Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Šiaulių apskaitos centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13.8. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog teismas neatskleidė bylos esmės, todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui peržengti standartines apeliacijos ribas. Teismas visapusiškai išnagrinėjo faktines aplinkybes: pirkimo objekto sudėtį, CPVA pateiktas pastabas bei perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą motyvus. Apeliantės siekis „iš naujo“ vertinti tas pačias aplinkybes (pavyzdžiui, prekių vertės procentinę išraišką) yra ne kas kita, kaip bandymas revizuoti teisingą teisinį vertinimą, kuris jai nepalankus. Byloje nėra procesinių kliūčių, kurios būtų užkirtusios kelią teismui priimti pagrįstą sprendimą, o visos reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos, bylos grąžinimas ar jos „pilnas“ pernagrinėjimas, ignoruojant teismo atliktą darbą, būtų nesuderinamas su proceso ekonomiškumo principu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. Atsakovė paskelbė supaprastintą viešą atvirą konkursą „Lieporių gimnazijos V. Grinkevičiaus g. 22, Šiauliai, stadiono rangos darbai“, pirkimo Nr. 4043173. Pirkimas vykdomas, įgyvendinant projektą „Šiaulių miesto „Romuvos“, Dainų ir Salduvės progimnazijų bei Didždvario ir Lieporių gimnazijų lauko infrastruktūros atnaujinimas, pritaikymas ugdymo poreikiams ir funkcionalumo didinimas“, Nr. 26-302-P-0001. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

19. Pirkimo objektas – „Šiaulių Lieporių gimnazijos sporto ir kitos paskirties inžinerinių statinių su prieigomis ir lauko inžinerinių tinklų, V. Grinkevičiaus g. 22, Šiauliuose, rekonstravimo ir naujos statybos projektas“ – parengti darbo projektą ir atlikti Lieporių gimnazijos stadiono rangos darbus. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Pirkimas neskaidomas į pirkimo dalis. Taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija įsigyja pirkimo objektą, kurio pagrindinis BVPŽ kodas 45212224-2 – stadionų statybos darbai. Papildomi BVPŽ kodai: 32333200-8 – vaizdo kameros, 48328000-3 – vaizdo apdorojimo programinės įrangos paketai, 48329000-0 – vaizdo kūrimo ir saugojimo sistema, 51314000-6 – vaizdo įrangos montavimo paslaugos, 71320000-7 – inžinerinio projektavimo paslaugos (1 t., b. l. 15–31).

20. Pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje nustatyta, kad Pirkimo skaidymas į dalis perkamų darbų atžvilgiu yra netikslingas dėl pirkimo objekto specifikos, kadangi nebūtų įmanoma užtikrinti kokybiško darbų atlikimo (techniniame projekte nurodyti darbai yra tarpusavyje susiję, vientisumo reikalaujantys darbo procesai, kurie vienas su kitu tiesiogiai yra susiję). Pirkimo sąlygų 2.3 papunktyje nustatyta, kad pasiūlymas turi būti pateiktas visai siūlomos pirkimo dalies pirkimo sąlygų techniniame projekte nurodytai apimčiai (prekės, kurios nėra technologiškai susijusios su rangos darbais, nebus perkamos), neskaidant jos smulkiau (1 t., b. l. 15–31).

21. 2025 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime. 2025 m. rugsėjo 19 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovei paskirta pirma vieta (1 t., b. l. 32).

22. CPVA 2025/10 rašte atsakovę informavo apie Pirkimu galimai pažeistus VPĮ 17 straipsnio 3 dalį ir VPĮ 28 straipsnio 1 dalį bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, nes kartu su rangos darbais yra perkamos ir prekės, kurios yra laisvai pastatomos ar jų įrengimui neatliekami papildomi statybos darbai, pavyzdžiui, atsarginis žaidėjų suolelis, dalyvių suolelis, suoliukas, šiukšliadėžė, mobilūs rankinio vartai su tinklu (2 vnt.), triguba lygiagretė (1 t., b. l. 35–36).

Dėl pirkimo objekto (ne)skaidymo pagal VPĮ 28 straipsnio reikalavimus

33. Pirma, teismas, spręsdamas dėl pirkimo objekto neskaidymo (ne)pagrįstumo: 1) pripažino, kad prekės (suoliukas, šiukšliadėžė ir mobilūs rankinio vartai) yra savarankiškas objektas stadiono remonto darbų atžvilgiu (žr. skundžiamo sprendimo 74 punktą); 2) nusprendė, kad skirtingų pirkimo objektų sujungimas į vieną galėjo apriboti galimybę potencialiems tiekėjams realiai sužinoti apie prekių pirkimą ir jame dalyvauti, tai pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei riboja konkurenciją (žr. skundžiamo sprendimo 80 punktą); 3) į Pirkimo objektą įtraukus su rangos darbais nesusijusias prekes yra ribojama konkurencija, pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai (žr. skundžiamo sprendimo 81 punktą). Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl (ne)galėjimo ištaisyti situaciją VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu (žr. skundžiamo sprendimo 81, 82 punktus).

