Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-55-273/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-23
Bylos Nr.: 2A-55-273/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03920-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: L. G.
Atsakovas: R. G.

Kategorijos

77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-55-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03920-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; (S) 78.2.1; 121.15; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovui advokatui K. J., atsakovui R. G. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką sudarytą 2001-01-19 Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 55, dėl sutuoktinio R. G. kaltės, nepilnametės dukters J. G., gim. 2000-12-23, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, dukters išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500,-Lt iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt per mėnesį, už vienerius metus, kurį sudaro 6000,-Lt (12 mėn. x 500 Lt = 6000 Lt), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją - pusę, 29/50 dalies gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui išleistos 56 882,40 Lt sumos, t.y. 28 441,2 Lt, palikti ieškovei santuokinę pavardę G., ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo išlaidas už eksperto išvadą 2000 Lt.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų, nesirūpino bendrais šeimos interesais, neišlaikė šeimos, žemino autoritetą. Todėl nurodė, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Nepilnametės dukros gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove. Dukros būtiniems poreikiams tenkinti nurodė, kad reikalinga 1010 Lt per mėnesį. Todėl iš atsakovo prašė priteisti po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį. Kadangi atsakovas neteikė lėšų nepilnametės dukros išlaikymui, todėl iš jo priteistina už vienerius metus 6000 Lt įsiskolinimo (500,-Lt × 12mė. = 6000 Lt). Ieškovė ir jos atstovė taip pat paaiškino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 29/50 dalis gyvenamojo namo ir 3/5 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Gyvenant santuokoje, atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas. Pagerinimo darbai buvo atlikti panaudojus iš banko gautą kreditą. Kredito dengimui buvo panaudotos bendros lėšos. Prie pagerinimo ieškovė prisidėjo savo darbu. Pagal pateiktus byloje sąmatinius skaičiavimus nurodyta, kad darbai atlikti 2007 metais už 56882,40 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokoje, sutuoktinių bendru darbu ir lėšomis, todėl dalintini po 1/2 dalį, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, kaip ieškovės įdėtas lėšas į atsakovo asmeninio turto pagerinimą. Piniginės kompensacijos dydis 28441,20 Lt. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti santuokinę pavardę – G. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Nutraukė santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2001 m. sausio 19 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 55, tarp R. G. ir L. G. (iki santuokos P.), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko sutuoktiniams pavardes: G., G..

Nustatė dukros J. G. gyvenamąją vietą su motina L. G..

Priteisė iš atsakovo R. G. dukros J. G. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. G..

Priteisė iš atsakovo R. G. ieškovės L. G. naudai 15000 Lt piniginę kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Priteisė iš atsakovo R. G. ieškovei L. G. 50,00 Lt žyminio mokesčio, 1500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 1000,00 Lt už ekspertizę, iš viso 2550,00 Lt.

Priteisė iš ieškovės L. G., atsakovui R. G. 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 110,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso 1110,00 Lt.

Teismas nurodė, kad dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, neigdamos priešingos šalies argumentus. Ieškovė dėl santuokos iširimo kaltina atsakovą, nes jis nesirūpino bendrais šeimos interesais, neišlaikė šeimos. Ieškovės argumentus, jog santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės, teismas atmetė, nes ieškovė pati patvirtino, kad išvykus dirbti i Londoną, atsakovas gyveno kartu su dukra, prižiūrėjo ir rūpinosi ja, ieškovei išėjus gyventi atskirai su dukra, atsakovas taip pat dalyvauja vaiko auklėjime. Teismas nurodė, kad tai patvirtina būtent tokį šalių susitarimą dėl pareigų pasiskirstymo šeimoje ir paneigia, jog atsakovas nesirūpino šeima. Atsakovui netekus darbo, prie išlaikymo daugiau prisidėjo ieškovė. Tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovė tenkino tik savo poreikius. Teismas sprendė, kad šalių norai, poreikiai bei požiūris į bendrą gyvenimą ir siekius jame, šeimą ir teises bei pareigas joje yra skirtingas, o šalys abi nesugebėjo ir nerodė reikiamų pastangų suderinti bendrus šeimos interesus, iš esmės nebuvo lojalios ir nerodė tinkamos pagarbos viena kitai, nerėmė viena kitos pagal išgales moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pagal turimas galimybes. Teismas pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

Teismas nurodė, kad ieškovė prašė po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę, atsakovas neprieštaravo, todėl ieškovės prašymą tenkintino ir paliko santuokinę pavardę. Nepilnametės dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta nustatė su jos motina.

