- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- B2-1062-730/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- V. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. patikslintą skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, varžytynių paskelbimo pripažinimo neteisėtais, bankroto administratoriaus nušalinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi V. A. komercinė firma „Ratai“, L. A., V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas V. A. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus skelbiant varžytynes neteisėtais, nušalinti bankroto administratorių ir bylą perduoti kitai įmonei, atnaujinti praleistą terminą kreditorių susirinkimo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimui apskųsti, pripažinti nutarimą neteisėtu. Nurodo, kad bankroto administratorius paskelbė pareiškėjo V. A. ir jo (duomenys neskelbtini) V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) įkeistam butui (duomenys neskelbtini), varžytynes, nustatė 73 872 EUR kainą. Nurodo, kad bankroto administratoriaus veiksmai paskelbiant varžytynes už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą yra neteisėti. Pažymi, kad bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumas taip pat pasireiškia ir tuo, kad bankroto administratorius nebendradarbiauja, neatsako į pareiškėjo siunčiamus laiškus, kadangi pareiškėjas, atlikęs turto vertinimą, nustatė, kad kaina yra didesnė.
Atsiliepimas
2. Bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Paltaja“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą skundą atmesti, pripažinti varžytynes Nr. 169371 teisėtomis ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. vykdė varžytynes už nustatytą 73 872 EUR kainą. Varžytynės baigėsi, paskelbtas laimėtojas, kuris pasiūlė maksimalią 73 872 EUR kainą. Nurodo, kad varžytynės buvo atšauktos vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi ir buvo paskelbtos pakartotinės turto varžytynės Nr. 169371, kurios baigėsi, laimėtojui pasiūlius 117 741 EUR, tačiau jos vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo atšauktos. Dėl bendradarbiavimo su buvusiu įmonės vadovu nurodo, kad įmonės vadovas buvo informuojamas paštu.
3. Suinteresuotas asmuo L. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo panaikinti varžytynes ir kreditorių susirinkimo nutarimą šioje byloje, leisti V. A. per nustatytą teismo terminą parduoti ginčo turtą paties pasiūlytam pirkėjui kita kaina. Nurodo, kad bankroto administratorius su L. A. nebendradarbiauja, tyčiojasi iš vyresnių asmenų. Nurodo, kad niekada nedirbo V. A. įmonėje ir neturi atsakyti už jo skolas.
Dėl 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo
4. Pareiškėjas V. A. patikslintu skundu prašo atnaujinti terminą 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimui apskųsti, taip pat jį kartu su kitais varžytynių dokumentais pripažinus neteisėtu panaikinti. Nutarimo neteisėtumą grindžia šiais argumentais: pirma, nutarime nurodyta per maža ginčo turto kaina, antra, apie susirinkimą nebuvo pranešta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas, tretieji asmenys, tarp jų ir akcininkai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2006; 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013).
Žemesnės instancijos teismas
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
6. IBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087-241/2016).
7. ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis ) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402-381/2017).
8. Patikrinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. įvyko bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ kreditorių surinkimas (civilinė byla Nr. B2-34-730/2019, IV tomas, 166 b. l.). Iš pateikto 2018 m. lapkričio 28 d. įvykusio susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimo suma sudaro 93,46 procento nuo visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos (civilinė byla Nr. B2-34-730/2019, IV tomas, 167 e. b. l.). Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad už ginčijamą surinkimo nutarimą raštu (balsavimo biuleteniais) balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, nutarimas laikomas priimtu ir atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis konstatuojama, kad esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
9. V. A. nurodo, kad nutarimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad jam, kaip įmonės vadovui, nebuvo žinoma apie kreditorių susirinkimą, kadangi bankroto administratorius su pareiškėju nebendradarbiauja. V. A. nurodo, kad apie ginčijamą nutarimą sužinojo tik keletą dienų prieš pateikiant skundą. Su šiais argumentais nesutinkama.
10. Rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas apie ginčijamą nutarimą ir jo priėmimo momentą vėliausiai sužinojo 2019 m. sausio 15 d. (IV tomas, 194 b.l.). Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutarties 18 punkte nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. V. A. komercinės firmos „Ratai“ kreditoriai priėmė ginčijamą nutarimą. Ši nutartis įteikta pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims 2019 m. sausio 15 d. (IV tomas, 191-196 b.l.). V. A. atsižvelgęs į 2019 m. sausio 7 d. nutartyje išdėstytus argumentus, sužinojęs apie priimtą ginčijamą nutarimą, teikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-489-781/2019 atmetė, nutarties 11 punkte nurodydamas ir ginčijamą nutarimą ir nutarties 30 punkte konstatuodamas, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nėra teisinio pagrindo išvadai, kad bankroto administratoriaus veiksmai, skelbiant turto varžytynes, buvo neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas (savininkai) arba jo atstovas, administratorius, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo atstovas, įgaliotas akcininkų (pajininkų) atstovas, tačiau teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Bankroto administratorė 2019 m. liepos 15 d. pateikė pranešimą teismui, kuriame nurodė, kad pagal ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalį siuntė pranešimus įmonės kreditoriams, kadangi tokią kreditorių sušaukimo tvarką nustatė kreditorių susirinkimas, todėl V. A. pranešimas apie šaukiamą 2018 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimą jam nebuvo išsiųstas. Kaip minėta nutarties 10 punkte, V. A. ir suinteresuoti asmenys apie ginčijamą nutarimą vėliausiai sužinojo 2019 m. sausio 15 d., todėl laikytina, kad nuo šiuo momento V. A. ir suinteresuotiems asmenims tapo žinoma apie 2018 m. lapkričio 28 d. priimtą nutarimą. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, nuo kurios sužinota arba turėjo būti sužinota apie nutarimo priėmimą. Kadangi V. A. apie minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą vėliausiai sužinojo arba turėjo sužinoti 2019 m. sausio 15 d., todėl turėjo teisę minėtą kreditorių susirinkimą apskųsti per 14 dienų, tai yra iki 2019 m. sausio 29 d., tačiau skundą pateikė tik 2019 m. balandžio 17 d., tai yra praleidęs įstatyme nustatytą 14 dienų terminą.
12. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjui apie bankroto eigą buvo žinoma nuo 2015 m. kovo 9 d. ir pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su byloje pateiktu ginčijamu nutarimu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. (IV tomas, 166-168 b. l.), taip pat atsižvelgiama į tai, kad apie 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą jam vėliausiai buvo žinoma arba vėliausiai turėjo būti žinoma nuo 2019 m. sausio 15 d. (IV tomas, 191-196 b. l., nutarties 10 punktas), tačiau skundą pateikė tik 2019 m. balandžio 17 d. praleisdamas įstatymo nustatytą terminą daugiau nei du mėnesius nenurodydamas svarbių termino praleidimo priežasčių, taip pat atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos Apeliacinis Teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-489-781/2019 (30 punktas) įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai daryti, kad bankroto administratoriaus veiksmai, skelbiant turto varžytynes, buvo neteisėti, taip pat siekiant saugoti susiformavusių teisinių santykių stabilumą, kreditorių interesus, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, o svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė (CPK 178 straipsnis).
Dėl bankroto administratoriaus veiksmų ir turto vertės
13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas V. A. ir jo sūnus V. A. su akcine bendrove „Swedbank“ 2006 m. lapkričio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-090766-FA, kurios pagrindu suteikta 234 592,22 EUR (810 000 Lt) paskola butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ši prievolė užtikrinta minėto buto įkeitimu ir L. A. laidavimu. Kadangi kredito gavėjai sutarties nevykdė, ji banko buvo nutraukta ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2009 m. sausio 29 d. nutartimi bankui priteista 256 083,32 EUR (884 204,49 Lt) skola, kurios reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje ir kurios išieškojimą vykdė antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01394. 2014 m. kovo 3 d. antstolė V. D. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. 2016 m. gegužės 16 d. antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01394 priėmė patvarkymą „Dėl sutikimo parduoti areštuotą turtą“, kuriuo leista bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Paltaja“ organizuoti viso nekilnojamojo turto objekto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, parduodant turtą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, bankroto administratorius įpareigotas pervesti proporcingą už parduotą turtą gautų lėšų dalį – bankrutavusiam asmeniui nepriklausiusios 1/2 turto dalies pinigines lėšas– į antstolės V. D. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, nurodant vykdomosios bylos Nr. 0004/09/01394.
14. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą leisti išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, leido teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
15. 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime priimtas kreditorių nutarimas: V. A. ir V. A. (jaunesniajam) priklausantį bei akcinei bendrovei „Swedbank“ įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka: pirmąsias varžytynes skelbti nustatant 91 200 EUR kainą, antrąsias varžytynes skelbti nustatant 82 080 EUR kainą, trečiąsias varžytines skelbti nustatant 73 872 EUR kainą, nustatyti 300 EUR kainos didinimo intervalą varžytynėse, nepardavus turto varžytynėse ir bankui neperėmus iš varžytynių parduodamo turto, klausimą dėl tolesnio turto pardavimo spręsti sušaukus kreditorių susirinkimą. Kreditorių nutarimu nustatyta tvarka buvo skelbiamos pirmosios ir antrosios varžytinės, kuriose butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo parduotas.
