Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, vedęs, turintis du mažamečius vaikus, buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., padarymu;

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas 2016-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jam paskirta 30 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, paskirtą baudą sumokėjęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2015-11-21, apie 1.35 val., naktiniame bare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų baro lankytojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: A. R. konflikto metu tyčia sudavė galvos kaktos sritimi vieną smūgį R. J. į veidą bei kumščiu vieną smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinių dantų nuskėlimu, sukėlusį R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo metu A. B. tyčia sudavė 5 kartus kumščiu M. P. į veidą, 2 smūgius į galvos sritį, 3 smūgius kojos keliu į galvos sritį, vieną smūgį kėde į galvos sritį, taip M. P. padarydamas galvos sumušimus su muštine žaizda viršugalvio srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, muštine žaizda dešiniame viršutiniame voke, poodines kraujosruvas dešinio dilbio užpakaliniame bei išoriniame paviršiuose, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip įžūliu elgesiu A. R. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje, sutrikdė bare esančių asmenų rimtį ir baro darbuotojų veiklą bei mušdami nežymiai sužalojo R. J. ir M. P.. Tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Specialisto išvadoje Nr. G2322/15(03) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje R. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinių dantų nuskėlimas. Išvesta klinikinė diagnozė: galvos sumušimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais/įrankiais, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos apimtyje R. J. nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 3, b.l. 79-80).

2015-11-27 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. J. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino A. B. kaip asmenį, kuris 2015-11-21 bare (duomenys neskelbtini) sumušė prie baro buvusį vaikiną M. P., „facebook“ sužinojo, kad tai A. B. (t. 1, b.l. 34-37).

2015-11-27 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. J. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų atpažino A. R., kaip asmenį, kuris 2015-11-21 bare (duomenys neskelbtini) galvos sritimi sudavė jam smūgį į galvą, kumščiu į veidą, vieną kartą sudavė prie baro buvusiam vaikinui M. P.. Jis vilkėjo šviesiu švarku. Apie jį sužinojo „Facebook“, kad tai A. R. (t. 1, b.l. 39-41).

2015-11-23 savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. J. prie bylos pateikė USB laikmeną su filmuota medžiaga iš baro 2015-11-21 (t. 1, b.l. 61-62).

2015-11-26 savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. J. prie bylos pateikė mobilų telefoną „Sigma mobile“ (t. 1, b.l. 64).

