Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.5.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. kovo 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas:

1) 2016 m. sausio 7 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį trisdešimties parų areštu, bausmė atlikta 2016 m. kovo 23 d.;

2) 2017 m. lapkričio 21 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį šešiasdešimties parų areštu, bausmė atlikta 2018 m. vasario 21 d;

3) 2017 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, bausmė atlikta 2018 m. sausio 8 d.;

4) 2019 m. rugsėjo 20 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, kuri 2019 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi pakeista dešimties parų laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta 2020 m. sausio 10 d.;

5) 2023 m. lapkričio 14 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių, kurį šiuo metu atlieka Pravieniškių 1-ajame kalėjime,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

N. K. grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: 2023 m. balandžio 25 d. apie 8 val. 30 min. Ignalinos rajono savivaldybės Rimšės seniūnijos patalpose, esančiose Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, Rimšės miestelyje, Mokyklos g. 6, darbo kabinete, priekaištaudamas Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorei R. J. dėl negaunamos socialinės pašalpos, išsitraukė peilį ir jį demonstratyviai laikydamas rankoje, peilio geležte tapšnodamas sau per kairę ranką, pasakė R. J., kad ne vieną yra papjovęs, todėl papjaus ją ir seniūnę, po to peilio geležtę nukreipęs į R. J., liepė jai sakyti, jog ji bijo.

N. K. pažeidė viešąją tvarką: 2023 m. balandžio 25 d. apie 8 val. 30 min. viešoje vietoje – Ignalinos rajono savivaldybės Rimšės seniūnijos patalpose, esančiose Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, Rimšės miestelyje, Mokyklos g. 6, darbo kabinete, dėl negaunamos socialinės pašalpos grasindamas Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorei R. J. peiliu, po to demonstruodamas pavojų keliantį daiktą – peilį Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos specialistėms S. S., J. Š. ir baugindamas šį peilį panaudoti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė išgąstį Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos specialistėms S. S., J. Š., R. J. ir taip sutrikdė Ignalinos rajono savivaldybės Rimšės seniūnijos darbą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

N. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 metais, tikslios datos ir laiko neatsimena, gali būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir nurodytu laiku, iš draugo I., kurio pavardės nežino ir pas kurį tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), paėmė virtuvinį peilį. Peilis buvo padėtas koridoriuje ant kėdės. Virtuvinį peilį paėmė, nes planavo eiti kapoti Sosnovskio barščių. Kapodamas Sosnovskio barščius, sugalvojo nueiti į Rimšės seniūniją. Peilį įsidėjo į džemperio dešinės rankos rankovę. Rimšės seniūnijoje norėjo išsiaiškinti, kodėl jam nepaskirta socialinė pašalpa. Buvo neblaivus. Kabinete bendravo su seniūnijos specialiste R., jos pavardės nežino. Stovėdamas jai priekaištavo dėl nemokamos socialinės pašalpos skyrimo. R. sakė, kad dokumentų nepasirašys, nes jis neišdirbo valandų, todėl jis labai supyko. Kabinete, sėdėdamas ant kėdės, iš dešinės džemperio rankovės išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai laikė kairėje rankoje. Peilį išsitraukė, nes norėjo pagąsdinti. Gali būti, kad laikydamas rankoje peilį, juo „tapšnojo“ į kairės rankos delną. Ar sakė, kad papjaus R., seniūnę ir kitas seniūnijos darbuotojas dėl savo būklės neatsimena. R. pradėjo rėkti, ji išsigando. Tada prie jos kabineto durų atbėgo kitos seniūnijos darbuotojos. Matė seniūnijos darbuotoją S., bet jai nieko nesakė. Supratęs, kad negerai pasakė, peilį įsidėjo atgal į džemperio rankovę. Įsidėjęs peilį, išėjo iš seniūnijos patalpų. Su peiliu nieko neketino daryti. Dėl to, kad taip pasielgė nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė pasikarščiavęs (1 t., b. l. 166-167, 189-190).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, tačiau nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, gailisi dėl to, ką padarė.

