Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1285-790/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-09-27
Bylos Nr.: e2-1285-790/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00961-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bajoras
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas

Civilinė byla Nr. e2-1285-790/2018Civilinė byla Nr. e2-1390-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00961-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-3951-910/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalies panaikinimo ir konkurso pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apotheca vaistinė“ pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1-1497 „Dėl nekilnojamojo turto Gerosios Vilties g. 1A ir L. Asanavičiūtės g. 27A išnuomojimo viešo konkurso būdu“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 68,61 kv. m negyvenamąsias patalpas (pažymėtas plane indeksais 1-(3-7), esančias pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001) Gerosios Vilties g. 1A, nustatant 1 kv. m nuomos kainą – 60 Eur per mėnesį, vaistinės veiklai, bei pavesta organizuoti nurodytų negyvenamųjų patalpų viešą nuomos konkursą.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į paskutinį ieškovės prašymą atnaujinti nuomos sutartį, 2018 m. gegužės 11 d. atsakyme, inter alia nurodė, kad ieškovė turi per 7 dienas nuo nuomos sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. birželio 6 d. 11:00 val., atlaisvinti patalpas ir grąžinti jas atsakovės atstovams. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus paskelbtas bei iki galo įvykdytas patalpų nuomos konkursas, o su šio konkurso laimėtoju pasirašyta nauja patalpų nuomos sutartis. Ieškovė bus priversta su visu savo turimu inventoriumi ir darbuotojais išsikelti iš patalpų. Byloje priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, siekiant realiai įgyvendinti teisę į nuomos sutarties atnaujinimą, ieškovei galimai teks papildomai ginčyti ir atsiradusius materialiuosius padarinius. Tokiu atveju būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus iš esmės apsunkintas.

3. Ieškovė 2018 m. birželio 15 d. padavė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo, kuriame papildomai prašė pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą ir vykdomą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 68,61 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-(3-7)), esančių pastate (unikalus Nr. 1096-8004-10 12:0001) Gerosios Vilties g. 1A, Vilniuje, viešą nuomos konkursą (toliau – Konkursas) neteisėtu.

Šalies argumentai

4. Papildomo ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė 2018 m. birželio 15 d. pareiškime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Konkurso procedūrų vykdymą. Prašymą grindė tuo, kad ieškovės reikalavimai Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme yra tikėtinai pagrįsti. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sustabdžius tolesnį ginčijamo Konkurso procedūrų vykdymą, būtų įtvirtinta status quo situacija, kuri tokio pobūdžio ginčuose sudaro sąlygas išvengti neteisėtų padarinių kilimo, tuo pačiu užtikrina visų suinteresuotų asmenų interesų balansą. Priešingu atveju, galbūt neteisėtas Konkursas būtų įvykdytas, ieškovė turėtų išsikelti iš ginčo patalpų, o su Konkurso laimėtoju būtų pasirašyta patalpų nuomos sutartis ir ši sutartis pradėta vykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų žymiai mažesnius neigiamus padarinius, negu šių priemonių netaikymas, ir būtų proporcinga bei abiejų ginčo šalių interesus geriausiai užtikrinanti priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinyje išdėstytą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčo objektas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio nuomą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalis nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pagal bendrąją taisyklę, savivaldybės turtas išnuomojamas viešo konkurso tvarka. Ieškovė ieškinyje neatskleidžia, kodėl šiuo atveju turtas turėtų būti nuomojamas be viešo konkurso, jokiais kitais aspektais nepasisako dėl valstybinio turto nuomos viešo konkurso tvarka privalomumo ir santykio su ieškovės keliamais reikalavimais. Teismas, preliminariai įvertinęs 2011 m. birželio 20 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2341-(2.14.1.17-TR2) turinį, taip pat atsižvelgęs į ieškovės nurodomus teisinius argumentus bei į teisės normas, reglamentuojančias savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomą, sprendė, kad šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė neįvykdė pareigos tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus.

7. Teismo vertinimu, ieškovė neįvykdė ir pareigos pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Ginčijamu Sprendimu nenustatyti ribojimai pačiai ieškovei dalyvauti viešame konkurse dėl patalpų nuomos. Be to, tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, atsakovė turėtų pareigą spręsti klausimą dėl nuomos sutarties, sudarytos su konkurso laimėtoju, nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ 2018 m. birželio 15 d. pareiškime išdėstytą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat atmetė.

