- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- eI3-3417-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01533-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, ,,Registrų centras"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮRC) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. SPR4-1717 (14.5 E) (toliau – ir 2021 m. vasario 17 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮRC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ Nr. CSPR-95 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registrą panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registre apie A. J. ir J. F. (J. F.) 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis).
2. Pareiškėja teigia, kad 2021 m. vasario 12 d. su prašymu (paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 26179451) (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Vilniaus skyrių, prašydama Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo registro įraše Nr. 1/26601 išregistruoti žymą apie sudarytą Preliminariąją sutartį. Pažymi, kad su Prašymu pateikė tarp pareiškėjos ir J. F. 2021 m. vasario 9 d. sudarytą susitarimą „Dėl 2020 m. balandžio 27 d. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija sprendimu įvertinusi aplinkybę, jog Preliminarioji sutartis buvo nutraukta, nebegaliojanti ir nebekelianti pareiškėjai jokių teisių ar pareigų, atsisakė išregistruoti žymą apie nebeegzistuojantį Pareiškėjos turtinį sandorį. Pareiškėjos teigimu, žyma apie Preliminariosios sutarties egzistavimą neįtakoja šios sutarties sudarymo, vykdymo ar nutraukimo, todėl atlieka tik informacinę funkciją. Atsisakant išregistruoti žymą apie pasibaigusią Preliminarią sutartį, VĮRC klaidina visuomenę, tokiu būdu pažeisdamas viešąjį interesą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teigia, kad savo atsisakymą tenkinti Prašymą (išregistruoti žymą apie Preliminariąją sutartį) Vilniaus skyrius grindė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio 7 punktu, kuris pareiškėjos nuomone, yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos įstatymus, draudžiančius registro tvarkytojui įregistruoti naują žymą, juridinį faktą ar turtinę teisę. Nors buvo atsisakyta tenkinti Prašymą remiantis blanketine norma, tačiau nei Vilniaus skyrius sprendime, nei Komisija Skundžiamame sprendime nenurodė jokio Lietuvos Respublikos įstatymo, kuris tiesiogiai draustų VĮ „Registrų centrui“ išregistruoti žymą apie pasibaigusį sandorį, neturintį jokios įtakos kreditorių interesams.
5. Akcentuoja, kad Komisijos sprendimo 3 punktas, kuriame nurodomas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų Registro įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, kuri apibrėžia, jog turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Pareiškėjos nuomone, ši teisės norma registrinio apribojimo veiksmus sieja su kreditorių turtinių interesų apsauga, taigi nėra absoliuti ir nesuteikia teisės nei pareigos atsakovui riboti visų be išimties skolininko atliekamų juridinių veiksmų registracijos.
6. Pareiškėjos vertinimu, Komisijos sprendime privalėjo būti pagrįsta, kodėl patenkinus pareiškėjos Prašymą (išregistravus žymą apie pasibaigusį sandorį) būtų pažeistos pareiškėjos kreditorių teisės ar turtiniai interesai ir pažymi, kad šios aplinkybės neįrodžius, nėra įmanoma taikyti Lietuvos Respublikos turto arešto aktų Registro įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atsisakant išregistruoti pareiškėjos prašomą žymą apie pasibaigusią Preliminariąją sutartį.
7. Pažymi, kad atsisakoma išregistruoti pareiškėjos nutrauktą Preliminariąją sutartį remiantis Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, kuri yra blanketinė teisės norma, tačiau nenurodoma nei tiesiogiai atsisakymą grindžiančios teisės normos, nei pagrindžiamas priežastinis ryšys tarp 2020 m. balandžio 27 d. Preliminariosios sutarties išregistravimo ir pareiškėjos kreditorių turtinių interesų pažeidimo.
8. Dėl minėtų priežasčių, vertina, kad tiek Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimas, tiek ir Komisijos sprendimas, kuriais nepagrįstai atsisakoma patenkinti pareiškėjos Prašymą, yra teisiškai nepagrįsti.
9. Atkreipia dėmesį, kad atsisakymą išregistruoti Preliminariąją sutartį grindžiant pareiškėjos turto ir turtinių teisių areštu, skirtu jos kreditorių interesų apsaugai, privalėjo būti nurodyta, kokie pareiškėjos kreditorių interesai išregistruojant Preliminariąją sutartį galėtų būti pažeisti. To nepadarius, tačiau grindžiant atsisakymą pareiškėjos kreditorių interesų apsauga, pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimai laikytini nepagrįstais.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja remiasi Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad kartu su Prašymu išregistruoti žymą apie pasibaigusį sandorį pateikė VĮRC duomenis apie tai, jog Preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir pareiškėja nebėra šio sandorio šalimi.
11. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas atsisako užtikrinti savo skelbiamų įrašų teisingumą ir atitikimą realiems juridiniams faktams, tokiu būdu klaidindamas visuomenę apie tikrovės neatitinkančius juridinius faktus. Dėl minėtų priežasčių skundžiami sprendimai prieštarauja viešajam interesui ir valstybinio registro veiklos tikslams.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
13. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 17 d. sprendimu atsisakė išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Preliminariąją sutartį, nes nustatė Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkte nurodytą aplinkybę (įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Registre).
14. Paaiškina, kad VĮRC, priimdamas sprendimą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais negali nesivadovauti Nekilnojamojo turto registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Registro nuostatai), 122 punktu bei Registro įstatymo 4 straipsniu.
Atsiliepimas
16. Atsakovo teigimu, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, nors pareiškėja su Žemės sklypo savininku ir sudarė 2021 m. vasario 9 d. susitarimą, kuriuo susitarė nutraukti Preliminariąją sutartį, juridinis faktas apie pasibaigusią areštuotą turtinę teisę (sudarytą Preliminariąją sutartį) negali būti išregistruojamas, kol iš Žemės sklypo registro įrašo nebus išregistruoti juridiniai faktai apie šios turtinės teisės areštą. Nei Vilniaus skyrius, nei Komisija nekvestionavo paties Preliminariosios sutarties nutraukimo fakto, tačiau nustatė Turto arešto aktų Registro įstatyme reglamentuotą aplinkybę, kuri tapo priežastimi atsisakyti išregistruoti juridinį faktą apie šią sutartį. Teigia, kad VĮRC negali vertinti, dėl kokių priežasčių antstoliai buvo priėmę sprendimą dėl pareiškėjos turtinės teisės areštavimo ir (ar) pagrįstai šis veiksmas buvo atliktas.
17. Atsakovo nuomone, vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-14664-294/2021 priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei minėta nutartimi sustabdytas pareiškėjos turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarką, nesudaro pagrindo Žemės sklypo registro išraše išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Preliminariąją sutartį. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta norma nesuponuoja pagrindo VĮRC išregistruoti pareiškėjos atžvilgiu pritaikyto turtinės teisės, kylančios iš Preliminariosios sutarties, arešto.
18. Pažymi, kad VĮRC, turėdamas teisės aktais jam suteiktą kompetenciją ir atsižvelgdamas į teismų praktikoje išaiškintą turto (turtinės teisės) arešto instituto paskirtį, negali išregistruoti juridinio fakto apie sudarytą Preliminariąją sutartį, kol iš Žemės sklypo registro įrašo nebus išregistruoti juridiniai faktai apie šios turtinės teisės areštą. VĮRC, vykdydamas Registro įstatyme jam pavestas funkcijas, turi pareigą ir kompetenciją vertinti pateikto(-ų) dokumento(-ų) dėl juridinio fakto pasibaigimo formalaus pobūdžio atitikties teisės aktų reikalavimams, netikrindamas vertinamojo pobūdžio aplinkybių (pvz., preliminariosios sutarties nutraukimo priežasčių ir pan.). VĮRC, veikdamas savo kompetencijos ribose, neturi teisės vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo. Atsakovo nuomone, pareiškėja, nesutikdama su antstolių pritaikytu turtinės teisės areštu, turi teisę kreiptis į turtinę teisę areštavusius antstolius.
19. Daro išvadą, kad tiek Vilniaus skyrius, tiek Komisija tinkamai ir pagrįstai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikdami jiems teisės aktų suteiktose kompetencijos ribose, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą bei skundą, jokių teisės normų ir pareiškėjos teisėtų interesų nepažeidė, todėl pareiškėjos skundą laiko nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
20. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas išregistruoti žymą Nekilnojamojo turto registre apie A. J. ir J. F. 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei dėl Komisijos sprendimo, buvo paliktas galioti Vilniaus skyriaus sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 10 d. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma „Sudaryta preliminarioji sutartis“ 2020 m. balandžio 27 d. Preliminariosios sutarties pagrindu.
22. Pareiškėja 2021 m. vasario 12 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus skyrių, prašydama Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo registro įraše Nr. 1/26601 išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Preliminariąją sutartį.
23. Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. SPR4-1717 (14.5 E) nusprendė pareiškėjos Prašymą atmesti, kadangi nekilnojamojo daikto registro įraše Turto arešto aktų registro 2020 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. sausio 21 d. pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr. 2020041273, Nr. 2021001715, Nr. 2021002734 (areštus uždėjusi institucija – antstolis D. B., antstolis A. B., antstolis T. U.) pagrindu 2020 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. sausio 21 d. yra įregistruoti juridiniai faktai apie pareiškėjos turtinės teisės, kylančios iš Preliminariosios sutarties, areštą. Sprendimas priėmimo pagrindas – Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 7 punktas ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 7 dalis.
24. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus skyriaus sprendimu, Komisijai pateikė 2021 m. kovo 8 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir tenkinti jos prašymą dėl juridinio fakto apie sudarytą Preliminariąją sutartį išregistravimo.
