- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1164-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12043-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Hanner property“
- Ieškovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- F. B., UAB „Vyspra“, UAB „Amber realty management“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Hanner property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams UAB „Hanner property“ ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims F. B., UAB „Vyspra“, UAB „Amber realty management“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas D. K. 2013-04-09 su ieškiniu (b.l.1-5) kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ir butų bei kitų patalpų savininkų 2013-02-22 susirinkimo protokolu įformintą sprendimą griauti namą, inicijuoti namo griovimo projekto ir leidimo gavimo procedūras, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki tarp šalių bus išspręstas šis teisinis ginčas uždrausti atsakovams įgyvendinti sprendimą griauti namą, inicijuoti namo griovimo projekto ir leidimo gavimo procedūras, t.y. uždrausti pradėti rengti (duomenys neskelbtini) namo griovimo aprašą, kreiptis į įgaliotą valstybės tarnautoją dėl rašytinio pritarimo namo griovimo aprašo gavimui bei atlikti visus kitus su sprendimo griauti (duomenys neskelbtini) namą įgyvendinimui susijusius veiksmus. Nurodė, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 str. 1 d.). Netaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui palankus teismo sprendimas būtų neįvykdomas ir net netektų prasmės, nes ieškovas būtų priverstas kreiptis į teismą dėl įgyvendinus neteisėtą sprendimą pažeistų teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė padės realiai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir išvengti kitų neigiamų padarinių, susijusių su sprendimo griauti daugiabutį namą realizavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-04-10 nutartimi (b.l.45-46) ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir uždraudė atsakovams - pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, ir UAB „Hanner Property“ imtis bet kokių veiksmų, įgyvendinant 2013-02-22 bendrijos narių įvykusiame susirinkime priimtą ginčijamą sprendimą inicijuoti namo griovimo projekto ir leidimo gavimo procedūras bei griauti namą, iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tokį ieškovo prašymą, įvertino ginčo pobūdį, t.y. aplinkybę, kad ieškinys yra pareikštas dėl bendrijos sprendimo, kuriuo, ieškovo teigimu, yra pažeistos jo daiktinės teisės, pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas, prašydamas uždrausti atsakovams įgyvendinti ginčijamą sprendimą griauti namą, inicijuoti namo griovimo projekto ir leidimo gavimo procedūras, iš esmės siekia uždrausti atsakovams imtis veiksmų, numatytų 2013-02-22 bendrijos narių įvykusiame susirinkime priimtame ginčijamame sprendime. Teismas kartu pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu nesustabdžius ginčijamo bendrijos sprendimo vykdymo ir bendrijai šį sprendimą įgyvendinus, t.y. nugriovus namą (sunaikinus daiktą) bei panaikinus ieškovo daiktines teises, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju (panaikinus bendrijos sprendimą), teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomu ir prarasti prasmę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Hanner property“ 2013-04-19 atskiruoju skundu (b.l. 47-48) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-10 nutartį ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamas 2013-02-22 sprendimas buvo pradėtas vykdyti, priešingai, nebuvo atlikti jokie veiksmai, numatyti šiame sprendime. Dėl ko taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo. Sprendimas tėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų išsakytų pozicijų patvirtinimas, konstatuojant, kad būtina organizuoti namo griovimo procedūrą. Nesant jokios grėsmės, jog ginčijamas sprendimas būtų pradėtas vykdyti ar būtų vykdomas, nutartis naikintina
2. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad būtent bendrija, bet ne UAB „Hanner property“ galėtų įgyvendinti sprendimą ir neva nugriauti namą. UAB „Hanner property“ nėra ginčijamo 2013-02-22 sprendimo vykdytojas ar asmuo, atlikęs kokius nors veiksmus pagal šį sprendimą, jis nėra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl UAB „Hanner propety“ teisės, taikant viešus ribojimus, yra nepagrįstai varžomos.
Atsiliepimas
Ieškovas D. K. atsiliepimu (b.l. 66-68) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-22 nutartį nepakeistą.