Teismas taip pat nurodė, kad vaiko išlaikymui ieškovė prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt per mėnesį, už vienerius metus, kurį sudaro 6000 Lt. Atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteista periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui po 350 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingas, daugiau neturintis išlaikytinių, nenustatytas darbingumo apribojimas, gaunantis pakankamas pajamas, priteistą laikiną išlaikymą moka geranoriškai, todėl iš atsakovo priteisė po 450 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnametės J. G. išlaikymui.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovui priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokoje, sutuoktinių bendru darbu ir lėšomis, todėl prašė dalintini po 1/2 dalį, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, kaip ieškovės įdėtas lėšas į atsakovo asmeninio turto pagerinimą. Piniginės kompensacijos dydis 28441,20Lt. Panaudotų lėšų dydį ieškovė įrodinėjo 2013-02-14 ekspertizės aktu (b.l. 31,32). Atsakovas neneigia, kad santuokos metu buvo atliktas namo pagerinimas, pakeista santechnika ir suremontuota vonia bei pakeisti langai, nudažytos sienos, tačiau tai buvo padaryta už iš banko gautus pinigus. Buvo paimtos dvi paskolos, pirmoji remontui 30.000,- Lt, antroji baldų įsigijimui 13.000,-Lt. Byloje pateikta 2006-11-10 paskolos sutartis bei 2006-12-18 gaminio garantinis lapas (b.l. 25-31). Šalys taip pat nurodė, kad dalis darbų atlikta savo jėgomis bei samdytų meistrų pagalba. ekspertizės akte nurodyta, kad išorės ir vidaus darbai galėjo būti atlikti 2007 metais. Remiantis 2014-03-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas nustatė, jog yra natūralus nusidėvėjimas (b.l. 168-178). Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2002-07-03 pirko butą, kuri 2008-05-26 buvo parduotas už 40000,-Lt (b.l. 139-145). Paaiškino, kad pardavus butą pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą, tačiau ieškovė šiais pinigais nepasidalino, išleido savų poreikių tenkinimui. Nei viena šalis nepateikė įrodymų apie pinigų panaudojimą. Teismas sprendė, kad gyvenant santuokoje, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvendami santuokoje gaunamas pajamas ir kitas lėšas naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodė, kad viena paskola buvo panaudota baldų pirkimui. Dalį baldų ieškovė išsikraustydama išsivežė, atsakovas nereikalauja grąžinti, todėl teismas laikė, jog pasidalino gražiuoju. Teismo nuomone, paimta 30000 Lt paskola santuokos metu buvo panaudota remontui. Todėl teismas ieškovei priteisė iš atsakovo 1/2 piniginės kompensacijos, kaip ieškovės įdėtos lėšos į atsakovo asmeninio turto pagerinimą, tai yra, priteisiant 15000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti:

1. Nutraukti ieškovės L. G. ir atsakovo R. G. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2001-01-19 Kauno miesto CMB, įrašo Nr.55, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl L. G. kaltės.

2. Priteisti iš atsakovo R. G. dukros J. G. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.L. G. reikalavimą dėl kompensacijos už santuokos metu pagerintą turtą priteisimo, atmesti.

