- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- 2YT-1069-940/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09152-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Sauliaus Ramanausko 2017 m. gruodžio 6 d. priimtą patvarkymą Nr. S-3.5.-S39.
Nurodo, kad antstolio žinioje yra vykdomos vykdomosios bylos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-3.5.-S39, kuriuo buvo nuspręsta tęsti vykdymo veiksmus, paskirta ekspertizė pareiškėjui priklausančios veršidės vertei nustatyti bei pareiškėjas įpareigotas sudaryti sąlygas ekspertizės atlikimui. A. Č. nurodo, kad savo įsipareigojimus išieškotojai vykdo, todėl išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto (veršidės) bei pastato ekspertizės skyrimas yra nepagrįsti ir pertekliniai. Pažymėjo, kad skundo padavimo momentu, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl 2017 m. liepos 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo atsisakyti atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, bylos baigtis nėra aiški. Galimai patenkinus pareiškėjo skundą mokestinės nepriemokos nebebus išieškomos priverstinai. Šioje proceso stadijoje antstoliui nutarus atlikti įkeisto pastato – veršidės ekspertizę, skolininkas patirs nuostolius, kurie tik padidins vykdymo išlaidas. A. Č. pabrėžė, jog antstolis privalo užtikrinti ekonomišką vykdymo procesą, todėl antstolio paskirta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, kol nėra aiški ginčo dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo baigtis, pažeidžia pareiškėjo (skolininko) teises ir lemia jam didesnių nuostolių atsiradimą.
Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Ramanauskas patvarkymu skundo netenkino, ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0102/17/00027, perdavė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad paskyrė pastato – veršidės ekspertizę, tikslu nustatyti jos vertę. A. Č. nesudaro sąlygų turto vertintojui apžiūrėti turtą. Pabrėžė, jog A. Č. nepateikė duomenų, įrodymų, kurie būtų pagrindas atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) atsiliepimu prašo A. Č. skundą atmesti. Atsiliepime pažymėjo, jog 2017 m. liepos 11 d. VMI sprendimu nuspręsta pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo netenkinti. Pareiškėjas apskundė šį VMI sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir 2017 m. liepos 11 d. VMI sprendimą panaikino. Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad VMI sprendimai išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto nepriemokas yra galiojantys ir vykdytini, todėl antstolis, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojos interesams apginti. Remiantis tuo, A. Č. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolio Sauliaus Ramanausko žinioje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0102/17/00027 dėl mokestinės nepriemokos iš A. Č. išieškojimo pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą, užtikrintą priverstine hipoteka, iš įkeisto turto Nr. (23.31-08) 467-170332, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą pastatą – veršidę su visais šiame pastate esančiais sumontuotais ir įmontuotais įrengimais (v. b. Nr. 0102/17/00027, b. l. 2).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pastatas – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Č. (v. b. Nr. 0102/17/00027, b. l. 5-8). 2017 m. sausio 23 d. patvarkymu Nr. S-17-102-2956 buvo paskirta pastato – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su visais šiame pastate esančiais sumontuotais ir įmontuotais įrengimais, esančiais (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizė (v. b. Nr. 0102/17/00027, b. l. 11-12). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad ekspertizė atlikta nebuvo, kadangi ieškotoja (VMI) ir skolininkas tarėsi dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo. 2017 m. liepos 11 d. sprendimu išieškotoja VMI A. Č. prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo ar atidėjimo netenkino.
Antstolis 2017 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-S39, tęsdamas vykdymo veiksmus, skyrė pastato – veršidės ekspertizę, skolininkas įpareigotas sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti areštuotą turtą (v. b. Nr. 0102/17/00027, b. l. 79).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4871-281/2017 (duomenys gauti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“) pareiškėjo skundą dėl VMI 2017 m. liepos 11 d. sprendimo panaikinimo, tenkino ir panaikino VMI 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5310, kuriuo pareiškėjo prašymas atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą atmestas bei grąžino klausimą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo VMI svarstyti iš naujo. Teismo sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 34 str. numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimą mokestinė nepriemoka yra išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, t. y. pastato – veršidės, kartu su visais pastate esančiais sumontuotais ir įmontuotais įrengimais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
CPK 745 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną ir kt. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Turto įkainojimas yra ypač svarbi vykdymo proceso stadija, jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl turto rinkos vertės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.
VMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. (23.31-08) 467-170332 turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas), nurodyta rinkos vertė – 402 000,00 Eur (pastato – veršidės rinkos vertė apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu pagal vertinimo dieną (2015 m. gruodžio 2 d.) buvusius duomenis). Vykdomojoje byloje Nr. 0102/17/00027 nėra duomenų apie išieškotojos ar skolininko teiktus prieštaravimus dėl turto (pastato - veršidės) įkainojamo dydžio. Antstolis patvarkymu Nr. S-3.5.-S39 skyrė ekspertizę (v. b. Nr. 0102/17/00027 b. l. 79).
Teismo vertinimu, antstoliui, atsižvelgiant į tai, kad VMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-170332 hipoteka įkeistos veršidės rinkos vertė buvo nustatyta dar 2015 m. gruodžio 2 d., ir pats nekilnojamasis turtas yra specialiosios paskirties, kadangi reikia įvertinti ne tik pastatą, bet ir jame esančius sumontuotus ir įmontuotus įrenginius, galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl areštuoto turto rinkos vertės. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad ekspertizės skyrimas yra perteklinis, netikslingas ir neekonomiškas, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini tik kaip deklaratyvūs teiginiai (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina, kad įstatymas numato antstolio pareigą objektyviai įkainoti areštuotą turtą ir kilus abejonėms skirti turto vertinimo ekspertizę (CPK 681 str.). Bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad antstolis, skirdamas turto vertinimo ekspertizę, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Byloje nėra duomenų, kad vyktų ginčas teisme dėl VMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo remiantis yra pagrindas išieškoti mokestinę nepriemoką iš hipoteka įkeisto turto. Šis VMI sprendimas yra galiojantis, įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, antstoliui pradėjus priverstinį išieškojimą bei skundžiamu patvarkymu Nr. S-3.5.S39 nusprendus tęsti vykdymo veiksmus, skyrus pastato – veršidės ekspertizę ir įpareigojus A. Č. sudaryti tinkamas sąlygas ekspertizės atlikimui, vykdymo procesą reglamentuojančių normų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, antstolis nepažeidė.
Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 str. 1 d.). CPK 626 str. numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 str. – fakultatyviniai pagrindai. Konstatavęs CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad privalomojo bylos sustabdymo pagrindų numatytų CPK 626 str. šiuo atveju nebuvo. Teismas nenustatė ir jokių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurios būtų įgalinusios antstolį pasinaudoti CPK 627 str. numatyta galimybe stabdyti vykdomuosius veiksmus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis, turėdamas pareigą tinkamai atlikti vykdymo veiksmus, pagrįstai skyrė areštuoto turto ekspertizę, kadangi klausimo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo svarstymas, nėra pagrindas vykdomųjų veiksmų stabdymui ar atidėjimui. Neturint galutinių sprendimų dėl mokestinės nepriemokos ir įmokų įsiskolinimo išdėstymo/atidėjimo, teismo vertinimu, vykdymo proceso sustabdymas ar vykdymo veiksmų atidėjimas, nagrinėjamu atveju nepagrįstai ir neproporcingai pažeistų išieškotojo teises ir interesus.
Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad antstolis, pagrįstai ir teisėtai priėmė patvarkymą Nr. S-3.5.-S39 dėl veršidės ekspertizės skyrimo, o skunde nurodyti motyvai nelaikytini pakankamu pagrindu panaikinti antstolio priimtą patvarkymą.
Išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei vykdomosios bylos duomenis, suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Antstolio 2017 m. gruodžio 6 d. priimtas patvarkymas yra teisėtas ir privalo būti vykdytinas (CPK 510 str., 513 str.).
Iš pareiškėjo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. 2017 m. gruodžio 12 d. skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Sauliui Ramanauskui vykdomąją bylą Nr. 0102/17/00027.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.