Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1317-2024 (ROIK: 24250238623) L. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, jog: 2024 m. balandžio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje el. paštu buvo gautas vaikų tėvo G. Ž. pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. balandžio 11 d. L. Ž. (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje spardė, daužė jo automobilį vaikams matant, tuo sukeldama vaikams didelį išgąstį. Buvo kviesta policija. Taip pat 2024 m. balandžio 12 d. vaikų motina L. Ž. pateikė informaciją el. paštu, kurioje nurodoma, kad G. Ž. nesilaiko teismo nutarties, trukdė jai pasiimti sūnų P. Ž., buvo iškviesti policijos pareigūnai. P. važiavo kartu su ja, bet išlipusi pasakė „Aš tave užmušiu, jei rūkysi“. 2024 m. balandžio 12 d. L. Ž. papildomai pateikė informaciją el. paštu, kurioje nurodė, kad G. Ž. nesilaiko teisme nustatytos bendravimo tvarkos, vaikus darbo dienomis ji turi pasiimti iš ugdymo įstaigos teritorijos, o tėvas vaikų atostogų metu neatvežė prie ugdymo įstaigos ar į jos namus. 2024 m. balandžio 2 d. ji vyko vaikų pasiimti į G. tėvų namus. Atvykus vaikų pasiimti jie buvo purvinom striukėmis, murzini, P. su suplyšusiomis kelnėmis. Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 (nauja suvestinė redakcija 2022 m. liepos 1 d.) „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“, reagavo į gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vertinant vaikų situaciją, nepilnamečių vaikų motina L. Ž. 2024 m. balandžio 12 d. paaiškinimą pateikė el. paštu, nurodydama, jog 2024 m. balandžio 2 d. pagal teismo sprendimą ji turėjo pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų. Kadangi P. Ž. atostogos, tėvą G. Ž. informavo el. paštu ir SMS žinute, kad P. pasiims pagal teismo sprendimą 15 val. prie mokyklos, P. Ž. turi būti darželyje toje pačioje (duomenys neskelbtini) įstaigoje. Teismo sprendimu vaikai, kad ir atostogų metu, turi būti paimti vis tiek iš mokyklos, tačiau 15 val. vaikų nerado. G. Ž. atrašė, kad vaikai kavinėje „Magdonald“; nuvažiavusi vaikų nerado, parašius kur vaikai, ilgai neatrašė. Grįžo apie 16 val. prie mokyklos, tačiau vaikų nebuvo. Tada G. atrašė, kad vaikus veža pro (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, kur ir gyvena. Paprašė, kad parvežtų vaikus į jos namus (duomenys neskelbtini), G. atrašė, kad neveš nei prie mokyklos, nei prie namų. Apie 17 val. nuvažiavo pasiimti vaikų iš G. tėvų namų, vaikai buvo purvinom striukėm, murzini, P. su suplyšusios kelnėm. Su vaikais grįžę į jos namus persirengė, važiavo pavalgyti ledų ir grąžino G. vaikus į tėvų namus. Taip pat bandė vaikų perdavimą derinti su soc. darbuotoja Z. Tiek jai, tiek Z. didelį susirūpinimą kelia P. prastas mokymasis. Nagrinėjant pranešimą, Institucija išklausė nepilnamečių vaikų tėvo G. Ž. nuomonę. G. Ž. informaciją pateikė 2024 m. gegužės 8 d. el. paštu, nurodė, kad penktadienį apeliacinis teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jos 40 punkte nurodyta, kad nėra visai aišku, o Institucija nepatvirtina, kad motina nuolat pažeidinėja nutartį ir neužtikrina vaiko namų darbų paruošimo. Tai nori, kad Institucija žinotų, jog kovo 8 d. nutarties įsigaliojimo, namų darbus vaikas pas mamą buvo padaręs du kartus – balandžio 11 d., kai Z. lankėsi namuose ir paragino pačią P. atlikti, ir balandžio 25 d., kai jis sulaukęs P. skambučio paragino ją atlikti namų darbus. Nuo gegužės 2 d. motina vaikus pasiima, bet parvežti namo atsisako, tvirtina kad jos automobilis sugedęs, nors vaikus iš mokyklos pasiimti atvyksta su automobiliu, na o su namų darbais situacija tokia, kad vakar su P. namų darbus darė iki 22 val., ir tai visko nespėjo pasidaryti. Siekiant objektyviai išnagrinėti pranešimus, specialistai išklausė ir nepilnametės P. Ž. nuomonės. P. pasakojo, kad ji su tėčiu grįžo iš stomatologo, ji nuėjo į mamos automobilį, o tėtis nuėjo į darželį paimti P.. P. atėjo pas tėtį į automobilį, nenorėjo važiuoti su mama. Ji nematė, kad mama būtų kažką negero dariusi, spardžiusi į automobilį. Jai labai nepatinka, kad mama