Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-493/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
1A-23-493/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00219-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
R. D., E. T.
Nukentėjusysis
R. S.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė, Tadeuš Gudzinski, Neringa Grubliauski
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-493/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00219-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Dianai Vorvul, Nomedai Vilimavičienei, Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorėms Astai Chraminai, Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajam R. D. ir jo gynėjams advokatams Tadeuš Gudzinski, Angelei Fominienei,nuteistajam E. T. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,vertėjai Rasai Čičinskaitei,specialistui Karoliui Gaidžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu), laisvės atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirtas laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „M.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieniems metams,

Žemesnės instancijos teismas

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „L.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieniems metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „A.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „V.“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (padarytos Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirtas laisvės atėmimas vieniems metams ir šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo N. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios L. D. (S.) atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios A. T. atžvilgiu,) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Iš R. D. ir E. T. solidariai priteista Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R., 8660,70 Eur. Taip pat iš E. T. priteista: nukentėjusiajam R. S. 1390,20 Eur, nukentėjusiajam A. S. 26006,16 Eur, nukentėjusiajai R. S. 26006,16 Eur. Iš R. D. priteista: UAB „L.“ 8480,20 Eur, UAB „A.“ 727,16 Eur, UAB „V.“ 264,06 Eur, UAB „M.” 1949,87 Eur.

Nukentėjusiųjų L. D. (S.), N. S., A. T. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 252 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dianos Č. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis E. T. kaltinamajame akte nėra kaltinamas jos atžvilgiu padaręs nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. ir E. T. nuteisti už tai, kad padarė sukčiavimą ir suklastojo dokumentą: laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 R. D., būdamas UAB „L.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. „Bendrovės vadovas“ 8 d. ir 12 d. 1 p. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, veikdamas bendrininkų grupėje su E. T. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo, E. T. ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2012-04-06 kartu su E. T. nuvyko į Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendriją M. R., D. R., esančią Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), ir šios bendrijos direktoriui M. R. melagingai žadėdami už 1 kilogramą kiaulių skerdienos sumokėti po 1,85 eurų, UAB „L.“ vardu sudarė susitarimą su Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrija M. R., D. R. dėl 10 tonų kiaulių skerdienos pirkimo, turėdami tikslą įgyti pasitikėjimą, 2012-04-10 tarptautiniu mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „L.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Danske banke, pervedė 1000 eurų avansą į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Bank Polskiej Spoldzielczosci Spolk A Akcyjna, po to siekdami įgyti svetimą turtą, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis suklastojo ir 2012-04-11 degalinės „Statoil“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. vairuotojui S. S. W. R. D. pateikus suklastotą 2012-04-10 tarptautinį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) 17500 eurų sumai, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „L.“ pervedė 17500 eurų sumą, po ko melagingų duomenų poveikyje, 5222 kilogramai kiaulių skerdienos, iš Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškrautos A. M. skerdykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sukrauta į nenustatytos markės ir modelio automobilį šaldytuvą ir išveža nenustatyta kryptimi, tokiu būdu, suklastojo ir panaudojo suklastotą 2012-04-10 tarptautinį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) 17500 eurų sumai ir apgaule savo, E. T. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. 8660,70 Eur vertės turtą – 5222 kg kiaulių skerdienos, tai yra jie, kiekvienas iš jų, padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).R. D. nuteistas ir už tai, kad:laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 būdamas UAB „L.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų ir už medieną nesumokės, 2012-03-19 UAB „L.“ vardu pasirašė medienos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad pirkėjas už rąstus sumoka per 14 dienų nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, 2012-03-19 UAB „L.“ vardu iš UAB „M.“, tarpinio medienos sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MU Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 34,22 m3 eglės ir pušies rąstų, kurių bendra vertė1949.90 Eur (atitikmuo litais – 6732 litų 50 ct) ir už juos neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 34,22 m3 eglės ir pušies rąstų ir UAB „M.“ padarė 1949.87 Eur turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 būdamas UAB „L.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule išvengti UAB „L.“ turtinės prievolės bei iš anksto žinodamas, kad nesumokės už pervežimo paslaugas, 2012-03-27 UAB „L.“ vardu sudarė žodinį susitarimą su UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), dėl 34 m3 eglės rąstų pervežimo iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) ir 35 m3 pušies rąstų pervežimo iš (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., UAB „A.“ pervežus krovinius ir išrašius PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2510,75 litų sumai, jos neapmokėjo, taip apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės ir UAB „A.“ padarė 727.16 Eur (atitikmuo litais – 2510 litų 75 ct) turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą 182 straipsnio 1 dalyje.laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 būdamas UAB „L.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule išvengti UAB „L.“ turtinės prievolės bei iš anksto žinodamas, kad nesumokės už pervežimo paslaugas, 2012-03-30 UAB „L.“ vardu sudarė žodinį susitarimą su UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), dėl 30,74 m3 rąstų pervežimo iš (duomenys neskelbtini) sav. į (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ pervežus krovinį ir išrašius 2012-03-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 911,74 Lt sumai, jos neapmokėjo, taip apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės ir UAB „V.“ padarė 264.06 Eur (atitikmuo litais – 911 litai 74 ct) turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 būdamas UAB „L.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. „Bendrovės vadovas“ 8 d. ir 12 d. 1 p. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žadėdamas už lentas pinigus sumokėti per 3 dienas, tačiau iš anksto žinodamas, kad jų nesumokės, 2012-04-02 UAB „L.“ vardu iš UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LAI Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 23,268 m3 dviejų pjovimų maumedžio lentų, kurių bendra kaina 29280,45 Lt. ir už jas neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 23,268 m3 dviejų pjovimų maumedžio lentų ir UAB „L.“ padarė 8480.20 Eur (atitikmuo litais – 29280 litų 45 ct) turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.E. T. nuteistas už tai, kad:turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. pasitikėjimu, melagingai A. S. pristatydamas verslo planą K. T. ir Z. T. priklausančiame žemės sklype pastatyti motelį su restoranu ir saugojimo aikštele krovininiams automobiliams bei žadėdamas per 1-2 metus grąžinti A. S. iš banko paimtą kreditą, o nepavykus įgyvendinti verslo plano, parduoti K. T. ir Z. T. priklausantį žemės sklypą ir grąžinti A. S. savo vardu paimtą 189680,83 litų dydžio kreditą, iš anksto žinodamas, kad minėto kredito negrąžins, 2008 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į A. S. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įkalbėjo A. S. savo vardu paimti kreditą ir gautus pinigus perduoti jam, po ko 2008-04-17 A. S. nuvežė į DnB NORD klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. S. ir jo žmona R. S. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 189680,83 litų kredito gavimo, 2008-04-30 DnB NORD bankui pervedus 189680,83 litų į A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą DnB NORD banke, 2008-04-30 A. S. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į E. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „Swedank“, taip apgaule savo naudai įgijo 189588,13 litų vertės svetimą turtą ir A. S. bei jo sutuoktinei R. S. padarė 179588,13 litų (dabar – 52012,32 eurų) turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai R. S. žadėdamas skolą – 4800 litų grąžinti per mėnesį laiko, tačiau iš anksto žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, 2008 metų vasarą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB SEB banko skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), R. S. iš savo banko sąskaitos išgryninus 4800 litų, iškeitus juos į eurus ir perdavus juos jam, apgaule savo naudai įgijo 4800 litų vertės svetimą turtą ir R. S. padarė 4800 litų (dabar – 1390,18 eurų) turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. S. pasitikėjimu ir melagingai jai žadėdamas per mėnesį laiko grąžinti jos savo vardu paimtą kreditą, tačiau iš anksto žinodamas, kad minėto kredito negrąžins, 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į L. S. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įkalbėjo L. S. savo vardu paimti kreditą ir gautus pinigus paskolinti jam, po ko 2011-09-01 L. S. nuvežė į UAB „G.“ aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji pasirašė sutartį dėl 14600 litų kredito gavimo, UAB „G.“ pervedus 14 600 litų į L. S. banko sąskaitą, esančią AB Swedbank, 2011-09-02 nuvežė L. S. į AB Swedbank klientų aptarnavimo skyrių (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kur ji iš savo banko sąskaitos išgrynino 14 600 litų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė juos jam, taip apgaule savo naudai įgijo 14 600 litų (dabar – 4228,46 eurų) vertės svetimą L. S. turtą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai N. S. žadėdamas už pinigų paskolinimą mokėti po 150 litų kiekvieną savaitę, iš anksto žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, 2011 metų rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo kieme N. S. perdavus 5000 litų per I. T. apgaule savo naudai įgijo 5000 litų (dabar – 1448,10 eurų) vertės svetimą nukentėjusiojo N. S. turtą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalį.Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistojo R. D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai atmesti bei nurodyta ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl E. T. veiksmų A. S. ir R. S. atžvilgiu, padarytą rašymo apsirikimą, kad E. T. taip apgaule savo naudai įgijo 189 588,13 litų vertės svetimą turtą, nurodant, kad E. T. įgijo 179 588,13 litų vertės svetimą turtą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo R. D. apeliacinis skundas dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. turto įgijimo apgaule ir dokumento suklastojimo) ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalis palikta nepakeista.R. D. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu dėl Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. (mėsos) atžvilgiu veikos padarymo. Pasak apelianto, nors teismas abiejų kaltinamųjų atžvilgiu veiką kvalifikavo pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja tiek faktinėms byloms aplinkybėms, tiek teismų praktikai ir baudžiamosios teisės doktrinai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo sutaptis, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą. Tačiau dokumentų suklastojimas dažniausiai padaromas kitu laiku ir kitoje vietoje negu sukčiavimas, t. y. skirtingais veiksmais. Apeliantas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateiktas tariamai suklastotas dokumentas (mokėjimo nurodymas). Buvo tiriama tik kopija, kuri nėra aišku, kur ir kaip padaryta, ir kas ją padarė. Be to, neatlikta esančios kopijos dokumentų ekspertizė. Teismas, konstatuodamas, kad dokumentas yra suklastotas, rėmėsi tik liudytojų, kurie nėra ekspertai, išreikšta nuomone. Tačiau faktui, ar pateiktas į šią baudžiamąją bylą daiktas (kopija), atitinka BPK 95-96 straipsniuose nustatytus požymius ir gali būti laikoma dokumentu, nustatyti, panaudoti netinkami (neleistini) įrodymai. Dėl to, neįrodžius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – dalyko ir nuteistųjų dalyvavimo, darant jiems inkriminuotą nusikaltimą, teismas neturėjo pagrindo nuteisti jį ir E. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio l, 2 dalis, esant idealiai sutapčiai.Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad byloje taip pat nebuvo jokia forma nustatinėjama ar nustatyta, jog R. D. ir E. T. patys suklastojo dokumentą ar jį suklastojant dalyvavo kaip bendrininkai (kaip organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), ar iš anksto žinodami apie dokumento suklastojimą, sąmoningai panaudojo suklastotą dokumentą, t. y. neįrodytas objektyviosios pusės požymis – veiksmai, bei subjektyviosios pusės požymis – kaltė. Teismas nepaneigė aplinkybės, jog apeliantas nežinojo apie dokumento suklastojimą. Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog kiaulių skerdiena buvo atvežta ir iškrauta sandėlyje, t. y. nuosavybės teisės perduotos UAB „L.“, prieš Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. vairuotojui voko su dokumentais, kuriuose galimai galėjo būti melagingi duomenys, perdavimo. Ši aplinkybė yra reikšminga ta prasme, kad mėsos iškrovimas ir teisių perdavimas vyko be jokių melagingų duomenų panaudojimo, t. y. apgaulės. Dėl to, santykiai tarp UAB „L.“ ir Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R., yra grynai civiliniai teisiniai santykiai ir ginčai, kylantys iš tokių santykių, turėtų būti sprendžiami civiline tvarka.Apelianto nuomone, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog jis nusikalstamą veiką Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. T. bei nenustatytais asmenimis. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teismo posėdžiuose nenustatyta jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis – bendrininkus, todėl, neišaiškinus šių asmenų, nėra realių galimybių išsiaiškinti jų – subjektų požymius, kaltės turinio ir tuo negalima remtis inkriminuojant bendrininkavimo formą. Be to, teismas visiškai nenustatinėjo bendrininkavimo subjektyviųjų požymių – tyčios, susitarimo, jų nuosprendyje nenagrinėjo ir neanalizavo, iš teismo nuosprendžio galima daryti išvadą, kad teismas darė tik prielaidą, kad R. D. ir E. T. veikė bendrai, kad tyčia buvo veikti bendrai, kad jie susitarė daryti nusikalstamą veiką. Nuteistojo E. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas E. T. ir priimti naują nuosprendį – E. T. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padaryme, o atmetus apeliacinį skundą dėl išteisinimo, panaikinti A. S. ir R. S. naudai priteistą civilinį ieškinį, perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.Skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pripažinęs nuteistąjį E. T. bendrininkų grupėje, kiekvieno bendrininko, tame tarpe ir E. T., veiksmų nekonkretizavo, nenurodė, kaip pasireiškė bendrininkavimas ir kokia buvo susitarimo veikti nusikalstamai apimtis. Be to, teismas neanalizavo įrodymų, apsiribodamas šių įrodymų išdėstymu, t. y. kaltinamųjų ir liudytojų parodymų citavimu, nemotyvavo, kokie įrodymai kokias aplinkybes patvirtina ir atvirkščiai: dalies į bylą pateiktų įrodymų – detalaus plano, projektų, ne tik, kad nevertino, tačiau jų nenurodė nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė nekaltumo prezumpciją.Apeliantės nuomone, nors apylinkės teismas padarė išvadą, kad E. T. veikė bendrininkų grupėje Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. atžvilgiu, tačiau neatliko nei objektyviųjų bendrininkavimo požymių analizės, nei nenurodė ir neįvertino subjektyviųjų bendrininkavimo požymių – tai yra, kada ir kaip pasireiškė nuteistųjų R. D. ir E. T. susitarimas padaryti nusikaltimą, kuo pasireiškė vieninga tyčia. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas E. T. nepagrįstai pripažino kaltu dėl sukčiavimo Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. atžvilgiu, kadangi nei vienas E. T. atliktas veiksmas savo esme nėra nusikalstamas – nėra draudžiama pasidalinti verslo ryšiais, padėti vienu ar kitu klausimu. Teismo išvardinti E. T. atlikti veiksmai gali būti pripažinti nusikalstamas tik vienu atveju – jeigu būtų įrodytas bendras R. D. ir E. T. veikimas siekiant užvaldyti svetimą turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. su E. T. susitarė dėl bendro nusikalstamo veikimo Lenkijos įmonės atžvilgiu – priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina E. T. nurodytą aplinkybę, kad jis tik suvedė R. D. su Lenkijos įmonės atstovais ir pats jų susitarimuose nedalyvavo, ką patvirtino ir R. D. nurodęs, kad jis tarėsi, kaip įmonės „L.“ atstovas dėl mėsos pirkimo, kiekio, kainos; byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. būtų susijęs su pirmos įmokos sumokėjimu – šią įmoką sumokėjo R. D. vadovaujama įmonė „L.“; byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. būtų kaip nors susijęs su tarptautinio mokėjimo dokumento suklastojimu ar panaudojimu, priešingai byloje nustatyta, kad šį dokumentą turėjo R. D., jis patvirtino, kad šį dokumentą gavo ne iš E. T., bei pripažino, kad šį dokumentą pateikė Lenkijos vairuotojui; byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. būtų užvaldęs kiaulienos skerdieną, priešingai byloje neginčijamai nustatyta, kad E. T. nedalyvavo nei iškraunant, nei po to išvežant skerdieną, šiuos veiksmus atliko R. D., kuris pripažino, kad jis mėsą priėmė, patvirtino ir liudytojas P. K. bei vairuotojas S. S. W.. Skunde gynėja nesutinka ir su teismo sprendimu E. T. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas jį grindė niekuo neparemtomis prielaidomis, nuosprendžio dalies dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš viso nemotyvavo, todėl ši nuosprendžio dalis, kaip nepagrįsta ir neteisėta turi būti panaikinta E. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisinant.Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. S. ir R. S. atžvilgiu) skunde teigiama, kad nors teismas E. T. nurodytomis aplinkybėmis netikėjo, tačiau šios išvados nepagrindė įrodymų analize, nemotyvavo, dėl kokių priežasčių jo nurodytos aplinkybės ir jo pateikti įrodymai yra atmetami. E. T. nurodė, kad pinigų iš A. ir R. S. nesiskolino, o investavo į bendrą verslą. Skirtingai nei nurodo teismas, ši E. T. nurodyta aplinkybė yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atmesdamas E. T. nurodytas aplinkybes, teismas remiasi nukentėjusiojo A. S. parodymais. Pastarasis neigia dalyvavęs bendrame versle, teigdamas, kad neva E. T. įgijo jo pasitikėjimą, todėl jis jam pinigus paskolino. R. S. nurodė, kad dar gyvenant santuokoje su vyru R. S. buvo pasiūlymas daryti bendrą verslą. Tam paėmė kreditą, kurį brolis (E. T.) turėjo dengti, dengė, bet paskui kažkas nutiko. Iš akistatos protokolo matyti, kad A. S. tik akistatos metu pripažino, kad iš gauto kredito yra paėmęs 10 000 Lt savo reikmėms, nors prieš tai buvo pareiškęs ieškinį visai kredito sumai – 189 588,13 Lt. Gynėja pažymi, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardinęs įrodymus, neatliko jokios įrodymų analizės, todėl neaišku, kokie išvardinti duomenys leidžia kalbėti apie E. T. apgaulę. Priešingai nei nurodė teismas, tiek E. T. nurodytos aplinkybės, tiek K. T., I. T. ir R. S. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. T. ir A. S. susitarė dėl bendro verslo ir kiekvienas iš jų į šį verslą investavo lėšas: A. S. paimdami paskolą ir įkeisdami savo šeimos turtą, o E. T. įkeisdamas I. T. tėvų turtą. Tai, kad ketinimai buvo rimti ir buvo pradėti realizuoti patvirtino liudytojas G. B..Apeliantė pažymi tai, kad A. S. nurodytos aplinkybės dėl E. T. suteiktos trumpalaikės paskolos, neatitinka tikrovės, įrodo ne tik liudytojai, tačiau ir kitos faktinės aplinkybės, t. y. A. S. teigė, kad jis skolino E. T. pinigus, tačiau nesudarė rašytinės sutarties ir net pavedimo paskirtyje nurodė, kad tai „sąskaitos papildymas“, o ne „paskola“, A. S. teigė, kad neva pinigus skolino 1-2 metams, tačiau su banku kredito sutartį sudarė 35 metams. Gynėjos nuomone, aplinkybių visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad jokia apgaulė sudarant susitarimą dėl bendro verslo nebuvo panaudota, todėl dėl šio kaltinimo jos ginamasis turi būti išteisintas, kaip nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. O jei teismas manytų, kad tai buvo ne A. ir R. S. investicija į bendrą verslą, o paskola E. T., priteistas civilinis ieškinys negali būti paliktas tokioje apimtyje, kurioje yra priteistas, nes teismas priteisdamas visą paskolos sumą neatsižvelgė į tai, kad dalis įmokų buvo E. T. įmokėta, ką pripažino ir A. S., ir šių įmokų suma nemažino civilinio ieškinio. R. S. nurodė, kad iki kredito gavimo jie turėjo paskolą, kurią savo lėšomis padengė E. T., ši aplinkybė taip pat nebuvo vertinta ir E. T. sumokėta kredito suma nebuvo minusuota iš bendros ieškinio sumos. Todėl nuosprendžio dalis dėl priteisto civilinio ieškinio turi būti panaikinta, paliekant A. ir R. S. teisę civilinio ieškinio pateikimą civilinio proceso tvarka.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį R. S., L. D. (S.), N. S. ir A. T. atžvilgiu, nes šie nukentėjusieji, išskyrus R. S., nebuvo apklausti teismo posėdyje, ikiteisminiame tyrime nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o teismas šiems asmenims atsisakius atvykti į teismo posėdį, netaikė prievartos priemonių, todėl nebuvo užtikrinta jos ginamojo teisė į gynybą, nebuvo imtasi priemonių prieštaravimams pašalinti, o prieštaravimai nebuvo traktuoti jos ginamojo naudai. Skunde nurodoma ir tai, kad jokių duomenų, kad E. T. skolinosi pinigus iš R. S., byloje nėra, pats R. S. net negalėjo nurodyti, kada ir prie kokių aplinkybių paskolino pinigus. Nors R. S. nurodo, kad jis pinigus nuėmė nuo savo banko sąskaitos, tačiau jis nenurodo, kada tai buvo ir nepateikia tai patvirtinančių duomenų. Todėl nesant jokių duomenų apie pinigų E. T. suteikimą, negalima kalbėti nusikalstamus veiksmus užvaldant apgaule svetimą, t. y. R. S., turtą. Skunde nurodoma ir tai, kad E. T. neginčija gavęs iš N. S., L. S., A. T. pinigų, tačiau nurodo kitokias nei nukentėjusieji aplinkybes. Esančių prieštaravimų pašalinti nebuvo galimybės, nes nukentėjusieji neatvyko į teismo posėdį. Jokios paskolos sutartys tarp nukentėjusiųjų ir E. T. pinigų gavimo dieną surašytos nebuvo. E. T. nukentėjusiesiems reikalaujant, pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuos nukentėjusieji turėjo galimybę realizuoti civilinio proceso tvarka, ir tokiu būdu išsiieškoti skolą. N. S. per advokatą pateikė reikalavimą apmokėti skolą, tačiau toliau šios savo teisės nerealizavo. Tai, kad asmuo nesiėmė veiksmų savo pažeistai teisei ginti civilinio proceso tvarka, nedaro E. T. veiksmų nusikalstamais, kadangi tam, kad būtų E. T. veiksmai pripažinti nusikalstamais buvo būtina apgaulė, kurios buvimas nėra įrodytas.Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jos ginamajam paskyrė bausmę, neįvardindamas, už ką ji paskirta. Skirdamas bausmę, teismas kiekvienu konkrečiu atveju nurodė, kokio asmens atžvilgiu padaryta veika ir kokia bausmė skiriama, tačiau pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už kokią veiką paskirta ši bausmės yra neaišku, todėl netgi jeigu teismas manytų, kad apkaltinamasis nuosprendis paliktinas galioti, jis taisytinas šioje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėja advokatė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nuteistasis E. T. ir jo gynėja advokatė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo R. D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Iš nuteistojo R. D. skundo dalies, kuri perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jis nesutinka su jo nuteisimu už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. E. T. skunde taip pat keliamas nuteistojo kaltės klausimas dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų nei savo forma, nei turiniu. Nuosprendyje padarytos išvados nepagrįstos ištirtų įrodymų analize, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai nepateikti, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, todėl jo dalis panaikintina ir toje dalyje priimtinas naujas nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu)

Pirmosios instancijos teisme:Kaltinamasis E. T. parodė, kad R. D. pažįsta nuo 2006-2007 metų. Buvo Lenkijoje kartu su R. D., tokiu laiku, kaip parašyta kaltinamajame akte. Buvo pieš tai 2010-2011 metais vienas nuvykęs. Bendro intereso nebuvo. Ką sutarė R. D. nežino, bet kalbėjo apie mėsą, kaip vykdyti prekybą Lietuvoje, kainininkus domėjosi, bet tikslių sąlygų neklausė. Su R. D. būdamas jokių dokumentų nepildė, ar jie pildė nežino, tai, kad pervesta 1000 eurų ne jo reikalas. Tuo metu, kai buvo važiavimai į Lenkiją su R. D., buvo kalba, kad jam reikia maisto veterinarijos tarnyboje kažko, žinojo, kad A. R. prekiauja mėsa, paklausė, ar gali sužinoti informacijos, jam tą informaciją davė D. J.. Nedarė jokių apmokėjimų Lenkijos įmonei, R. D. neprašė pasirašyti finansinių dokumentų dėl mėsos. Nebuvo jokio susitarimo tarp jo ir R. D. apgaule įgyti dešimt tonų kiaulės skerdienos, neatsiskaityti už tai. Kaltinamasis R. D. parodė, kad 2012 metais buvo Lenkijoje su E. T. ir jo kolega. Jis tik supažindino su M. R., o ne bendrininkavo, jie turėjo savo reikalų. E. T. pokalbyje visiškai nedalyvavo. Jis kalbėjo kaip „L.“ atstovas. Aptarinėjo kainą, galimybę mėsą atgabenti į Lietuvą. Nepraėjus labai ilgai, paskambino ir pasiūlė atvežti mėsą, pasakė kiekį už tokią kainą. Sakė, kad jau įmonę yra pardavęs ir nėra įmonės vadovas. Sutarė pradžioje žodžiu pirkti, davė duomenis. Mėsos pardavimo momentu, raštiška sutartis pardavimo jau buvo. Mėsa buvo parduota balandžio 10 d. Avansinį mokėjimą atliko jis, mėsą irgi priėmė jis. Tai įvyko šalia (duomenys neskelbtini), galėjo būti mėsos 5222 kg. Gal ir pasirašė sąskaitą-faktūrą. Mėsa buvo iškrauta, jie išvažiavo. Kaltinamajame akte neatitinka sumos, už kokią sumą buvo pirkta. Kas toliau vyko jis nieko nežino. Prie mokėjimo pavedimo suklastojimo neprisidėjo. Jam padavė įmautę su dokumentais, o jis juos padavė vairuotojui. Neprisimena nei vardo, nei pavardės, kas jam atvežė dokumentus. Ant mokėjimo pavedimo su lenkais parašas nėra jo. E. T. nesusijęs su „L.“, jis tik buvo su juo Lenkijoje.Liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad kaltinamųjų pavardžių nepamena, bet jie abu buvo pas jį firmoje. Tai galėjo būti prieš kokius tris metus. Prieš sandorį buvo, prieš pat susitarimą, dvi trys dienos. Sudarė susitarimą, jie norėjo pirkti kiaulieną. Tarėsi kaltinamieji dėl 5-10 tonų skerdienos. Į jo vadovaujamą įmonę galėjo būti pervesta 1000 eurų. Kai atvyko kaltinamieji vertėjavo A. B.. Sunkvežimį su skerdiena į Lietuvą vairavo S. W.. Vairuotojas, nuvežęs skerdieną į Lietuvą jam skambino. Pinigai turėjo būti sumokėti iš karto, tačiau pasakė, kad bus sumokėti pervedimu. Vairuotojas pasakė, kad kaltinamieji minėjo, kad tikrai perves pinigus, atsiųs dokumentą, todėl leido iškrauti skerdieną. Vairuotojas dar kartą skambino, pasakė, kad jau gavo mokėjimo pavedimą. Realiai pinigai nebuvo sumokėti. Kad mokėjimo pavedimas netikras paaiškėjo tada, kai paskambino po bankus, nebuvo pinigų. Kai atvyko į Lenkiją tartis dėl produkcijos, dalyvavo abu kaltinamieji. Tai, kad atstovauja įmonę ,,L.