Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ įgaliotam asmeniui Dovilei Kavaliauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 86,89 Eur (2018 m. sausio 29 d. pareiškimu 94,47 Eur skola sumažinta) skolą už anteną, 30,00 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 15,00 Eur žyminį mokestį, 48,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 13,80 Eur už atvykimą į 2018 m. vasario 26 d. teismo posėdį, iš viso 77,20 Eur.Atsakovas ir uždaroji akcinė bendrovė „M projektai“ (toliau – pradinė kreditorė) 2010 m. gruodžio 3 d. pasirašė interneto paslaugų sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo teikti interneto paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pradinė kreditorė nutraukė sutartį remiantis sutarties 8.3 punktu, nes atsakovas ilgą laiką už suteiktas paslaugas nesumokėjo ir liko skolingas 119,62 Eur skolą.Atsakovas pagal sutarties 8.5 punktą įsipareigojo grąžinti pradinei kreditorei priklausančią įrangą į jos buveinę. Atsakovas antenos negrąžino, todėl iš jo turėtų būti priteista 86,89 Eur įrangos kaina. Atsakovas taip pat neatsiskaitė už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir liko skolingas 7,58 Eur, tačiau bylos eigoje ieškovė šio reikalavimo dalies atsisakė.Ieškovė su pradine kreditore 2017 m. liepos 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į 94,47 Eur skolą atsakovo atžvilgiu. Ieškovė 2017 m. liepos 28 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo.

Atsakovas atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti.Ieškinys pagrįstas melagingais duomenimis. Ieškovės pateiktas sutarties priedas Nr. 1 „Paslaugų teikimo sąlygos“ akivaizdžiai pagrindžia, kad jis rašytas ir pasirašytas ne atsakovo. Atsakovas šio priedo nėra matęs. Atsakovas prašo skirti rašysenos ekspertizę, siekiant tuo įsitikinti. Nustačius, kad byloje yra galimai suklastotas dokumentas, visą teismo turimą medžiagą persiųsti Kauno apylinkės prokuratūrai.Antena negalėjo kainuoti 86,89 Eur, nes ji dėvėjosi, be to, turėtų teismui būti pateikta antenos įsigijimo dokumentai ir buhalterinės apskaitos duomenys.Pradinė kreditorė teikia draudžiamas paslaugas, ji sugadino atsakovo gyvenamojo namo konstrukcijas, pažeidė hidroizoliaciją, ir dėl to su tinku atitrūko klinkerio plytelės. Atsakovas bandė su pradine kreditore susisiekti telefonu, tačiau ji į skambučius neatsiliepė ir nesiteikė atvykti bei pažiūrėti, ką padarė tvirtindamas anteną ir išsimontuoti interneto ryšio tiekimo antenos. Dėl to atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.Atsakovas nesutinka dėl reikalavimo perleidimo, nes jis nėra skolininkas. Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra dirbtinai sukurta, todėl atsakovas su ja nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Atsakovas ir likviduota uždaroji akcinė bendrovė „M projektai“ (toliau – pradinė kreditorė) 2010 m. gruodžio 3 d. sudarė neterminuotą interneto paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo teikti interneto paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti, minimalus paslaugos naudojimosi terminas – 24 mėnesiai.Antena (bevielė ryšio stotelė) buvo įmontuota pas atsakovą namuose (namo išorėje) adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) (1 t., el. b. l. 75–77, 149–150). Sutarties priede Nr. 1 „Paslaugų teikimo sąlygos“ (toliau – priedas) antenos kaina buvo nurodyta 86,89 Eur (300 Lt). Pirminė kreditorė anteną įsigijo 2010 m. lapkričio 8 d. už 204,49 Lt su PVM (1 t., el. b. l. 200).Atsakovui nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. buvo išrašomos sąskaitos už paslaugas (1 t., el. b. l. 154). Atsakovas už suteiktas paslaugas mokėjo nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2013 m. spalio 15 d. su pertraukomis (1 t., el. b. l. 155) nuo sutarties sudarymo iki 2013 m. spalio 3 d. (1 t., el. b. l. 153, 157), nes šalių susitarimu buvo daromi laikini paslaugų sustabdymai (dėl atsakovo darbo pobūdžio pastoviai negyvenant name). Atsakovas laikėsi sutarties priede nurodyto įsipareigojimo ir paslaugomis naudojosi ne trumpesnį nei 24 mėnesių laikotarpį.Dėl antenos išmontavimo atsakovas ir pirminė kreditorė tarėsi kelis kartus telefonu (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 42 sek. – 17 min. 58 sek.), tačiau šalims nepavykus susitarti, atsakovas pats išmontavo anteną, bet jos pirminei kreditorei negrąžino.Ieškovė su pradine kreditore 2017 m. liepos 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu (toliau – reikalavimų perleidimo sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į 94,47 Eur skolą atsakovo atžvilgiu (1 t., e. b. l. 33). Ieškovė 2017 m. liepos 28 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau duomenų, kad atsakovas atsiėmė jam siųstą laišką byloje nėra (1 t., e. b. l. 40–41). Taip pat apie reikalavimo perleidimą atsakovas yra informuotas šioje byloje, su kuriuo nesutinka, nes nėra skolingas pradinei kreditorei.

