Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), antstolis I. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) D. F. prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/05/00689. Nurodė, kad:2005 m. administracinėse bylose Nr. E NR 028570 ir E NR 050277 buvo skirtos baudos po 579,24 Eur (2 000 Lt). Pareiškėjas dirbo, todėl antstolis kas mėnesį išskaičiuodavo pinigus pagal vykdomąjį raštą. Buhalterė pasakė, kad kitą mėnesį bus paskutinis išskaičiavimas pagal vykdomąjį raštą. Po kiek laiko jo sąskaita areštuota. Antstolio kontoros darbuotoja pasakė, kad tai mokestis už jų darbą, o pagal vykdomąjį raštą pareiškėjas atsiskaitęs. Tai, kad yra skolingas pareiškėjas sužinojo 2016-12-12, kai antstolis iš pareiškėjo žmonos sąskaitos 1 100,87 Eur neteisėtai nuskaičiavo;pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), sodas (duomenys neskelbtini), turi ir kilnojamojo turto: vardines akcijas, automobilį „F. M.“. Pareiškėjas nuo 2005 m. buvo netinkamai informuotas apie lėšų išskaitas iš atlyginimo, negavo antstolio laiškų, kad yra skolingas, nebuvo areštuotas jo turtas. Antstolis netinkamai atliko savo pareigas, ilgą laiką nesiėmė veiksmų.Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad:dokumentai skolininkui buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). 2005-04-20 patvarkymas dėl informacijos su turto arešto aktu, kuriuo areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė, skolininkui išsiųstas registruota pašto siunta, dokumentai grįžo neįteikti. Skolininkas žinojo apie antstolio vykdomą išieškojimą, o antstolis ėmėsi visų priemonių, siekdamas tinkamai informuoti skolininką. Skolininkas neneigia žinojęs apie administracinėse bylose paskirtas baudas ir vykdomus išskaitas iš darbo užmokesčio; pareiškėjas, būdamas rūpestingas, galėjo išsiaiškinti išieškotiną sumą, suvokti, kad atliktais išskaitymais skolos nebuvo padengtos. Buvo areštuotas skolininkui priklausantis automobilis, kurio skolininkas nepristatė, informacijos apie turimą turtą nepateikė. Skolininkas nepateikė duomenų apie transporto priemonių buvimo vietą, būklę, nepateikė duomenų apie realią paveldėtų akcijų vertę; vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose atlikti sistemingai, vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų. Pareiškėjas nenurodė nė vieno vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo. Suinteresuotas asmuo išieškotojas VMI atsiliepime nurodė, kad palaiko antstolio poziciją ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nustatė, jog siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, patvarkymas dėl informacijos, patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir visi kiti antstolio dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodytas transporto priemonių bei kituose registruose. Registruotos siuntos įteikimo pranešimuose pažymėta, jog bute gyvenanti moteris sakė, kad toks asmuo minėtame bute negyvena. Pareiškėjo adresas nuo 2005 m. nesikeitė, todėl argumentas, kad negavo jam siųstų procesinių dokumentų paneigtas. Pareiškėjas vengia atsiimti jam siunčiamas siuntas arba klaidingai nurodo gyvenamosios vietos adresą. Iš pareiškėjo nuskaičiuota 75,38 Eur (260,26 Lt), 135,44 Eur (467,65 Lt) ir 135,44 Eur (467,65 Lt). Vėliau patvarkymai dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio buvo siunčiami įvairioms pareiškėjo darbovietėms, tačiau išskaitos neatliktos, gauti pranešimai, kad pareiškėjas nedirba. Pareiškėjas žinojo, kokio dydžio išskaitymai atliekami iš darbo užmokesčio ir baudų dydį, todėl turėjo suvokti, kad išskaitos negalėjo padengti įsiskolinimo. Pareiškėjas turėjo pareigą domėtis išieškojimo procesu, imtis veiksmų skolai padengti. Vykdomojoje byloje esantys patvarkymai dėl transporto priemonės „F. F.