4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad iš atsakovo atsiliepimų į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, posėdžio metu duotų parodymų, liudytojų parodymų, akivaizdu, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kuri iniciavo santuokos nutraukimą, kuriai santuokinės pareigos tapo našta, o santuokinis gyvenimas varžė. Iš liudytojų G. J. ir V. M. parodymų akivaizdu, kad ieškovė pati turėjo kitą vyrą, su kuriuo pradėjo bendrauti dirbdama „Autrolyje“, nuolat apgaudinėdavo atsakovą, vaikščiodavo prekybos centruose su kitais vyrais apsikabinus, linksmindavosi klubuose su draugėmis, išėjus penktadienį, namo sugrįždavo sekmadienį, t.y. elgėsi taip, kaip nedera elgtis ištekėjusiai moteriai. Atsakovas ieškovei nuolat atleisdavo ir nuolaidžiaudavo, elgėsi, kaip labai įsimylėjęs vyras, neigė neištikimybės faktus ir vis tikėjosi, kad viskas susitvarkys, kad šeimą pavyks išsaugoti. Atsakovas stengėsi dėl dukters, kad mergaitė turėtų šeimą, visada manė, kad dukrai reikalinga mama. Po to, kai ieškovė dėl nieko nesitarus su atsakovu išvyko į Angliją, o atsakovui nuvykus į Angliją atostogoms tapo žinoma, jog ieškovė Anglijoje gyvena su kitu vyru, atsakovas buvo nusprendęs šeimyninių santykių su ieškove netęsti. Tačiau jai atsiprašius, pasižadėjus daugiau taip nesielgti, grįžus iš Anglijos ir neturint kur apsistoti, atsakovas galvodamas prie dukters gerovę sutiko ieškovę vėl priimti gyventi kartu, kad dukra turėtų mamą. Tikėjosi, kad gal ieškovė įvertins atsakovo pastangas išsaugoti šeimą, pastangas sukurti dukrai kuo palankesnę aplinką. Priimdamas skundžiamą sprendimą į tai Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė, kaip ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nuolat pildydavo ieškovės norus, pats nenorėdamas gyventi iš paskolų ieškovės įkalbinėjamas sutiko paimti net dvi paskolas, kurias pats vienas ir grąžino. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų psichologiškai ar fiziškai smurtaujantis asmuo. Atsakovas nuolatos dirbo ir dirba stengėsi, mylėjo savo žmoną, dukterį, tačiau dėl ieškovės požiūrio į šeimą nuolatinių kaltinimų bei konfliktų bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas yra įsitikinęs, kad tik jo sutuoktinės L. G. elgesys jų santuokos metu turėjo įtakos šalių santykių atšalimui, ir dėl santuokos nutrūkimo kalta yra ieškovė, nes ji išardė šeimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nei teikdama ieškinį, nei posėdžio metu ieškovė neįrodė, kad dukters poreikių patenkinimui per mėnesį išleidžia 1000 Lt. Byloje yra įrodymai, kad atsakovas teikdamas teismo priteistą išlaikymą dar papildomai duoda dukrai kišenpinigių, tai patvirtino pati dukra apklausta teismo posėdžio metu, dukra taip pat pažymėjo, kad priteisus iš tėčio laikiną išlaikymą, jos kišenpinigiai tapo mažesni. Teismas priteisdamas dukters išlaikymui po 450 Lt apribojo atsakovo teisę savo nuožiūra, pačiam nuo savęs duoti dukrai kišenpinigių. Dukra neturi jokių specialių poreikių, kaip ir neturi kažkokių specialių gebėjimų. Dukters drabužiams per mėnesį nėra išleidžiama 250 Lt, byloje nėra pateikta jokių rodymų, kad tokia suma reikalinga aprangai. Ieškovė neįrodė, kad higieninėms prekėms ar vaistams per metus išleidžia daugiau nei po 700 Lt. Pačios ieškovės pajamos yra apie 1000 Lt, todėl akivaizdu, kad dukters išlaikymui ieškovė 1000,- Lt objektyviai skirti negalėtų. Atsakovo nuomone, tai nepagrįstai išdidinta vaikui prašomo priteisti išlaikymo dalis, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl teismas priimdamas skundžiamą sprendimą priteisė nepagrįstai didelę išlaikymo sumą nepilnametės dukters išlaikymui. Atsakovo įsitikinimu nepilnametės dukters būtinuosius poreikius galima patenkinti su 700 Lt per mėnesį. Kadangi tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, ši suma turėtų būti paskirstyta tarp abiejų tėvų ir sudarytų 350 Lt per mėnesį iš kiekvieno iš tėvų, tuomet tėvams būtų palikta galimybė papildomai prisidėti prie dukters papildomų poreikių tenkinimo pagal poreikį ir galimybes. Atsakovas prašo pakeisti šią skundžiamo sprendimo dalį ir dukters būtinųjų poreikių patenkinimui iš jo priteisti 350 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė prašė dalinti atsakovo name atliktus pagerinimus, pagal teismui pateiktą ekspertizę ir pagal liudytojų draugių, kurios patvirtino, kad name buvo atlikti pagerinimai, padarytas "Euro remontas“, kad remontą darėsi abi šalys kartu, parodymus ir priteisti jai piniginę kompensaciją. Atsakovas neneigė, kad santuokos metu buvo atliktas namo pagerinimas, pakeista santechnika ir suremontuota vonia bei pakeisti langai, nudažytos sienos, tačiau tai buvo padaryta už iš banko gautus pinigus. Buvo paimtos dvi paskolos, pirmoji remontui 30 000 Lt, antroji baldų įsigijimui 3 000Lt. Paskolas tiek ėmė, tiek atidavė atsakovas, pinigai buvo nuskaitomi iš jo darbo užmokesčio. Paskolų grąžinimo laikotarpiu 2009 m. pabaigoje ieškovė neteko darbo, išvažiavo į Angliją. Namo pagerinimai atlikti 2006 - 2007 m., t.y. daugiau nei prieš penkis metus. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992] priedėlyje Nr. 1 (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais) nustatyta, kad gyvenamieji namai nusidėvi per 20 metų, vamzdynai per 15 metų. Iš to darytina išvada, kad šiai dienai remontas nusidėvėjęs mažiausiai trečdaliu. Taigi jei prieš penkerius metus remontui buvo išleista 30 000 Lt, tai santuokinio turto dalinimo dienai (LR CK 3.119 str.) remonto vertė negali būti didesnė nei 20 000 Lt, todėl ieškovei priklausytų 10 000 Lt kompensacija. Tai, kad šiai dienai remontas yra nusidėvėjęs patvirtina ir antstolio M. P. 2014-03-05 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 168-178). Kad yra remonto nusidėvėjimas patvirtino ir teismas priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, tačiau ieškovei vis vien priteisė kompensaciją lygią pusei paskolos sumos. Ieškovė nei savo asmeninėmis lėšomis, nei santuokos metu gautomis lėšomis už santuokos metu įgytą ir parduotą turtą (kurių turėjo) nėra prisidėjusi prie atsakovui priklausančios namo dalies pagerinimo. Nors ieškovė turėjo lėšų, tačiau darant remontą, į šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimą jų neinvestavo, dėl to atsakovas įkalbėtas pagerinti šeimos gerbūvį buvo priverstas imti dvi paskolas ir jas grąžinti bankams. Namo pagerinimai buvo atlikti už iš banko gautas lėšas. Ieškovės pateiktas ekspertizės aktas neatitinka tikrovės ir neįrodo tikrosios namo remonto kainos, kadangi daugelis darbų buvo atlikta pačių jėgomis, darbininkai samdyti nebuvo, todėl darbo jėga nekainavo. Nors ieškovė, yra gavusi daug didesnę dalį santuokinio turto, t.y. pinigus už parduotą (santuokos metu suremontuotą) butą, pinigus už parduotą automobilį VW NEW BEETLE tai patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovas neprašė iš jos priteisti piniginės kompensacijos, tačiau vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir iš jo prašo nepriteisti piniginės kompensacijos ieškovei.