1. Jeigu atsakovas neturėtų ketinimų griauti gyvenamąjį namą, tokio sprendimo nebūtų priėmęs. Pats skundžiamo sprendimo priėmimas yra atsakovo ketinimų patvirtinimas ir pagrindas pradėti juos realizuoti, o jo turinys patvirtina susirinkime sprendimą priėmusio atsakovo aiškią valią bei ketinimą pradėti namo griovimo procesą - yra nuspręsta inicijuoti konkrečias administracines procedūras, siekiant gauti dokumentus, leidžiančius atlikti daugiabučio namo griovimo darbus. Prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės parinkimas patvirtina tai, jog siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir išvengti neproporcingų ieškovo ar kitų butų bei kitų patalpų savininkų nuostolių atsiradimo. Kokias atsakovo teises pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia neaišku, nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis nepatiria ir negali patirti jokių papildomų suvaržymų.
2. 2013-02-22 susirinkimo sprendimas griauti namą buvo priimtas vien tik atsakovo (kuris turi 8 iš 13) balsais. Atsakovas klaidina teismą, kad tik bendrija gali būti šio sprendimo vykdytoja, nes pačiame sprendime tiesiogiai nenurodoma, kas yra/gali būti ginčijamo sprendimo vykdytojas. Disponavimo teisė priklauso ir ją įgyvendinti gali tik patys butų ir kitų patalpų savininkai, todėl vien atsakovo statusas (turintis daugumą patalpų daugiabučiame name ir dėl to lemiantis sprendimų priėmimą) yra veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, buvimą.
3. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK nustatyta tvarka paskirstomos teismui išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų patenkinimo rezultatą bei šalių elgesį proceso metu, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje bylos stadijoje neturi būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija ir tretieji asmenys F. B., UAB „Vyspra“, UAB „Amber realty management“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t.y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, arba ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei sprendžiant dėl šių priemonių apimties, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t.y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ar netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ir butų bei kitų patalpų savininkų 2013-02-22 susirinkimo protokolu įformintą sprendimą nugriauti namą, inicijuoti namo griovimo projekto ir leidimo gavimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas tokio ieškinio užtikrinimui uždraudė atsakovams imtis bet kokių veiksmų, mėginant įgyvendinti šį ieškovo ginčijamą 2013-02-22 bendrijos ir savininkų susirinkime priimtą sprendimą iki įsiteisės byloje dėl tokio kilusio ginčo priimtas teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nesustabdžius ginčijamo bendrijos sprendimo vykdymo, egzistuotų galimybė jį realizuoti. Tokiu atveju pats nekilnojamasis daiktas (namas) ir ieškovo nuosavybė jame (butas) neišliktų, ir net ieškovui galimai palankus teismo sprendimas taptų teisiškai beprasmis, neapginantis jo interesų tuo būdu, kiurį pasirinko ieškovas, siekdamas teisme paneigti dėl namo nugriovimo priimtus sprendimus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, siekia apginti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko teises, todėl kitos CPK 145 str. 1 d. išvardintos laikinosios apsaugos priemonės negali padėti pasiekti šio tikslo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nors apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde akcentuoja, kad nėra jokios grėsmės ieškovo interesams, t.y. kad ginčijamas sprendimas būtų pradėtas vykdyti ar galėtų būtų vykdomas, apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Vien ginčijamo sprendimo, kuriuo nutarta pastatą nugriauti ir tam parengti sąlygas – rūpintis pastato griovimo projekto ir leidimo gavimu, priėmimas pats savaime suteikia pagrindą vertinti, kad atsakovai ėmėsi realių veiksmų pastato griovimui pradėti. Apeliantas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia jo teisių suvaržymas skundžiama nutartimi, jeigu jis, kaip kad tvirtina atskirajame skunde, net neketina vykdyti ginčijamo sprendimo. Kita vertus, jo ketinimai inicijuoti namo nugriovimą oficialiai buvo išreikšti apelianto UAB „Hanner property“ balsavimu, priimant ginčijamą sprendimą. Todėl priešingi teiginiai skunde yra deklaratyvūs, akivaizdžiai prieštaraujantys objektyvia forma (balsuojant) pareikštai apelianto valiai šiuo klausimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas imtis bet kokių veiksmų, įgyvendinant ginčijamą sprendimą, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 6 p.). Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimas apeliantui tampa teisiškai neaktualus, tačiau pažymėtina, kad šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK nustatyta tvarka paskirstomos tarp šalių tik išnagrinėjus teismui bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.