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu nukentėjusioji R. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 14-17), kurie teisme buvo pagarsinti, ir nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio mėnesį, tiksliau datos neprisimena, apie pusę devynių ar devintą valandą ryte į seniūniją atėjo seniūnijos gyventojas N. K.. Tuo metu, kai jis atėjo, ji sėdėjo pas S. S. kabinete. Ji su N. K. nuėjo į savo kabinetą, nes jis atėjo pas ją dėl socialinės pašalpos. Jos kabinete N. K. jai priekaištavo dėl to, kad ji nesutvarko dokumentų socialinei pašalpai gauti. Ji aiškino N. K., kad jis neatitinka sąlygų socialinei pašalpai gauti, be to, nurodė jam, jog dokumentus dėl socialinės pašalpos pasirašo seniūnė. N. K. supyko ir išsitraukęs iš vilkėtos striukės ar megztinio rankovės peilį, laikydamas peilį rankoje, nukreiptą į jos pusę apie dešimties centimetrų atstumu nuo jos, pasakė jai, kad nužudys ją ir seniūnę. Ji labai išsigando, atsikėlė nuo kėdės ir užėjusi už kėdės pradėjo šaukti. Be to, N. K. reikalavo, kad ji sakytų, jog jo bijo. Ji buvo labai išsigandusi, prašė, kad jis išeitų. N. K. turėtas peilis buvo didelis, gal apie dvidešimties centimetrų ilgio, stora geležte. Išgirdę jos šauksmą iš kitų kabinetų atėjo kolegės S. S. ir J. Š.. J. Š. paskambino į policiją. Dėl N. K. elgesio ji patyrė labai didelį stresą. N. K. žinojo iš anksčiau, taip pat žinojo apie jo agresyvumą, todėl visada su juo bendraudavo atitinkamai pagal jo nuotaiką.

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu nukentėjusioji S. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 72-73), kurie teisme buvo pagarsinti, ir nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai įvyko šis įvykis pavadavo seniūnę. Įvykio dieną apie 8 val. 30 min. į seniūnijos patalpas atvyko N. K., iš jo telefono trankiai sklido muzika, kuri girdėjosi ir antrame aukšte, kur savo kabinete ji sėdėjo kartu su pas ją į kabinetą užėjusia kolege R. J.. Priėjęs prie kabineto durų, kurios buvo atidarytos, N. K. ramiu balsu pasakė, kad nori pasikalbėti su R.. R. nusivedė N. K. į savo kabinetą. Netrukus ji išgirdo R. riksmą. Iš savo kabineto nubėgusi prie R. kabineto, rado koridoriuje prie R. kabineto stovinčią J. Š., kurios kabinetas yra arčiau R. kabineto nei jos. Suprato, kad J. telefonu kviečia policiją. R. kabinete prieš R. sėdėjo N. K. su peiliu rankoje. R. tuo metu taip pat sėdėjo ir gražiai prašė N. K. būti geram ir išeiti. Stovėdama koridoriuje ji stebėjo, kas vyksta R. kabinete, svarstė, ką daryti toliau, į R. kabinetą nėjo, nenorėdama pabloginti situacijos. Netrukus N. K. nusprendė išeiti. Ji pasitraukė nuo R. kabineto. N. K. iš R. kabineto išėjo nuleistoje rankoje laikydamas peilį. R. liko savo kabinete. Ji ėjo paskui N. K., atsilikdama maždaug penkių-šešių metrų atstumu, o kai jis išėjo iš seniūnijos pastato, užsirakino duris. Su peiliu N. K. atrodė grėsmingai, buvo neadekvatus, tačiau akivaizdžių neblaivumo požymių nesimatė, kvapo nesijautė. N. K. turėtas peilis buvo ilgas, kažkur dvidešimties-trisdešimties centimetrų, plieninis. Policiją iškvietė J.. Dėl šio įvykio jautėsi labai blogai, buvo sutrikusi sveikata, bijojo dėl savo saugumo, kurį laiką dirbdavo užsirakinę seniūnijos duris. N. K. žinojo iš anksčiau, taip pat žinojo, kad jo reikia pasisaugoti, jis visą laiką kaltina aplinkinius, kažkas jam būna blogai, dažnai šūkauja, rėkauja, keikiasi.