Atsiliepime į apeliacinį skundą L. G. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nustačius pagrindus patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta - priteisti iš atsakovo R. G. dukros J. G. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. G., šioje dalyje pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad santuoka su atsakovu buvo sudaryta 2001-01-19, (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. G.. Gyvenant santuokoje santykiai ėmė blogėti, pradėjo nesutarti dėl įvairių smulkmenų, išsiskyrė požiūris į gyvenimą, pasikeitė atsakovo elgesys, jis nebenorėjo kurti bendrų ateities planų kartu su ieškove. Visą laiką, kurį kartu gyveno santuokoje su atsakovu, ieškovė labai brangino savo šeimą ir kiek tik galėjo skyrė laiką tik jai. Nepaisant begalinio atsidavimo savo sutuoktiniui, ypatingo dėmesio namų gerbūvio puoselėjimui ir priežiūrai, dukters J. G. auklėjimui, atsakovas nustojo rūpintis šeimos interesais bei gerove. Laikui bėgant visa buitis, namų ūkio darbai, dukters J. G. auklėjimas teko vienai, ieškovei. Ieškovė nesutinka su atsakovo teigimu, kad santuoka iširo vien todėl, kad ieškovė pirma inicijavo santuokos nutraukimą bei išėjo gyventi iš bendrų namų pas kitą vyrą. Bylos metu buvo apklausti liudytojai: D. C., A. B., G. J., V. M., kurie vienareikšmiškai patvirtino faktą, kad ieškovė buvu ištikima savo vyrui, niekas niekada nebuvomatęs su kitu vyru. D. C., A. B., G. J., V. M. žinojo apie ieškovės ir atsakovo nesutarimus šeimoje, tačiau liudytojai patvirtino, kad ieškovė buvo lojali ir ištikima savo vyrui. Atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad ieškovė turėjo kitą vyrą bei nepateikė jokių įrodymų.

