Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. (dėl 2012 m. liepos 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R404306 suklastojimo) ir jam paskirtas areštas 20 parų; pagal BK 300 str. 2 d. paskirtas areštas 30 parų; pagal BK 302 str. 1 d. paskirtas areštas 30 parų; pagal BK 304 str. 1 d. paskirtas areštas 15 parų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė G. Ž. paskirta areštas 70 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą bei siekdamas įgyti dokumentus, pateikė melagingą informaciją, suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: jis, turėdamas vieningą tyčią neteisėtu būdu įgyti vairuotojo pažymėjimą, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš L. P. gavęs pastarojo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą kortelę laikė ir panaudojo, tai yra, 2010 m. rugsėjo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro, (duomenys neskelbtini), darbuotojui ir tokiu būdu gavo L. P. vardu vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 14.07 val., siekdamas įgyti L. P. vardu dokumentą - vairuotojo pažymėjimą nuėjo į VĮ „Regitra“, (duomenys neskelbtini), kur pateikė VĮ „Regitra“ tarnautojui – specialistui R. K. melagingą informaciją nurodydamas, kad yra L. P., pateikdamas L. P. vardu išduotus dokumentus - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro išduotą sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), bei prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą teigdamas, jog yra pametęs L. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu 2010 m. rugsėjo 28 d. VĮ „Regitra“ įgijo L. P. vardu vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

G. Ž. 2011 m. sausio 1 d., apie 6 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnams V. P. ir M. A. patikrinimui sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę „Ford Transit Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo 2010 m. rugsėjo 28 d. VĮ „Regitra“ įgytą žinomai netikrą L. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį policijos pareigūnams patikrinimui.

G. Ž. 2011 m. sausio 1 d., apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus policijos pareigūnams V. P. ir M. A. sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę „Ford Transit Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už vairavimą transporto priemonę neblaiviam surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodydamas L. P. vardą ir pavardę bei pasirašydamas už jį tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

G. Ž. 2012 m. liepos 10 d., apie 21.41 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus policijos pareigūnams M. G. ir D. D. sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už greičio viršijimą surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodydamas A. K. vardą ir pavardę bei pasirašydamas už jį tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008; 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Apeliaciniame skunde, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti G. Ž. BK 40 straipsnio nuostatų, teigiama, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą nuostatą, todėl nepagrįstai netaikė laidavimo instituto.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog G. Ž. nors ir kaltinamas kelių nusikalstamų veikų įvykdymu, jas padarė pirmą kartą, t. y. anksčiau yra neteistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Ž. neteistas, tačiau padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius nusikaltimus, du apysunkius nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Tai leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. G. Ž. padarė kelias nusikalstamas veikas, nors anksčiau neteistas, bet šioje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos.

Būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nusikaltus. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, tik teisiamojo posėdžio metu davė parodymus ir pripažino savo kaltę (1 t., b. l. 197-198). Todėl negalima daryti išvados, jog yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos numatytos BK 40 str. 2 d. 3 p., 4 p. – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. Ž. nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta, nors byloje yra nukentėjusysis L. P., tačiau jis civilinio ieškinio nepareiškė. G. Ž. nedirba, padeda tėvams ūkyje, studentei seseriai. Teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant BK 40 str. 2 d. 1 p., 2 p., numatytų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra pagrindo G. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pripažinęs G. Ž. kaltu pagal BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 304 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė G. Ž. paskirta teisingai. Paskirdamas bausmę nuteistajam G. Ž., pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. G. Ž. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius nusikaltimus, du apysunkius nusikaltimus. Nors G. Ž. nusikalstamas veikas padarė neteistas, tačiau nusikaltimai buvo apgalvoti, siekiant įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, atliko daug veiksmų, t. y. pasinaudojo kito asmens tapatybės kortele, gavo vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, įmonėje „Regitra“, parašė prašymą ir įgijo vairuotojo pažymėjimą svetimu vardu. Be to, panaudojo įgytą vairuotojo pažymėjimą bei prisistatė policijos pareigūnams svetimu vardu, suklastojo du tikrus dokumentus – administracinio teisės pažeidimo protokolus. Tai rodo, kad jis siekdamas įgyti vairuotojo pažymėjimą, apgalvojo savo veiksmus. Nuteistojo teismo posėdžio metu duoti parodymai atskleidžia nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, t. y. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o jis ir toliau ruošėsi neblaivus vairuoti transporto priemones, todėl ir nusprendė pasinaudoti svetima asmens tapatybės kortele, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą kito asmens vardu (1 t., b. l. 197-198). Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, jog apylinkės teismas už nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., bei už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 str. 1 d., pagrįstai skyrė arešto bausmę, kuri yra žymiai mažesnė negu tos bausmės rūšies vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Paskirdamas nuteistajam G. Ž. arešto bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes, skyrė mažesnę už tos bausmės rūšies vidurkį arešto bausmę. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą arešto bausmę laikyti aiškiai per griežta.

Apeliantas teigia, kad vadovaujantis BK 54 str. 3 d., už BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo įvykdymą galėjo būti paskirta bauda. BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas. Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-632/2007, 2K–395/2007); 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010). Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (BK 62 str. 1 d.). BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui būtina nustatyti šio BK straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (BK 62 str. 2 d.).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad nors teisiamajame posėdyje nuteistasis G. Ž. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė. Todėl negalima daryti išvados, jog jis pats savo noru atvyko ir pranešė apie šią nusikalstamą veiką, ar padėjo išsiaiškinti šią veiką. Kadangi G. Ž. prisipažino tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, todėl nėra būtinos sąlygos BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui. Sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta tik viena G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taikyti G. Ž. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindo taip pat nėra. Apeliantas prašo vietoje arešto bausmės jam paskirti baudą, tačiau yra nedirbantis, kaip pats nurodė turi padėti seseriai, nepateikė jokių duomenų, jog turės galimybę sumokėti paskirtą baudą, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl šis apelianto prašymas atmestinas. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistajam G. Ž. paskirta bausmės rūšis ir jos dydis nėra aiškiai per griežta, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog švelnesnė bausmė negu teismo paskirtoji arešto bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti G. Ž. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 63 str. 1 d. numato, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmes už veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 304 str. 1 d., paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 4 d., tuo netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, vietoje BK 63 straipsnio nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Ištaisydamas šią pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos teismas iš naujo subendrina paskirtas bausmes.

BK 63 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kadangi padarytas baudžiamasis nusižengimas numatytas BK 304 str. 1 d. ir nesunkūs, apysunkiai nusikaltimai, todėl vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės pagal BK 302 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. bendrinamos apėmimo būdu, subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu bendrinama su bausmėmis paskirtomis pagal BK 300 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 4 d., 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu. G. Ž. skiriama galutinė subendrinta bausmė – areštas 70 parų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bendrinant paskirtas bausmes pridedamos mažesnės negu numatytos minimalios arešto bausmės pagal BK 49 str., siekiant nepabloginti nuteistojo padėties. Apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis ir jo gynėjas advokatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas bloginti G. Ž. padėties, galutinę subendrintą bausmę nustato 70 parų areštą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 4 d., 6 d. G. Ž. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nustatyti galutinę subendrintą bausmę areštą 70 parų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.