“ pasakė kažkuris kaltinamasis. Liudytoja A. B. parodė, kad dirba skerdykloje, kuriai vadovauja M. R.. R. D. buvo su draugu atvykęs į skerdyklą, gal galėjo būti su E. T., bet R. D. veidą daugiau pamena. Prieš siuntą buvo jie atvykę susikalbėti dėl kainų, ji buvo kaip vertėja. Savininkas sutiko, kad su jų transportu bus atvežta skerdiena. Automobilį vairavo S. W.. Ji turėjo kontaktą telefonu, tada, kai nuvežė skerdieną, neįplaukė pinigai, skambino tuo numeriu, kurį padavė R. D., niekas neatsiliepė, buvo aišku, kad kažkas vyksta, pradėjo ieškoti pinigų. Liudytojas S. S. W. parodė, kad jis dirbo M. R. įmonėje, tada, kai buvo atvežta skerdiena į Lietuvą. Kaltinamąjį R. D. yra matęs, priiminėjo mėsą būtent šis asmuo. Kaltinamojo E. T. nepažįsta. Prieš atkrovimą dėl atsiskaitymo už mėsą kalba buvo su R. D., turėjo būti sumokėta greitu laiku už skerdieną. Iškrovimo vietoje neturėjo jokių dokumentų, paskui susitiko degalinėje, kurioje dokumentai buvo atvežti. Savininkas leido mėsą iškrauti dar neturint to dokumento. Mokėjimo dokumentus iš R. D. gavo „Statoil“ degalinėje. Marijampolėje pasitiko, kad parodytų kelią P. K.. Dėl mokestinio pavedimo, kurį pateikė R. D., jam neteko kreiptis į policiją. Pirma grįžo į bazę ir atidavė dokumentus Lenkijoje, tada laukė pinigų. Kiek aš žino, kiek ten dirbo, tai pinigų nebuvo. Kai sužinojo, kad netikras dokumentas, kad nėra pinigų, kreipėsi į Lietuvos policiją, dokumentas buvo pateiktas policijai. Teisėjui pagarsinus 1 tomo b. l. 77 tarptautinį mokėjimo pavedimą 1000 eurų (2012 m. balandžio 10 d.), taip pat b. l. 78 mokėjimo nurodymą 17500 eurų liudytojas parodė, kad pirmasis dokumentas (b. l. 77) – tikras, antrasis (b. l. 78) – netikras. Šis dokumentas buvo pateiktas R. D.. Liudytojas P. K. parodė, kad 2012 m. balandžio 10 d. jam teko su S. W. vežti skerdieną į Lietuvą, vyko, kad padėtų susikalbėti lietuviškai. Visų sutarčių, susitarimų prieš važiavimą nežinojo. S. W. pasakė, kad 1000 eurų iš anksto padarytas pavedimas, visa kita suma vietoje turi būti sumokama, pristačius skerdieną. Iškraunant skerdieną buvo R. D.. Jis į degalinę atvežė mokėjimo nurodymą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo padirbtas. Jiems tada nesukėlė jokių įtarimų pavedimas, kurį padavė, su tokiu atveju pirmą kartą susidūrė. Liudytoja N. U. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skerdyklos vedėja. Atėjo vyrai, ji pakvietė savo vyrus T. S. ir S. S., sakė, kad kvietė A. M.. Ji nuėjo į kabinetą, atėjo du vyrai, paklausė ar gali popierius, dokumentus užpildyti. Neklausė jų, ką jie pildo, jai neįdomu buvo, leido kabinete užsipildyti dokumentus. Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nematęs jų arba nepamena, kad kada būtų juos matęs. Skerdykloje buvo atvežta mėsa iš Lenkijos. N. U. paprašė, kad T. S. ir S. S. padėtų iškrauti atvežtą mėsą. Jam prieš savaitę buvo skyriaus veterinarijos viršininkė L. J. skambinusi ir prašiusi, kad leistų įmonei išsikrauti į sandėlį skerdieną. L. J. nesakė, kiek laiko reikės laikyti skerdieną, paprašė, kad paimtų, sakė įmonė nori pardavinėti skerdieną Lietuvos rinkai. Nematė jokių krovinį lydinčių dokumentų, atvežė vienas vairuotojas. Įmonę, iš kurios buvo atvykęs lenkas puikiai žinojo. Ta skerdiena prabuvo pas juos 2-3 valandas. Skerdieną pasiėmė vyrukas kažkoks, atvyko su krovininėmis mašinomis ar su šaldytuvais, gal buvo vienas automobilis. Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus 1 tomo b. l . 149, liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog paskambino E. T., prisistatė nuo L. J.. Liudytojas T. S. parodė, kad dirba A. M. įmonėje. Kai iš Lenkijos buvo atvežta skerdiena 2012 metais pamena, bet labai sunkiai, ilgas laiko tarpas praėjo. Jis nieko negali pasakyti apie tą įvykį, jam buvo pasakyta iškrauti skerdieną, jis iškrovė ir tiek. Kaltinamuosius, esančius salėje, mato šiandien pirmą kartą.Liudytojas S. S. parodė, kad su T. S. skerdieną iškrovė, paskui po kelių valandų vėl pakrovė ją atgal, iškrauti skerdieną jį pakvietė T. S.. Kas davė komandą iš šaldiklio pakrauti vėl į kitą sunkvežimį nepamena. Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. V. P. yra jo žentas. Jis yra prašęs, kad nurodytų asmenį, kuris gali išnuomoti šaldymo patalpas, atitinkančias reikalavimus laikyti maisto produktus. Žentui davė L. J. telefono numerį. Liudytoja L. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. A. R. pažįsta, šeimomis draugauja daug metų. 2012 metų kovo mėnesį ji dirbo (duomenys neskelbtini) valstybinėje maisto veterinarijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vedėja. A. R. paskambino, paprašė, kad giminaitis ieško, kur gali pasidėti mėsas, kadangi retai, kur yra šaldytuvai. A. R. pasakė, kad atvyks E. T. iki jos, kad jam suteiktų konsultaciją. Ji nepamena, ar tai šis kaltinamasis, neužfiksavo. Atvyko E. T., paklausė, kur gali sandėliuoti skerdieną. Ji pasakė du objektus, tai Kėdainių – A. M. ir Kauno „E.“, bet Kaune perpildyti buvo šaldytuvai. Ji paskambino A. M., paklausė, ar gali sandėliuoti. Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamojo E. T. ir jo tėvai yra antros eilės pusbroliai. R. D. nepažįsta. E. T. vieną iš kartų buvo pas jį, kalbėjo, kad nori užsiimti verslu, būtent tuo verslu, kuris lietė ir jo uošvį, prašė supažindinti su uošviu. A. R. jo uošvis. Gali būti, kad perdavė kokį telefoną, bet konkrečiai negali įvardinti, kad L. J., jis pats nepažįsta L. J.. Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad M. R., A. B., S. S. W. ir P. K. iš fotonuotraukų atpažino R. D. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs į Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. dėl kiaulių skerdienos pirkimo. S. S. W. atpažino jį ir kaip asmenį, iš kurio gavo suklastotą mokėjimo pavedimą 17500 eurų sumai.Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad M. R. ir A. B. iš fotonuotraukų atpažino E. T. kaip asmenį, kuris su R. D. buvo atvykęs į Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. dėl kiaulių skerdienos pirkimo.Iš 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinio mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gavėjui (duomenys neskelbtini) mokėtojas UAB „L.“ perveda 1000 Eur. Mokėjimo paskirtis – avansas. Mokėjimo nurodymą pasirašęs R. D.. Iš 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinio mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gavėjui (duomenys neskelbtini) mokėtojas UAB „L.“ perveda 17 500 Eur. Mokėjimo paskirtis – pagal faktūrą 3/2012 proforma, 2012-04-05. Mokėjimo nurodymą pasirašęs R. D.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių byloje surinktų duomenų pakanka R. D. ir E. T. kaltei dėl sukčiavimo nustatyti. Aplinkybės, kad į Lenkiją tartis dėl skerdienos pirkimo važiavo abu kaltinamieji, nė vienas iš jų neneigia, tačiau, pasak E. T., jis važiavo savais reikalais, o R. D. tik supažindino su Lenkijos įmonės, prekiaujančios mėsa, savininku. Panašiai E. T. dalyvavimo tariantis dėl skerdienos pirkimo apibūdina ir R. D., tačiau abiejų kaltinamųjų parodymus paneigia liudytojų M. R. ir A. B. parodymai, jog abu kaltinamieji dalyvavo tariantis dėl mėsos pirkimo, be to, M. R. ir A. B. iš fotonuotraukų atpažino E. T., kaip asmenį, kuris su R. D. buvo atvykęs į Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. dėl kiaulių skerdienos pirkimo. E. T. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtina ir liudytojų A. R., V. P. ir L. J. parodymai. Liudytojas V. P. teigė, kad E. T. prašė jo supažindinti su savo uošviu, užsiimančiu prekyba mėsa. A. R., V. P. uošvis, patvirtino, kad žentas jo prašė nurodyti asmenį, kuris gali išnuomoti šaldymo patalpas, atitinkančias reikalavimus laikyti maisto produktus. Žentui davė L. J. telefono numerį. Pasak L. J., pas ją buvo atvykęs E. T., kuriam ji pasakė du objektus, kuriuose galima sandėliuoti mėsą, bei paskambino A. M., į kuriam priklausančią skerdyklą buvo atvežta mėsa, už kurią, kaip vėliau paaiškėjo, Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijai M. R., D. R. nebuvo sumokėta. Minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad E. T. ne tik buvo Lenkijoje su R. D. tartis dėl mėsos pirkimo, bet ir organizavo neteisėtai įgytos skerdienos laikymą A. M. skerdykloje, kol mėsą išsivežė nenustatyti asmenys. Būtent šiais veiksmais pasireiškė E. T. dalyvavimas bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad bendrininkų grupę gali sudaryti ir du asmenys (BK 25 straipsnio 2 dalis), todėl, nenustačius kitų asmenų dalyvavimo aptariamoje nusikalstamoje veikoje (vien mėsos išsivežimo iš A. M. skerdyklos faktas nepatvirtina dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje), aplinkybė, nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, jog E. T. ir R. D. veikė kartu su kitais nenustatytais asmenimis, šalintina iš įrodytomis pripažintų aplinkybių. R. D. savo apeliaciniame skunde teigia, kad santykiai tarp UAB „L.“ ir Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. turėtų būti laikomi civiliniais santykiais, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apklausti M. R. ir S. S. W. patvirtino, kad susitarimas su pirkėjais buvo toks, kad prieš iškraunant mėsą, bus už ją sumokėta, ir mėsa buvo iškrauta tik todėl, kad R. D. užtikrino, kad tuoj pat bus sumokėta, ir jau iškrovus mėsą pateikė mokėjimo nurodymą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastotas. Taigi faktas, kad mokėjimo dokumentas buvo pateiktas po mėsos iškrovimo, nepaneigia, kad kaltinamieji panaudojo apgaulę ir taip savo naudai įgijo svetimą turtą. Jau pats suklastoto mokėjimo nurodymo pateikimas suponuoja išvadą, kad buvo peržengtos civilinių teisinių santykių ribos. Vis dėlto sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad E. T. ir R. D. nepagrįstai pripažinti kaltais dėl dokumento – 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinio mokėjimo nurodymo – suklastojimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamieji nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, suklastojo šį dokumentą. Pagal nustatytas aplinkybes, jiems galėtų būti inkriminuojamas tik suklastoto dokumento panaudojimas, tačiau toks kaltinimas nepareikštas, todėl nuteistieji dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisintini.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. S. ir R. S., R. S., L. D. (S.) ir N. S. atžvilgiu).