9. Įvertinęs šalių ginčo ypatumą, kad ginčo objektas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, tai, kad ginčijamas 2018 m. balandžio 25 d. Sprendimas priimtas ir ginčo Konkursas paskelbtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920, kuriuo nustatyta, kad savivaldybės turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, tai, kad byloje nėra duomenų, jog šis sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė nenurodė argumentų, sudarančių pakankamą pagrindą varžyti viešosios nuosavybės teisės subjekto galimybę skelbti konkursą. Teismas padarė išvadą, kad nesant vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, ieškovės prašymas negali būti tenkinamas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ 2018 m. birželio 11 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y.: sustabdyti Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 68,61 kv. m negyvenamąsias patalpas (pažymėtas plane indeksais 1-(3-7), esančias pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001) Gerosios Vilties g. 1A, nustatant 1 kv. m nuomos kainą – 60 Eur per mėnesį, vaistinės veiklai, bei pavesta organizuoti nurodytų negyvenamųjų patalpų viešą nuomos konkursą, galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo taisyklių, pagal kurias, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjami klausimai, sudarantys bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, t. y. teismas neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo, nes šie klausimai sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Atitinkamai, atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų tikėtino nepagrįstumo yra galima tik nustačius, jog pareikšti reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti.

10.2. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, kad ginčijamas Sprendimas priimtas visiškai nepaisant nuomos sutartyje bei papildomai Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškovės teisės atnaujinti nuomos sutartį. Ieškinyje aiškiai suformuluotas pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, taip pat pateikti išsamūs teisiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą.

10.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų leidžiama atsirasti materialiesiems padariniams – atsakovei sudaryti naują patalpų nuomos sutartį. Nėra pagrįsti teismo motyvai, kad aplinkybė, jog ieškovei nėra uždrausta dalyvauti būsimame ginčijamos Sprendimo dalies pagrindu surengtame viešame patalpų nuomos konkurse, šalina būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo riziką, nes nėra absoliučiai jokių garantijų, kad šį naują konkursą laimėtų ir patalpas vėl išsinuomotų būtent ieškovė. Taip pat naujos nuomos sutarties su viešo nuomos konkurso laimėtoju sudarymas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, sąlygotų naujų teisminių ginčų kilimą ateityje.

10.4. Teismas nevertino ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimo proporcingumo ir interesų pusiausvyros principams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų žymiai mažesnes neigiamas pasekmes nei šių priemonių netaikymas ir būtų proporcinga bei abiejų ginčo šalių interesus geriausiai užtikrinanti priemonė. Sustabdžius ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą bei tokiu būdu užtikrintai užkirtus kelią patalpų valdymo ir naudojimo teisių perleidimui tretiesiems asmenims būtų įtvirtinta status quo situacija ir tokiu būdu sudarytos sąlygos realiam teismo sprendimo įvykdymui bei atitinkamai operatyviam ir užtikrintam ieškovės teisių ir teisėtų interesų apgynimui; tuo pačiu nebūtų pažeisti ir kitos atsakovės interesai, kadangi ieškovė privalėtų ir toliau visiškai tinkamai vykdyti visas nuomos sutartyje įtvirtintas jos, kaip nuomininkės, pareigas (už naudojimąsi patalpomis ir toliau mokėti patalpų nuomos mokestį).

Atsiliepimas

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti UAB „Apotheca vaistinė“ atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė ignoravo faktą, kad ginčo patalpos yra viešoji nuosavybė ir jų valdymą, naudojimą bei disponavimą reglamentuoja specialūs teisės aktai. Savivaldybė, kaip viešosios nuosavybės savininkas, neturi absoliučios pareigos tenkinti nuomininko prašymą dėl nuomos sutarties atnaujinimo, jeigu kitokia turto valdymo ir naudojimo tvarka yra numatyta teisės aktuose ir yra reikalinga jos laikytis siekiant įgyvendinti viešosios nuosavybės naudojimui keliamus tikslus.

11.2. Ieškovė neįvykdė ir pareigos pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius ginčo turto nuomos ar kitokią valdymo bei naudojimo teisių perdavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis, ką ieškovė mato kaip grėsmę savo interesų patenkinimui, nėra jokių objektyvių prielaidų teigti, kad tokia nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, reiškiančių negalimumą nutraukti su trečiaisiais asmenimis sudarytas ginčo patalpų sutartis, todėl jokio pagrindo konstatuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą pirmos instancijos teismas neturėjo.