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu nukentėjusioji J. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 56-57), kurie teisme buvo pagarsinti, ir nurodė, kad vieną dieną per savaitę – antradieniais dirba (duomenys neskelbtini). Iki įvykio buvo girdėjusi neigiamų atsiliepimų apie N. K., tačiau jo nebuvo mačiusi. Įvykio dieną, ryte, sėdėdama savo darbo kabinete, kurio durys buvo atdaros, išgirdo, jog kažkas atėjo į seniūniją garsiai leisdamas muziką. Sėdėdama savo kabinete, matė, kad tą žmogų R. nusivedė į savo kabinetą, nes iš jos darbo vietos matosi R. kabineto durys. Įėję į kabinetą, durų jie neužsidarė. Po kurio laiko pasigirdo žvėriškas riksmas, rėkė R. savo kabinete. Ji nubėgo pas R.. R. kabinete prie stalo iš šono sėdėjo N. K., ant stalo buvo peilis, peilis buvo nemažas. R. pasakė, kad jis ją puolė. N. K. prie stalo sėdėjo atsipalaidavęs, neatrodė, jog kažkas vyko. R. taip pat sėdėjo, bet su kėde buvo nusistūmusi iki sienos. Netrukus atėjo S., kuriai ji pasakė, jog eina skambinti policijai, kadangi telefoną buvo palikusi savo kabinete. Grįžusi į savo kabinetą, telefone rinkdama numerį, matė, kaip iš R. kabineto išeina N. K., nuleistoje rankoje jis laikė peilį. Telefonu kviesdama pagalbą, visą laiką stebėjo išeinantį N. K., jis ėjo koridoriumi ir rankoje neslėpdamas nešėsi peilį. Jam išėjus iš seniūnijos pastato, S. iš vidaus užrakino duris. Dėl to įvykio jautė baimę, turėjo sveikatos problemų.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu liudytojas policijos pareigūnas J. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 123-124), kurie teisme buvo pagarsinti, ir nurodė, jog su kolega dirbo Visagino mieste, kai gavo budėtojo nurodymą vykti į Rimšę, kur asmuo grasina socialinėms darbuotojoms. Buvo nurodyti to asmens požymiai, pagal kuriuos įvažiavę į Rimšę pamatė šį asmenį einantį. Asmuo, paklaustas, iš kur eina, atsakė einantis iš seniūnijos. Paklaustas, ar turi peilį, iš rankovės ištraukė peilį. Asmuo buvo sulaikytas. Policijos pareigūnams jis sakė, kad seniūnijoje buvo prašyti pašalpos, bet jos nedavė. Kadangi pašalpos jam nedavė ne pirmą kartą, jis supyko ant seniūnijoje dirbančių moterų. Bendraujant jis nebuvo agresyvus, buvo irzlus, piktas dėl negautos pašalpos. To asmens kuprinėje buvo rasti du buteliai su skysčiu, galimai jis buvo apsvaigęs nuo to skysčio.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto J. Ž. 2023 m. balandžio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl gauto iškvietimo patvirtina, kad 2023 m. balandžio 25 d. apie 8 val. 35 min. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, jog seniūnijos pastate asmuo grasina peiliu darbuotojai. Vykstant nurodytu adresu, buvo gauta papildoma informacija, kad asmuo iš seniūnijos pasišalino ir eina gatve. Yra apsirengęs kamufliažinėmis kelnėmis, su kuprine. Rimšės miestelyje, Rimšės gatvėje ties 21-uoju namu buvo pastebėtas gatve einantis vyras, atitinkantis nurodytą apibūdinimą. Vyras paaiškino, kad jis buvo seniūnijos pastate ir peiliu grasino darbuotojai. Peilį, kuriuo grasino, vyras laikė kairės striukės rankovėje. Paėmus peilį, vyras sulaikytas. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad tai N. K. (1 t., b. l. 11).

R. J. 2023 m. balandžio 25 d. pareiškimas patvirtina, kad ji kreipėsi į policijos įstaigą, pranešdama, kad 2023 m. balandžio 25 d. apie 8 val. 30 min., jai būnant darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), į pastatą atėjo N. K. ir išsitraukęs peilį grasino nužudyti. Pakeltu balso tonu šaukė, demonstravo nepagarbą jai ir aplinkiniams, sutrikdė seniūnijos darbuotojų rimtį, pažeidė visuomenės tvarką (1 t., b. l. 14-17).

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 25 d. apie 8 val. 30 min. Rimšės seniūnijoje dirbo J. Š., S. S. ir R. J.. Dėl N. K. veiksmų tą dieną ir vėliau darbuotojai negalėjo tinkamai dirbti. Buvo priimtas sprendimas rakinti seniūnijos įėjimo duris dėl darbuotojų saugumo. Seniūnijos veikla buvo sutrikdyta apie savaitę, o likus vienam darbuotojui seniūnijoje ir šiuo metu laikomasi saugumo priemonių (1 t., b. l. 148).

2023 m. rugpjūčio 31 d. R. J. parodymų patikrinimo protokole su priedais užfiksuota, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos patalpose, esančiose Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, Rimšės kaime, Mokyklos g. 6, R. J. patvirtina savo parodymus, duotus pareiškimo pateikimo metu (1 t., b. l. 31-32, 33-42).

2023 m. rugpjūčio 31 d. S. S. parodymų patikrinimo protokole su priedais užfiksuota, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos patalpose, esančiose Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, Rimšės kaime, Mokyklos g. 6, S. S. patvirtina ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 82-83, 84-90).

2023 m. balandžio 25 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas patvirtina, kad iš N. K. paimtas metalinis peilis (1 t., b. l. 149).

2023 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad iš N. K. paimtas peilis yra vientiso metalo lydinio, pilkos spalvos su užrašu ant geležtės vienoje pusėje „Slicer Knife“, kitoje pusėje – „E. R. F. I.“. Peilio geležtės ilgis yra apie 185 mm. Bendras peilio ilgis 315 mm (1 t., b. l. 112-113, 115-116).

