- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-1196-777/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00053-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- M. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-10 nutarties pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei J. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2017-01-12 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovės iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.Šalys 2017-05-08 pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017-05-10 nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą 2017-05-05 taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad: ieškovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumoka atsakovei 5 000 Eur kompensaciją į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais; atsakovė kartu su savo nepilnamečiais vaikais įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017-07-01 išsikraustyti iš žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų ir patalpų, esančių Proskynos g. 9, Šakinių k., Klaipėdos rajono savivaldybėje; atsakovė įsipareigojo išsikraustyti iš taikos sutarties 2 punkte nurodytų objektų su visais savo daiktais, kuriuos galima pasiimti be žalos turtui, išskyrus visą virtuvinį komplektą ir virtuvėje integruotus buitinės technikos prietaisus, ir įsipareigojo ateityje nereikšti ieškovui ar jo teisių perėmėjams jokių pretenzijų į šios sutarties 2 punkte nurodytą turtą; atsakovė įsipareigojo iki 2017-07-01 grąžinti ieškovui langus ir duris, kuriuos ji savavališkai išsiėmė iš pagalbinių ūkio pastatų – pirties ir garažo-sandėlio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys pareiškė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje, jog vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nurodė, kad šalims taip pat suprantama, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji įgis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas bei galės būti priverstinai vykdoma teismo sprendimų priverstiniam vykdymui nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys pareiškė, jog jų teisės sudaryti šią taikos sutartį nėra kaip nors apribotos, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį, teisines pasekmes ir, kaip atitinkančią šalių lūkesčius bei valią, priima ir pasirašo. Nurodė, kad šalys susitaria, jog nereikalaus viena iš kitos atlyginti turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr. e2-62-586/2017 nutraukė, ieškovui grąžino 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys tarpusavio susitarimu ginčą išsprendė taikiu susitarimu, o šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983–6.986 straipsniuose, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-10 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantė nurodė, kad pasirašant taikos sutartį nedalyvavo jos advokatas, todėl ieškovas tuo pasinaudodamas apeliantę apgavo. Apeliantė nurodė, kad buvo klaidingai įtikinta taikos sutarties naudingumu jai bei buvo priversta pasirašyti taikos sutartį, papildomai gavusi iš ieškovo 2 000 Eur kompensaciją. Apeliantė nurodė, kad nors ir buvo šalių susitarimas taikos sutartyje įrašyti apie papildomą kompensacijos dalį, tačiau to nebuvo padaryta, ieškovas tikėjosi apgauti apeliantę – 2 000 Eur sumą įskaičiuoti į bendrą kompensacijos dalį.Apeliantė nurodė, kad ieškovas intensyviai bendravo su apeliante nuo 2017-05-10 iki 2017-05-17, šalys papildomai susitarė dėl kito turto ir bendros 10 000 Eur kompensacijos, tačiau paskutinę skundo padavimo dieną ieškovas taikos sutarties sąlygų pakeitimą atsisakė pasirašyti, motyvuodamas teisiniu neišprusimu ir jo advokatės užimtumu. Apeliantė pagrįstai mano, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir apgaulės būdu nori užvaldyti turtą, kurio jis neįsigijo varžytynėse ir kuris yra apeliantės šeimos nuosavybė.Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Ieškovas nurodė, kad apeliantė nenurodė, kad taikos sutartis prieštarautų imperatyvams arba viešajai tvarkai ir teismas galėjo šios taikos sutarties netvirtinti. Ieškovas nurodė, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad ji neva buvo klaidingai įtikinta ir priversta pasirašyti taikos sutartį, neatitinka tiesos ir tikrųjų aplinkybių dėl šalių derybų. Ieškovas mano, kad apeliantė tokiu būdu tik siekia vilkinti procesą, kad jai nereikėtų išsikelti iš jam priklausančio turto, vykdo advokato R. Jakšto nurodymus ir atskirasis skundas pateiktas advokato R. Jakšto iniciatyva, o ne apeliantės valia.Ieškovas nurodė, kad jo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti antstolės V. Daugirdienės 2017-05-30 protokole fiksuoti duomenys įrodo, jog apeliantė klaidina teismą. Atsakovė pateikė paaiškinimą į ieškovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo motyvai atsiliepime į atskirąjį skundą nesusiję su byla ir kad atskirąjį skundą surašė savo, o ne advokato iniciatyva, nieko neverčiama.