Pirmosios instancijos teisme:Kaltinamasis E. T. parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo, kad įgijo 189 588,13 litų apgaule A. S. turto neprisipažįsta. Tokios kredito sumos jis negavo, išskyrus tai, kad buvo idėja investuoti į bendrą verslą. A. S. tai pats pasiūlė, jis buvo įpareigotas šeimoje, kad vykdytų, atstovautų visus interesus. Tėvai turėjo sodybą šalia magistralės Kaunas–Vilnius. Sklypas didelis, 2004 metais A. S., R. S. kalbėjo, kad tinkama vieta moteliui, kavinei, kad šeima pasidarytų. 2008 metus pradėjo įgyvendinti idėją. Jam teko dengti A. S. paskolą bei procentus. Buvo toks susitarimas, buvo įkūręs 2007 vieną sporto klubą. Viskas vyko 2008 metais, buvo tokia logika, kad nei jų šeimai, nei kaltinamojo šeimai nereiktų mokėti kredito įmokų, buvo sutarę, kad iš skolintų pinigų, iš sporto klubo dengs paskolą. Dengė iš bendrų pinigų. Tai ne jo pinigai, kuriuos A. S. su R. S. pervedė, jis su žmona skolinosi, dėjo į verslą taip pat. A. S. pradėjo spaudimą daryti, kad atiduotų 190 000 litų, pradėjo gąsdinti, važinėti per draugus, kad reikia susidoroti, apvogti, surinkti sumą, papirkti policiją, prokurorą. 30 000 litų jų padengtas kreditas, 10 000 litų A. S. pasiėmė, 60 000 litų A. S., A. S. broliui buvo skolinta, kurių 50 000 litų neatgauna. 2008 metais buvo nuspręsta šeimos narių, kad reikia atlikti detalų planą sklype (duomenys neskelbtini) kaime. A. S. atsirado apie 2010 metų vidurį, kaltinamasis su juo susipažino nuo V. G., kuris pristatė kaip geriausią partietį, kuriuo reikia pasitikėti, kaip juo. Pasiūlė šeimai, kad jis gali padėti sudėlioti verslo planą, atstovauti įmonės interesus. Įtampa buvo išaugusi dėl tam tikrų mokėjimų-nemokėjimų, dėl A. S., kuris trukdė, ne padėjo. Jis bėgo nuo situacijos, teko pasitikėti A. S.. A. S. paskolinęs jam 84 600 litų, kartu sudarė tariamas sutartis dėl skolos padidėjimo, pats gavo 230 000 litų, visi pinigai liko pas A. S.. Kai paprašė pinigų A. S., jis kaltinamąjį pasiuntė „ant trijų raidžių“. A. S. pats pasiūlė 190 000 litų į jo sąskaitą pervesti. Viskas buvo sutarta žodžiu, tarp šeimos narių. Gavęs tuos pinigus, juos panaudojo – išleido detaliam planui, architektui, topografinės nuotraukos kainavo, savivaldybėje kainavo paslaugos, registrų centre, 30 000 litų reikėjo A. ir R. S. kreditui grąžinti, 60 000 litų paskolinta A. S., 5 000 litų įmonių pirkimui, Z. U., A. S., A. S., bankams, įmokų mokėjimams nuo gautų kreditų, 80 000 litų pirmas sporto klubas. Buvo projektas keliems metams numatytas, užsitęsė jis, dėl to, kad pasinaudojo tam tikri žmonės. Palūkanas mokėti nustojo, nes A. S. pradėjo gąsdinti, grasinti susidoroti, kad pinigų prašė. Dėjo visi į vieną verslą, įvykdyti turėjo, neįvykdė, visi prarado pinigus. A. S. vertė pasirašyti vekselius, buvo N. S., A. T., K. T., A. ir R. S., liepė pasirašyti vekselius, kad ramiau būtų šeimos rate, tai pasirašyta. Bandoma daryti išieškojimus, gali pateikti dokumentus. Vekseliai pasirašyti buvo dėl nesumokėtų įmokų, ne dėl grynų pinigų, bet dėl įmokų, kad kaltinamasis yra atsakingas padengti skolas. Vekselius rašė du ar tris egzempliorius, buvo trys vekseliai 26 000 litų, apie 10 000 litų, bet jis neturi vekselių, jie išsivežė. Bendrovės „G.“, „M.“ buvo projektui. Tam, kad būtų gauta paskola iš unijos, tam jos reikalingos buvo. A. T. buvo direktorė. A. S. žinojo apie įmones „M.“, „G.“, jis žinojo A. S., žinojo tuos dalykus, vienu metu buvo pasiūlyta, kad rašome ne S., o A. S., bet nesutiko. R. S. tai A. S. brolis. 4800 litų nesiskolino iš R., tai tas epizodas, kai A. S. pervedinėjo pinigus, jis PC ,,M.“ nusiėmė grynais 10 000 litų. 4800 litų jis nesiskolino, grąžino iš 10 000 litų per R. S.. Iš R. S. gavo pinigus, bet jam R. S. pasakė, kad R. S. paduoda iš tų 10 000 litų. Dalį pinigų yra skolingas L. S., ji sesers A. T. dukra. Jai skolingas apie 14 000 litais, iš kurių A. T. nusiėmė iki 4000 litų. Tai buvo pinigai, laikomi sporto klube, naudojami visiems iš verslo šeimos rate. Tie pinigai nukeliavo į verslą, sakė darom verslą, prisidėsiu, pasiskolinsiu iš L. S., matė, kad sunkmetis. Panaudotų L. S. pinigų į šeimos verslą – apie 11 000 litų. L. S. nesiteiravo, kada grąžins pinigus. Kaltinamasis su L. S. net nekalbėjo apie pinigų skolinimą, A. T. kalbėjo apie pinigų skolinimą, jis tiek, kad nuvažiavo, parvežė L. S., kartu važiavo į banką. Dėl N. S., jis atvyko pas juos po ilgo laiko, dar studentas buvo, jaunas. Sunkiai gyveno, buvo sunkmetis, bet jam padėjo sporto klube, finansiškai, padarė stipendiją, iš sporto klubo. Dėl 5000 litų įgijimo iš N. S. nesutinka. Buvo pinigų kažkokia suma, nepamena, kad 5000 litų, 1000-2000 litų buvo, vaikščiojo sumos. Paimdavo iš kasos, iš dėžutės pinigų jis, jis buvo kaip ūkvedys. Buvo pardavęs automobilį, turėjo pinigų. Kad įnešė pinigus pripažįsta, bet naudojo bendram versle pinigus.Nukentėjusysis A. S. parodė, kad kaltinamąjį E. T. puikiai pažįsta, jis yra buvusios žmonos R. S. brolis. Dėl įvykio, dėl to, kuriuo pareikštas įtarimas E. T., dėl galimai sukčiavimo, gali pasakyti tek, kad iš pradžių niekas nepagalvojo, kad taip gali pasielgti E. T., kai jis įgavo pasitikėjimą, kai gavo pinigus, tuomet viskas ir prasidėjo. Atvyko pas jį E. T., sakė reikia sklypą pakeisti į komercinę veiklą, tėvų sklypą reikia pakeisti į komercinės paskirties. Pasakė, kad reikia 150 000 litų, tai buvo 2007 metais, jau ilgą laiką derino E. T. tuos reikalus. Paskirtį keisti norėjo, nes turėjo planus daryti viešbutį, aikštelę, pasakė, kad neturi pinigų tokių, jis įkalbėjo, kad namą užstatytų, sakė metams, daugiausia dviems, sakė reikia pinigų, pažadėjo, kad paskolą jis mokės. Savo ir žmonos namą įkeitė. Su žmona pakalbėjo ir paėmė savo vardu kreditą, lakstė per bankus. Suma buvo 189 680,83 litų. Tuos pinigus, kuriuos gavo iš banko kaltinamajam E. T. pervedė į sąskaitą. Atrodo, kad užvadino ,,sąskaitos papildymas“, kai pervedinėjo pinigus kaltinamajam, tačiau tiksliai pasakyti dabar negali. Pradžioje kaltinamasis pervedinėjo pinigus, paskui jau jo žmona I. T. yra mokėjusi, bet paskui pradėjo ,,šlubuoti“ pavedimai. Atrodo, kad iki 2035 metų paimtas kreditas. Po šiai dienai moka pinigus pats. Prieš imant kreditą E. T. vardu, santykiai buvo su juo geri, jis pasitikėjo E. T.. Buvo įspūdis, kad viskas gerai, pirko sau namus kaltinamasis, jis Babtuose namą turi, ėmė kreditą, pirko namą, tvarkė, dirbo daug, sporto klubą turėjo, buvo minima, kad ims iš sporto klubo pajamas. Dokumentus dėl to kas susiję su paskola kaltinamasis turėjo, jis pats tuo tarpu Druskininkuose dirbo, nelabai laiko buvo, pasakė, kad jis tvarkytų viską. Kredito paėmimo momentu pagal uošvienės pasakojimus ji nežinojo, kad bus keičiama paskirtis. E. T. pastoviai rodė dokumentus, paišydavo ant jų, rodydavo, kaip kas bus. Jis pats jokiame projekte nedalyvavo, padėjo banke Šilainiuose parašą, daugiau nedalyvavo niekur. Žmona dar žinojo kas maždaug vyksta, kad yra tėvų žemė, kad jis kažką planuoja daryti.Nukentėjusioji R. S. parodė, kad vyras buvo paėmęs kreditą iš banko brolio (E. T.) prašymu, pervedė pinigus broliui. Tai ne vien vyro paskola, bendra paskola tai, kadangi užstatytas bendras turtas, jos parašo reikėjo imant paskolą taip pat, jie savo noru buvo banke su vyru, viską sutarė, pasirašė. Buvo pasiūlymų