Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, apie tai, kad reikalavimas buvo perleistas iš pradinio kreditoriaus UAB „mogo Lt“ kreditoriui „Risk Management Services“ OU, o vėliau kreditoriui PlusPlus Capital AS, jam nieko nebuvo žinoma, pranešimų apie tai jis negavo, todėl mano, kad reikalavimų perleidimais buvo pažeisti jo interesai.

2020 m. kovo 31 d. teisėjo rezoliucija buvo atnaujintas terminas pareiškimui pateikti. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas, nustatytas ieškovei 14 dienų terminas nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimui į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.

Motyvuojamoji dalis

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-11834-1071/2019 medžiagos nustatyta, jog ieškovas „PlusPlus Capital“ AS pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo A. Č. 655,99 Eur skolą, 84,90 Eur baudą, 57,07 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad UAB „mogoLT“ ir atsakovas sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę „Opel Zefira“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdė ir ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti įmokas. UAB „mogo LT“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovui valdyti ir naudotis sutartyje numatytą transporto priemonę, tačiau atsakovas savo prievoles vykdė netinkamai, nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, todėl, vadovaujantis sutarties 13.8. punktu, 2019 m. kovo 12 d. UAB „mogo LT“ sutartį vienašališkai nutraukė. Dėl atsakovo kaltės (sutartinių įsipareigojimų tinkamo nevykdymo) nutraukus Sutartį atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 14,69 Eur nuomos mokesčio, 641,30 Eur turto vertės atstatymo išlaidų (Sutarties pagrindinių sąlygų 9, 6.3., 8.4.1., 8.4.5., 8.4.7., punktai). Pagal Sutarties 10.8 punktą, jeigu Sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, atsakovas įsipareigoja mokėti penkių procentų dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Sutarties nutraukimo metu transporto priemonės vertė sudarė 1697,95 Eur, todėl pagal Sutarties 10.8 punkto nuostatas ieškovės atsakovui paskaičiuota bauda, lygi 84,90 Eur (1697,95 Eur x 5%). Sutarties 10.3. punkte numatyta, jog atsakovas laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų privalo mokėti iki 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovo įsiskolinimas sudaro – 797,96 Eur (14,69 Eur nuomos mokesčio + 641,30 Eur turto vertės atstatymo išlaidos + 57,07 Eur delspinigiai + 84,90 Eur sutartinė bauda). Nurodė, jog 2017 m. vasario 28 d. pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“ ir Risk Management Services OU sudarė skolų perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Mogo LT“ atlygintinai perleido Risk Management Services OU naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. 2017 m. kovo 1 d. Risk Management Services OU ir ieškovė „PlusPlus Capital“ AS pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/03/01, kuria Risk Management Services OU atlygintinai perleido „PlusPlus Capital“ AS visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.

Pareiškėjo A. Č. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m balandžio 29 d., 16.30 val. Apie paskirtą posėdį įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims.

Iki teismo posėdžio jokių prašymų, papildymų nepateikta.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad, priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Papildomai pažymėtina, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (287 straipsnio 3 dalis).

Tad teismas, spręsdamas šalies prašymą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat privalo įvertinti, ar kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo A. Č. pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo 655,99 Eur skolą, 84,90 Eur baudą, 57,07 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas už transporto priemonės valdymą ir naudojimą pagal tarp šalių sudarytą sutartį dėl transporto priemonės „Opel Zefira“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi.

Atsakovas A. Č., teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė į bylą mokėjimo kvitą, kad sumokėjo už transporto priemonės valdymą ir naudojimą 86,52 Eur bei jam priklausančio sodo sklypo, kurio adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių tą aplinkybę, kad jam perduota transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir kad ji buvo remontuojama pardavėjo UAB „Lemasa“, ko pasėkoje jis negalėjo naudotis transporto priemone pagal paskirtį.

Todėl teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties įteikimo atsakovui.

Atsakovas A. Č. nesutikimą su priimtu sprendimu už akių grindžia ir ta aplinkybe, kad reikalavimų perleidimais buvo pažeisti jo interesai, nes jam nebuvo žinoma apie reikalavimo perleidimo sutartį, jis negavo jokių pranešimų, kad jo skola buvo perleista iš pradinio kreditoriaus UAB „mogo Lt“ kreditoriui „Risk Management Services“ OU, o vėliau kreditoriui PlusPlus Capital AS.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės įgytas reikalavimas kildinamas iš transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties. Pradinis kreditorius UAB „mogo Lt“ nustatyta tvarka atsakovui pateikė pranešimą dėl prievolių nevykdymo ir sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo, todėl sutartis buvo nutraukta. Po to, pradinis kreditorius UAB „mogo Lt“ ir „Risk Management Services“ OU 2017 m. vasario 28 d. sudarė reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartį, o vėliau 2017 m. kovo 1 d. „Risk Management Services“ OU sudarė reikalavimų perleidimo sutartį su ieškove PlusPlus Capital AS.

Apie reikalavimo perleidimą atsakovą A.Č. ieškovė informavo pareiškusi ieškinį teisme ir atsakovui gavus ieškinį su priedais, kurių vieni taip pat buvo ir pirmiau nurodytos reikalavimo perleidimo sutartys. Taigi atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovas nebuvo įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui UAB „mogo Lt“. Tokių bylos aplinkybių kontekste, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, teismas nurodo, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarčių pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai). Po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Todėl aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas.

Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu konstatuotina, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. Č. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.