Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vaivai Jankauskienei ir Jonui Barauskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui Š. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma. Išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. U., (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. S. ir atsakovo Š. U. dukra. Šalys santuokos sudarę nebuvo, nuo 2022 m. balandžio mėnesio pabaigos gyvena atskirai, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukrai L. U. netrukus sukaks 2 metai. Mažametė šalių dukra pradės periodiškai lankyti ugdymo įstaigą, dėl ko atsiras papildomų ugdymo išlaidų, kurios neturėtų būti vertinamos vien tik kaip susijusios su įstaigos lankymo mokesčiu, nes atsiras papildomų poreikių aprangai, avalynei, ugdymo reikmėms, švenčių šventimams, transportui bei kitų išlaidų, susijusių su vaiko geriausių interesų užtikrinimu. Be to, šie poreikiai augant vaikui tik didės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 2 metai. Jos gaunamos pajamos – našlaičių pensija, vaiko priežiūros išmoka ir socialinės išmokos, mokamos paramos ir rūpybos skyriaus. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, nėra juridinių asmenų dalyvė. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų pagal priimtus teismo įsakymus. Kaip nurodė ieškovė šie įsipareigojimai buvo prisiimti tenkinant atsakovo interesus. Atsakovas VSDFV duomenimis nuo 2018 m. lapkričio 19 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. VMI pateiktais duomenimis jis mokesčių už 2021 m. nepateikė, o iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad jo deklaruota vidų pajamų suma sudarė 1200,00 Eur. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto jis neturi.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo nepilnametės dukters L. U. išlaikymui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Tokiam teismo sprendimui pritaria ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kurios teigimu prašoma priteisti 250,00 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo 2022 m. gegužės 1 d. priteisti iš atsakovo Š. U. nepilnametės dukros L. U. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti nuo 2022 m. gegužės 1 d., o ieškinys teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 31 d., laikytina, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo tada kai ieškovė išėjo gyventi atskirai, t. y. 2022 m. balandžio mėn.

Vertinant tai, kad šalių dukros išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250,00 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, pripažintina, kad už minėtą laikotarpį atsakovo teiktinas vaikui išlaikymas turėjo sudaryti po 250,00 Eur per mėnesį. Dėl to iš atsakovo priteistina 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog nepilnametė L. U. gyvena su mama, ieškove R. S., nuomojamame vieno kambario bute. Tarp mamos ir vaiko yra susiklostęs itin stiprus ryšys, tuo tarpu atsakovas vaiku nesidomi, retai rodo iniciatyvą dėl bendravimo su vaiku. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, ieškovė nepilnametės dukros priežiūrą įgyvendina tinkamai, vaiko gyvenama aplinka atitinka vaiko poreikius ir yra saugi, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, todėl pritarė dėl nepilnametės L. U. gyvenamosios vietos nustatymo su jos mama, ieškove R. S.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su juo, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko L. U. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ir nustačius išlaikymo ir įsiskolinimo dydį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovei 2022 m. liepos 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba yra 100 procentų (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2023 m. sausio 10 d. pažymą sudaro 205,00 Eur. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 205,00 Eur valstybei naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės L. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo Š. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš Š. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) išlaikymo įsiskolinimo dukrai L. U., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko L. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Š. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo Š. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 205,00 Eur (du šimtus penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.