bendrą verslą daryti su broliu. Tuo metu pasitikėjo ir vyru, ir broliu. Prasidėjo viskas tada, kai nuo 2013 metų su kita moterimi susilaukė mano vyras dukros, tada prasidėjo negerumai su A. S.. Brolis buvo pasižadėjęs pats dengti kreditą, dengė, bet paskui kažkas nutiko. Dar tėvai davė pinigų, buvo bendras verslas galvota daryti, kadangi sutuoktinis pasuko kitu keliu, todėl tai viskas ir prasidėjo. Kai su sutuoktiniu ėmė kreditą, prieš tai turėjo kreditą, brolis jį padengė, sakė, kad mokės ir šį kreditą. Kaltinamasis E. T. su vyru susitikdavo, kalbėdavosi jie. Pati į dokumentus nesigilino. Kaltinamasis apie žemės paskirties keitimą sakė. Paskirtį sklypo keitė, nes norėjo restoraną daryti ten, planų daug buvo. Vyras statybose dirbo, sakė, kad kažką padarys, pagelbės. Matė, žinojo, kad tuose planuose dalyvauja jos vyras, juk atvažiuodavo brolis, su vyru kalbėdavo, sakė, kad darys kaip restoraną, dirbs visa šeima. Pinigai buvo pervesti į E. T. sąskaitą tam, kad kažkas būtų daroma su pinigais. R. S. ji skambino, kad broliui paskolintų 5000 litų. Dar kitas brolis yra, kur paskolino pinigus E. T.. A. S. pasakė, kad jis skolingas E. T. apie 40 000 litų sumą. Iš pagrindinio kredito, kad buvo paimti pinigai, kad atvežtų už R. S. 5000 litų – jai žinoma. Liudytoja Z. U. parodė, kad E. T. jos klientas nuo senai, pažįsta jį kaip sąžiningą žmogų. Jos dukra K. Z. pardavė UAB, nes turėjo skolų, bandė susijungti, daryti bendrą verslą. R. S. buvo jos klientas. Pirko Babtuose butą pagal paskolą, kitas brolis S., kuris bandė sykiu su įmone ,,S.“ ir įmone ,,Š.“ daryti verslą, ją įdarbino, bet algos nemokėjo ir ji išėjo iš darbo. Verslas turėjo būti toks, kad viščiukais, mėsa, dar kažkuo verstis, tai turėjo būti bendras E. T. ir S.. Liudytojas K. T. parodė, kad E. T. yra jo sūnus, R. S. – jo duktė. Su dukterimi jau kokie du metai susipykę. Susipyko dėl visų reikalų. Davė žemės E. T., A. S., kad jie galėtų pakeisti žemės paskirtį. Paskui A. S. įkeitė namą (duomenys neskelbtini), E. T. žmona savo tėvų įkeitė namą taip pat. A. S. susitarė su E. T., kad jam skolingas 120 000 litų, kad jis paimtų iš banko ir duotų verslui E. T.. Sako, kad atidavė, bet nei lito niekas nedavė, niekas pinigų nematė. E. S. broliui paskolino 60 000 litų pirkti Babtuose butą, nupirko tą butą, dar dabar stovi jis. Jokių pinigų negavo, tai buvo vien dėl susitarimo. A. S. buvo atvykęs pas jį, šantažavo, kad mokėtų pinigus. Jam yra žinoma apie Z. U., kur bendravo E. T., A. S., kad padarytų verslo planus dėl kavinės kokios, motelio. Žadėjo pratęsti A. S. planą, tas pats A. S., kuris buvo čia teisme. Žemės sklypo pakeitimą iniciavo A. S. ir E. T.. E. T. skolingas A. T., skolingas ir N. S. bei L. S.. Klube dirbo N. S. ir ėmė iš E. T. pinigus. Liudytoja N. P. parodė, kad nukentėjusįjį A. S. žino. Su nukentėjusiu A. S. susipažino, kai jis buvo UAB ,,S.“ direktorius. Ji buvo minėtos įmonės vyr. buhalterė, E. T. buvo akcininkas. Pradėjo dirbti gal 2010 metais, tačiau tikslios datos nepasakys. Įmonėje buvo planuojamas sporto klubas, sakoma, kad bus verslo įmonė, kur bus taip pat ir statomas motelis, teikiamos kavinės paslaugos, kadangi tam Kauno rajone buvo žemės sklypas. UAB ,,S.“ direktorius buvo A. S.. Vėliau E. T. pardavė įmonę ,,S.“ ir pirko kitą UAB ,,Š.“ įmonę. UAB ,,Š.“ gal du-keturis mėnesius dirbo, direktoriumi buvo E. T., o ji – buhalterė. Po mėnesio E. T. pareiškė, kad parduoda įmonę atgal, nes direktorė turėjo įmonę parduoti be skolų, ji neįvykdė įsipareigojimų. Tada išėjo iš UAB ,,Š.“. Tai buvo 2010 metais. Paskui kaltinamais pirko UAB ,,M.“, tada vyko sporto klubo veikla, buvo išnuomotos patalpos ofisams, dirbo su mėsa. Viskas planuojama, daroma, ruošiama, remontuojama buvo dėl motelio. Toliau buvo bendrovė ,,G.“ atidaryta. A. T., E. T. sesuo buvo „G.“ direktorė ir akcininkė. Liudytojas A. S. parodė, kad 2010 metais jis susipažino su E. T.. Jis ir E. T. pradėjo kaip ir artimiau bendrauti, šis jam pasisakė, kad nori kurti verslus, bet šiuo metu yra įkeistas jo tėvų žemės sklypas, esantis Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, todėl paprašė paskolinti pinigų. 2010 m. gruodžio 21 d. jis ir E. T. susitiko pas notarę V. J., šios biure Kaune, pasirašė paskolos sutartį 84 600 litų sumai ir suformino hipoteką E. T. tėvų žemės sklypui, esančiam Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Sutarties sudarymo metu jis pas notarę E. T. padavė į rankas grynais pinigais 84 600 litų. E. T. toliau kūrė verslo planus ir norėjo užsisakyti sporto įrangą, todėl jis E. T. paskolino pinigų. E. T. vėl kūrė naujus planus kitam vėslui – prekybai turguje žalia mėsa bei vaisiais ir daržovėmis. E. T. sakė, kad reikia įrangos bei apyvartinių lėšų ir pradėjo sakyti, kad gal jis vėl galėtų šiam paskolinti pinigų. Jis vėl pasirašė paskolos sutartį. E. T. prašymu jis vėl pasirašė paskolos sutartį, o 2011 m. rugsėjo 13 d. notarų G. kontoroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią, jam sutinkant, E. T. skolą sumoje 165 000 litų perima šio tėvas K. T.. Tą pačią dieną pas tą patį notarą K. T. jis paskolino 65 000 litų sumą. 2012 m. vasario 29 d. ir 2012 m. kovo 2 d. jis pasirašė du sutikimus dėl to, kad K. ir Z. T. parduotų savo turtą UAB „G.“ ir dėl antrinės hipotekos (duomenys neskelbtini) Kredito unijai. Kiek atsimena, 2012 m. kovo 2 d. į jo sąskaitą buvo pervesta 230 000 litų suma. Jis jokių pretenzijų E. T. nekėlė, paskolų sutartys buvo pasirašytos be jokių procentų, todėl buvo patenkintas, kad atgavo savo pinigus. Po tos datos jis su E. T. bendravo, kalbėjo apie bendrą sporto klubo verslą, ir E. T. užsiminė, kad šiai dienai yra pelninga užsiimti urmine daržovių ir vaisių prekyba atvežtus iš Lenkijos. Kiek atsimena, 2012 metų vasarą jis E. T. savo namuose davė į rankas be jokio skolos raštelio apie 10 000 litų sumą tokiai verslo veiklai. Dėl šių pinigų jis E. T. pretenzijų nereiškia, nes mano, kad jų neatgautų.Liudytojas G. B. parodė, kad E. T. pažįsta seniai, jis į jį kreipėsi dėl projektavimo paslaugų 2008 metų pavasarį ar vasaros pradžioje. E. T. paprašė, kad padėtų sutvarkyti jo sklypo dokumentus. Norėjo pakeisti savo šeimai priklausančio sklypo paskirtį iš žemės sklypo paskirties į kitą pobūdį. Sklypas buvo Babtų seniūnijoje, konkrečiai kaimas nenurodytas, tiesiog už Babtų, prie autostrados. E. T. pasakojo, ką planuoja vykdyti, kitaip negalėjo atlikti darbų, žinojo viziją, dalis sklypo sandėliavimui numatyta, ateityje logistikos centras, didžioji dalis, tuo metu tai buvo labai populiaru, kita dalis – kavinė, viešbutis, motelis, komercinė paskirtis. Jis užsiėmė detalaus plano rengimu. E. minėjo, kad tai jo šeimos žemė, kad visą projektą vysto ne vienas. E. T. už paslaugą atsiskaitė 2010 metų sausio mėnesį 4840 litų sumoje, viskas sumokėta buvo. Liudytojas A. S. parodė, kad E. T. ir I. J. (T.) pažįsta. 