Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininke – pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista (2016-09-01 nutrauktas ikiteisminis tyrimas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 38 str., dėl BK 140 str. 2 d. padarytos nusikalstamos veikos),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,20 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – kartu su ja gyvenantį sugyventinį (partnerį) A. R., t. y. tyčia kumščiu sudavė jam ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, su bato kulniuku sudavė į kairę ranką. Tokiu būdu mušdama ir smurtaudama nukentėjusiajam A. R. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame antakyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus nosyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dėl ko šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji 2017 m. balandžio 22 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame garaže būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – kartu su ja gyvenantį sugyventinį (partnerį) A. R., t. y. tyčia kumščiu jam vieną kartą sudavė smūgį į veidą ir tokiu būdu mušdama ir smurtaudama nukentėjusiajam A. R. padarė muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje ir gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, ko pasėkoje A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamoji D. R. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog A. R. buvęs sugyventinis, kartu gyveno (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 19 d. rytą pats A. R. smurtavo prieš ją, mušė su lenta, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vakare, apie 20 val. buvęs sugyventinis A. R. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, nes ji liepė jam eiti namo, erzino ją, todėl jai trūko kantrybė ir ji gal ir ranka sudavė jam į veido sritį, abu apsistumdė, bet tai buvo nepiktybiškai. Tuo metu ji buvo stipriai neblaivi, todėl kaltinime nurodyto smurto aplinkybių aiškiai neatsimena. Kai būna konfliktas ji stengiasi jokių ginklų nenaudoti. Neatsimena, kad konflikto metu sudavė smūgius A. R. į veidą, atsimena, kad supykusi įspyrė į sėdmenis, bet į veidą smūgiuoti negalėjo. Neatsimena, kad su bato kulniuku jam sudavė į galvą, gal į koją sudavė, gali būti, kad ir į ranką, bet negali garantuoti. Gali būti, kad išprovokuota galėjo kažką tokio padaryti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 84-86), kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. dienos metu su kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus. A. R. buvo darbe. Vakare, apie 20.00 val. pastarasis grįžo iš darbo apie 20.00 val. ir kieme tarp jų kilo buitinis konfliktas, kurio metu, ji delnu, ne kumščiu, sudavė 5 smūgius sugyventiniui į veido sritį, kad jam būtų nuskėlusi dantį, neprisimena. Po to prisimena, kad jie apsistumdė, plūdo vienas kitą necenzūriniais žodžiais, ji A. R. spyrė į sėdmenis, o ne į kojas. Gal ir galėjo būti, kad bato kulniuku sudavė sugyventiniui smūgius į kairę ranką ir nugarą, tačiau to neprisimena. Bet jeigu A. R. sako, kad taip buvo, taip galėjo ir būti. Supranta, kad tokie jos veiksmai galėjo jam sukelti fizinį skausmą. Gailisi, kad smurtavo prieš sugyventinį. Mano, kad policiją iškvietė pats A. R.. Galėjo būti, kad konflikto metu ji sudaužė ir A. R. televizorių, dėl ko gailisi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 90-91), kad labai gailisi dėl savo poelgių, pasižadėjo mažiau vartoti alkoholio, bei nekonfliktuoti su A. R., ji jį myli, susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Išklausiusi parodymus kaltinamoji jų nepatvirtino. Nurodė, kad galėjo įspirti, suduoti vieną kartą, bet ne penkis kartus.

Nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. R. buvusi jo sugyventinė. 2016 m. rugpjūčio 19 d. vakare jis grįžęs iš darbo D. R. rado girtą. Ji sukapojo televizorių, pasakydama, kad jis nežiūrės daugiau nesąmonių. Po to lauke prie namų pavėsinėje pradėjo daužytis. Jam sėdint ant suolo pavėsinėje su kaimynais J. B. ir K. Š. ji jį daužė su batu, kumščiais, sudavė visur, pagrinde į galvos sritį- į akį, nosį. Daugiau sudavė kumščiais ir batu. Spyrio nepastebėjo. Kadangi jis sėdėjo už stalo, tai jam sudavė smūgius į viršutinę kūno dalį, iš priekio, nes ji sėdėjo už stalo, kitaip neprieisi. Jis buvo blaivus. Dėl suduotų smūgių buvo padaryti sužalojimai, kreipėsi kelis kartus į gydymo įstaigą. Jam buvo nuskeltas dantis. Visus kaltinime nurodytus sužalojimus padarė D. R.. Dėl patirtų sužalojimų jam skaudėjo. Iškvietė sesę R. J., kuri iškvietė policiją. Su D. R. jie konfliktavo ir ryte, ši vijosi jį link Maximos, spardė, sudavė su bato kulniuku, bet daugiau pati nukentėjo nuo jo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60-61), kad tarp jų nuolat vyksta konfliktai dėl įvairių buitinių problemų, taip pat dėl D. R. nuolatinio vartojimo alkoholinius gėrimus. 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.00 val. grįžo namo iš darbo ir kieme rado neblaivią sugyventinę, kuri tuoj pat paprašė išgerti alkoholinio gėrimo. Jis atsakė, kad alkoholio nėra. Jis kartu su kaimynais J. B. ir K. (pavardės nežino) buvo pavėsinėje. Priėjusi D. R. su kumščiu sudavė jam daugiau nei penkis kartus į veidą, spyrė jam į abi kojas bei su raudonos spalvos batelio kulniuku davė jam į kairę ranką, į nugarą. Dėl smūgių sudavimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokių ir panašių konfliktų tarp jų vyksta nuolat, tačiau dėl jos netinkamo elgesio ir sukelto jam fizinio skausmo pareiškimą rašė pirmą kartą. Po įvykusio konflikto kieme, įėjęs į butą rado sudaužytą televizorių Samsung, kurio vertė 239 eurų. Taip pat buvo išmėtyti bute buvę daiktai. Todėl buvo padaryta ne tik fizinė žala, bet ir turtinė. Vėliau D. R. jo atsiprašė, jis jai atleido, taip pat iš savo namų atvežė jam savo televizorių, todėl jokių pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio neteikė, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Išklausęs parodymus nukentėjusysis patvirtino iš dalies, parodė, kad ryte D. R. jam bato kulniuku sudavė smūgius į nugarą, ranką, spardė. O vakare sėdint pavėsinėje sudavė smūgius kumščiu į veido sritį bei bato kulniuku sudavė, į kurią vietą, nelabai gali pasakyti, bijo pameluoti, bet atrodo į petį. Vakare ji buvo labai girta, todėl jis negali pasakyti, ar spyrė, nes jis sėdėjo už stalo. Apklausoje jis nurodė, kad spyrė, nes jam spyrė ryte.

Be kaltinamosios D. R. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- Įvykio registracijos kortele iš policijos duomenų bazės, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. 22.29 val. R. J. kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos brolį rankomis muša sugyventinė (1 t., b. l. 21);

- 2016 m. rugpjūčio 19 d. protokolu pareiškimu A. R. pranešė policijai, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 20 val. jo sugyventinė D. R., būdama neblaivi, sudavė kumščiu ir spyrė koja į įvairias kūno vietas ir su bato kulniuku į kairę ranką, į nugarą ir sudaužė televizorių (1 t., b. l. 23);

- Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulio A. S. 2016 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad A. R. pranešė, kad sugyventinė D. R. daug kartų trenkė į veidą, dėl ko išmušė dantį ir sukėlė sumušimą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas nosyje bei nuskeltas dantis. Užfiksuota, kad D. R. nieko nepaaiškino, nes buvo per daug neblaivi (1 t., b. l. 28-31, 32);

- daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2016 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas raudonos spalvos batelis (1 t., b. l. 51-53);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2171/2016(02), kurioje nurodyta, kad A. R. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai nosyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. (1 t., b. l. 48);

- pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2271, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. 01.36 val. D. R. nustatytas 3,20 promilių girtumas (1 t., b. l. 75).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamoji kaltę dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, nurodė, kad galėjo supykusi įspirti, galėjo suduoti bato kulniuku, bet kadangi buvo neblaivi, tai neatsimena, nurodė, kad tiek daug kartų suduoti kumščiu negalėjo. Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamosios parodymais, kadangi jos parodymai nebuvo nuoseklūs, bylos eigoje kito, jos parodymai nesutampa su nukentėjusiojo parodymais, kitais jos kaltę pagrindžiančiais įrodymais byloje. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, teisme neigė, taip pat abejonių kelia jos galimybė atsiminti įvykio aplinkybes, kadangi ji buvo stipriai neblaivi, jai po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nukentėjusysis teisme parodė, kad kaltinamoji prieš jį smurtavo 2016 m. rugpjūčio 19 d. vakare jam sėdint pavėsinėje, sudavė kumščiu jam smūgius į viršutinę kūno dalį, į veidą, taip pat sudavė bato kulniuku, tačiau neatsiminė į kurią vietą. Nukentėjusysis iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad kaltinamoji jam būnant pavėsinėje kumščiu sudavė daugiau nei penkis kartus į veidą, su raudonos spalvos batelio kulniuku davė jam į kairę ranką, dėl smūgių sudavimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš esmės tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pareiškime policijai bei atvykus pareigūnams ir pildant pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Taigi, nukentėjusiojo parodymai iš esmės nuoseklūs, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis būtų siekęs nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, jis jokio pykčio ant jos nelaikė, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo susitaikę, jis jai atleido. Nors nukentėjusysis teisme negalėjo tiksliai atsiminti, į kurią vietą kaltinamoji jam sudavė su bato kulniuku, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui netikėti jo parodymais, kadangi tikėtina, jog praėjus metams po įvykio detaliai atsiminti visas aplinkybes yra sudėtinga. Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl smurto pobūdžio, padarytų sužalojimų ir jų lokalizacijos patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2171/2016(02) (1 t., b. l. 48), kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai veide, rankose. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo taip pat užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai, patinimas nosyje, kurie iš dalies sutampa su specialisto išvadoje užfiksuotais sužalojimais.

Taigi, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios D. R. kaltė dėl smurtavimo prieš savo sugyventinį A. R. yra įrodyta, t. y. įrodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,20 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – kartu su ja gyvenantį sugyventinį (partnerį) A. R., t. y. tyčia kumščiu sudavė jam ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, su bato kulniuku sudavė į kairę ranką. Tokiu būdu mušdama ir smurtaudama nukentėjusiajam A. R. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame antakyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus nosyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dėl ko šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Atliktų smurtinių veiksmų kiekis, sužalojimų lokalizacija bei pobūdis parodo D. R. panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto intensyvumą ir patvirtina, jog ji konflikto metu veikė netiesiogine tyčia, o atliktų prieš nukentėjusįjį veiksmų skaičius ir kilę padariniai rodo, kad ji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir, nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinime, suformuluotame atiduodant kaltinamąją į teismą buvo nurodyta, kad kaltinamosios smurtas 2016 m. rugpjūčio 19 d. 20.00 val. pasireiškė ir spyriais į abi kojas bei suduodant bato kulniuku į nugarą, tačiau teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nėra neginčytinai įrodytos, todėl šalintinos iš kaltinimo, taip pat šalintinos aplinkybės, kad nukentėjusiajam kaltinamosios kaltais veiksmais padaryti sužalojimai - kraujosruvos dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimai abejose šlaunyse. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jam sėdint pavėsinėje nelabai negalėjo spirti, nes jis sėdėjo už stalo, ji neturėjo kaip prie jo prieiti, tik kumščiu smūgiavo į viršutinę kūno dalį, daugiausiai į veidą bei bato kulniuku sudavė į kažkurią vietą, gal į petį. Nukentėjusysis taip pat šioje vietoje nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė, nes kaltinamoji jam ryte vykusio konflikto metu spyrė ir sudavė bato kulniuku į nugarą, o ne vakare. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad kaltinamoji rytinio konflikto metu nukentėjo labiau, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti dėl kaltinamosios tyčinės kaltės suduodant šiuos nukentėjusiojo nurodytus smūgius. Taigi, nesant jokių objektyvių įrodymų dėl tokio pobūdžio smurto kaltinime pareikštu laiku, kaltinimas atitinkamai patikslinamas. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamosios veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi.