rūko, ji bijo, kad mama gali numirti, nes rūko. Paklausus, ar ji būdama pas mamą ruošia pamokas, mergaitė pasakojo, kad pilnai pamokas paruošė tik vieną kartą, kartais ruošia pamokas, kartais neruošia. Pas tėtį pamokas ruošia su tėčiu arba su močiute. Paklausus, koks jos pats didžiausias noras, mergaitė pasakė, kad nori, jog tėvai nesipyktų, gyventų kartu. Rytoj ji susitiks su mama, laukia susitikimo. Vaikas susitikimo metu dėvėjo mokyklinę uniforma, kuri buvo švari, tvarkinga, atitiko vaiko amžių, metų sezoną. Taip pat specialistai pateikė užklausą (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai. 2024 m. kovo 29 d. įstaigos pateiktame rašte informuojama, kad P. Ž. pradėjo agresyviau bendrauti su bendraamžiais, jiems grasinti smurtu („aš duosiu į galvą“ ir pan.). Porą kartų yra nestipriai trenkusi klasės draugams, kai jai nepatiko, ką jie pasakė. Vaiko elgesys iškart pastebėtas, su P. buvo pakalbėta mokykloje, ji nuskriaustų vaikų atsiprašė. Toks agresyvesnis vaiko elgesys prasidėjo prieš 2 savaites. Pirmą kartą sudavus klasiokui, tą pačią dieną mokytojo padėjėja papasakojo apie tai mergaitės tėvui. Nuo to laiko mergaitė niekam nesudavė. 2024 m. kovo 29 d. mokytoja kalbėjo su tėvu ir . apie jos elgesį. Mergaitė supranta, kad elgėsi neteisingai. Be šio dalyko elgesys nepasikeitęs. Mergaitės mokymosi rezultatai nėra suprastėję, mokosi taip pat, kaip ir mokslo metų pradžioje. Kartais rezultatai net gerėja, viskas eina bangomis – vieną savaitę geriau, kitą prasčiau. Vaikas pradėjo dažniau stengtis geriau mokytis, nori pasiekti geresnių rezultatų. Vaiko pratybos niekada nebuvo tvarkingos, nes mergaitei trūksta gebėjimų palaikyti tvarką (spintelėje, priemonių dėžutėje, penale, taip pat sąsiuviniuose ir pratybose). Visos šios problemos yra žinomos vaiko tėvui. Vaiko motinos mokytoja šiais metais nematė, mama su ja susisiekti nebandė. Visa komunikacija (beveik kasdien) vyksta su tėvu. Pranešimo nagrinėjimo metu, vadovaujantis aprašu, nustatyti rizikos veiksniai, įtvirtinti Aprašo 25 punkte: Rizikos veiksnys: 25.1.3. vaikas smurtauja prieš kitus asmenis (...); Mokyklos informacijoje nurodoma, kad P. Ž. smurtavo prieš kitus klasės mokinius. Apsaugos veiksnys: 28.1. vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti; Vaiko netinkamas elgesys buvo aptartas mokykloje dalyvaujant tėvui, netinkamas elgesys nesikartojo. Rizikos veiksnys: 25.3.1. vaiko atstovai pagal įstatymą nuolat vengia kontakto su ugdymo įstaigos specialistais, vaiko privalomų sveikatos patikrinimų ir pan. ir tai daro neigiamą įtaką vaiko augimo, auklėjimo ir (arba) ugdymo procesui ir vaiko teisių bei geriausių interesų užtikrinimui; Mokyklos informacijoje nurodoma, kad vaiko motina L. Ž. nesidomi vaiko ugdymu, vaiko pasiekimais, iškylančiomis problemomis. G. Ž. nurodo, kad būdama pas motiną, P. neatlieka namų darbų, yra atlikusi tik du kartus, nors teismo nutartyje numatyta, kad turi su vaiku atlikti namų užduotis. P. Ž. paaiškino, kad su mama tik vieną kartą buvo pilnai paruošusi pamokas. Apsaugos veiksnys: 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus; Rizikos veiksnys nustatomas tik L. Ž.. Mokyklos rašte nurodoma, kad G. Ž. beveik kasdien bendrauja su klasės mokytoja. Vaiko tėvas užtikrina dukrai ugdymo procesą, t. y. padeda dukrai ruošti pamokas. Baigus pranešimo nagrinėjimą, atsižvelgiant bei vertinat situaciją šeimoje, nustatytas pagalbos šeimai ir vaikams poreikis bei nustatyti vaiko teisių pažeidimai, įtvirtinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje, konstatuojant, kad vaiko motina pažeidžia 2024 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2 p. <...> atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus). 