2009 m. gruodžio 16 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai, pagal kurią įsigijo butą iš I. J. Babtuose. Pagal šią sutartį yra I. J. visas lėšas sumokėjęs. Butas parduotas, antstolė pardavė, nes nevykdė pareigos bankui. R. S. brolis, dėl nesutarimų jo ir E. T. žino, kad dėl pinigų paskolinimo kažkokie nesutarimai buvo.Liudytoja I. T. (buvusi pavardė – J.) parodė, kad dalyvavo kartu dėl žemės paskirties pakeitimo. Buvo planas iš abiejų pusių, tiek iš A. S., tiek iš E. T.. A. S. buvo užsidegęs daryti bendrą šeimos verslo planą, kartu dirbti. Buvo planai daryti kaimo turizmo sodybą. Toks tikslas buvo daugiau iš S. pusės. Kadangi neturėjo pinigų, tai A. S. pasisiūlė užstatyti savo namą, paimti kreditą ir investuoti į šitą verslo planą. Paėmė kreditą užstatydami jos tėvų namą, tad jie prisidėjo tuo pačiu, kad galėtų įgyvendinti šį verslo planą. Nepavyko verslo planas. Prasidėjo pykčiai, kreditus reikėjo grąžinti už namą, nebuvo pinigų. A. S. mėtėsi, tai parduoti žemę, tai parduoti verslą. Buvo pakeista žemės paskirtis, planai, projektai, leidimai gauti. A. S. dalyvavo visur, tiek viską matė, tiek dokumentaliai, tiek bendri pokalbiai. E. vos ne kas antrą dieną važiuodavo pas jį į namus ir kalbėdavosi. Atsirado Z. U., kuri padėjo jiems su verslo planu. A. S. savo asmeninių lėšų kaip ir neinvestavo, užstatė savo namą, nes gavo už jį kreditą. Kiek žino, tai A. S. nusiėmė suteiktą kreditą ir dar nusiėmė sau 10 000 litų. Dėl šito projekto pykčiai tarp E. T. ir A. S. prasidėjo tada, kuomet žlugo visas planas, prasidėjo Lietuvoje krizė, pinigų trūkumas. Reikėjo padengti A. S. kreditą, mokėti pinigus, E. T. mokėjo juos. Būdavo, kad ir A. S. mokėdavo, nuo to prasidėjo pykčiai. 2009 m. gruodžio 16 d. pardavė butą išsimokėtinai A. S.. Su A. T. bendrauja, ji buvo įdarbinta sporto klube, nes išsiskyrė su savo vyru, jai buvo sunku. A. T. įleido į savo butą esantį (duomenys neskelbtini), ten ji pridarė skolų ir pabėgo į užsienį. A. T. buvo įsijungusi į tą šeimos verslą. Ji paprašė L. S., kad paskolintų pinigų. 2013 m. sausio 26 d. pasirašyti vekseliai. Dėl pinigų daugiau bendravo E. T., o dėl vekselių, tai atvažiavo S. L., N. S., A. S., buvo E. T. tėtis, ir jie pradėjo daryti psichologinį spaudimą, jog mes jiems skolingi pinigų. Kadangi taip gavosi, tai pasirašė E. T., jog yra skoloje. Spaudimą didelį darė A. S.. UAB „M.“ buvo jų. Jie pinigų už žemes negavo. Iš L. S. E. T. pasiskolino apie 10 000 litų, kažkiek iš N. S. pasiskolino. A. S. pažįsta. Jis pasisiūlė įgyvendinti verslo planus kaip teisininkas, jis kuriant planus dalyvavo. Labai gerai tai žino ir A. S.. A. S. paėmė virš 200 000 litų ir nuo to prasidėjo pykčiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje:Nukentėjusioji L. D. (S.) parodė, kad E. T. yra jos dėdė. Ji yra jam vieną paskolą paėmusi, nes jis Kaune norėjo pirkti kažkokį pastatą ir vėliau jį parduoti ir grąžinti skolą. Tai galėjo būti 2011 metų pavasarį. Jis paskambino ir paklausė, ar ji mėnesiui ar dviem galėtų jam paimti paskolą. Jis paaiškino, kad nori pirkti pastatą, nes šiuo metu apsimoka tai daryti, nes yra galimybė jį parduoti brangiau. Ji sutiko jam paimti paskolą. Tada jis po kelių dienų atsiuntė žmogų, kuris ją paėmė iš Kėdainių ir atvežė į Kauną ir kartu ėjo per visus bankus ir kitas įstaigas, kur galima gauti paskolą. „G.“ jai davė paskolą. Kai pervedė jai pinigus, jis atvažiavo į Kėdainius. Ji nuėjo į banko filialą, paėmė tuos pinigus, atsisėdo į jo mašiną ir juos padavė. Jis dar tuo metu, siūlė 100 litų už tai, kad ji paėmė tą paskolą, bet ji tų pinigų atsisakė. Tai buvo tiesiog paskola, o ne kokie nors verslo santykiai. Paėmė 14 000 litų greitojo kredito. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina. Dėl apgavimo, tai buvo su E. T. žodinis susitarimas, o vėliau jis pasirašė ir vekselį, kaip pripažindamas tą susitarimą. Ji paėmė paskolą savam žmogui, tuo metu juo pasitikėjo. Daug kartų prašė E. T. grąžinti tą paskolą, tačiau iš pradžių jis sakė, kad palauktų. Kai jau parašė pareiškimą, tada jis jau sakė, kad viską aiškinsis teismas ir tada daugiau jis į kalbas nesileido. E. T. pripažindamas skolą pasirašė neprotestuotiną vekselį. Vekselis buvo pasirašytas 26000 litų. Vekselio ji nerealizavo įstatymo nustatyta tvarka, nes neturėjo, iš ko jo realizuoti. Mama su ja nekalbėjo dėl paskolos ėmimo, ji tik pasakė, kad gali paskambinti E. T., nes jis turi prašymą ir nori paslaugos. Nukentėjusysis N. S. parodė, kad E. T. yra mamos brolis. Jis tuo metu mokėsi, jam buvo 19 - 20 metų. Jis davė vietą, kur galėjo būti, kol mokėsi. Po to pradėjo pas jį sporto klube dirbti. Dėl paskolų, iš pats pradžių buvo einama ant to, kad jis galėtų paimti didelę paskolą, t y. kalba ėjo apie 250 000 litų paskolą. Tai buvo paskola jam, kad jis galėtų pasistatyti namą. Jis tuo metu tikėjo viskuo, ką jis sakė. Kai E. T. pradėjo agituoti pasiimti didelę paskolą namui, tai jis pradėjo Kaune rodyti vieną objektą ir sakyti, kad šitą nupirkus suremontuos, o gautus pinigus bus galima investuoti į kitą verslą. Kai pradėjo galvoti, kiek reikia pinigų namo statybai, tai tada suprato, kad nerealu yra pastatyti namą už 250 000 litų. Pasakė, kad jei ima tokio dydžio paskolą, tai ją ima tik savo reikmėms. Tada viskas peršoko ant greitųjų kreditų. Jis norėjo pasikeisti automobilį, pardavė savo mašiną ir tą pačią dieną E. T. su žmona atvažiavo pasiskolinti pinigų. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš 10 900 litų sumos jam nėra atlyginta. E. T. neminėjo, į kokį verslą investuos skolintus pinigus. E. T. sakė, kad skolinamą 5000 litų sumą užvažiuos paimti jo žmona I., nes ji važiuos pro šalį. Kai E. T. iš jo pirmą kartą skolinosi 5000 litų, tai jis neminėjo, kad turi ir kitų kreditorių, bet jis žinojo, kad E. T. turi namo paskolą ir kad kai įsirenginėjo klubą skolinosi pinigų. Kai E. T. iš jo skolinosi pinigų, jis sakė, kad skolinasi, nes jo visi pinigai yra sudėti į verslą. Atsisakau pareikšto civilinio ieškinio, nes nori, kad greičiau baigtųsi visa ši istorija. E. T. pasirašytą vekselį bandė realizuoti, bet nerealizavo, nes reikėjo susimokėti žyminį mokestį. Liudytoja A. T. parodė, kad E. T. yra jos brolis. Jie pas jį visi buvo ruošinukai. Einant toliau pasimatė, kad jais pasinaudojo. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iki to konflikto pradžios buvo apie 10 metų, kaip jie su broliu nebendravo. Bendravimo atnaujinimas buvo iš jo pusės. Ji ne kartą matė brolį su R. D., žino apie jų mėsos verslą. Tai buvo Vilijampolės turgus, prie tilto, ten mėsa prekiavo E. T., bet ne su R. D., o su kitu vaikinu. Kas susiję su mėsa iš Lenkijos, tai apie tai buvo kalbama. E. T. jos prašė, kad ji susisiektų su pusbroliu ir susitartų su juo dėl pokalbio apie šaldytuvus. Ji skambino pusbroliui V. P., juos suvedė. E. T. turėjo sporto klubą, pakvietė, kad ten kaip administratorė padirbėtų. Sūnaus N. S. paskolą padengė ji. E. T. prekiavo ir mėsos gaminiais, tai tuo metu sporto klubo ir prekyba mėsa, pradžioje buvo gerai, po to buvo problemos. Sporto klube irgi reikėjo žaisti per skolas. Kai skolino pinigus, žinojo, kad E. T. turi kitų paskolų. Pas jį kiekvieną dieną keitėsi planai. Su dukra dėl paskolos paėmimo kalbėjo ji. Tiek N. S., tiek L. D. paklausė, ką jiems dabar daryti. Ji atsakė, kad tai jų dėdė. Tame žemės sklype, kur buvo tėvų, tai jis buvo daug prikūręs planų. Dėl detalaus plano, tai kiek žino, tas planas buvo daromas prieš tai, kai pradėjo bendrauti. Pasirašant vekselį ji buvo, bet neprašė, kad E. T. pasirašytų vekselį. Iš akistatos tarp E. T. ir A. S. protokolo matyti, kad A. S. pripažino, kad iš paimtos paskolos 10 000 litų jis išgrynino ir pasiėmė savo reikmėms. Iš A. S. 2013 m. gruodžio 19 d. pranešimo E. T. matyti, kad pranešime A. S. primena E. T., kad jis pagal 2013 m. sausio 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2013 m. gruodžio 20 privalo sumokėti 22 110 litų.Iš advokatės L. K. 2013 m. gruodžio 20 d. pareiškimo matyti, kad pareiškime prašoma E. T. sumokėti N. S. 10 900 litų pagal 2013 m. sausio 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Iš advokatės L. K. 