvitavimas dėl šio teismo sprendimo, t. y. dėl teismo sprendimo, kuriuo iš V. P. nuteistajai A. P. buvo priteista atlyginti 162 024,50 Lt.

Prie apeliacinio skundo gynėja pridėjo V. P. raštą, adresuotą sūnui I. P. (t. 4, b. l. 145-146, 147). Anot gynėjos, iš šio rašto galima suprasti, kad V. P. po santuokos nutraukimo yra priešiškai nusiteikęs A. P. atžvilgiu, keršija jai. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, laiško turinys tokių išvadų daryti neleidžia, jame V. P. bando išspręsti klausimą, kaip finansiškai padėti dukrai, o ne keršyti buvusiai sutuoktinei.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojai O. P. ir V. G. iškėlė versiją, kad 50 000 Lt grynais buto pirkimui 2008 m. birželio mėn. jie gavo iš V. P..

Liudytoja O. P. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 30-31, 33) parodė, jog kai jie į Lietuvą atvyko birželio mėn., buto pirkimui tėvas jiems davė 50 000 Lt grynais. Iš viso buto pirkimui iš V. P. gavo apie 60 000 USD, iš jų dalis buvo 50 000 litais.

Liudytojas V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 31-32) taip pat parodė, kad 2008 m. išvykstant V. P. jiems davė apie 50 000 Lt grynais buto pirkimui Sankt Peterburge.

Tačiau tokius liudytojų parodymus nukentėjusysis V. P., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 5, b. l. 32-33, 92), neigė, parodė, kad dukrai 50 000 Lt grynais jis nedavė, buto pirkimui 62 500 USD buvo pervesta per banką.

Kaip matyti, tiek V. P., tiek O. P. nurodo, kad buto pirkimui O. P. iš V. P. iš viso gavo apie 60 000 USD. V. P., pagrįsdamas savo parodymus, kad visus šiuos pinigus jis pervedė per banką ir grynais O. P. nedavė, apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo pavedimus (t. 5, b. l. 43-65), iš kurių matyti, jog V. P. O. P. 2008-11-21 pervedė 32 000 USD, 2009-03-27 - 9000 USD, 2009-04-24 – 12 000 USD, 2009-04-30 – 1500 USD, 2009-06-30 - 8000 USD, iš viso 62 500 USD. Bankiniai mokėjimo pavedimai patvirtina, kad per banką O. P. buvo pervesta daugiau nei 60 000 USD, todėl jos versija, kad į tėvo V. P. jai duotą 60 000 USD sumą įėjo ir 50 000 Lt, visiškai paneigta. Todėl apeliacinės instancijos teismas liudytojų O. P. ir V. G. parodymus, kad 2008 m. birželio mėn. V. P. jiems davė 50 000 Lt grynais, laiko siekiu padėti A. P. (O. P. mamai, V. G. uošvei) išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš byloje esančios terminuoto indėlio sutarties (t. 1, b. l. 124) matyti, kad A. P. 2008-06-02 vieno mėnesio terminui sudarė terminuotą indėlio sutartį, indėlio suma 2000 USD. AB „SEB“ banko sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 128-129) patvirtina, kad A. P. 2008-06-02 į savo banko sąskaitą grynais įnešė 34 614 Lt (10 000 EUR). Teisėjų kolegija negali sutikti su gynėjos nuomone, jog aplinkybė, kad 2008-06-02 A. P. sudarė 2000 USD terminuoto indėlio sutartį bei 2008-06-02 į savo sąskaitą įnešė 34 614 Lt grynais, neįrodo, kad A. P. nuiminėjo pinigus nuo V. P. mokėjimo kortelės.