11.3. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kaip jos teises bei interesus pažeistų situacija, jeigu ginčo patalpos bylos nagrinėjimo metu būtų perduotos naudoti tretiesiems asmenims, kadangi ieškovė nebeturi teisės toliau ginčo patalpomis naudotis: pasibaigus šalių sudarytos nuomos sutarties terminui ieškovė privalo patalpas atlaisvinti. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto savivaldybė netektų galimybės išnuomoti ginčo patalpas ir susidarytų ne tik Vilniaus miesto savivaldybės teises, bet ir viešąjį interesą pažeidžianti situacija, kai visą teisminio nagrinėjimo laikotarpį ginčo patalpos būtų nenaudojamos, savivaldybė negautų jai teisėtai priklausančio nuomos mokesčio, taip pat patalpų nenaudojant pagal paskirtį visuomenė negautų jokios naudos (iš esmės dalis sostinės liktų be vaistų pardavimo vietos). Tokia situacija yra neadekvati ir ieškovės tariamų interesų užtikrinimas negali būti iškeliamas aukščiau už visuomenės poreikius ir interesus; prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra visiškai neproporcinga siekiamam rezultatui, kadangi užkerta kelią viešojo intereso įgyvendinimui.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovės ginčijamu Sprendimu nenustatyta jokių ribojimų jai pačiai dalyvauti konkurse dėl patalpų nuomos.

Šalies argumentai

12. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ 2018 m. birželio 28 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y.: sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto ir vykdomo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 68,61 kv. m negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-(3-7)), esančių pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001), adresu Gerosios Vilties g. 1A, Vilniuje, viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nepagrįstais motyvais, kad pagal bendrą taisyklę atsakovei Vilniaus savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, grindė savo išvadą dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo bei tuo pagrindu atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes skundžiamos nutarties motyvais teorine prasme galėtų būti grindžiamas tik galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus; aiškiai suformulavo byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, kurie yra susiję su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei, kuriais prašoma panaikinti dalį Sprendimo ir pripažinti patalpų Konkursą neteisėtu, inter alia priimtą ir paskelbtą pažeidžiant ieškovės teisę į nuomos teisinių santykių atnaujinimą; taip pat pateikti išsamūs teisiniai argumentai, kuriais grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai.

12.2. Šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, dėl kurios teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Sustabdžius tolesnį ginčijamo Konkurso procedūrų vykdymą, būtų įtvirtinta status quo situacija, kuri tokio pobūdžio ginčuose sudaro sąlygas išvengti neteisėtų padarinių kilimo bei realiam teismo sprendimo įvykdymui, o tuo pačiu užtikrina visų suinteresuotų asmenų interesų balansą. Tuo tarpu pasikeitusios situacijos ir visų suinteresuotų šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį užsitęstų ir būtų itin komplikuotas, todėl protingiausia kelią neteisėtumui užkirsti ir kelią teisėtumui įtvirtinti dar pačioje ginčo pradžioje, kol nėra kilusios pasekmės, t. y., kol viešas konkursas dar nėra įvykdytas iki pat galo ir kol dar nėra sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis bei ši sutartis nėra pradėta vykdyti, o laikinosios apsaugos priemonės tokio pobūdžio situacijoje iš esmės reikštų tik minimalius ribojimus bei nesukeltų jokių realių neigiamų pasekmių.

12.3. Nutartyje ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimas proporcingumo ir interesų pusiausvyros (teisingumo) principams taip pat nebuvo vertinamas ir dėl to nebuvo pasisakyta. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų žymiai mažesnes neigiamas pasekmes nei šių priemonių netaikymas, ir būtų proporcinga bei abiejų ginčo šalių interesus geriausiai užtikrinanti priemonė.

Atsiliepimas

13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti UAB „Apotheca vaistinė“ atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė neįvykdė pareigos tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus, vien faktinių aplinkybių išdėstymas ieškinyje bei šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų pateikimas teismui nėra ieškinio tikėtinas pagrindimas, jeigu ieškinyje nepasisakoma dėl esminių ir nuo ieškinio reikalavimų neatsiejamų aplinkybių. Ieškovė, reikalaudama pripažinti Konkursą neteisėtu ir prašydama sustabdyti Konkurso procedūrų vykdymą, ieškinyje jokiais aspektais nepasisako dėl valstybinio turto nuomos viešo konkurso tvarka privalomumo ir santykio su ieškovės reiškiamais reikalavimais, t. y., kad ginčo patalpos yra viešoji nuosavybė ir jų valdymą, naudojimą bei disponavimą reglamentuoja specialūs teisės aktai. Ieškinys negalėjo būti laikomas tikėtinai pagrįstu, nes paremtas bendrosiomis teisės normomis, ignoruojant ginčo turtui galiojantį specialų teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtas Sprendimas ginčijamas be jokių jo neteisėtumą patvirtinančių įrodymų, bei ginčijamas turto nuomos Konkursas, kuris organizuojamas galiojančių teisės aktų pagrindu.