Dėl 2017 m. balandžio 22 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamoji D. R. kalta iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2017 m. balandžio 22 d. garaže tarp jos ir sugyventinio A. R. taip pat įvyko konfliktas dėl to, kad ji atsisakė su juo gerti, ją sugyventinis įžeidė, išvadino necenzūriniais žodžiais, jie apsižodžiavo, todėl ji jam gulinčiam sudavė ranka į veido sritį. Kadangi ant rankos turėjo žiedus, todėl galėjo gautis nežymus sužalojimas lūpoje. Ji pati sužalojimo nematė. Sudavė ne kumščiu, su plaštakos išorine dalimi, užbrėžė su žiedu. Ji buvo išgėrusi alaus, įvykio aplinkybes gerai atsimena. Sugyventinis su kaimynu K. Š. gėrė degtinę. A. R. iškvietė policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 110), kad 2017 m. balandžio 22 d. apie 19.30 val. netoli namų esančiame garaže tarp jos ir neblaivaus sugyventinio A. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Jie ir anksčiau tarpusavyje yra smurtavę.

Išklausiusi parodymus kaltinamoji nurodė, kad ji kumščiu smūgio A. R. nesudavė, mostelėjo ranka, gal žiedu užkabino. Kodėl nurodė, kad sudavė kumščiu, nežino, buvo šoke.

Nukentėjusysis A. R. teisme parodė, kad jis įvykio metu name, (duomenys neskelbtini), negyveno, išsikraustė į garažą, nes namuose dėl D. R. elgesio gyventi buvo neįmanoma. 2017 m. balandžio 22 d. jis buvo garaže, gulėjo lovoje. Buvo šiek tiek išgėręs alaus, bet ryte jam reikėjo į darbą, todėl daug negėrė. Atėjo D. R., atnešė alaus ir liepė jam geri, jam atsisakius, ji jam sudavė kumščiu į lūpą. Garaže buvo ir K. Š.. Smūgis buvo stiprus, todėl negalėjo suduoti plaštaka, matė, kad ji sudavė kumščiu, nes buvo atsimerkęs. Buvo padarytas sužalojimas. Jis iškvietė policiją. Tokį elgesį jis vertina blogai, pyksta, bet jai atleidžia.

Vadovaujantis BPK 259 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 182-184). Išklausiusi parodymus, kaltinamoji su jais nesutiko ir nurodė, kad A. R. išsikraustė į garažą gyventi todėl, kad galėtų gerti. A. R. prieš ją naudojo psichologinį smurtą. 2017 m. balandžio 21 d. įvyko konfliktas dėl pritrūkusių penkių eurų alkoholiui nupirkti. 22 d. jis ryte ją sumušė ir nuėjo į garažą gerti. Sužalojimų jai nepadarė, buvo kraujosruvos, tai ji vakare nuėjo pas jį į garažą, paklausti, kodėl ją sumušė. Ji gal ir mostelėjo A. R. ranka, bet ne kumščiu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo K. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74), kad 2017 m. balandžio 22 d. vakare jis buvo garaže, esančiame netoli daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo ir A. R.. Jie po truputį gurkšnojo alų. Nebuvo išgėrę net po vieną skardinę, kai atėjo A. R. sugyventinė D. R., kuri prisėdo prie jų ir pradėjo gurkšnoti savo atsineštą alų. Po to ji pradėjo žodžiais kabinėtis prie A. R.. Jis D. R. pasakė eiti ir palikti juos ramybėje, nes tame garaže gyvena jis. Tačiau ji vis tiek buvo ir gėrė alų. Po to, D. R. pradėjo A. R. vadinti tu toks, anoks, o pastarasis jai gražiai pasakė eiti namo. Tačiau ji supyko ir tyčia A. R. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Tuo metu pastarasis gulėjo lovoje. Po smūgio matė A. R. kruviną lūpą. Tuomet pastarasis iškvietė policiją. D. R. jau ne pirmą kartą smurtauja A. R. atžvilgiu, jis dažnai vaikščiodavo apdraskytu veidu.

Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulio T. S. 2017 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad A. R. pranešė, kad sugyventinė D. R. trenkė kumščiu jam į galvą, pataikė į lūpą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva lūpoje (1 t., b. l. 40-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1099/2017(02) nurodyta, kad konstatuota muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje ir gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje A. R. padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti 2017 m. balandžio 22 d. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 50).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 273 nurodyta, kad D. R. atsisakė pūsti į alkotesterį, stovėsenoje svirduliuoja, gausiai gestikuliuoja, įtariamas girtumas (1 t., b. l. 99, 100).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios D. R. kaltė dėl smurtavimo prieš savo sugyventinį A. R. yra įrodyta, t. y. įrodyta, kad ji 2017 m. balandžio 22 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame garaže būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – kartu su ja gyvenantį sugyventinį (partnerį) A. R., t. y. tyčia kumščiu jam vieną kartą sudavė smūgį į veidą ir tokiu būdu mušdama ir smurtaudama nukentėjusiajam A. R. padarė muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje ir gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, ko pasėkoje A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą

Nors kaltinamoji teisme nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė ne kumščiu, o plaštakos išorine dalimi ir užkabino lūpą žiedu, tačiau teismas neturi pagrindo vadovautis tokiais kaltinamosios parodymais. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamosios parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam kumščiu, teisme kiek kitaip aiškino aplinkybes, nurodė, kad sudavė plaštakos išorine dalimi. Jos parodymai teisme prieštarauja kitiems įrodymams byloje, todėl teismas sprendžia, kad tokie parodymai yra duoti siekiant minimizuoti savo elgesį, galimai sušvelninti savo atsakomybę dėl smurtavimo ir remiasi jais tiek, kiek ji neprieštarauja kitiems įrodymams byloje.

Nukentėjusysis A. R. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamoji jam gulint lovoje kumščiu sudavė į veidą, pataikė į lūpą, dėl ko jam buvo padarytas sužalojimas, skaudėjo. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pareigūnams pildant pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kaip minėta, teismas netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis būtų siekęs nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, jis jokio pykčio ant jos nelaikė teisme, nurodė, kad atleidžia kaltinamajai. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisme. Nors kaltinamoji nurodė, kad liudytojas yra nukentėjusiojo draugas, ko nukentėjusysis neneigė, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo netikėti liudytojo parodymais. Liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 73), jokio jo suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta. Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl smurto pobūdžio, padaryto sužalojimo patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1099/2017(02) (1 t., b. l. 50), kurioje A. R. konstatuota muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje ir gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Analogiškas sužalojimas A. R. užfiksuotas ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo.

Tai, kad D. R. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad smūgį ji sudavė ne bet kur, o būtent į veidą, kas rodo, kad kaltinamoji turėjo tikslą smurtauti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir, nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

D. R. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos prieš šeimos narį, baigtos. Ji iki šių veikų padarymo buvo laikoma neteista, tačiau naują analogiško pobūdžio veiką padarė per vienerius metus būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąją. Kaltinamoji bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 122-124), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 120, 121), dirba (1 t. b. l. 132).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti skiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo terminą nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį (už 2016-08-19 atliktą nusikalstamą veiką) ir laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui (už 2017-04-22 atliktą nusikalstamą veiką). Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kaltinamajai skirtinas įpareigojimas tęsti darbą (BK 48 str. 6 d. 3 p.), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus tai, kad kaltinamoji turi nuolatinį darbą, t. y. darbo nevengia, teismas sprendžia, kad nėra tikslinga jai skirti prokuroro pasiūlytą įpareigojimą dirbti nemokamus darbus.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142, 143-144), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Ji buvo laikinai sulaikyta nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. 22.45 val. iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. 13.15 val., nuo 2017 m. balandžio 22 d. 20.30 val. iki 2017 m. balandžio 24 d. 13.30 val. (4 dienas) (1 t., b. l. 76, 79, 92, 96), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir skirti jai bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2016-08-19 atliktą nusikalstamą veiką) – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant D. R. bausmės atlikimo metu tęsti darbą.

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2017-04-22 atliktą nusikalstamą veiką) - 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant D. R. bausmės atlikimo metu tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant D. R. bausmės atlikimo metu tęsti darbą.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. 22.45 val. iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. 13.15 val., nuo 2017 m. balandžio 22 d. 20.30 val. iki 2017 m. balandžio 24 d. 13.30 val. (4 dienas), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.