Nuteistoji A. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 117-118) paaiškino, jog 50 000 Lt ji buvo gavusi iš K. O., tad litus pavertė į eurus ir padėjo į banką. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 96-99, 101-102) ji aiškino, kad vykstant skyrybų procesui, K. O. grąžino 25 000 USD, kurių pusę davė jai, pusę V. P.. Dalį pinigų, įneštų į banko sąskaitą, ji sutaupė iš savo atlyginimo. Akistatos su V. P. metu (t. 3, b. l. 151-158) A. P. nurodė, kad 12 500 USD gavo 2004 m. ir šiuos pinigus laikė namuose, bute adresu (duomenys neskelbtini). Nelaikė banke, nes banku nepasitikėjo. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2006 m. dolerius iškeitė į litus ir laikė namuose. Bendroje sumoje turėjo apie 40 000 Lt. Nurodė, jog kadangi persikėlė gyventi į kitą butą, dėl saugumo pinigus, t. y. 10 000 EUR, kuriuos pasikeitė į litus, padėjo į banko sąskaitą, o 2000 USD, kuriuos pasikeitė iš litų, padėjo į AB „Swedbank“ sąskaitą. Tai buvo sutaupyti per laiką pinigai. Pinigus ji taupė, ne tik kad šių pinigų neišleido, bet dar ir sutaupė daugiau. Akistatos metu V. P. pripažino, kad A. P. ir jis iš K. O. buvo gavę po 12 500 USD. Prie baudžiamosios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) esantis pakvitavimas (t. 2, b. l. 84) patvirtina, kad A. P. iš K. O. 2004-08-17 gavo 12 500 USD, vienok pakankamai prieštaringas ir nenuoseklus nuteistosios A. P. aiškinimas, kad 2004 m. gavusi 12 500 USD, šiuos pinigus iki pat 2008 m. išlaikė savo namuose ir tik 2008-06-02 padėjo į banką, byloje surinktais įrodymais yra paneigtas. Tokius A. P. parodymus visų pirma paneigia ne tik pakankamai ilgas laikotarpis, bet ir jos nurodoma priežastis, kodėl ji pinigus sugalvojo 2008-06-02 padėti į banką. Nuteistoji teigia, jog pinigus į banką padėjo todėl, kad persikėlė gyventi į kitą butą. Tačiau pažymėtina, jog 2008-06-02, kai A. P. į banko sąskaitą įnešė 10 000 EUR bei sudarė 2000 USD terminuoto indėlio sutartį, ji dar nebuvo pasikeitusi butais su V. P., tuo metu tik vyko jų derybos dėl persikraustymo/butų apsikeitimo. Pokalbis, kurį nufilmavo V. P., tarp nuteistosios A. P. ir nukentėjusiojo V. P. įvyko 2008-06-19. Iš pokalbio aišku, jog A. P. tuo metu dar nebuvo persikėlusi gyventi į kitą butą. Iš liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 68-70, 71-72) taip pat matyti, jog 2008 m. birželio mėn. dar tik buvo ruošiamasi butų apsikeitimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas netiki nuteistosios aiškinimu, kad 2008-06-02 į banką neva dėl saugumo padėti pinigai yra gauti 2004 m. iš liudytojo K. O. ir jos sutaupyti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tie pinigai yra dalis pinigų, laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuimtų nuo V. P. sąskaitos.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 2 d. inter alia kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę. Turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą. Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris yra tada, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir nukentėjusio asmens (turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas) susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji A. P. ir nukentėjusysis V. P. yra buvę sutuoktiniai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. naudai iš V. P. buvo priteista sumokėti 162 024,50 Lt sumą. Nukentėjusysis V. P., pasitikėdamas savo buvusia žmona A. P., davė jai savo mokėjimo kortelę, kad ši nuo jo sąskaitos nusiimtų dalį, t. y. 50 000 Lt teismo jai iš jo priteistos sumos ir tokiu būdu jis pradėtų vykdyti teismo sprendimą. Nukentėjusysis V. P. aiškino, jog perdavus kortelę A. P., jų santykiai pagerėjo, A. P. buvo labai draugiška, ateidavo pas jį beveik kiekvieną dieną, jis galvojo, kad jie ir po skyrybų liks draugai, nesitikėjo, kad jį taip apgaus, patikėjo jos žodžiu. Tačiau, kaip vėliau suprato, toks jos elgesys buvo tik dėl to, kad jis nepaimtų kortelės anksčiau laiko. Kai A. P. jam grąžino kortelę, ji labai pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nukentėjusysis V. P., kaip buvęs A. P. sutuoktinis, turėjo pagrindą pasitikėti savo buvusia žmona, o pastaroji, piktnaudžiaudama buvusio vyro pasitikėjimu, bendru sutarimu gavusi jo mokėjimo kortelę, nuėmė nuo jo banko sąskaitos 50 200 Lt, tačiau atsisakė pripažinti, kad dalį teismo priteistos pinigų sumos iš V. P. jau gavo, šį faktą neigdama kreipėsi į antstolį dėl visos teismo jai iš V. P. priteistos pinigų sumos išieškojimo, tokiu būdų įgijo teisę pakartotinai reikalauti iš V. P. sumokėti visą 162 024,50 Lt sumą. Nuteistoji A. P. numatė apgaule įgysianti didelės vertės turtinę teisę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (pavyzdžiui, civilinėmis). Atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybę šioje srityje būtina vadovautis tuo, jog baudžiamoji atsakomybė turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Iš byloje esančio V. P. pareiškimo (t. 2, b. l. 80-81) matyti, jog jis 2008-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prašydamas nustatyti 2006-11-29 sprendimu A. P. priteistos sumos mokėjimo tvarką, nurodė, kad dalį sumos, t. y. 54 000 Lt A. P. jis jau yra sumokėjęs. Tačiau apžiūros protokole (t. 2, b. l. 75-77) užfiksuota, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-09-02 nutartyje konstatavo, jog „nors V. P. pareiškime nurodė, kad dalį sumos – 54 000 Lt išieškotojai yra sumokėjęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o A. P. atstovės paaiškinimu, teismo sprendimas nepradėtas vykdyti, todėl laikytina, kad V. P. nepradėjo vykdyti teismo sprendimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. ir jos atstovė civilinėje byloje neigė, jog V. P. pradėjo vykdyti teismo sprendimą, ir į tai, kad V. P. jokių rašytinių įrodymų dėl dalies pinigų A. P. sumokėjimo neturėjo, daro išvadą, jog nuteistoji A. P. sukūrė situaciją, kurioje nukentėjusysis prarado galimybes (arba jos iš esmės buvo apsunkintos) civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises ir įrodyti, kad A. P. neturi teisės reikalauti iš jo visos teismo jai priteistos 162 024,50 Lt sumos. Sutiktina su nuteistosios A. P. teiginiu, kad ji turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau atsisakydama V. P. ar antstoliui raštiškai patvirtinti, kad dalį – 50 200 Lt teismo priteistos pinigų sumos gavo, ir nuslėpdama šį faktą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iš V. P. sumokėti ne dalį, o visą 162 024,50 Lt sumą.