16. 2018 m. spalio 23 d. paskelbtos trečiosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, nurodant pradinę turto kainą 73 872 EUR, pasibaigus varžytynėms 2018 m. lapkričio 22 d. paskelbtas laimėtojas, pasiūlyta maksimali kaina 73 872 EUR. 2018 m. gruodžio 21 d. teisme gautas bankroto administratoriaus pranešimas, kad 2018 m. lapkričio 22 d. pasibaigusios varžytynės yra atšauktos. Pakartotinai varžytynės (Nr. 169371) paskelbtos ir vykdytos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. ir paskelbtas laimėtojas, kuris pasiūlė didžiausią kainą – 117 741 EUR (15 b. l.).
17. Nagrinėjamu atveju V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. prašymas iš esmės grindžiamas trimis argumentais, tai yra: jog, pirmiausia, bankroto administratorius nebendradarbiauja; antra, skelbiant buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes buto kaina buvo nustatyta per maža; trečia – nurodo, kad paties pareiškėjo rastas pirkėjas nupirks ginčo turtą už daug didesnę kainą. Pareiškėjas nurodo, kad parduodant turtą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisingai buvo nustatyta parduodamo turto kaina, nepagrįstai parduodama turto dalis, priklausanti jo sutuoktinei L. A. bei pareiškėjo (duomenys neskelbtini) V. A., ir tuo pasireiškia bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumas. Su pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.
18. Pirmiausia pareiškėjas nurodo iš esmės pakartotines aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-34-730/2019. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 28 d. išnagrinėjęs V. A. atskirąjį skundą konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog bankroto administratoriaus veiksmai, skelbiant turto varžytynes, buvo neteisėti.
19. Antra, pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta pradinė 73 872 EUR turto pardavimo kaina yra nepagrįstai maža. Su šiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes byloje nustatyta, kad ši kaina buvo sumažina neatsiradus nė vieno varžytynių dalyvio (19–21 b. l.). Be to, kaip nustatyta, įvykus 2019 m. balandžio 23 d. varžytynėms, laimėtojas pasiūlė 117 741 EUR kainą už ginčo turtą (25 b. l.), kas atitinka ir pareiškėjo nurodytą vertę.
20. Trečia, pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 17 d. preliminarią uždarosios akcinės bendrovės „Agriva“ turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo turto kaina yra 126 000 EUR. Pažymoje nurodyta, kad minėta įmonė įsipareigoja turtą parduoti iki 2019 m. birželio mėn. Susipažinus su pažyma nustatyta, kad ji parengta su trūkumais, nėra nurodyta, kokia metodika remiantis yra nustatyta ginčo turto rinkos kaina, aiškiai nenurodoma, kokie turto objektai parinkti lyginamajai analizei, be to, pažymoje nurodyti argumentai iš esmės deklaratyvūs, nepatvirtinti nei jokiomis fotofiksacijomis, nei rašytiniais įrodymais apie gretimai parduotą turtą, todėl minėto dokumento laikyti objektyviu rinkos kainą pagrindžiančiu įrodymu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui 2019 m. liepos 1 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius turto vertę, skirti ekspertizę, tačiau papildomų įrodymų turto vertei nustatyti byloje negauta. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. A. nurodo, kad V. A. butą gali parduoti už didesnę kainą, dėl to prašo pripažinti varžytynes neteisėtomis, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes pareiškėjas į bylą nuo patikslinto skundo pateikimo dienos (2019 m. gegužės 6 d.) nepateikė jokių duomenų, kad rado nekilnojamojo turto pirkėją ar su galimu turto pirkėju kreipėsi į bankroto administratorių dėl turto pardavimo, todėl nurodytas argumentas dėl buto pardavimo paties pareiškėjo rastam klientui atmetamas kaip deklaratyvus (CPK 178 straipsnis).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 4–20 punktuose, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl uždarosios akcinės bendrovės „Patlaja“ netinkamumo eiti bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto administratoriaus pareigas prašant bankroto administratorę nušalinti nuo bankroto bylos vedimo. Konstatuojama, kad pareiškėjas neįrodė, kad teismo paskirtasis administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas ir (ar) nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų, taip pat neįrodė, jog bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus organizuodamas kreditorių surinkimą ir nustatydamas ginčo turto pardavimo kainą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, nenustatė pagrindo nušalinti bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Patlaja“ iš bankroto administratoriaus pareigų ir konstatuoja, kad bankroto administratorius tinkamai vykdė 2019 m. kovo 22 d.–2019 m. balandžio 23 d. varžytynes, kurias laimėjo A. M., pasiūlęs 117 741 EUR sumą už ginčo turtą (25–26 b. l.).
22. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi, panaikinamos, kadangi 2019 m. balandžio 22 d. paskelbtos turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės atšauktos (16 b. l., CPK 149, 150 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. patikslinto skundo nušalinti bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Paltaja“, atnaujinti terminą 2018 m. lapkričio 28 d. kreditorių nutarimui apskųsti ir 2018 m. lapkričio 28 d. kreditorių nutarimą su varžytinių dokumentais panaikinti, pripažįstant juos neteisėtais.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1062-730/2019.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.