25. Komisija 2021 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, kuriuo nusprendė palikti galioti Vilniaus skyriaus sprendimą.
27. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registrą tvarko VĮRC (Registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), kuris įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.).
28. Registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. VĮRC veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮRC laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) VĮRC įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (lotynų kalba – intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatymo 22 straipsnyje (Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje A261-1816/2010 išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie nurodyti Registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (šiuo aspektu taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-128-492/2017; 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011).
30. Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Registro įstatymo 22 straipsnio 1–10 punktuose. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 punktą, vienas iš juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai, o 10 punkte nurodytas kitas įstatymų nustatytas dokumentas.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).
32. Registro įstatymo 29 straipsnis reglamentuoja atsakovo pareigą atsisakyti įregistruoti/išregistruoti juridinius faktus į nekilnojamuosius daiktus. Minėto straipsnio 7 punktas nustato aplinkybę – įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
33. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 122 punkte nustatyta, kad tinkamam Registro funkcionavimui užtikrinti naudojami kitų registrų (kadastrų) ir valstybės informacinių sistemų duomenys, kurie Registrui turi būti perduodami automatiniu būdu ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokių duomenų įrašymo ar pakeitimo reikiamuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose. Registre jie turi būti įrašomi ar pakeičiami ne vėliau kaip per 24 valandas nuo duomenų gavimo. Naudojami šių registrų (kadastrų) ir valstybės informacinių sistemų duomenys: Turto arešto aktų registro (122.7. punktas). Turto arešto aktų registro tvarkytojas duomenis apie turto arešto akto įregistravimą, turto arešto akto pakeitimo duomenų įrašymą ar turto arešto akto išregistravimą ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto įregistravimo, turto arešto akto pakeitimo duomenų įrašymo ar turto arešto akto išregistravimo perduoda Registro tvarkytojui.
34. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes t. y. žemės sklypas, kuriam 2020 m. rugsėjo 7 d. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – areštas antstolio D. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. Turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr. 2020041273 pagrindu, 2021 m. sausio 14 d. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – areštas, antstolio A. B. 2021 m. sausio 14 d. Turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr. 2021001715 pagrindu ir 2021 m. sausio 21 d. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – areštas, antstolio T. U. 2021 m. sausio 21 d. Turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr. 2021002734 pagrindu, bei į taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad atsakovas visiškai pagrįstai teigia, kad Registro tvarkytojas, turėdamas teisės aktais jam suteiktą kompetenciją negali išregistruoti juridinio fakto apie sudarytą Preliminariąją sutartį, kol iš Žemės sklypo registro įrašo nebus išregistruoti juridiniai faktai apie šios turtinės teisės areštą.
35. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs duomenis iš Turto arešto aktų registro, šių duomenų teisėtumo, pagrįstumo nevertina, nes tai nėra priskirtina atsakovo kompetencijai. Pažymėtina ir tai, kad tokie duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Registro įstatymo 4 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nepateikia jokio teisinio pagrindimo, kuris tiesiogiai draustų išregistruoti žymą, nenustatė priežastinio ryšio tarp Preliminarios sutarties išregistravimo ir kreditorių turtinių interesų pažeidimo, vertinami kaip nepagrįsti ir nereikšmingi, minėtų teisės aktų nuostatų bei faktinių aplinkybių kontekste. Iš esmės analogiškai vertinami ir pareiškėjos argumentai dėl pareiškėjos asmens bankroto bylos iškėlimo ir pareiškėjos turto realizavimo ir išieškojimo sustabdymo, nes vien šis faktas atsakovui nesudaro pagrindo Žemės sklypo registro įraše išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Preliminariąją sutartį.
36. Pareiškėja taip pat skunde nurodo, kad antstoliai Komisijai nepateikė atsiliepimų, kas tik patvirtina, kad Preliminarios sutarties įregistravimo ar išregistravimo faktas nedaro įtakos kreditorių interesams. Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad jie visiškai nepaneigia atsakovo pareigos registruojant/išregistruojant juridinius faktus vadovautis Registro įstatymo nuostatomis, nes duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, išvardintų registro įstatymo 22 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad antstoliai turėjo teisę, bet ne pareigą atsiliepimus pateikti.
37. Apibendrinus pirmiau išdėstytas aplinkybes bei argumentus, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Preliminarią sutartį, kol žemės sklypo registro įraše nebus išregistruoti juridiniai faktai apie šios turtinės teisės areštą. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus atsakovo sprendimus, nes skundžiami sprendimai teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti sprendimus atmestini.
38. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registrą panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registre apie A. J. ir J. F. (J. F.) 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį laikomas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Vilniaus skyriaus ir Komisijos sprendimus. Teismui konstatavus minėtų sprendimų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.