“, banko sąskaitų arešto rodo, kad antstolis ėmėsi veiksmų skolai išieškoti. Abejotina, kad pareiškėjas nesuprato, jog turtas areštuotas, nes negalėjimas pasinaudoti banko sąskaitomis akivaizdus to įrodymas. Tik išnaudojęs visas galimybes išieškoti skolą antstolis kreipėsi dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, dėl ko iš pareiškėjo sutuoktinės lėšų išskaityta 1 100,87 Eur. Antstolis sutuoktinės lėšas grąžino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas D. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį ir vykdomąsias bylas Nr. 0008/05/00689 ir Nr. 0008/05/01771 nutraukti. Nurodė, kad:antstolis I. G. daugiau negu dveji metai nesiėmė priemonių išieškojimui įvykdyti. Išieškojimai vykdomosiose bylose atlikti 2005-04-20, 2008-02-22, 2009-05-29, 2010-04-02, 2010-12-01, 2011-05-19. Po to buvo tikrinamos apelianto banko sąskaitos, tačiau antstolis nuo 2009 m. neareštavo skolininkui priklausančio turto: buto, sodo, transporto priemonės. Vykdymo veiksmai vykdomi beveik 12 metų, tačiau skolos išieškoti nepavyko. Skolos išieškoti nepavyko dėl antstolio veiksmų;pareiškėjas baudas yra sumokėjęs. Mirus tėvui, 2009 m. paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), sodą (duomenys neskelbtini). 2010 m. registravo transporto priemonę „F. M.“. Transporto priemonė eksploatuojama. 2011-11-24 sudarė santuoką. Antstolis nenukreipė išieškojimo į sutuoktinės turtą;antstolis areštavo 1 / 36 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau to padaryti negalėjo, nes išieškoma suma neviršija 2 030 Eur. Iš skolininko buvo išskaičiuota 346,25 Eur ir skola turėjo būti 812,22 Eur, tačiau skola yra 1 160 Eur, t. y. nepaisant to, kad iš skolininko buvo atliekamos išskaitos, skola ne mažėjo, o didėjo. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo atskiruoju skundu. Nurodė, kad:vykdomieji dokumentai priimti pagrįstai, vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose atlikti sistemingai vienoje byloje, t. y. taikyti areštai, tikrinta apelianto turtinė padėtis, siųsti dokumentai. Vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų;skolininkas apie skolą žinojo, tačiau nedėjo pastangų įsiskolinimą padengti: nesidomėjo išieškojimo procesu, nesiėmė aktyvių veiksmų, su antstoliu nebendradarbiavo. Melagingai nurodo, kad yra atsiskaitęs. Į antstolio kontorą kreipėsi tada, kai buvo pradėtas spręsti klausimas dėl skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Apeliantas siekia išvengti išieškojimo, vilkina procesą.Suinteresuotas asmuo išieškotojas VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas antstolio veiksmus apskundė motyvuodamas tuo, jog yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, taip pat dėl to, jog skolininkas padengė skolą.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų

Byloje spręstinas klausimas dėl išieškojimo vykdymo senaties terminų antstolio I. G. vykdomosiose bylose, kuriose atliekamas išieškojimas pagal Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005-01-17 ir 2005-07-04 nutarimus dėl 1 158,48 Eur (579,24 Eur x 2 = 1 158,48 Eur) baudos išieškojimo.Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Teismas pastebi, jog CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai. Šios nutarties priėmimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis. Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. E028570 surašytas 2005-01-17 (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 1), o administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. E050277 surašytas 2005-07-04 (vykdomoji byla Nr. 0008/05/01771, v. b. l. 1). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis; tokia nuostata buvo įtvirtinta tiek redakcijoje, galiojusioje nuo 2005-02-08 iki 2005-04-12, tiek nuo 2005-07-07 iki 2005-10-13). Nustatyta, kad 2005-01-17 administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. E028570 vykdymui buvo perduotas 2005-03-18 (vykdomosios bylos Nr. 0008/05/00689 viršelis); 2005-07-04 administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. E050277 vykdymui perduotas 2005-09-23 (vykdomoji byla Nr. 0008/05/01771, v. b. l. 1). Teismas sprendžia, jog trijų mėnesių senaties terminas pateikti nutarimą Nr. E028570 vykdymui nėra suėjęs, kadangi nutarimas Nr. E028570 vykdymui pateiktas 2005-03-18, o paskutinė termino diena pateikti vykdymui buvo 2005-04-18 (CPK 73 straipsnis, 74 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2005-05-01). Trijų mėnesių senaties terminas pateikti nutarimą Nr. E028570 vykdymui taip pat nėra suėjęs, kadangi nutarimas Nr. E050277 vykdymui pateiktas 2005-09-23, t. y. paskutinę termino dieną pateikti vykdymui šį nutarimą (CPK 73 straipsnis, 74 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2005-05-01 iki 2006-07-04). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad išieškotojas nutarimus vykdymui perdavė per įstatymų nustatytus terminus.ATPK iki 2015-07-01, kai įsigaliojo 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymas Nr. XII-601, nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nuo 2015-07-01 galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Iki 2015-07-01 nesant teisinio reguliavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas legislatyvinę omisiją užpildė baudžiamosios teisės normomis ir suformavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nustatymo bei jo praleidimo įvertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Nagrinėjamoje situacijoje svarbu nustatyti, ar įsigaliojus įstatymui Nr. XII-601 bei esant 18 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad iki įstatymo įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, turi būti taikoma įstatymo ir teisės analogija, kuria rekomenduota remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, ar taikytinas nuo 2015-07-01 įsigaliojęs (duomenys neskelbtini) straipsnio pakeitimas, kuriuo nustatytas reguliavimas, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senatis yra penkeri metai.Nuo 2015-07-01 yra nustatyta penkerių metų priverstinio vykdymo senatis, kurios pasibaigimas nėra siejamas nei su vykdymo veiksmų atlikimu, nei su skolininko elgesiu. Nepriklausomai nuo to, ar išieškojimas vykdomas tinkamai, ar skolininkas nedalyvauja vykdymo procese, praėjus penkeriems metams vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Galimybė atnaujinti, sustabdyti šio termino eigą nenumatyta. Byloje nagrinėjamu atveju nuo 2015-07-01 nustatytas teisinis reguliavimas vertinamas kaip pažeidimą padariusiam asmeniui palankesnis reguliavimas, kadangi terminas yra pasibaigęs, o asmens elgesys nevertinamas. Vadovaujantis aiškinimu, kuriam 2010-04-22 nutartyje pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad administracinis nusižengimas turi būti traktuojamas pagal baudžiamajai teisei taikomus principus, pažeidimą padariusiam asmeniui turi būti taikomas ir švelnesnę vykdymo tvarką nustatantis įstatymas. 2015-07-01 jau buvo praėję apie 10 metų, kai pareiškėjo atžvilgiu pradėtas vykdymo procesas. Įsigaliojus įstatymui Nr. XII-601 vykdymo procesas pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti nutrauktas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.Įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalies nuostata, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka negali būti taikoma ir tam reguliavimui, kurio nebuvo, o būtent nebuvo įstatymiškai nustatyto priverstinio vykdymo senaties termino. Teismų praktika patvirtino, jog tokio termino nebuvimas yra teisės spraga, kuri turi būti užpildyta, o ne įstatymų leidėjo pozicija nenumatyti tokio termino. Kadangi iki 2015-07-01 nebuvo teisės normos, tai remiantis įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalimi nėra pagrindo taikyti teisės normas, kurios buvo naudojamos teisės spragai užpildyti.