Dėl atsakovo parašo, esančio sutarties priede Nr. 1

Byloje kilo ginčas dėl sutarties priede Nr. 1 „Paslaugų teikimo sąlygos“ (toliau – priedas) esančio atsakovo parašo tikrumo. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžių metu teigė, kad priedo jis nematė ir neatsimena, kad toks būtų buvęs pasirašant sutartį. Tačiau pirminės kreditorės buvęs direktorius liudininkas M. S. parodė, kad tiek sutartis, tiek jos priedas buvo pasirašytas pas atsakovą namuose (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 33 sek. – 8 min. 21 sek.).Sutarties 1.2, 2.5, 3.1.1, 3.2.5, 7.1.1 punktuose yra minimas sutarties priedas, todėl atsakovas, pasirašydamas sutartį, turėjo būti atidus ir rūpestingas, atkreipti į tai dėmesį, ir jeigu priedas nebūtų pateiktas, reikšti dėl to pretenzijas. Tuo tarpu atsakovas ne tik nereiškė jokių pretenzijų, bet ir leido pirminei kreditorei sumontuoti anteną ant išorinės namo sienos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas naudojosi teikiamomis interneto paslaugomis ir ginčo dėl parašo ant priedo, kuriuo šalys sulygo dėl antenos kainos, suklastojimo iki šios nagrinėjamos bylos nekėlė. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo abejoti atsakovo parašo, esančio sutarties priede, tikrumu.