2015-12-01 apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas 2015-11-21 įvykio vaizdo įrašas. Užfiksuota, kad 02.26.29 val. į barą įeina aukšto ūgio vaikinas plikai skusta galva, apsivilkęs šviesia striuke, šviesiomis kelnėmis, avi šviesius batus (kaip nustatyta tai A. R.). Kartu su juo įeina vaikinas žemesnio ūgio, tamsių plaukų, vilki rusvą trumpą odinę striukę, šviesiomis kelnėmis (tyrimo metu nustatyta, kad tai A. B.). Su jais dvi merginos. Jie stovi prie pat įėjimo ir kalbasi su apsaugos darbuotoju (R. J.). A. B. ir A. R. eina link išėjimo, A. R. suduoda smūgį galvos kakta apsaugos darbuotojui į kairės pusės skruostą. Tuo metu apsaugos darbuotojas dešinėje pusėje atremia galvą į A. B., kuris yra atremtas į sieną, o A. R. stovi už nugaros apsaugos darbuotojui. Tuo metu apsaugos darbuotojas išsitraukia ašarines dujas ir žengęs į šoną nuo vaikinų link baro jiems į veidus purškia ašarines dujas. A. R. puola prie apsaugos darbuotojo ir kumščiu smūgiuoja į veidą, bet nepataiko. Apsaugos darbuotojas traukdamasis atbulas priartėja prie nugara į incidentą sėdinčio vaikino (M. P.). Vaikinas nuo baro bando įsikibęs rankomis sulaikyti A. R.. Apsaugos darbuotojas su A. R. stovi apsikabinę atsirėmę į barą ir grumiasi, o tuo metu 02.28.17 val. A. B. kumščiais smūgiuoja M. P. 2 kartus į veidą, nukrenta regėjimo akiniai, M. P. aukštielninkas atsiremia ant kairėje pusėje esančio medinio rėmo. A. B. smūgiuoja kumščiais M. P. į įvairias kūno vietas, po to stoviniam pasilenkus į priekį suduoda kojos keliu 2 kartus į pilvą ir jį pastumia. M. P. nugriūna ant grindų ir nesimato. A. B. paima baro medinę kėdę ir vieną kartą smūgiuoja į grindis, kur pataiko, nesimato, A. B. sustabdo kiti baro lankytojai. Iš viso A. B. sudavė kumščiais M. P. 16 kartų ir 2 kartus kojos keliu, vieną kartą sudavė smūgį kėde. A. B. išeina iš baro. Trys baro lankytojai atskiria A. R. nuo R. J., A. R. išbėga iš baro (t. 1, b.l. 75-78).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje pateiktas A. R. sutuoktinės G. K. – R. prašymas atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 1, b.l. 126-133, t. 2, b.l. 29-30).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-84/2010, 2K-51/2010, 2K-P-82/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų, duodančių pagrindą spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymo perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. R. yra teisiamas pirmą kartą, nes teistumas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., jam jau yra išnykęs, savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, vienam nukentėjusiajam (M. P.) atlygino žalą, bandė kitam nukentėjusiajam atlyginti dalį šio prašomos žalos. Teismas įvertina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie tai, kad kaltinamasis 2009 m. bei 2011 m. buvo teisiamas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau jos buvo nukreiptos prieš valstybės tarnautojo veiklą (BK 286 str.), vienu atveju jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, o kitu atveju jam paskirta bauda, kurią A. R. sumokėjo.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti teismo pasitikėjimo verti asmenys, teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismo posėdžio metu apklausus kaltinamojo sutuoktinę G. K. – R. ši išreiškė sutikimą būti savo sutuoktinio laiduotoja, nurodė, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, nurodė, kad kaltinamasis pasielgė netikėtai, jo charakteris nėra ūmus, kai būna pilnatis ar neišsimiega būna piktesnis, sugyvena normaliai (t. 2 , b.l. 29-30). Vertindamas laiduotojos asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, tačiau minėta nuobauda nebegalioja, dirba ir darbovietės gerai apibūdinama. Teismas įvertina kaltinamojo padarytos veikos pobūdį – nusikalstama veika padaryta laisvalaikiu, vakaro metu, draugijoje su kitais asmenimis, o anksčiau kaltinamojo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose rodo, jog toks kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinis, todėl teismo nuomone, G. K. – R. realiai negalės paveikti sutuoktinio, kad šis nedarytų nusikalstamų veikų. Be to, nei kaltinamasis, nei jo sutuoktinė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip konkrečiai pasireikštų teigiamos įtakos darymas.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad A. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir kad jo pasirinkta laiduotoja turės teigiamos įtakos jo elgesiui. Kadangi nenustatyti visi BK 40 str. 2 d. įtvirtinti pagrindai, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., teismas atsižvelgia į tai, kad nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo kaltinamas šioje byloje, kaltinamasis padarė išnykus ankstesniam teistumui, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis turi du mažamečius vaikus, dirba, darbdavio teigiamai charakterizuojamas (t. 2, b.l. 13). A. R. su nukentėjusiuoju M. P. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, jo atsiprašė ir M. P. jam atleido ir pretenzijų neturi, kaltinamasis bandė susitaikyti ir su nukentėjusiuoju R. J., mėgino atlyginti dalį jo prašomos atlyginti žalos sumos. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis išnykus teistumui, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, po kurio padarymo buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis dirba. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiuoju M. P., jo atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą. A. B. taip pat jis bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju R. J., R. J. atsiprašė. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nors kaltinamasis A. B. buvo nuteistas 2016-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog minėta bauda jau sumokėta, todėl pagrindo bendrinti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę su atlikta bausme (20 MGL bauda) teismas nenustatė.

Abu kaltinamieji savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kaltinamiesiems taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje dėl R. J. ir M. P. gydymo pareiškė 163,38 EUR dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam A. R. (t. 1, b.l. 83-84). Kaltinamasis A. R. pateikė 2016-03-02 mokėjimo nurodymo kopiją, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pervestas 163,38 EUR žalos atlyginimas (t. 1, b.l. 129-130), Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareikšto ieškinio atsisakė (t. 2, b.l. 12). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl byloje pareikšto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukiamas.

Nukentėjusysis R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. R. priteisti 7000 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti, 450 EUR turtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su jam suteiktomis advokato paslaugomis (t. 2, b.l. 16-18).