13.2. Net ir nerengiant Konkurso ar sustabdžius jo vykdymą, ieškovė bet kokiu atveju privalo išsikelti iš patalpų, kadangi nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs ir ieškovė neturi teisinio pagrindo toliau naudotis patalpomis. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius ginčo turto nuomos ar kitokią valdymo bei naudojimo teisių perdavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis, ką ieškovė mato kaip grėsmę savo interesų patenkinimui, nėra jokių objektyvių prielaidų teigti, kad tokia nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, reiškiančių negalimumą nutraukti su trečiaisiais asmenimis sudarytas ginčo patalpų sutartis, todėl jokio pagrindo konstatuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą nagrinėjamu atveju nėra. Siekis išsaugoti status quo situaciją, iš esmės reiškia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, tačiau palankias sąlygas toliau naudotis patalpomis neapibrėžtą laikotarpį, nors nuomos sutartis jau yra pasibaigusi.

13.3. Ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, esą jos teises bei interesus pažeistų situacija, jeigu ginčo patalpos bylos nagrinėjimo metu būtų perduotos naudoti tretiesiems asmenims. Kaip minėta, bet kokiu atveju iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ieškovė neturi teisės toliau ginčo patalpomis naudotis. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius nuomos konkurso procedūrų vykdymą Vilniaus miesto savivaldybė netektų galimybės išnuomoti ginčo patalpas ir susidarytų ne tik Vilniaus miesto savivaldybės teises, bet ir viešąjį interesą pažeidžianti situacija, kuri būtų neadekvati, ieškovės tariamų interesų užtikrinimas negali būti iškeliamas aukščiau už visuomenės poreikius ir interesus. Ieškovė turi visas galimybes dalyvauti konkurse dėl patalpų nuomos ir teisėtais būdais įgyvendinti savo interesą tęsti veiklą patalpose.

14. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Konkursas įvyks 2018 m. rugsėjo 27 d., 10 val., todėl jos prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra praradę aktualumo. Taip pat ieškovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1138-196/2018, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos negyvenamųjų patalpų viešo nuomos konkurso procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas netenkino ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstos ir teisėtos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

16. Šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Ieškovė 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad šiuose paaiškinimuose iš esmės nauji teisiniai argumentai dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo nėra dėstomi, o tik nurodomos faktinės aplinkybės dėl Konkurso eigos, kurios žinomos ir atsakovei, bei pateikiama nuoroda į, ieškovės vertinimu, reikšmingą teismų praktiką, sprendžia šiuos paaiškinimus prijungti prie bylos.

17. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ prašo panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išnuomoti viešo konkurso būdu penkeriems metams Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 68,61 kv. m negyvenamąsias patalpas (pažymėtas plane indeksais 1-(3-7), esančias pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001) Gerosios Vilties g. 1A, nustatant 1 kv. m nuomos kainą – 60 Eur per mėnesį, vaistinės veiklai, bei pavesta organizuoti nurodytų negyvenamųjų patalpų viešą nuomos konkursą bei pripažinti Konkursą neteisėtu. Ieškovė šiuos ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia argumentais, kad ji yra buvusi minėtų patalpų nuomininkė ir pasibaigus nuomos terminui turėjo pirmenybės teisę, nustatytą nuomos sutartyje bei CK nuostatose, atnaujinti nuomos sutartį. Šių ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą bei Konkurso procedūrų vykdymą.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo abejose skundžiamose nutartyse padaryta išvada, kad byloje pareikštas ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė ieškinyje suformuotus reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai negalimi pažeistų teisių gynimo būdai. Tai, ar iš tiesų egzistuoja Sprendimo panaikinimo bei Konkurso neteisėtumo sąlygos, įvertinus ginčo objekto teisinio režimo specifiką (savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas), yra bylos nagrinėjimo dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai nepagrindė savo reikalavimų atsakovėms. Spręstina, kad ieškinio prima facie pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja.