Dėl paslaugų suteikimo ir įrangos grąžinimo

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis.Pradinė kreditorė teikė atsakovui sutartimi sulygtas interneto paslaugas kartu su antenos nuoma, o atsakovas paslaugomis naudojosi ir mokėjo su pertraukomis už paslaugas, nes, kaip nurodyta sprendimo 3.2 punkte, šalių susitarimu buvo daromi laikini paslaugos teikimo sustabdymai (1 t., el. b. l. 155, 158). Taigi, tarp šalių ginčo dėl paslaugų teikimo nėra, tačiau byloje kilo ginčas, kas turėjo pareigą, pasibaigus sutartiniams santykiams, išmontuoti anteną ir ją grąžinti pirminei kreditorei. Todėl teismas toliau pasisako dėl pareigos grąžinti anteną ir jos kainos.Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 86,89 Eur įrangos (antenos) kainą, nes atsakovas nesilaikė sutarties 8.5 punkto ir antenos negrąžino į pradinės kreditorės buveinę. Sutarties 8.5 punkto pagrindu nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei priklausančią įrangą grąžinti į pradinės kreditorės buveinę. Atsakovas nurodo, kad įrangos pradinei kreditorei negrąžino, nes laikėsi sutarties 3.2.2 punkto reikalavimų, t. y. savavališkai netaisyti, neperkelti į kitą vietą įrangos neiškvietus bendrovės darbuotojų, nes priešingu atveju jam reiktų sumokėti pradinei kreditorei 23,17 Eur (80 Lt) baudą. Byloje neginčijama, kad atsakovas anteną išmontavo pats, pasibaigus sutartiniams santykiams, pradinei kreditorei ir atsakovui nesusitarus (sprendimo 3.3 punktas).Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties 8.2 punkte nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukta bendru šalių susitarimu, raštu vienai šaliai apie tai pranešus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirminė kreditorė laikėsi minėto sutarties punkto, t. y. raštu įspėjo atsakovą apie ketinimą nutraukti sutartį. Kaip nurodė liudytojas, šalys tarpusavyje bendravo telefonu. Tuo tarpu ir pats atsakovas, norėdamas nutraukti sutartį, nesilaikė sutarties sąlygų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal sutarties 8.8.1 punktą, atsakovui kilo pareiga išmontuoti įrangą ir grąžinti ją tuo atveju, kai sutartis nutraukiama, o tuo atveju, kai sutartis nutraukiama dėl pirminės kreditorės kaltės – įrangą privalėjo iš atsakovo pasiimti pati. Byloje nustatyta, kad sutartiniai santykiai nutrūko dėl abiejų, t. y. dėl tiek atsakovo, tiek dėl pirminės kreditorės išreikštos valios. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo argumentai dėl sutarties 3.2.2 punkto taikymo atmetami, nes minėtas punktas taikytinas sutarties galiojimo metu, t. y. tuo metu, kada atsakovas naudojosi paslaugomis. Tuo tarpu, nutraukus sutartį, taikytinos sutarties 8.8 punkto nuostatos. Atsakovas teismo posėdžio metu pavirtinto, kad suprato, jog pasibaigus sutartiniams santykiams anteną reikės grąžinti (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 52 sek. – 13 min. 55 sek.). Vis dėlto, atsakovui išmontavus anteną pačiam, dėl neaiškių priežasčių, atsakovas jos negrąžino pirminei kreditorei. Todėl pirminė kreditorė įgijo teisę reikalauti atlyginti už negrąžintą anteną.Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos priteisimas už negrąžintą anteną, todėl atsakovo argumentai dėl pirminės kreditorės galimai padarytos žalos jo gyvenamajam namui šioje byloje nevertinami (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 176 straipsnio 1 dalis).Atsakovas nesutinka ir su nurodyta antenos kaina, t. y. sutarties priede nurodyta, kad įrenginio kaina yra 86,89 Eur (300 Lt). Atsakovas nurodo, kad antenos kaina yra žymiai per didelė, palyginimui pateikia internetinėse parduotuvėse nurodytas kainas (1 t., e. b. l. 82–85). Tai, kad antenos kaina nuodyta priede yra didesnė už kainą, kurią pirminė kreditorė įsigijo antena, patvirtina ir byloje pateikta sąskaita (1 t., e. b. l. 200). Tačiau teismas sutinka su liudytojo parodymais, kad pirminė kreditorė buvo pelno siekiantis verslo subjektas, todėl antenos kaina negalėjo būti išnuomota už savikainą. Be to, kaip paaiškino liudytojas teismo posėdžio metu (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 32 sek. – 9 min. 6 sek.) į kainą įėjo ne tik įrangos suteikimas naudotis, bet ir garantija 24 mėnesiams.Atsakovo nuomone, turėtų būti įvertinamas ir antenos nusidėvėjimas, su kuo teismas sutinka. Sutarties 3.2.8 punkte nurodyta, kad dėl kliento kaltės sugadinus įrangą, atlyginama tos įrangos likutinė vertė ar išlaidos, susijusios su įrangos remontu. Be to, 8.8.2 punkte nurodyta, kad kliento perduodama įranga turi būti tokios būklės, kokia ji buvo perduodama klientui, įvertinus natūralų jos nusidėvėjimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas anteną naudojo trejus metus, todėl natūralu, jog antena nėra visiškai nauja ir reikalavimas priteisti tokią pat vertę, kokia ji buvo pačioje pradžioje, nėra pagrįstas. Pirminė kreditorė 2014 m. rugsėjo 29 d. pati buvo pripažinusi antenos nusidėvėjimą ir ją įvertinusi 43,44 Eur (150,00 Lt) (1 t., el. b. l. 160). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, išmontavęs anteną, jos nebenaudojo, ji fiziškai nesidėvėjo, nebuvo lauke, iki pateikiant ją teismui buvo saugoma pas atsakovą garaže, konstatuoja, kad antenos likutinė vertė išliko, t. y. 43,44 Eur.CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti. Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad ieškovė su pradine kreditore 2017 m. liepos 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į 94,47 Eur skolą atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į antenos likutinę vertę, teismas konstatuoja, kad pirminė kreditorė turėjo teisę perleisti ieškovei reikalavimo teisę dėl 43,44 Eur skolos, todėl teismas turi pagrindą priteisti tik tokios dydžio sumą (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai tam nereikia skolininko sutikimo, gali būti pranešta bet kokia forma ir būdu, suteikiant informaciją apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui, todėl laikytina, kad ieškovei 2017 m. liepos 28 d. išsiuntus atsakovui pranešimą registruotu laišku, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta ir atsakovui nepateikus įrodymų apie antenos grąžinimą pradinei kreditorei, ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo ieškovei 43,44 Eur skolą už negrąžintą anteną, įvertindamas antenos nusidėvėjimą (CK 1.136 straipsnio l dalis, 2 dalies 1 punktas, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.716–6.717 straipsniai, 6.720 straipsnis).