Įvertintina ir tai, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nustatyta iš esmės palankesnė tvarka, taikoma išieškant baudas iš pažeidėjų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis nurodo, kad, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nustato, jog nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Iš pateikto reguliavimo matyti, jog pakartotinis perdavimas antstoliui galimas tik per penkerių metų priverstinio vykdymo senaties terminą.Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas švelnesnis įstatymas, t. y. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pakeitimas, padarytas įstatymu Nr. XII-601 ir turi būti konstatuojama, jog išieškojimo senaties terminas yra pasibaigęs. Pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas turi būti patenkintas, o vykdomosios bylos nutrauktos CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomųjų bylų Nr. 0008/05/00689 ir Nr. 0008/05/01771 medžiaga, nustatė, kad antstolis iš esmės abi vykdomąsias bylas vykdė vykdomojoje byloje Nr. 0008/05/00689, nuo 2005 m. iki 2016 m. atliko žemiau nurodytus vykdymo veiksmus:2005 m. antstolis siuntė skolininkui patvarkymus dėl siūlymo susimokėti skolą, tikrino viešųjų registrų duomenis (nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitros duomenų bazę, bankuose esančias skolininko sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės), priėmė patvarkymus dėl turto arešto (areštavo transporto priemonę „F. F.“, 1989 m. gamybos, kurios vertė buvo 289,62 Eur, banko sąskaitas) bei informacijos pateikimo, skelbė skolininko paiešką per policijos pareigūnus (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 1-26; vykdomoji byla Nr. 0008/05/01771, v. b. l. 1-6);pareiškėjas surastas 2006-04-26, paieška nutraukta. 2006-05-16, 2006-08-28 priimti patvarkymai UAB „JU2“ buhalteriui dėl skolos išieškojimo. Iš patvarkymo dėl lėšų paskirstymo Nr. 8N-IP-6000166 matyti, jog išieškota 29,15 Lt (panaudota administravimo išlaidoms), iš patvarkymo Nr. 8N-IP-6000126 matyti, jog išieškota 231,11 Lt (panaudota administravimo išlaidoms, iš patvarkymo Nr. 8N-IP-6000400 matyti, kad išieškota 692,50 Lt (385,44 Lt panaudota administravimo išlaidoms ir 307,06 Lt išieškotojams), iš patvarkymo Nr. 8N-IP-6000521 matyti, kad buvo išieškota 242,80 Lt (40,57 Lt panaudota administravimo išlaidoms ir 202,23 Lt išieškotojams);antstolis 2007-01-29 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo UAB „Eugvita“ buhalteriui, patvarkymai grąžinti, nes pareiškėjas atleistas. 2007-03-29 priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo UAB „Lagrema“ ir UAB „Statuvės statyba“ buhalteriams, patvarkymai grąžinti, nes pareiškėjas atleistas; 2008 m. antstolis patikrino sąskaitas, 2008-02-22 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą UAB „Remstata“ buhalteriui, tačiau patvarkymai neįteikti, grąžinti;2009 m. antstolis tikrino duomenis Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, tikrino duomenis apie skolininko turimas sąskaitas bankuose. Iš 2009-06-15 patvarkymų matyti, kad buvo išieškota 476,36 Lt, (390,40 Lt išieškotojams ir 85,96 vykdymo išlaidos).2010 m. antstolis tikrino duomenis apie skolininką Gyventojų registro tarybos duomenų bazėje, duomenis apie skolininko turimas sąskaitas bankuose, tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, priėmė patvarkymus areštuoti lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 116-126);2011 m. antstolis tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, priėmė patvarkymus areštuoti skolininko lėšas, esančias banko sąskaitose, tikrino duomenis apie skolininko turimas sąskaitas bankuose, rinko informaciją iš Gyventojų registro tarnybos (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 127-136);2012 m. antstolis tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, rinko informaciją iš Gyventojų registro tarnybos, tikrino skolininko turimas sąskaitas bankuose (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 