Kaltinamasis A. R. pateikė teismui duomenis, kad per Lietuvos paštą R. J. siuntė pinigų perlaidas, kurios buvo skirtos ieškinio padengimui, viso per paštą 2016-03-02 bei 2016-08-22 perlaidomis išsiuntė 1300 EUR (t. 1, b.l. 131, t. 4, b.l. 79). Iš AB „Lietuvos paštas rašto matyti, kad pinigų perlaidos gavėjas neatsiėmė (t. 1, b.l. 141), nukentėjusysis R. J. teisme patvirtino, kad iki šiol neatsiėmė kaltinamojo siųstų pinigų, nes mano, kad teismas turi nuspręsti dėl žalos atlyginimo.

Iš R. J. parodymų, pozicijos teisme bei bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. J. vengia priimti kaltinamojo A. R. pervestas paštu pinigų sumas, byloje duomenų, kad kaltinamasis A. R. tinkamai įvykdė prievolę dėl žalos atlyginimo nėra, pašto pinigų perlaidų gavėjas neatsiėmė, todėl teismas pasisako dėl ieškinio pagrįstumo ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinos sumos.

R. J. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo pagrįsta ieškinio priedais – kasos pajamų orderio kvitu, pažyma dėl R. J. suteikto odontologinio gydymo (t. 2, b.l. 19-20), todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiojo R. J. naudai priteisiant 450 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.

R. J. nurodė, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo A. R. veiksmų buvo pažemintas, patyrė fizinį skausmą, psichologines pasekmes ir dvasinius išgyvenimus, dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose bei daugkartinis vaikščiojimas pas gydytojus jam sukėlė neigiamas emocijas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatydamas nukentėjusiajam R. J. iš kaltinamojo A. R. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam R. J. padarytų sužalojimų mastą, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, po jo nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir išgyvenimus, viešą pažeminimą. Teismas įvertina ir tai, kad jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė ilgalaikes pasekmes, byloje nėra. Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, šis nukentėjusiojo atsiprašė, savo kaltę pripažino, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1000 EUR, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių.

Nukentėjusysis R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. B. priteisti 3000 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su jam suteiktomis advokato paslaugomis (t. 4, b.l. 92-93). Nukentėjusysis teigė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo A. B. veiksmų buvo pažemintas ir įžeistas, patyrė psichologines pasekmes ir dvasinius išgyvenimus, dalyvavimas ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdžiuose jam sukėlė neigiamas emocijas.

Nustatydamas nukentėjusiajam R. J. iš kaltinamojo A. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne tiesioginiais kaltinamojo A. B. veiksmais, tačiau A. B. padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nukentėjusiajam taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimus, nes A. B. bendrais veiksmais su kaltinamuoju A. R. sutrikdė viešąją tvarką, kurią saugoti į kaltinime nurodytą barą buvo priimtas nukentėjusysis R. J.. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. B. nukentėjusiojo atsiprašė, savo kaltę pripažino, dirba. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas A. B. nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 200 EUR, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies.

Nukentėjusysis R. J. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą ruošiant ieškinį kaltinamajam A. R. sumokėjo 145 EUR (t. 2, b.l. 21-23), o už ieškinio rengimą A. B. atžvilgiu advokatui sumokėjo 70 EUR (t. 4, b.l. 94-96). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato atstovavimą teismo posėdžio metu - 120 EUR (t. 4, b.l. 113).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas atstovavo nukentėjusiojo R. J. interesus viename teismo posėdyje, ruošė ieškinius dėl žalos priteisimo iš kaltinamųjų, teismas išlaidas advokato pagalbai pripažįsta procesinėmis išlaidomis ir iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiajam priteisia 205 EUR (60 EUR + 145 EUR), o iš A. B. priteisia 130 EUR (60 EUR + 70 EUR) advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - bylos medžiagoje esančios dvi kompaktinės plokštelės su įvykio vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje (t. 1, b.l. 189, t. 4, b.l. 41).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti 27 MGL (1016,82 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę A. R. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 18 MGL (677,88 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę — rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. R. priteisti 450 EUR turtinei žalai atlyginti, 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 205 EUR turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti 27 MGL (1016,82 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę A. B. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 18 MGL (677,88 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę — rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. B. priteisti 200 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 130 EUR turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo A. R. pareikšto 163,38 EUR dydžio civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - bylos medžiagoje esančias dvi kompaktines plokšteles su įvykio vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.