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą, kad atsakovas turi galimybes ir išgalės mokėti 450 Lt per mėnesį, ieškovės turtinę padėtį, pateiktas būtinąsias išlaidas dukters išlaikymui bei pačios dukters duotus parodymus, todėl atsakovo reikalavimas mažinti išlaikymo sumą iki 350 Lt per mėnesį turi būti atmetamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Ieškovė, iš savo darbo užmokesčio 1324,08 Lt negali viena išlaikyti savo nepilnametės dukters. Taip pat, neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovo vidutiniškas gaunamas darbo užmokestis yra 2255,13 Lt, taip pat jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 29/50 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, iš byloje pateiktų įrodymų, lyginant ieškovės ir atsakovo gaunamą darbo užmokestį bei turimą turtą yra akivaizdu, kad būtent atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, jog nepilnametė dukra, gyvena kartu su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė atsakomybė už ją tiek materialine, tiek kasdieninės rūpybos prasme.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad prie gyvenamojo namo pagerinimo ieškovė neprisidėjo. Būtent ieškovės iniciatyva ir už šį butą gautomis piniginėmis lėšomis buvo atlikti darbai gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagerinti, t. y. įmontuoti plastikiniai langai, už kuriuos ieškovė sumokėjo, pakeistos durys, įrengtos šildomos grindys, katilinė ir kt. Nepanaudojus už ieškovės parduotą butą gautų 40000 Lt nebūtų galėję restauruoti namo vien iš šalių gaunamo darbo užmokesčio, nes tuo metu jau buvo gimusi mūsų dukra, kuriai išlaikyti reikėjo skirti lėšų, kadangi gyvenamasis namas dar buvo nerestauruotas, jo išlaikymas taip pat daug kainavo. Taigi, šie pinigai buvo leidžiami ir asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, ir gyvenamojo namo remonto darbams atlikti. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kapitalinis remontas, atliktis rekonstrukcijos, pertvarkymai ir kt. Tą aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas (rekonstruotas) patvirtina 2013-02-14 atliktų darbų ekspertizės aktas, kurį atliko LR teismo ekspertas V. Š.. Ekspertizės akte konstatuota, kad sąmatiniai skaičiavimai buvo atlikti pagal ieškovės parodymus ir įvertinus atliktų darbų terminus. Taigi, pripažintina, kad asmeninis atsakovo turtas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu, t. y. 2007 m., turtas pagerintas iš esmės, padarytas namo remontas, rekonstrukcijos, visi darbai atlikti sutuoktinių bendromis lėšomis: santuokos metu paimtos dvi paskolos, kurios išmokėtos taip pat santuokos metu, ieškovė pardavė ieškovės vardu registruotą butą ir automobilį, kad prisidėtų prie namo rekonstrukcijų ir remonto. Teismas priėmė teisingą sprendimą, jį grindė ištyręs visus reikalingus įrodymus, t. y. ekspertizės aktu, liudytojų parodymais, pirkimo - pardavimo sutartimi bei vidiniu savo įsitikinimu, todėl teismo sprendimo dalis, kurioje priteista atsakovui sumokėti ieškovei 15000 Lt piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą turi būti paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą. Ieškovė kaltino dėl šeimos iširimo atsakovą, nes jis nesirūpino bendrais šeimos interesais, neišlaikė šeimos. Visa buitis, namų ūkio darbai teko vienai ieškovei, žeminamas autoritetas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė. Jis taip pat nurodė, kad jis šeimoje buvo tik kaip pajamų šaltinis, dėl nieko ieškovė su atsakovu nesitardavo, viską spręsdavo pati viena. Ieškovė niekada nevertino tai, kad atsakovas stengėsi prisidėti prie bendro šeimos gerbūvio gerinimo, kad dirbo, stengėsi pagerinti namą, buitį, buvo paimtos dvi paskolos, kurios buvo panaudotos atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimui.