137-142);2013 m. antstolis tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 143);2014 m. antstolis tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, rinko informaciją apie skolininko sąskaitas, esančias bankuose (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 144-149); 2015 m. antstolis rinko informaciją apie skolininko sąskaitas, esančias bankuose, tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 150-154);2016 m. antstolis priėmė 2016-11-08 patvarkymą dėl 1 100,49 Eur lėšų nurašymo iš skolininko sutuoktinės, atsakė į skolininko prašymą nurodyti kokia suma buvo išieškota nuo 2005 m., tikrino Nekilnojamojo turto registrą, registravo turto areštus (vykdomoji byla Nr. 0008/05/00689, v. b. l. 155-166). Įvertinęs tai, kas išdėstyta šios nutarties 24 punkte, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybės, jog pareiškėjas slapstėsi nuo antstolio ir aktyviais veiksmais vengė mokėti baudas. Dar 2005-04-20 antstolis areštavo pareiškėjo automobilį, kurio taip pat nepardavė. Nors antstolis nurodė, jog pareiškėjas jam automobilio nepristatė, tačiau nematyti, jog antstolis tokį prašymą būtų pareiškęs. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas darbovietes keitė siekdamas išvengti išieškojimo. Pažymėtina ir tai, kad antstolis nuolat išieškojo vykdymo išlaidas, nors byloje nėra šių išlaidų paskaičiavimo. Skaičiavimas pradėtas daryti bylos viršelyje, tačiau iš šių skaičiavimų vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumos negalima nustatyti. Taip pat byloje nėra patvarkymų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, šių patvarkymų antstolis skolininkui nėra išsiuntęs, nors tokių veiksmų atlikimas yra privalomas pagal CPK 611 straipsnio 1 ir 2 dalį. Antstolis išieškotinas vykdymo išlaidas įrašydavo pareiškėjo darboviečių buhalteriams skirtuose patvarkymuose dėl skolos išieškojimo, tačiau nieko neinformavo apie vykdymo išlaidų skaičiavimą, teisė skųstis dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo jam taip pat nebuvo išaiškinta. Skolininkas, esant tokiai padėčiai, negali žinoti kiek iš jo išieškota skolos, kokios paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Nežinodamas antstolio veiksmų skolininkas negali tinkamai įgyvendinti CPK 644 straipsnyje nurodytų jo pareigų. Pareiškėjas teigė, jog darbovietės buhalteris jam pasakė, kad išieškojimas yra baigtas ir jis tuo vadovavosi. Vien faktas, jog skolininkas žinojo apie vykdomą išieškojimą, neleidžia daryti išvados, kad ir domėdamasis vykdomosios bylos eiga, jis galėjo žinoti apie skolos išieškojimo mastą ir teisingai spręsti dėl išieškojimo pabaigos. Net ir įgyvendinęs teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, skolininkas nebūtų galėjęs suprasti, kokiu būdu paskaičiuotos vykdymo išlaidos, nes ir šiuo metu tokių duomenų vykdomojoje byloje neįmanoma nustatyti. Vykdymo išlaidų skaičiavimas atliktas 2016-12-12, tačiau už kokius ir kada atliktus veiksmus šios išlaidos skaičiuojamos neaišku, nes nurodyti tik paklausimų kiekiai. Nėra duomenų, kad patvarkymas išsiųstas. Kadangi iš pareiškėjo buvo išskaičiuotos pakankamai didelės sumos, o patvarkymų dėl vykdymo išlaidų mokėjimo jis negavo, tai pareiškėjo elgesys nelaikytinas nesąžiningu. Daroma išvada, jog ir netaikant švelnesnio įstatymo pareiškėjo atžvilgiu vykdomosios bylos vis tiek turi būti nutrauktos, nes per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda neišieškota ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vykdomosios bylos apelianto atžvilgiu turi būti nutrauktos (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, jog patenkinęs skundą, teismas įpareigoja antstolį veiksmą atlikti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. F. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį I. G. nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0008/05/00689 ir Nr. 0008/05/01771.