34. Taigi, priešingai negu nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės atsakė į esminius byloje iškeltus klausimus tiek dėl pirkimo objekto neskaidymo pagal VPĮ 28 straipsnio 1 dalį (ne)pagrįstumo, tiek ir dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų (ne)pažeidimo, galimybės ištaisyti padėtį (ne)buvimo ir atitinkamai dėl pagrindo taikyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas (ne)buvimo. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neįvertinus individualių ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad skundžiamame sprendime atskirai nepasisakyta dėl apeliantės nurodytų aplinkybių dėl mažo kiekio prekių, jų įsigijimo atskiru pirkimu neekonomiškumo, perkančiosios organizacijos interesų pažeidimo dėl garantinių terminų, didesnės kainos bei kaštų, organizuojant kelių vienetų prekių atskirus pirkimus ir pan., nesudaro pagrindo nuspręsti, jog teismas jų neįvertino, ar jų atskiras aptarimas būtų reikšmingas išnagrinėjimo rezultatui, kadangi pastarieji teiginiai neturi objektyvaus pagrindimo, o paremti išimtinai subjektyviu situacijos vertinimu.

39. Taigi, naujomis įstatymo nuostatomis perkančiosios organizacijos, priimančios sprendimus dėl pirkimo objekto, be kita ko, yra įpareigotos visais atvejais atsižvelgti į siekį didinti tiekėjų konkurenciją bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Teismų praktikoje pažymima, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną tiekėjų varžymąsi riboja, todėl perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-790/2024, 60 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju supaprastintame viešame pirkime pirkimo objektas buvo suformuotas apjungiant statybos rangos darbus ir prekių (atsarginis žaidėjų suolelis, dalyvių suolelis, suoliukas, šiukšliadėžė, mobilūs rankinio vartai su tinklu, lygiagretė) tiekimą, tačiau į byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad į pirkimo apimtį įtrauktos prekės funkcine paskirtimi ir technologiniu ryšiu yra neatsiejamai susijusios su stadiono dangos liejimo ar drenažo įrengimo darbais. Be to, nors stadiono rangos darbus ir minėtas prekes sieja ta pati vieta (stadiono teritorija), darbų atlikimas ir prekių įrengimas (tvirtinimas) sudarys vieną bendrą stadiono įrengimo ir (ar) atnaujinimo rezultatą, tačiau byloje neįrodyta, kad tų pačių rezultatų neįmanoma pasiekti sudėtinį pirkimo objektą išskaidžius į dalis. Todėl nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad stadiono statybos (rangos) darbai ir įgyjamos prekės susijusios tiek, kad pirkimas negalėtų būti skaidomas.

41. Be to, apeliantė dublike pateikė duomenis (2 t., b. l. 1–9), jog atsakovė analogiškoje situacijoje vykdydama sudarytą ir galiojančią rangos sutartį su ieškove, kuri buvo sudaryta pagal tokias pačias pirkimo sąlygas, kaip ginčo atveju (perkant ir statybos darbus, ir su jais susijusias prekes), galimas rizikas valdė taikydama sutarties keitimo mechanizmą, t. y. atsisakė dalies darbų (įrangos ir (ar) prekių), o tokias prekes vėliau įsigijo atskiru pirkimu. Kaip nurodė pati apeliantė, šią praktiką patvirtina 2025 m. gruodžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus pasitarimo protokolas, kuriame nurodyta, jog, gavus CPVA pastabas, nutarta atsisakyti laisvai pastatomų mažosios architektūros įrenginių, paskaičiuota nedaromų darbų vertė – 3 565,99 Eur su PVM (2 t., b. l. 34–35), iš minėto protokolo priedo – lokalinės sąmatos, matyti, kad atsisakoma mažosios architektūros įrenginių – betoninio suoliuko be atlošo (2 vnt.), betoninės šiukšliadėžės su stogeliu, mobilių rankinio vartų su tinklu (2 vnt.) (2 t., b. l. 36). Pastarosios aplinkybės papildomai pagrindžia, jog nėra objektyvios būtinybės neskaidyti Pirkimo objektą.