Iš šalių, liudytojų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių, poreikiai, norai bei požiūris į bendrą gyvenimą ir siekius jame, šeimą ir teises bei pareigas joje yra skirtingas, o abi šalys nesugebėjo ir nerodė reikiamų pastangų suderinti bendrus šeimos interesus, iš esmės nebuvo lojalūs ir nerodė tinkamos pagarbos vienas kitam, nerėmė vienas kito pagal išgales moraliai bei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pagal turimas galimybes. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Atsiradus nesutarimams neieškojo bendro sutarimo, nebandė išsaugoti santuokos, nesilaikė lojalumo pareigos pagal CK 3.27 straipsnį. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad santuoka iširo vien todėl, kad ieškovė pirma inicijavo santuokos nutraukimą ir išėjo gyventi iš jų bendrų namų pas kitą vyrą ir kaltina ieškovę neištikimybe, tačiau dėl to objektyvių ir neginčijamų įrodymų į bylą nepateikė. Nors atsakovas remiasi liudytojų G. J. ir V. M. parodymais ir nurodo, kad iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad ieškovė turėjo kitą vyrą, tačiau iš šių liudytojų parodymų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad šeimoje iš ieškovės pusės nuolat pasireiškė psichologinis smurtas, atsakovas buvo kaltinamas nesirūpinimu šeima, šeimyninių pareigų neatlikimu. Tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovė jo atžvilgiu būtų naudojusi psichologinį smurtą.

Atsakovo įsitikinimas, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalta ieškovė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko išlaikymo dydžio

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai J. G. po 450 litų kas mėnesį nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, nes ieškovė neįrodė, kad dukters poreikių patenkinimui išleidžia 1000 litų. Atsakovas prašo priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 350 litų.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingas, daugiau neturintis išlaikytinių, jam nenustatytas darbingumo apribojimas, gaunantis pakankamas pajamas, priteistą laikiną išlaikymą moka geranoriškai (t.1, b.l. 107, 108, 150, 161, 162).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), t.y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas , negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.

L. G. pateikė J. G. poreikių bei preliminarų jų dydį iliustruojančią lentelę: būsto išlaikymo dalis, tenkanti dukrai (mokesčiai, nuoma) – 200 litų, maistas – 300 litų, drabužiai – 250 litų, lavinimas, ugdymas – 70 litų, vaistai, vitaminai – 60 litų, higienos prekės – 65 litai, atostogos, laisvalaikis – 65 litai. Iš viso per mėnesį 1010 litų išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių išlaidų dydis yra protinga suma tokio amžiaus vaikui. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 450 litų per mėnesį, ši suma gali užtikrinti tik būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą, todėl mažinti priteistą išlaikymą nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir kt. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims gyvenant santuokoje, atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas. Pagerinimo darbai buvo atlikti panaudojus iš banko gautą kreditą. Kredito dengimui buvo panaudotos bendros lėšos. Prie pagerinimo ieškovė prisidėjo savo darbu. Pagal pateiktus byloje sąmatinius skaičiavimus nurodyta, kad darbai atlikti 2007 metais už 56882,40Lt.