Dėl skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimų išlaidų

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30,00 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Ieškovė nurodo, kad nors ieškovės tiesioginė veikla yra skolų išieškojimas ir administravimas, tačiau ieškovė patyrė papildomų išlaidų, tokių kaip darbuotojų darbo laikas bei pašto siuntų išlaidos. Teismas, vertindamas šį ieškovės reikalavimą dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės, užsiimančios skolų išieškojimu ir prevencija bei ūkine – komercine veikla, ką patvirtina ir pati ieškovė, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme.Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydį, jų nedetalizavo, todėl pastarasis ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.Ieškovė CK 6.210 straipsnio pagrindu pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą, 5 proc. dydžio palūkanos priteisiamos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo pateiktų papildomų paaiškinimų ir įrodymų

Visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai tiriami bylą nagrinėjant iš esmės, nes sakant baigiamąsias kalbas remtis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas netyrė, draudžiama. CPK 256 straipsnis numato galimybę po baigiamųjų kalbų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu priimant sprendimą būtina nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus. Bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujinamas ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, jeigu jie nurodo naujus bylai reikšmingus įrodymus ir aplinkybes.Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, atsakovas pateikė: papildomus rašytinius paaiškinimus dėl antenos kainos, liudytojo parodymus, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2018 m. sausio 15 d. raštą, akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2018 m. kovo 1 d. raštą ir antenos pritvirtinimo vietą detalizuojančias nuotraukas (2 t., el. b. l. 10–14).CPK 176 straipsnio 1 dalyje nuordyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir verttinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja. Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – skolos priteisimas už negrąžintą anteną. Todėl atsakovo pateikti papildomi įrodymai dėl žalos namui neturi reikšmės šios bylos teisingam išnagrinėjimui. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes jau buvo nurodę, taip pat išsakęs savo argumentus dėl antenos kainos pagrįstumo ir nusidėvėjimo, be to, byloje nekilo ginčo, kad atsakovas nutraukus sutartį su pirmine kreditore, interneto paslaugų sutartį sudarė su kita bendrove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 48,40 Eur išlaidas už teisinę pagalbą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (1 t., el. b. l. 10–11), 13,80 Eur už atvykimą į 2018 m. vasario 26 d. teismo posėdį (2 t., el. b. l. 5), 8,00 Eur žyminio mokesčio už pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimą (1 t., el., b. l. 7), iš viso 70,2 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad nors ieškovė, pateikdama ieškinį nurodė, kad prideda kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau kvitas nebuvo pridėtas ir teismas neturi duomenų apie likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė patyrė ir pateikė įrodymus dėl 70,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 26,08 Eur (70,20 X 37,16 proc. / 100 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 178 straipsnis).Teismas turėjo 4,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat teismui nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 7,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, tai teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos (4,53 Eur už procesinių dokumentų įteikimą ir 7,00 Eur žyminio mokesčio) priteisiamos iš kiekvienos šalies, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovės priteisiama 7,25 Eur (11,53 X 62,84 proc. / 100 proc.), iš atsakovo – 4,28 Eur (11,53 X 37,16 proc. / 100 proc.) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,44 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 44 ct) skolą už negrąžintą anteną, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (43,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,69 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) valstybei 7,25 Eur (septynių eurų 25 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,28 Eur (keturių eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) anteną (bevielę ryšio stotelę).

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.