Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, V. P. (V. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir nustatė skolininkės nurodytai banko sąskaitai 1 MMA laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, kad išieškotojas į antstolę kreipėsi su prašymu išieškoti teismo sprendimu priteistą skolą, kadangi pareiškėja laiku (iki 2019 m. rugpjūčio 15 d.) nesumokėjo 2 000 Eur įmokos. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl nėra pagrindo jas atšaukti. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi teisės savo nuožiūra pakeisti piniginės įmokos į transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/19/00129 dėl 48 021,67 Eur išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojo V. P. naudai pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-527-512/2018, kurio vykdymo tvarka pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, nustatant, kad skola turi būti mokama po 2 000 Eur per mėnesį, įmokas atliekant kiekvieno mėnesio 15 d.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Prasidėjus priverstinio vykdymo procesui į skolininko turtą pagal kreditoriaus antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškojimas iš skolininko turto vyksta CPK normų nustatyta tvarka. Išieškojimo veiksmams atlikti yra nurodyti CPK terminai, jų atlikimo tvarka, tai reiškia, kad skolininkas privalo laikytis vykdymo proceso teisės normų.

Dėl sprendimo priverstinio vykdymo

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 624 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta priverstinio vykdymo priemonė – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja mano, kad išieškotojas tik informavo antstolę, kad įmoka iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. nesumokėta, tačiau priverstinių vykdymo veiksmų pradėti neprašė, todėl antstolė priverstinį vykdymą pradėjo savavališkai.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. išieškotojas V. P. kreipėsi į antstolę su prašymu teismo sprendimu priteistą skolą išieškoti priverstine tvarka, kadangi skolininkė A. P. laiku (iki 2019 m. rugpjūčio 15 d.) nesumokėjo 2000 Eur įmokos. 2019 m. rugpjūčio 19 d. antstolė surašė raginimą skolininkei per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 2 000 Eur skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, kadangi išieškotojas antstolei pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Raginime be kita ko nurodyta, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. 2019 m. rugsėjo 10 d. išieškotojas elektroniniu laišku antstolę informavo, kad skolininkė nesumokėjo 2 000 Eur, kurią turėjo sumokėti 2019 m. rugpjūčio 15 d.

Taigi skolininkei per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą nesumokėjus nustatytos įmokos antstolė pagrįstai 2019 m. rugsėjo 11 d. pradėjo vykdyti teismo sprendimą priverstinai, tai yra priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Duomenų, kad teismo sprendimu nustatyta įmoka būtų sumokėta, byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo V. P. antstolei pateikė dar 2019 m. sausio 31 d., todėl informuodamas antstolę apie laiku neįvykdytą piniginę įmoką, V. P. neturėjo pareigos pakartotinai teikti prašymą dėl priverstinio sprendimo vykdymo.

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėja yra informuota apie pradėtą vykdymo procesą, jai suteikta galimybė per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Kadangi pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad dėl jos yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl, pareiškėjai, neatlikus šiame dokumente nurodytų veiksmų, jos atžvilgiu pagrįstai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 655 straipsnio 1 dalis, CPK 624 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja geruoju, per raginime nustatytą terminą nesumokėjo iki rugpjūčio 15 d. nustatytos sumos, antstolės pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagrįstas ir teisėtas. Priešingu atveju, būtų pažeisti išieškotojo interesai (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis). Pareiškėjos teiginiai, kad išieškotojas neprašė atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus yra nepagrįsti, kadangi 2019 m. rugpjūčio 19 d. prašyme išieškotojas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismo sprendimu priteistą skolą prašo išieškoti priverstine tvarka.

Dėl vykdymo išlaidų ir turto arešto

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti taikytus turto areštus ir apskaičiuotas vykdymo išlaidos. Antstolė nurodė, kad pareiškėjai vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl nėra pagrindo jas atšaukti.

Vykdydama išieškojimą antstolė 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininkės vardu atidarytų sąskaitų. 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu skolininkės nurodytai banko sąskaitai nustatyta 1 MMA laisvai disponuojamą lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. 2019 m. rugsėjo 11 d. antstolė priėmė dokumentą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriuo apskaičiavo bei nutarė išieškoti iš skolininkės būtinąsias, papildomas vykdymo išlaidas bei atlygį antstolei, iš viso 427,92 Eur. Pareiškėja patvirtino, kad nurašyta 85,79 Eur suma jai grąžinta. 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolė nukreipė išieškojimą į skolininkės darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršinačios Lieuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA.

CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito davėjo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų ar kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Kadangi išieškojimas nagrinėjamu atveju vykdomas ne hipotekos kreditoriaus naudai, antstolė pagrįstai taikė išieškojimą iš skolininkei priklausančių piniginių lėšų bei į jos darbo užmokestį pagal CPK 664 straipsnio 2 dalį ir pradėjo išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų CPK 736 ir 737 strapsniuose nustatyta tvarka, bei piniginių lėšų, esančių banko ar kitų kreditų įstaigų sąskaitose. Kad skolininkės sąskaitose esančios ar gaunamos lėšos būtų tokios, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas, pareiškėja duomenų nei antstolei, nei teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. raginime vykdyti sprendimą pareiškėjai buvo išaiškinta, kad pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, antstolio patvarkymu iš pareiškėjos papildomai bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo proceso atlikimu, taip pat atlyginimas antstoliui už sprendimo vykdymą (CPK 611 straispnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 straipsnis).

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad visos patirtos vykdymo išlaidos yra detalizuotos 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime, jos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų vykdymo išlaidų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis. Tuo tarpu skolininkei, gera valia nevykdančiai teismo sprendimo, atsirado pareiga apmokėti vykdymo išlaidas antstolei.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Teismas pažymi, jog areštuojant pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose kredito įstaigose, antstoliui nėra žinoma apie sąskaitose esančių piniginių lėšų kilmę, t. y., kokiu tikslu asmuo ar įstaiga perveda pinigus į skolininko sąskaitą. Pareiga pateikti piniginių lėšų, patenkančių į skolininko sąskaitą, kilmę tenka pačiam skolininkui. Ši pareiga pareiškėjai buvo išaiškinta 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkyme. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja jokių dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų kilmę, nepateikė.

Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. atsižvelgiant į tai, 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu antstolė nustatė skolininkės nurodytai banko sąskaitai 1 MMA laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra teisinio pagrindo naikinti arešto skolininkės banko sąskaitoms.

Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolės veiksmai, priimant 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, dėl skolos išieškojimo ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos, yra pagrįsti ir teisėti, atitinkantys teisės aktuose nustatytas taisykles bei reikalavimus, todėl jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl atsiskaitymo turtu

Pareiškėja prašo priimti rugpjūčio mėn. įmoką turtu – automobiliu Citroen C5, kuris santuokos nutraukimo byloje buvo įvertintas 2 000 Eur. Mano, kad įstatymas jai nedraudžia su išieškotoju atsiskaityti jai priklausančiu turtu, be to, išieškotojas tam neprieštarauja. Antstolė paaiškino, kad neturi teisės pakeisti vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos. Suinteresuotas asmuo V. P. nurodė, kad jokio susitarimo su skolininke dėl automobilio perėmimo skolos padengimui nesudarė ir nesutinka, kad 2 000 Eur įmoka būtų pakeista siūlomu turtu.

Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties (civilinės bylos Nr. e2-527-512/2018) rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir vienareikšmiai išdėstyta teismo sprendimu iš skolininkės priteistos skolos vykdymo išdėstymo tvarka, tai yra aiškiai nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 10 d. iki kiekvieno mėnesio 15 d. skolininkė išieškotojui turi sumokėti po 2 000 Eur, paskutinę 2 021,67 Eur įmoką sumokant iki 2021 m. sausio 15 d.

Pažymėtina, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis pats sprendžia, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atliekami, ir tai atlieka vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą. Antstolio veiklos ribas, visų pirma, apibrėžia nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Išieškotojo teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas informavo skolininkę, kad nesutika pakeisti 2 000 Eur įmokos turtu, t. y. transporto priemone CITROEN C5. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis nurodyta transporto priemonė yra registruota išieškotojo vardu, taigi nėra duomenų, kad automobilis priklauso skolininkei. Be to, transpoto priemonė yra išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi, todėl šiuo atveju, skolininkė negali perleisti jai nepriklausančio turto.

Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 straipsnio 1, 2 dalys).

Svarbu ir tai, kad teismo sprendime aiškai nurodyta, kad kompensacija išieškotojui turi būti mokama piniginėmis lėšomis, nenustatant jokių išimčių. Išieškotojas sutikimo prievolę įvykdyti kitokiu būdu skolininkei nedavė. Skolininkės reikalavimas neįpareigoja išieškotojo priimti įmokas kitu turtu, todėl skolininkė neturi teisės savo nuožiūra pakeisti įmokos į transporto priemonę. Kadangi pareiškėjos prašymas nukreipti išieškojimą į išieškotojo vardu registruotą automobilį, antstolės neįpareigoja, išieškotojas tam sutikimo nedavė, todėl, vadovaujantis tuo, kas nurodyta, skundas šioje dalyje taip pat atmestinas (CPK 662 straipsnio).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad skundžiami patvarkymai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. P. skundo dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/19/00129 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.