Panaudotų lėšų dydį ieškovė įrodinėjo 2013-02-14 ekspertizės aktu (b.l. 31,32). Atsakovas neneigia, kad santuokos metu buvo atliktas namo pagerinimas, pakeista santechnika ir suremontuota vonia bei pakeisti langai, nudažytos sienos, tačiau tai buvo padaryta už iš banko gautus pinigus. Buvo paimtos dvi paskolos, pirmoji remontui 30.000,- Lt, antroji baldų įsigijimui 13.000,-Lt. Byloje pateikta 2006-11-10 paskolos sutartis 30 000 litų sumai bei 2006-12-18 gaminio garantinis lapas (b.l. 25-31), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paimta paskola buvo naudojama būsto remontui. Šalys taip pat nurodė, kad dalis darbų atlikta savo jėgomis bei samdytų meistrų pagalba. ekspertizės akte nurodyta, kad išorės ir vidaus darbai galėjo būti atlikti 2007 metais. Iš 2014-03-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pilnai tikėtina, jog yra natūralus nusidėvėjimas (b.l. 168-178). Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2002-07-03 pirko butą, kuris 2008-05-26 buvo parduotas už 40000,-Lt (b.l. 139-145). Paaiškino, kad pardavus butą pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą, tačiau ieškovė šiais pinigais nepasidalino, išleido savų poreikių tenkinimui. Ieškovė parodė, kad pardavus butą pinigai buvo panaudoti namo rekonstrukcijai ir remontui. Nei viena šalis nepateikė įrodymų apie pinigų panaudojimą, todėl teismas padarė išvadą, kad gyvenant santuokoje, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Analogiškai, nenustatytas pinigų panaudojimas išimtinai tik ieškovės poreikių tenkinimui pardavus ieškovės vardu registruotą automobilį VW NEW BEETLE (b.l. 146-148). Tikėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvendami santuokoje gaunamas pajamas ir kitas lėšas naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Iš paminėtų aplinkybių, tikėtina, kad pagrindiniai būsto pagerinimo darbai buvo atlikti gavus kreditines lėšas iš banko. Atsakovas nurodė, kad viena paskola buvo panaudota baldų pirkimui. Dalį baldų ieškovė išsikraustydama išsivežė, atsakovas nereikalauja grąžinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat sutinka su tuo, kad paimta 30000,-Lt paskola santuokos metu buvo panaudota atsakovo asmeninio turto pagerinimui, todėl pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 1/2 piniginės kompensacijos, tai yra, 15000,-Lt.

Tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad santuokos metu 2012-02-24 ieškovės vardu buvo įgytas automobilis Mercedes benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos, tačiau, kaip nurodo apeliaciniame skunde atsakovas, ieškovė ruošdamasi santuokos nutraukimo bylai, šį automobilį 2013-01-14 perrašė draugės vardu, taip sumažino santuokinio turto masę, todėl jos dalis santuokinio turto masėje turi būti mažinama prarasto bendrojo turto verte.

Iš į bylą pateiktų duomenų matosi, kad L. G. 2012-04-24 nupirko automobilį Mercedes Benz C 230 kompessor už 8500 litų (t.2, b.l. 88). Iš 2013-01-14 pirkimo-pardavimo sutarties (t.2, b.l. 89) matyti, kad L. G. minėtą automobilį pardavė už 5000 litų. Ieškovė L. G. parodė, kad minėtas automobilis buvo parduotas dėl jos sunkios materialinės padėties, o gautos lėšos buvo panaudotos jos ir dukters pragyvenimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilis buvo parduotas be atsakovo sutikimo, ieškovei prieš pat kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo (ieškinio pareiškimas pateiktas teisme 2013-03-13), šalims nevedant bendro ūkio, todėl ieškovė tokiu būdu sumažino dalintino santuokinio turto masę. Kadangi automobilis parduotas už 5000 litų, todėl atsakovui priklauso ½ dalis šios sumos – 2500 litų. Ieškovei priteistą 15 000 litų piniginę kompensaciją yra pagrindas mažinti 2500 litais, priteisiant ieškovei 12 500 litų piniginę kompensaciją.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą piniginę kompensaciją. Kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini. Kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 16 procentų, todėl ieškovė turėtų atlyginti atsakovui 23,04 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 1452 lt išlaidų. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina 500 litų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys turi priešpriešinius reikalavimus bylinėjimosi išlaidų dalyje, yra pagrindas šias išlaidas tarpusavyje įskaityti. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 138 eurai 14 centų (476,96 lt ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. G. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 000 litų piniginę kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą sumažinti iki 12 500 litų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) L. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 138 eurus 14 centų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Virginija GudynienėIzolda Nėnienė