Kartu pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad iš nukentėjusiojo V. P. A. P. naudai antrą kartą būtų buvusi išieškota 50 200 Lt suma. Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 109-111) parodė, kad A. P. per antstolį jis išmokėjo 100 000 Lt, likusių nemokėjo, kadangi jie buvo nuo jo kortelės nuimti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios A. P. argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ji padarė V. P. turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu, kad A. P., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, 2008-05-17, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bendro susitarimo su V. P. pagrindu įgijusi iš jo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. P. vardu, laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 26 kartus nuėmė 50 200 Lt sumą. Po ko, siekdama priverstine tvarka išieškoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. naudai iš V. P. priteistą sumokėti 162 024,50 Lt sumą, 2008-07-28 kreipėsi į antstolį G. J., prašydama priimti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 162 024,50 Lt išieškojimo iš V. P., tyčia nuslėpdama faktą, kad bendru sutarimu V. P. 2008 m. gegužės mėn. grąžino A. P. dalį teismo priteistos sumos – 50 200 Lt. Tokiu būdu A. P., nuslėpdama, kad V. P. grąžino jai dalį – 50 200 Lt iš 162 024,50 Lt teismo jai priteistos sumos, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iš V. P. sumokėti pastarojo jau sumokėtą priteistos 162 024,50 Lt sumos dalį - 50 200 Lt.

