- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- T-83-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48090-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Advokatai
- Irma Bekerė
viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos Psichikos centro atstovei Violetai Fitkevičienei,
asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, E. Ž. atstovui advokatei Irmai Bekerei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šiaulių centro poliklinikos Psichikos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos centro teikimas pratęsti E. Ž., priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
2. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi E. Ž. (buvusi pavardė – B.), padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas V. B.), 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas V. B.), 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas E. K.), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 8 d., 2022 m. gruodžio 21 d., 2023 m. birželio 27 d., 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. liepos 15 d. nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsta.
3. Teismo posėdžio metu VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos centro atstovė Violeta Fitkevičienė rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą E. Ž.. Papildomai pateikti duomenys, kad E. Ž. yra atvykusi iš (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, yra Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centro pacientė. Iki tol ji buvo stebima Biržų poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Gyvenimas (duomenys neskelbtini) namuose jai buvo pratęstas metų pradžioje metams laiko. Medikamentus naudoja savo valia, neprieštarauja, darbuotojai kiekvieną dieną duoda išgerti vaistus, kad savarankiškai supykusi nesugalvotų tų vaistų padauginti ar kažkaip kitaip vartotų nei jie buvo paskirti. Pacientė vis tik turi protinį atsilikimą, ji tokia patikli, vyras lanko, bet tik naudodamasis ja, ji jo klauso ir išėjusi vėl kartu su juo gyvenant, nebūtų gerai. Kol priežiūroje, būklė gerėja ir vaiku savo rūpinasi. Yra du vaikai, vienas pas globėjus gyvena, o kitą ji pati augina, nuo gimimo, prisirišusi prie jo. Pagal psichinę būklę ji rūpinasi vaiku su pagalba, pati savarankiškai negali.
4. Teismo posėdžio metu asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, E. Ž. atstovė advokatė Irma Bekerė pritarė, kad būtų pratęstos priverčiamosios medicinos priemonės E. Ž.. Pagalbos atstovaujamai klientei vis dar reikia ir, tokia pagalba padeda jai. Teigiama, kad situacija yra pagerėjusi, tikisi, kad dar tęsiant šią priemonę, toliau gerės, bet šiam momentui, jos pačios interesais būtina tenkinti prašymą.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė Ineta Žilinskienė palaikė gydytojų išvadą ir sutiko, kad priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, E. Ž. būtų pratęsta, nes yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas su sutrikimais, ir situacija yra tik pagėrėjusi.
6. Teikimas išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, E. Ž.. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Teikimas tenkintinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Iš pateiktos gydytojų išvados matyti, kad E. Ž. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu. Šiuo metu. E. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) namuose su jauniausia dukra, kadangi namuose (duomenys neskelbtini) rajone jai buvo nesaugu gyventi dėl sutuoktinio girtavimo. Stebėjimo pradžioje buvo itin dirgli, nervinga, dažnai kartodavosi psichomotorinio sujaudinimo priepuoliai, konfliktuodavo su globos namų darbuotojomis ir kitomis gyventojomis. Paskyrus gydymą, lankėsi reguliariai socialinių darbuotojų priežiūroje. Gydymo eigoje savijauta palaipsniui pradėjo gerėti, tapo ramesnė, suretėjo sujaudinimo epizodai, tačiau vis dar išreiškia nepasitenkinimą, kad tenka gyventi globos namuose, prižiūrimai socialinių darbuotojų. Psichinė būsena nėra pakankamai stabili, reikalingas tolesnis aktyvus medikamentinis gydymas. Įvertinus E. Ž. psichinę būseną, konstatuojama, kad pagerėjimas yra nežymus, socialinis pavojingumas nėra išnykęs, dėl to rekomenduojama pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
9. Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis E. Ž. šioje stadijoje vis dar yra būtinas. E. Ž. psichikos būklė nėra stabili, nėra duomenų, kad E. Ž. pasveiko arba, kad žymiai pagerėjo jos psichinė būklė, bei, kad išnyko jos socialinis pavojingumas. Konstatuojamas pagerėjimas yra nežymus, socialinis pavojingumas nėra išnykęs, pateikta nuomonę, jog priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimas šiuo metu yra būtinas.
10. Todėl teikimas dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo, laikytinas pagrįstu. Esant nustatytoms aplinkybėms, E. Ž. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstinas.
11. Viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos Psichikos centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamojo medicininio poveikio priemonės taikymo E. Ž. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
Viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos Psichikos centro teikimą tenkinti.
E. Ž. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą pratęsti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.