2024 m. gegužės 3 d. paskelbta Klaipėdos apygardos teismo nutartis (dėl 2024 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarties) šioje dalyje palikta galioti. Tiek vaiko tėvas, tiek pati dukra patvirtina, kad motina nevykdo minėtos nutarties įpareigojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, ugdymu, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Motina L. Ž. teismo nustatytos bendravimo su nepilnamete P. Ž. metu, nevykdo teismo nutarties ir įpareigojimo ir neužtikrina, kad vaikas jos bendravimo su dukra metu, atliktų jiems paskirtas užduotis (namų darbus), mokyklos pateiktoje informacijoje vaiko motina nesidomi vaiko ugdymu, nebendradarbiauja su specialistais ir pedagogais, Skyriaus duomenimis, nuo teismo priimtos nutarties vaiko motina tik du kartus užtikrino, kad vaikas atliktų jam skirtas užduotis (namų darbus), kurių vienas kartas vyko dalyvaujant ir tarpininkaujant šeimai paskirtai socialinei darbuotojai. Nuo 2022 m. balandžio 15 d. šeimai inicijuota atvejo vadyba bei teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, tačiau motina nepriima specialistų pagalbos su jais visiškai nebendradarbiauja, nevykdo pagalbos plane numatytų rekomenduojamų pagalbos priemonių siekiu išvengti šeimoje susidariusios ypatingos konfliktinės situacijos, nereaguoja į VTAS raginimus, laikytis teismo nutarties. Tokiais veiksmais L. Ž. netinkamai panaudojo motinos valdžią, veikė priešingai vaiko interesams ir nesilaikė savo, kaip motinos, pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį, 8 straipsnio 6 dalį. Šį Institucijos priimtą nutarimą L. Ž. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. skundą atmetė ir nurodė, jog šioje byloje pirmiausia akcentuotina tai, kad skundžiamame nutarime yra netinkamai nurodyta administracinio nusižengimo, kurį kaltinama (ir netgi pripažįstama) padariusi L. Ž., esmė. Teismas nurodė, jog šioje nutarimo grafoje, kurioje turėtų būti tiksliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyti veiksmai ar neveikimas, kurių padarymu kaltinama L. Ž., yra surašyta labai daug Institucijos gautos informacijos apie L. Ž. ir G. Ž. nesutarimus, jų pareikštus kitoms institucijoms ir VTAĮT nusiskundimus vienas kito atžvilgiu ir kt.; tik dalis visos šios informacijos sudaro pažeidimo, už kurio padarymą L. Ž. paskirta administracinė nuobauda esmę, todėl pareiškėjos teisė žinoti ir suvokti, kuo yra kaltinama, yra suvaržyta. Teismas pažymėjo, jog narinėjant skundą teisme, paaiškėjo, jog pirmojoje šios nutarimo dalies pastraipoje nurodyta situacija, kad 2024 m. balandžio 11 d. L. Ž. Plikių pagrindinės mokyklos teritorijoje spardė, daužė jo automobilį vaikams matant, tuo sukeldama vaikams didelį išgąstį, yra visiškai nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ši pažeidimo dalis L. Ž. buvo inkriminuota vien pagal G. Ž. Institucijai pateiktą informaciją, ši informacija Institucijos nebuvo tikrinta, nereikalauti duomenys iš policijos, neįsitikinta, ar labai konfliktiškuose santykiuose su L. Ž. esančio G. Ž. pareiškimas atitiko tikrovę; dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad L. Ž. kaltė padarius čia aptartus veiksmus yra neįrodyta. Be to, teismas nurodė, jog kitos trys Nutarimo grafos „pažeidimo esmė“ pastraipos, kuriose perrašyti pačios L. Ž. pareiškimų dėl G. Ž. netinkamo elgesio jos ir vaikų atžvilgiu, išvis negali būti laikomos L. Ž. padaryto administracinio nusižengimo esme, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Taip pat nurodoma, jog nuo penktos skundžiamo nutarimo grafos „Pažeidimo esmė“ analizuojamas L. Ž. elgesys (ne)užtikrinant dukters P. Ž. tinkamo mokymosi, konkrečiai – pamokų paruošimo, naudojantis „Tamo“ ir „Eduka“ sistemomis tomis dienomis, kai mergaitė pagal teismo nutartį civilinėje byloje dėl L. Ž. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo susitikdavo ir bendraudavo su mama, bei kiti L. Ž. veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu – nebendradarbiavimas su Institucijos specialistais ir pedagogais, nesidomėjimas dukters ugdymu. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos veiksmai(neveikimas) gali būti ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektu, todėl apie tai teismas pasisakė plačiau. Teismas nutartyje nurodė, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. Ž. yra dviejų mažamečių vaikų – P. Ž., gim. 2016, ir P. Ž., gim. 2018 m., mama. Nuo 2021 m. teisme nagrinėjama jos ir šių vaikų tėvo G. Ž. santuokos nutraukimo byla, kurioje teismo nutartimi (pažeidimo padarymo laikotarpiu aktuali 2024 m. kovo 8 d. nutartis) įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – motinos L. Ž. bendravimo su savo vaikais, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su G. Ž., tvarka. Pagal šią tvarką nusižengimo padarymo laikotarpiu (nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki balandžio 12 d.) L. Ž. turėjo teisę bendrauti su savo vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir iki 20.00 val. grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą, įpareigojant L. Ž. užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus). Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (G. Ž. ir P. Ž. paaiškinimai, G. Ž. telefoninės žinutės P. Ž. mokytojai, Institucijos gauta informacija iš L. Ž. lankančios socialinės darbuotojos ir P. Ž. lankomos mokyklos) patvirtina, kad L. Ž. šios teismo nutarties vykdymo metu, taip pat – ir skundžiamame Nutarime nurodytu laikotarpiu ne visada užtikrindavo dukters P. Ž. pamokų paruošimą bendravimo su ja laikotarpiu. Nors pati L. Ž. savo kaltės dėl to nepripažino, prašė įvertinti tai, kad ją įrodinėjant nesurinkti visi galimi įrodymai, nėra konkrečių duomenų apie vienos ar kitos dienos pamokų neparuošimą, teismas, išanalizavęs aukščiau aptartą įrodymų visumą, pripažįsta, kad šios visiems tėvams CK ir Švietimo įstatymo nustatytos pareigos L. Ž. tinkamai nevykdė. Teismas pažymėjo, jog tokia pareiga L. Ž. yra nustatyta jos ir G. Ž. santuokos nutraukimo civilinėje byloje, siejant su jos vykdymu pareiškėjos galimybę bendrauti su savo vaikais antradieniais ir ketvirtadieniais, t. y., tomis dienomis, kai yra aktualu užtikrinti mokyklinio amžiaus vaikų pasirengimą kitos dienos ugdymui. Šioje civilinėje byloje dėl tos pačios priežasties, kad L. Ž. šios pareigos tinkamai nevykdo, 2024 m. liepos 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartį 2024 m. spalio 10 d. nutartimi pakeitęs Vilniaus apygardos teismas pakeitė L. Ž. bendravimo su jos nepilnamečiais vaikais tvarką, išvis panaikindamas jai galimybę ne savaitgaliais juos pasiimti ir bendrauti; tokiu būdu faktas, kad pareiškėja šios pareigos nevykdė ar vykdė ne visada tinkamai, tame tarpe – ir Nutarime nurodytu laikotarpiu, jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo nuomone, todėl plačiau pasisakytina tik dėl to, ar dar ir administracinės nuobaudos skyrimas už tuo pačius veiksmus/neveikimą nelaikytinas dvigubu L. Ž. nubaudimu, kuris yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Už šį nusižengimą tėvai baudžiami įspėjimu; tokia yra valstybės reakcija į priešingą teisei veiką – motinos valdžios panaudojimą priešingai dukros interesams, nesilaikant ne tik skundžiamame nutarime nurodytų bendresnio pobūdžio teisės aktų (CK 3.155 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str., 8 str. 6 d.), bet ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 str. 2 d. 6 p. nustatytos tėvų pareigos užtikrinti vaiko nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą pagal (...)pradinio(....) ugdymo programas. Teismas nurodo, jog šios nuobaudos funkcija yra L. Ž. nubaudimas, o kartu ir siekis paveikti ją paisyti dukros interesų dabar ir ateityje. Teismo nuomone, nors L. Ž. šiuo metu neturi teisės bendrauti su savo vaikais tomis dienomis, kai jie lanko mokyklą, ši tvarka bet kada gali būti pakeista/nustatyta kitokia, tad jai pagrįstai (vadovaujantis byloje surinktais įrodymais) paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas yra aktuali ir kaip nubaudimas už jau padarytus veiksmus/neveikimą, ir kaip prevencinė priemonė. Teismo manymu, kartu šios nuobaudos paskyrimas gali padėti L. Ž. suvokti, jog tinkamas jos vaikų interesų užtikrinimas yra ne tik jos ir vaikų tėvo reikalas, bet ir teisėtas valstybės, atstovaujamos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, reikalavimas. Pati nuobaudos rūšis – įspėjimas – teismo vertinimu, nėra per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo mastą, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ją keisti ar panaikinti nėra pagrindo.