23. Tačiau, minėta, kita būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

24. Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Sprendimo ir Konkurso procedūrų bylos nagrinėjimo metu yra tikimybė, kad bus sudaryta nauja nuomos sutartis su konkursą laimėjusiu asmeniu. Todėl jei būsimas teismo sprendimas bus palankus ieškovei ir Sprendimas bus panaikintas, o Konkursas bus pripažintas neteisėtu, atsakovei kils pareiga spręsti dėl naujai sudarytos nuomos sutarties teisėtumo, galimo jos nutraukimo ar pan., tai bus susiję su papildomų teisinių veiksmų atlikimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad tokiu atveju suinteresuotų šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį užsitęstų ir būtų itin komplikuotas, nepateikia reikšmingų šį teiginį pagrindžiančių argumentų. Kaip teisingai nurodo atsakovė, nėra jokių objektyvių prielaidų teigti, kad naujai sudaryta nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Pagal Konkurso sąlygas patalpas siekiama išnuomoti tai pačiai veiklai, kurią vykdė ieškovė, t. y. vaistinei, todėl nėra grėsmės, kad jos būtų iš esmės pertvarkytos ir jų paruošimas ieškovės vykdomai veiklai būtų itin komplikuotas.

25. Kita vertus, proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai reikalauja įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu potencialiai sukeliamas teisines pasekmes su tomis pasekmėmis, kurios kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju yra viešasis interesas, jog savivaldybės valdomomis patalpomis (viešąja nuosavybe) būtų naudojamasi teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų. Apeliantė, teigdama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų žymiai mažesnes neigiamas pasekmes nei šių priemonių netaikymas ir būtų proporcinga bei abiejų ginčo šalių interesus geriausiai užtikrinanti priemonė, iš esmės siekia apginti tik savo turtinius interesus. Tačiau apeliantė neatsižvelgia, kad taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, visą neapibrėžtą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė negalėtų užbaigti Konkurso procedūrų, tuo pačiu užtikrinti, kad viešoji nuosavybė būtų naudojama racionaliausiu būdu, gaunant už naudojimąsi patalpomis rinkos kainą, patalpas naudojant Konkurso sąlygose numatytam tikslui (vaistinės veiklai). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtu ginčo nagrinėjimo metu patalpos nebūtų naudojamos racionaliausiu būdu, siekiant visuomeninės naudos. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju tokios potencialios neigiamos pasekmės viešajam interesui nusveria ieškovės privatų turtinį interesą ginčo nagrinėjimo laikotarpiu užtikrinti esamos teisinės padėties egzistavimą (sustabdyti Sprendimo galiojimą ir Konkurso procedūras) ir išvengti galimo naujos nuomos sutarties su kitu asmeniu sudarymo, jos nutraukimo ir pan. Nors ieškovė ginčo nagrinėjimo metu ketina patalpomis naudotis (byloje yra duomenys, kad ji atsisako išsikelti iš patalpų iki bus užbaigtos Konkurso procedūros ir paaiškės laimėtojas, 1 t., b. l. 117), tai nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tokiu atveju jų taikymas sudarytų prielaidas ieškovei toliau naudotis patalpomis esant neaiškiam naudojimosi laikotarpiui ir naudojimosi sąlygoms, o tai, nepalankaus ieškovei sprendimo atveju, sudarytų prielaidą ateityje kilti naujiems teisiniams ginčams. Be to, sprendžiant dėl proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principų išlaikymo labai svarbi aplinkybė, kad ieškovė turi faktinę galimybę siekti toliau naudotis ginčo patalpomis lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis dalyvaudama Konkurse.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl išdėstytų argumentų ginčijamo Sprendimo galiojimo bei Konkurso procedūrų vykdymo sustabdymas nebūtų suderinamas su teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principais, sudarytų prielaidas pažeisti šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

27. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1138-196/2018, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos negyvenamųjų patalpų viešo nuomos konkurso procedūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi. Ieškovės nurodytoje byloje sprendžiamas kitokio pobūdžio ginčas – viešo konkurso procedūros jau yra įvykusios, ir jo nelaimėjęs dalyvis ginčija konkurso rezultatus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl galimai pažeistos ieškovės pirmenybės teisės atnaujinti anksčiau galiojusią nuomos sutartį pažeidimo, o ne dėl paties Konkurso procedūrų galimo neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad panašioje byloje dėl galimai pažeistos nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo netaikytos ir viešojo konkurso procedūros nebuvo stabdomos (2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-178/2018).

28. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartis ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 20 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjas Marius Bajoras