Nuteistosios A. P. kaltė dėl šio nusikaltimo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, nuteistoji privalo atsakyti.

Dėl nukentėjusiojo V. P. apeliacinio skundo argumentų

Dėl bausmės

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. prašo skirti nuteistajai A. P. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusysis mano, jog teismas, skirdamas nuteistajai A. P. bausmę, nepakankamai įvertino jos asmenybę, anot jo, ji yra nesąžininga, savanaudė, nepaisanti visuotinai priimtų moralės normų, neatsižvelgė į tai, kad ji neprisipažino kalta, dėl įvykdyto nusikaltimo nesigaili, savo veiksmų nevertina kritiškai, stengėsi išvengti atsakomybės, savo gynybai naudojo šmeižtą ir prasimanymus, neigiamai jį charakterizavo, panašaus pobūdžio veiksmus jau buvo atlikusi praeityje liudytojo K. O. atžvilgiu, nėra atlyginusi nei dalies nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nuteistajai A. P. už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją atviroje kolonijoje. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas), motyvus ir tikslus, A. P. asmenybę (savo kaltės nepripažino ir nesigaili, tačiau anksčiau neteista, duomenų, kad būtų padariusi kitą nusikalstamą veiką, nėra, dirbo mokytoja, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų negauta). Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, be kita ko, įvertino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes - nuteistosios asmenybę, atsižvelgė į tai, kad ji neprisipažino ir nesigaili.

Nors nuteistoji A. P. savo kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, nesigailėjo ir kritiškai savo veiksmų nevertino, teikė įvairias, nukentėjusiajam nepriimtinas, galimai jį žeminančias gynybos versijas, tačiau kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir pasirinkti jam priimtiniausią bei efektyviausią gynybos būdą, kokius parodymus duoti, kokias versijas iškelti. Nuteistoji A. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nuo nusikaltimo padarymo yra praėję daugiau kaip 5 metai, per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, buvusi bendradarbė liudytoja S. C. ją charakterizavo teigiamai, A. P. yra pensininkė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad A. P. sumanymas nusikalsti susiformavo tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio susiklosčiusių ir neišspręstų finansinių klausimų fone (nukentėjusysis nuo 2006-11-29 nebuvo pradėjęs vykdyti teismo sprendimo atlyginti A. P. priteistą 162 024,50 Lt sumą), į tai, kad padaryto nusikaltimo pasekoje kokių tai itin neigiamų padarinių neatsirado, be to, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. inkriminuoto kaltinimo apimtis sumažėjo (šia nutartimi nustatyta, jog A. P. nuo V. P. sąskaitos nuėmė ne 58 500 Lt, o 50 200 Lt, ir reali turtinė žala jam nebuvo padaryta, t. y. ta pati suma nebuvo išieškota antrą kartą), laiko, kad 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pakankama BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti, t. y. sulaikyti A. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ją nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei teisingumo principo įgyvendinimui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. P. apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 56), kuriame nurodė, jog dėl A. P. veiksmų patyrė turtinę ir moralinę žalą, kurią sudaro: 25 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, 57 481,49 Lt tiesioginių nuostolių, 5450 Lt dėl varžytinėse parduoto garažo kainos ir rinkos kainų skirtumo bei 12 000 Lt suma įvertino moralinę žalą.

Apylinkės teismas nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos paliko nenagrinėtu, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos jam priteisimo, pripažinti jam teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoti ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliaciniu skundu nuteistosios A. P. gynėja prašo nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį atmesti.

Apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos paliko nenagrinėtu, kadangi, teismo nuomone, jis yra neinformatyvus ir neaiškus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtu, kadangi civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėti tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Tuo tarpu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį arba jį atmesti (BPK 115 str. 1 d.), arba išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiojo V. P. ieškinyje nėra nurodyta, kas sudaro 57 481,49 Lt tiesioginių nuostolių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iš nukentėjusiojo V. P. būtų pakartotinai išieškota 50 200 Lt suma, kurią, kaip pripažinta šia nutartimi, A. P. nuo jo sąskaitos, kaip dalį V. P. įsipareigojimo pagal 2006-11-29 teismo sprendimą, nuėmė. Nėra duomenų, kad A. P. realiai antrą kartą būtų gavusi šią pinigų sumą. Kartu pažymėtina, jog V. P. priklausantis garažas varžytinėse buvo parduotas dėl to, kad jis savanoriškai neįvykdė 2006-11-29 teismo sprendimo, o ne dėl kokių tai nuteistosios A. P. nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju dėl patirtų nuostolių yra atsakingas pats V. P., kadangi jis savalaikiai ir geranoriškai neįvykdė 2006-11-29 teismo sprendimo. Nesant įrodymų, kad dėl A. P. nusikalstamų veikų nukentėjusysis V. P. būtų patyręs turtinės žalos, jo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmetamas kaip neįrodytas. Pagrindo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka šiuo atveju nėra.

Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad nukentėjusiojo V. P. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti negali būti laikomos turtine žala, atsiradusia dėl A. P. nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas atkreipė nukentėjusiojo dėmesį, jog, sutinkamai su BPK 104 str. 2 d., proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Apylinkės teismas nukentėjusiajam V. P. nepriteisė iš nuteistosios A. P. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis V. P. savo apeliaciniame skunde dėl to nieko nepasisako, vadinasi, teismo nuosprendžio šioje dalyje neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, teismo sprendimo nepriteisti nukentėjusiajam turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nerevizuoja. Dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo nukentėjusysis turi teisę kreiptis į skundžiamą nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą nuosprendžio vykdymo proceso metu.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir jam priteista iš A. P. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į jo patirtų išgyvenimų trukmę, intensyvumą, į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas tęsėsi apie keturis metus, A. P. prisidėjo prie bylos vilkinimo ir jos žlugdymo tikrovės neatitinkančiais parodymais, įžeidinėjimais bei prasimanymų skleidimu. Jis tapo nervingas, slogios nuotaikos, susirūpinęs, pablogėjo sveikata, buvo priverstas gydytis reabilitacinėse sveikatingumo įstaigose. Didelę savo buvimo krante laiko dalį jis buvo privertas skirti bylai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių.

Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nukentėjusysis V. P. dėl nusikalstamų A. P. veiksmų ir to pasekoje pradėtos baudžiamosios bylos, kurios tyrimas ir nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, tačiau, kad dėl to jis būtų priverstas gydytis, vartoti vaistus ir panašiai, tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad prielaidas A. P. nusikalsti didele dalimi savo nerūpestingu ir pakankamai atsainiu elgesiu su didelės vertės turtu sudarė pats V. P., sumokėdamas dalį teismo priteistos sumos be jokių mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad padaryto nusikaltimo pasekoje kokių tai itin neigiamų padarinių neatsirado, reali turtinė žala nukentėjusiajam nuteistosios A. P. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, taip pat atsižvelgiant į nuteistosios A. P. turtinę padėtį, į tai, kad ji šiuo metu jau yra pensininkė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam V. P. priteista 2000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga, sąžininga ir teisinga, atitinka priteistų sumų dydžius panašaus pobūdžio bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-39/2010, 2K-674/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Laikyti nustatytu, kad nuteistoji A. P. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2008-05-29 nuo V. P. priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 26 kartus nuėmė 50 200 Lt sumą, po to nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis kreipėsi į antstolį ir tyčia nuslėpdama faktą, kad V. P. grąžino dalį – 50 200 Lt iš 162 024,50 Lt teismo jai priteistos sumos, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę pakartotinai reikalauti iš V. P. sumokėti pastarojo jau sumokėtą priteistos 162 024,50 Lt sumos dalį - 50 200 Lt.

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, kad A. P. padarė V. P. 58 500 Lt turtinę žalą.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (57 481,49 Lt tiesioginių nuostolių, 5450 Lt dėl varžytinėse parduoto garažo kainos ir rinkos kainų skirtumo) atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Aurelija SadauskaitėDalius Jocys