43. Apeliantės prognozuojamas pirkimo objekto skaidymo nepalankiausias rezultatas ir galimi sunkumai (pirkimo objektų išskaidymas prailgintų rezultato pasiekimo terminus; sąlygotų papildomas išlaidas, kurios viršytų pačių priemonių įsigijimo kaštus; įsigyjant stadiono rekonstrukcijos statybos darbus, atskirai turėtų būti įsigyjamos ir kitos statybinės medžiagos, reikalingos nurodytų darbų atlikimui; nurodytas kelias priemones įsigyjant atskirai, jų kaina būtų didesnė; jeigu prekės būtų perkamos atskirai, išnyktų vieno atsakingo subjekto principas ir pan.) yra deklaratyvaus pobūdžio bei nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, negu ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo (žr. šios nutarties 33 punktą). Be to, teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo sunkumai nepateisina tiekėjų varžymosi galimybių, kaip vienos iš esminių VPĮ saugomų vertybių, ribojimo dėl pirkimo objektų sujungimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).

45. Taigi, apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos pirkimo objekto neskaidymo priežastys nėra tokios išimtinės, kad būtų vertinamos kaip pakankamos pagrįsti atskirų Pirkimo objektų sujungimo teisėtumą, jos abstrakčios, hipotetinės, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Be to, apeliantė neįrodė, jog sprendimas sujungti pirkimo objektus į vieną yra vienintelis galimas ir būtinas būdas, o norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau konkurencijos laisvę varžančiomis priemonėmis.

46. Trečia, pirkime į vieną pirkimo objektą apjungti skirtingo veiklos pobūdžio rangos darbai ir prekės (t. y. statyba, inžinerija, žemės darbai ir prekių gamyba, prekyba prekėmis), kurių rinkos nėra tapačios ir skiriasi potencialių tiekėjų suinteresuotumas, o dirbtinis prekių, kurios sudaro atskirą rinką, prijungimas prie sudėtingų statybos darbų, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, užkerta kelią specializuotiems prekių tiekėjams tiesiogiai dalyvauti pirkime, nes pastarieji neatitinka rangos darbams keliamų kvalifikacijos reikalavimų (pvz., statybos atestatų turėjimo). Taigi, nagrinėjamu atveju pirkimo objekto skaidymas, atskiriant didelės vertės statybos rangos darbus, kuriuos gali tiekti tik specialius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys stambesni tiekėjai, nuo santykinai nedidelės vertės prekių, kurias gali tiekti daugiau smulkesnių specializuotų tiekėjų, nes prekių tiekimui nėra keliami specifiniai rangos darbų tiekėjams keliami reikalavimai, suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, juolab kad tokiu būdu išskaidžius sudėtinį pirkimo objektą, gali būti užtikrinama pirkimo apimties atitiktis smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovių pajėgumams. Apeliantės argumentas, jog pirkime dalyvavo 8 tiekėjai, pats savaime nepagrindžia, jog pirkime užtikrinta sąžininga konkurencija, nes, kaip minėta, dirbtinis prekių, kurios sudaro atskirą rinką, prijungimas prie sudėtingų statybos darbų, užkerta kelią specializuotiems prekių tiekėjams tiesiogiai dalyvauti pirkime.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad, atsižvelgiant į ginčo prekių nedidelę dalį, t. y. 0,27 proc. (ar 0,86 proc.) visos pasiūlymo ir (ar) sutarties kainos statybos darbų sąmatoje, pirkimo objekto skaidymas ginčo būdu yra neprotingas, nelogiškas, prieštarauja viešųjų pirkimų praktikai. Viena vertus, minėta, sudėtinio pirkimo objekto skaidymu į dalis ginčo būdu nagrinėjamu atveju būtų užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis, laisvos tiekėjų konkurencijos skatinimas, sudarant galimybes pirkime dalyvauti specializuotiems prekių tiekėjams, smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovėms. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas riboti specializuotiems tiekėjams tiesiogiai dalyvauti viešajame pirkime ir pasiūlyti prekės konkurencingą kainą, bei iškreipti rinką. Taigi, aplinkybė, jog pirkimo objekte nepagrįstai įtrauktos prekės sudaro nedidelę pirkimo vertės dalį, savaime negali būti vertinama kaip objektyviai pateisinama priežastis neskaidyti pirkimo objektą. Kita vertus, įvertinus ginčo prekių technologinį ryšį su rangos darbais (ryšys nėra itin glaudus – prekės atvežamos ir pastatomos (įrengiamos) darbų pabaigoje, prekės nėra neatskiriamai susijusios su rangos darbais), nėra pagrindo nuspręsti, kad toks pirkimo objekto skaidymas prieštarautų protingumo principui ar būtų neproporcingas viešojo pirkimo tikslams.

48. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, jog, vykdant pirkimo procedūras, nebuvo laikytasi VPĮ 28 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti du savarankiškus (atskirus) nevienarūšius pirkimo objektus į vieną, nepagrindus tokio sprendimo svarbiomis priežastimis, kurias būtų galima vertinti kaip teisėtus tiekėjų konkurencijos laisvės varžymo pagrindus, taip pat nenustačius, kad toks sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis, gali sudaryti prielaidas pažeisti laisvą ūkio subjektų konkurenciją. Apeliantė neįrodė priešingai, t. y. neįrodė, kad jos neskaidymo priežastys yra svarbios, o pirkimo objekto neskaidymas vienintelis galimas ir būtinas, taip pat nepagrindė, kad pirkimo objekto neskaidymas neiškreipia konkurencijos, nepažeidžia viešųjų pirkimų tikslų. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu aptariama situacija galėtų būti vertinama kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė VPĮ 28 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą, todėl padarė pagrįstas išvadas, kad į pirkimo objektą įtraukus su rangos darbais nesusijusias prekes yra ribojama konkurencija.

Dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų (ne)pažeidimo ir viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį (ne)teisėtumo

49. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimo pagrįstumo ir atitinkamai pagrindo taikyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalį nagrinėjamu atveju buvimo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad: 1) nenustačius VPĮ 28 straipsnio pažeidimo, nebuvo pagrindo konstatuoti ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimą, o net jei ir būtų buvę – padėtį galima ištaisyti, todėl nebuvo pagrindo taikyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalį dėl Pirkimo nutraukimo; 2) sprendime nurodytas naujas Pirkimo nutraukimo pagrindas – Pirkimo sąlygų neaiškumas ir dviprasmiškumas, teismas peržengė ginčo ribas ir pakeitė Pirkimo nutraukimo pagrindą, tai laikytina siurpriziniu sprendimu, nes ieškovė neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, šis pagrindas nebuvo ginčo dalyku. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

50. Pirma, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo (nediskriminavimo) viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Viena vertus, minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, jog, vykdant pirkimo procedūras, buvo netinkamai taikytos VPĮ 28 straipsnio nuostatos dėl pirkimo skaidymo į dalis, tokiu būdu buvo nepagrįstai ribojama konkurencija. Kita vertus, toks netinkamas VPĮ 28 straipsnio nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas tik kaip formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatyto teisinio reglamentavimo, nes turėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai – išskaidžius Pirkimo objektą, Pirkime būtų užtikrinta galimybė jame dalyvauti mažoms, vidutinėms įmonėms, be to, ribojimas galėjo turėti įtakos tiekėjų ekonominiam elgesiui – atskirai perkant prekes, tiekėjai potencialiai galėjo pateikti pasiūlymus kitokiais įkainiais. Taigi, nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikius VPĮ 28 straipsnio nuostatas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principus.

51. Antra, nors iš dalies pritartina apeliantei, kad CPVA 2025/10 ir 2025-11 raštai (1 t., b. l. 35–36, 37) dėl galimo VPĮ 17 straipsnio 3 dalies ir VPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo yra konsultacinio pobūdžio, tačiau ši aplinkybė nepaneigia šioje byloje padarytų išvadų dėl viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo, o tai sudaro pakankamą pagrindą nutraukti pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį. Juolab, kaip matyti iš atsakovės 2025 m. gruodžio 18 d. atsakymo į pretenziją, atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimą ne dėl CPVA raštuose nurodytos galimos rizikos dėl VPĮ 28 straipsnio pažeidimo, siekiant išvengti galimų finansinių korekcijų dėl finansavimo ateityje rizikos, o atlikusi individualų situacijos vertinimą, t. y. įvertinusi CPVA identifikuotą galimą neteisėtą skirtingos paskirties objektų apjungimą ir riziką, kad, sudarius sutartį ir vėliau atlikus patikrą būtų konstatuotas VPĮ 17, 28 straipsnių pažeidimas, sukeliantis neigiamas teisines pasekmes (sutarties pripažinimą negaliojančia, finansines korekcijas, ES finansavimo praradimą), nustatė VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų egzistavimą (1 t., b. l. 47–50).