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškimo matyti, kad pareiškime reikalaujama, kad E. T. nedelsiant sumokėtų neapmokėtą vekselio, išduoto N. S., sumą. Iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano matyti, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino detalųjį K. T. ir Z. T. žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo planą. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai nukentėjusysis yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį, baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį gali patvirtinti ir tai, jog sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio. Be to, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagrindinis sukčiavimo (BK 182 straipsnis) požymis, skiriantis jį nuo civilinio teisės pažeidimo, yra apgaulės, kuri turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perduoti turtą, panaudojimas. Pažeistų teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimo kriterijus dažniausiai yra reikšmingas tuo atveju, kai ketinimas pasisavinti svetimą turtą susiformuoja jau po apgaulės panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-895/2015, 2K-7-47-895/2016). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. T. veikos, dėl kurių nukentėjo A. ir R. S., R. S., N. S. ir L. D., neatitinka aukščiau aprašytų teismų praktikoje susiformavusių sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių. Dėl pinigų, paimtų iš A. S., nuteistasis E. T. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pinigai, A. S. paimti kaip banko paskola, ir perduoti E. T., buvo skirti šeimos verslo vystymui. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai šių nuteistojo parodymų nepaneigia. Pats nukentėjusysis A. S. neneigia, kad paskolą paėmė todėl, kad E. T. įkalbėjo dalyvauti šeimos versle – pakeisti žemės sklypo, priklausančio K. ir Z. T., paskirtį, įkurti ten viešbutį, stovėjimo aikštelę. Abejonių, kad nukentėjusysis nesuprato situacijos kelia tai, kad jis nurodė, neva E. T. paskolos reikėjo metams ar dviems, tačiau nei paskolos dydis (beveik 190 tūkst. litų), nei mokėjimo laikotarpis (iki 2035 metų) neleidžia spręsti, kad paskola buvo trumpalaikė ir ją būtų buvę įmanoma padengti per metus ar dvejus. Nukentėjusiosios R. S. parodymai patvirtina, kad vis dėlto jos buvęs sutuoktinis A. S. paėmė paskolą ir beveik visą jos sumą atidavė E. T. tuo tikslu, kad būtų vykdomas bendras šeimos verslas. E. T. ketinimus investuoti į bendrą šeimos verslą patvirtina Z. U. parodymai, jog abu – E. T. ir A. S. – kūrė verslo projektą, susijusį su motelio statyba. Liudytojas K. T. taipogi parodė, kad žemę atidavė E. T. ir A. S. verslo planams įgyvendinti. Liudytoja N. P. teigė, kad buvo kuriama įmonė, kurios viena iš veiklos sričių turėjo būti motelis ir kavinės paslaugos. Liudytojas G. B. pateikė detalųjį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, nurodė, kad dėl šio plano kreipėsi E. T. ir pasakojo, kad planuoja kurti kavinę, viešbutį bei logistikos centrą. Pasak liudytojos I. T., keisti žemės sklypo paskirtį ir vystyti bendrą šeimos verslą, buvo užsidegę tiek E. T., tiek A. S..Vertinant aptartus bylos duomenis, darytina išvada, kad A. S., paimdamas paskolą ir atiduodamas didžiąją jos dalį E. T., suprato, kad pinigai skirti investavimui į bendrą šeimos verslą. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. atliko tam tikrus veiksmus, kurie rodo, kad jis turėjo tikrų ketinimų žemės sklype vystyti verslo projektą, statyti viešbutį, įkurti kavinę ir pan., spręstina, kad esminė apgaulė A. S. atžvilgiu panaudota nebuvo. Investicija į verslą daugeliu atveju yra rizikinga ir, sprendžiant pagal A. S. gyvenimišką patirtį, jis turėjo suvokti, kad elgiasi rizikingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir kitos E. T. inkriminuojamos veikos neturi visų būtinų sukčiavimo, kaip nusikaltimo, požymių, o visų pirma – esminės apgaulės. Vien pinigų pasiskolinimas ir jų negrąžinimas savaime nereiškia, kad padarytas sukčiavimas. Dėl pinigų, paskolintų R. S., E. T. paaiškino, kad tai grąžinami pinigai iš 10 000 litų, kuriuos iš pagrindinio kredito paėmė A. S., taip jam esą nurodžiusi R. S.. Pati liudytoja R. S. šios aplinkybės nepaneigė, nors nukentėjusysis R. S. teigė, kad E. T. pinigus skolino R. S. prašymu. Šios aplinkybės nepakankamos konstatuoti, kad E. T., paimdamas pinigus iš R. S., iš anksto ketino šių pinigų negrąžinti.Iš esmės tokia pati išvada darytina ir dėl kitų nukentėjusiųjų – L. D. ir N. S.. Kaltinamasis E. T. neneigia, kad yra šiems asmenims skolingas, kad prašė jų paskolų šeimos verslo interesams tenkinti ir abu nukentėjusieji, žinodami šias aplinkybes, pinigus paskolino. Byloje nenustatyta ir tai, kad E. T. ėmėsi kokių nors veiksmų, kad pasunkintų galimybę pasinaudoti pažeistų teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad E. T. prievolė buvo užtikrinta paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kurių, kaip parodė nukentėjusieji, jie nerealizavo dėl to, kad reikėjo susimokėti tam tikrus mokesčius. Taigi byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad pinigus iš R. S., L. D. ir N. S. E. T. skolinosi panaudodamas apgaulę, turėjusią lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perduoti turtą, o tai reiškia, kad E. T. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl sukčiavimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo E. T. gynėjos apeliacinio skundo dalis, susijusi su sukčiavimu A. ir R. S., R. S., L. D., N. S. bei A. T. atžvilgiu, yra pagrįsta, todėl ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintinas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad nusikalstama veika A. T. atžvilgiu nuteistasis net nebuvo kaltinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. D. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrintos paskirtos bausmės.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – E. T. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrintos paskirtos bausmės.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. D. ir E. T. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu), iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinant aplinkybę, kad R. D. ir E. T. veikė kartu su nenustatytais asmenimis.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. S. ir R. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (N. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. D. (S.) atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. T. atžvilgiu) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – E. T. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš E. T. priteista: nukentėjusiajam R. S. 1390,20 Eur, nukentėjusiajam A. S. 26006,16 Eur, nukentėjusiajai R. S. 26006,16 Eur ir nukentėjusiųjų R. S., A. S. ir R. S. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika