Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusio, užsiimančio individualia veikla, teisto, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

R. P. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą:

1.1. jis 2022 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 01.00 val. name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. K., stvėrė ją už abiejų rankų, pargriovė ant lovos, liepė nerėkti, suplėšė marškinėlius, numovė kelnes ir užgulęs nukentėjusiąją kišo varpą į makštį ir taip lytiškai santykiavo su A. K. prieš jos valią;

1.2. jis 2023 m. gegužės 12 d. apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. K., išlauždamas įėjimo durų kabliuką, įsibrovė į jos namą (duomenys neskelbtini), atsigulė į lovą, kurioje miegojo nukentėjusioji, o pastarajai atsibudus panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. reikalavo praskėsti kojas, A. K. nepaklusus, jėga numovė kelnes, laikė ją už plaukų, rankomis spaudė kaklą smaugdamas, kėlė už smakro, vėl reikalavo praskėsti kojas, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą dešiniajame sėdmenyje vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip įbauginęs nukentėjusiąją, ją užgulė, kišo varpą į makštį ir taip lytiškai santykiavo su A. K. prieš jos valią.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. P. laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 31 d. 11.58 val.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi įtariamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos. Ši kardomoji priemonė paskirta, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas, konstatavus, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, t. y. jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, neišnyko.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartimi suėmimo terminas tuo pačiu pagrindu dar kartą pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas Ričardas Kubilius prašo suėmimą kita kardomąja priemone. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.3. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, netinkamai pritaikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kaltinamasis neturi pagrindo bėgti ir slėptis, nes be melagingų A. K. pranešimų ir parodymų, byloje nėra įrodymų, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių jis galėtų būti pripažintas kaltu. Kaltinamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę užsiimti individualia veikla – atlikti namų statybos ir remonto darbus. Iš (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų savo šeimai pastatė gyvenamąjį namą. Anksčiau R. P. nebuvo teistas už labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Nors teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. teko kurį laiką dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau tai negali būti vieninteliu pagrindu skirti suėmimą, nes šiuo metu jam atimta galimybė dirbti.

1.4. Kaltinamasis parodė, kad jis lytiškai santykiavo su A. K. tik abipusiu susitarimu, t. y. jis nesantykiavo su ja prieš jos valią, fizinio smurto nepanaudojo ir negrasino jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimti galimybę priešintis. A. K. nebuvo tuo metu ligota ir fiziškai bejėgė, psichiškai neįgali, kad nesuvoktų su ja atliekamų veiksmų, nebuvo paveikta medikamentais, nugirdyta alkoholiniais gėrimais, jos būsena nebuvo paveikta narkotinių medžiagų. Nepaisant to, teismas vadovavosi išimtinai A. K. parodymais, nekreipė dėmesio į specialistų išvadas, kurios patvirtina faktą, kad prieš A. K. nebuvo smurtauta. Byloje nėra įrodymų apie lytinių aktų buvimą, išskyrus paties R. P. nuoširdų prisipažinimą dėl lytinių santykių buvimo, lydimo geranoriškumu, abipusiu susitarimu ir supratimu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam pati griežčiausia kardomoji priemonė buvo pratęsta be aiškaus pagrindo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti skundą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuotą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši baudžiamoji byla perduota į teismą su kaltinamuoju aktu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. P. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti R. P. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Dėl gynėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su nukentėjusiosios parodymų vertinimu, kaip melagingų, kaltinamojo parodymų ir specialistų išvadų analize, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą sprendžiantį teisėją pateikti detalų surinktų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, vertinimą, nes tokiu atveju susidarytų regimybė, kad šioje proceso stadijoje vertinami įrodymai ir sprendžiamas kaltės klausimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė duomenis, kurių pagrindu padarė išvadą dėl R. P. pareikšto kaltinimo pagrįstumo, t. y. iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiame proceso etape byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

Kaip minėta, skundžiama nutartimi kaltinamajam R. P. suėmimo terminas pratęstas, konstatavus, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, t. y. jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, neišnyko.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už kuriuos jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Be abejo, vien aplinkybė, kad asmuo kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, savaime neduoda pagrindo matyti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laivės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų arba paneigtų įtariamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog R. P., bylos duomenimis, buvo teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), ne kartą baustas administracine tvarka. Šie duomenys skundžiamoje nutartyje teisingai įvertinti kaip neigiamai charakterizuojantys R. P.. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas neignoravo ir kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. kad jis vedęs, užsiima individualia veikla, turi gyvenamąją vietą. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamąjį Lietuvos Respublikoje sieja tam tikri socialiniai, ekonominiai ir darbiniai ryšiai. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad R. P. su sutuoktine kartu negyvena, tėvai mirę, jis turi ryšių užsienyje. Bylos duomenimis, kaltinamasis 2019 m. buvo teistas (duomenys neskelbtini), kurioje, jo paties paaiškinimu, 13 metų dirbo ir iki sulaikymo planavo ten grįžti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad minėti kaltinamojo socialiniai, ekonominiai ir darbiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra pakankamai stiprūs, kad paneigtų jo galimo pabėgimo (pasislėpimo) riziką. Turint omenyje R. P. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laivės atėmimo bausmę, jo ankstesnius teistumus, ryšių užsienyje buvimą, darytina išvada, kad egzistuoja didelė rizika, kad R. P., nebūdamas susaistytas stipriais socialiniais, ekonominiais ir darbiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, priešingai, turėdamas ryšių užsienyje, pagrįstų ilgalaikiais darbo santykiais, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Vertinant visas nurodytas aplinkybes kompleksiškai, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

Teisėjų kolegija mano, kad šiuo metu kaltinamojo R. P. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į kardomosios priemonės taikymą lemiančių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės tikslai šiuo metu negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,

nutaria:

atmesti kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.