2023 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pokalbis (toliau – BPC) su pranešėja (teismo pastaba – J. Š.), kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14881-23. BPC pokalbio trukmė 2 minutės 19 sekundžių. Pokalbio pradžios data ir laikas: 2023 m. balandžio 25 d. 8 val. 30 min. (1 t., b. l. 135-136).

2023 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota atliktų garso-vaizdo įrašų, fiksuotų 2023 m. balandžio 25 d. 8 val. 33 min. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą –Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos patalpas, esančias Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, Rimšės kaime, Mokyklos g. 6, apžiūra, kuriame, be kita ko, yra duomenys, kad alkotesteriu N. K. nustatytas 2,72 promilių girtumas (1 t., b. l. 143-144).

2023 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota įvykio vieta – Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, Rimšės miestelyje, Mokyklos g. 6 (1 t., b. l. 102-103, 105-110).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Kaltinamojo N. K. veikimo būdas – rankoje laikomo peilio nukreipimas į nukentėjusiąją R. J. bei grasinimas nužudyti, padurti buvo akivaizdus siekis įbauginti nukentėjusiąją, o ši turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas ir išsigąsti, ko akivaizdžiai kaltinamasis ir norėjo. Pažymėtina, kad grėsmės įspūdį sustiprino ir nukentėjusiosios suvokimas, kad jai grasinantis kaltinamasis elgiasi ne tik agresyviai, bet ir neadekvačiai. Dėl šių aplinkybių teismas neabejoja, kad nukentėjusioji R. J. grėsmę sau vertino kaip realią.

Kaltinamasis N. K. suprato, jog grasinimą nužudyti išsakė ir išreiškė tokia forma, kad nukentėjusioji R. J. turėjo pagrindą patikėti, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad savo ketinimų kaltinamasis galimai įgyvendinti neketino, jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, todėl kaltinamojo N. K. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (grasinimo nužudyti) požymius.

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021).

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Įžūlus kaltinamojo N. K. elgesys grasinant peiliu nužudyti nukentėjusiąją R. J. ir akivaizdus peilio demonstravimas sukėlė aplinkinių pasipiktinimą, sąmyšį, baimę, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis N. K. suvokė, jog savo įžūliu elgesiu jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kelia sumaištį, kuria trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, todėl kaltinamojo N. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo (viešosios tvarkos pažeidimo) požymius.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Įvertinus anksčiau minėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl N. K. kaltės, padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pastebėtina, kad minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma dviem atvejais, o būtent: kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visgi reikia nustatyti, ar jis ne tik prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau ir ar nuoširdžiai gailisi.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

Kaltinamasis N. K. savo kaltę pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės jos neneigė ir nagrinėjimo teisme metu, tačiau jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Teisme pasiūlius kaltinamajam atsiprašyti nukentėjusiųjų, jis to atsisakė, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių savo elgesio nevertina kritiškai, kaltina pačias nukentėjusiąsias kaip seniūnijos darbuotojas dėl to, kad negauna socialinės išmokos. Akivaizdu, kad N. K. neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o pyksta dėl to, jog reikia atlikinėti anksčiau paskirtas bausmes, jo nuomone pernelyg griežtas, todėl byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamojo N. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytos dvi baigtinės veikos, abi nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kėsinimosi dalykų vertingumą (nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei bei nusikaltimas viešajai tvarkai), nusikaltimų tikslus ir motyvus, nusikaltimų padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog N. K. anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, dalis teistumų neišnykę (2 t., b. l. 10-23), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimus: už neblaivumą viešoje vietoje, necenzūrinių žodžių vartojimą, chuliganiškus veiksmus ir pan. (2 t., b. l. 32-39), nedirba, nors yra darbingo amžiaus (2 t., b. l. 41), neturi pastovios gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 6-7), seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 45), turi priklausomybių (2 t., b. l. 86, 87-89), teismas sprendžia, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. N. K. už abi nusikalstamas veikas skiriant sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jo trukmė nustatoma didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, N. K. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė, prilygstanti griežtesnei paskirtai bausmei.

N. K. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė prieš jo atžvilgiu priimant Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina su Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu už tris nusikaltimus paskirta terminuoto laisvės atėmimo vienuolikai mėnesių bausme, prie jos pridedant daugiau nei pusę šioje byloje už du nesunkius nusikaltimus skiriamos bausmės, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. (N. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu penkiems mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir N. K. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo vienuolikai mėnesių bausme ir paskirti N. K. terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti iš dalies jau atliktą bausmę pagal Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, saugomą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o N. K. nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.