52. Trečia, priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ir antroji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta viešojo pirkimo nutraukimo sąlyga – t. y. susiklostė padėtis, kurios ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant Pirkimą, neįmanoma.

53. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nutraukti viešojo pirkimo procedūros sąlyga yra siejama su tuo, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši padėtis siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 44 punktas).

54. Teisėjų kolegija nekartoja argumentų, susijusių su skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu, netinkamai sujungus rangos darbus ir prekes į vieną pirkimo objektą, o tai savaime sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad esamos padėties ištaisyti negalima (nagrinėjamu atveju egzistavo reali rizika, kad dalis ūkio subjektų apskritai negalėjo dalyvauti Pirkime, t. y. tiekėjai, kurie galėjo tiekti atitinkamas prekes, tačiau nevykdo rangos darbų, negalėjo pateikti pasiūlymų; pirkime dalyvavę tiekėjai galėjo pateikti kitokius pasiūlymus, jeigu darbai ir prekės būtų perkami atskirais pirkimais).

55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad, net ir nustačius pažeidimą, jį buvo galima ištaisyti, t. y. įgyvendinti pirkimą, o vėliau keičiant sudarytą sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. sutarties vykdymo metu atsisakant prekių.

56. Perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principo reikalavimų privalo laikytis ne tik sudarydamos viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat ir jas vykdydamos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pasisakydamas dėl pirkimo sąlygų keitimo, yra išaiškinęs, kad: „ <...> leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, <...>, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus.“ (ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15). Be to, ESTT taip pat yra nurodęs, kad lygiateisiškumas yra pažeidžiamas ir tais atvejais, kai su viešojo pirkimo laimėtoju ir (arba) kitais asmenimis yra deramasi dėl viešojo pirkimo sutarties projekto sąlygų po viešo pirkimo procedūrų baigimo, ypač kai viešojo pirkimo sutarties projektas buvo sudedamoji viešojo pirkimo dokumentų dalis (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2015). ESTT taip pat yra pasisakęs, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu perkančioji organizacija vėlesniais savo veiksmais negali keisti bendrosios kvietimo dalyvauti pirkimuose schemos ir vienašališkai keisti esminių pirkimo sąlygų, ypač, jei tai sąlygos, kurios buvo nustatytos pirkimo dokumentuose ir dėl kurių būtų patvirtintas kitas tiekėjas, nes tai prieštarautų nediskriminavimo principui (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ūkio subjektų lygiateisiškumas nesuderinamas su situacija, kai tikrasis pirkimo objektas, sudarius ir (ar) pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, paaiškėja iš esmės tik vieninteliam viešojo pirkimo laimėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021, 41 punktas).

57. Teisėjų kolegija, vertindama aptartas aplinkybes paminėtos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 56 punktą), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuriai esant sutarties keitimas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 ar 2 dalį šiuo atveju negalėtų būti kaip teisėtas būdas ištaisyti nustatytus pirkimų principų pažeidimus, nes pažeistų lygiateisiškumo principą. Ginčo prekių eliminavimas iš pirkimo objekto galėtų būti prilyginama esminiam pirkimo sąlygų pakeitimui, nes potencialūs tiekėjai negalėtų pateikti pasiūlymo. Be to, ginčo atveju pasiūlymai jau buvo pateikti, sudaryta pasiūlymų eilė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje pirkimo stadijoje negalima pakeisti pirkimo dokumentų sąlygų, nes tiekėjų pasiūlymai jau pateikti ir įvertinti, o kito būdo, kaip nenutraukiant Pirkimo procedūrų nepažeisti viešųjų pirkimų principų, nėra.

58. Apeliantė, be kita ko, nurodė, kad CPVA tikrino analogiškus pirkimus, tačiau jie nebuvo nutraukti, sudarytos, pasirašytos ir vykdomos analogiškos bent 3 viešojo pirkimo sutartys (pirkimu įsigyjant ir rangos darbus ir su jais susijusias prekes) (2 t., b. l. 30–66). Šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šios nutarties 48, 50–57 punktuose, kadangi kitų viešųjų pirkimų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

59. Ketvirta, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pasisakydamas dėl pirkimo sąlygų neaiškumo ir dviprasmiškumo, peržengė ginčo ribas, tačiau ši aplinkybė nelemia bylos išnagrinėjimo rezultato ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principų pažeidimo. Dėl teisinių padarinių, teismui priėmus siurprizinį sprendimą, spręstina tik tuo atveju, jei dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-381/2023).

60. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kai tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principai, nebūtų užtikrinama sąžininga pirkimo dalyvių konkurencija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atsakovei ir trečiajam asmeniui klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.