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolės užfiksuotus susirašinėjimus tarp ieškovo ir apeliantės. Ieškovas nurodė, kad iš jų galima daryti pagrįstą išvadą, jog atskirasis skundas dėl taikos sutarties patvirtinimo surašytas ne apeliantės valia, o jos advokato, ir šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie paaiškėjo tik pateikus atskirąjį skundą.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, mano, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie gauti teismui priėmus sprendimą. Be to, pateikti duomenys atitinka sąsajumo reikalavimą, nes jie gali patvirtinti ar paneigti apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, prie atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus tikslinga priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei asmuo pageidauja ginčyti taikos sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus, nes tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Apeliantė atskirąjį skundą padavė nepraleidusi apskundimo terminų, todėl proceso reikalavimų nepažeidė, taigi šiuo atveju turi būti įvertintas apeliantės atskiruoju skundu pateiktas materialiosios teisės normų galimas pažeidimas sudarant taikos sutartį.Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia ginčyti jos ir ieškovo 2017-05-05 pasirašytą taikos sutartį, nurodydama, jog ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį, elgėsi nesąžiningai ir siekė apgaule užvaldyti apeliantei priklausantį turtą. Apeliantė nurodė, kad su ieškovu buvo sutarę, jog taikos sutartyje bus nurodyta papildoma 2 000 Eur suma, be anksčiau sulygtos 5 000 Eur sumos, kurią ieškovas jai sumokėjo, tačiau tai nebuvo įtraukta į taikos sutartį, tokiu būdu ieškovas apgaule tikėjosi 2 000 Eur sumą įskaičiuoti į bendrą kompensacijos dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš CK nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų gali būti ir tai, jog sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ar prievarta (CK 1.91 straipsnis). Taikos sutarties 6 punkte šalys nurodė, kad teisės sudaryti taikos sutartį nėra apribotos, sutartį perskaitė, suprato jos turinį, teisines pasekmes, ir kaip atitinkančią šalių lūkesčius ir valią priima ir pasirašo. Taigi taikos sutartyje šalys numatė teises ir pareigas viena kitai, o apeliantės argumentas, jog buvo sutartos vienos sąlygos, o įrašytos kitos, visiškai nepagrįstas, nes taikos sutartį pasirašė pati apeliantė patvirtindama ir tai, kad sutartį perskaitė, suprato jos turinį, teisines pasekmes, ir kaip atitinkančią jos lūkesčius ir valią priėmė ir pasirašė. Svarbu pažymėti ir tai, kad taikos sutartis buvo pasirašyta 2017-05-05, teismui pateikta 2017-05-08, teismas bylą išnagrinėjo ir taikos sutartį patvirto 2017-05-10, taigi per pakankamą laiką apeliantė net nepranešė teismui, jog nesutinka su taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir neprašė teismo šios taikos sutarties netvirtinti, tai įrodo, jog tokia ir buvo apeliantės valia. Svarbu ir tai, kad apeliantė yra išsilavinusi, pagal savo amžių turi gyvenimiškos patirties, todėl apeliantei nesutinkant su taikos sutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir ją pasirašant, nebūtų pagrįsta manyti, kad ieškovas ją galėjo apgauti, juolab, kad sutartos sąlygos nereikalauja jokių specialių ar teisinių žinių. Ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys paneigia apeliantės argumentus, jog ieškovas taikos sutarties pasirašymo metu buvo nesąžiningas, juolab ją apgavo. Būtent ieškovo pateikti duomenys įrodo, jog apeliantė jautė spaudimą iš advokato nepasirašyti taikos sutarties, o tikroji apeliantės valia buvo – pasirašyti taikos sutartį aptartomis sąlygomis, su kuriomis ji pasirašymo metu ir sutiko.Apeliacinės instancijos teismas negali neatkreipti dėmesio į ieškovo argumentą dėl apeliantės tikslo vilkinti procesą, nes iš LITEKO duomenų matyti, kad bylose, kuriose šalis yra apeliantė, bylų nagrinėjamas tęsiasi gan ilgai dėl apeliantės priimtų sprendimų skųsti priimtus teismo sprendimus (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-91-903/2013, Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1004-538/2016 ir kt.)Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė nepateikė pagrįstų duomenų, jog sudarant taikos sutartį prieš apeliantę buvo panaudota apgaulė, juolab prievarta, kitų materialiosios teisės normų pažeidimų nenustatyta, taip pat nėra CK 6.984 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl apeliantės prašymas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nepagrįstas.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią apeliantės atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Šalys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.