- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2-27573-868/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12659-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, veikianti Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 995,02 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2022 m. gegužės 9 d. L. E. su ieškove ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, sudarė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 710-851-839432. Šia sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gegužės 16 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančią duobę, kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais. Dėl eismo įvykio buvo padaryta žala transporto priemonei AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdrausta ieškovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 1 145,02 Eur, todėl ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičiuodama franšizę išmokėjo 995,02 Eur draudimo išmoką ir LR CK 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Kauno miesto savivaldybę. Ieškovė pažymėjo, jog dar prieš kreipiantis į teismą, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, reikalaudama grąžinti išmokėtą bendrą draudimo išmoką – 995,02 Eur. Atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos nėra patenkinus regresinės pretenzijos.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad nors ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė 2022 m. liepos 13 d. pranešimą apie draudimo išmoką, tačiau šis dokumentas savaime nepagrindžia, jog minėtame pranešime nurodyta draudimo išmoka tikrai buvo išmokėta, todėl byloje nesant mokėjimą pagrindžiančių dokumentų (banko mokėjimo nurodymo kopijos), nėra pagrindo ieškovei reikšti ieškinį CK 6.1105 straipsnio pagrindu. Taigi, tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnyje numatyta tvarka būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog patyrė žalą, taip pat nepateikė įrodymų besąlygiškai ir vienareikšmiškai patvirtinančių, kad visi automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų nuotraukų, matyti padangų bei ratlankių pažeidimai. Ieškovė turi pareigą įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, t. y., kad konkreti (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje buvusi duobė sąlygojo 2022 m. gegužės 16 d. eismo įvykio metu padarytus automobilio apgadinimus, tačiau byloje nėra pateikta jokių nuotraukų iš eismo įvykio vietos, byloje nėra jokių duomenų apie tikslią eismo įvykio vietą, duobės lokalizaciją, duobės matmenis, jos gylį, kurie vienareikšmiškai leistų daryti išvadą, kad vairuotojui įvažiavus į duobę, automobiliui buvo padaryti ieškinyje nurodyti apgadinimai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie žalą sukėlusią duobę, t. y. statinio – gatvės trūkumą, manytina, kad ieškinys yra nepagrįstas – byloje neįrodytas neteisėtas atsakovės neveikimas (kelių nepriežiūra) ir priežastinis ryšys tarp automobiliui padarytos žalos ir galimai atsakovės neteisėto neveikimo, kas eliminuoja atsakovės pareigą atlyginti žalą, kurios faktas šioje byloje taip pat neįrodytas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė teikdama atsakovei pretenziją nepateikė jokių patirtą žalą pagrindžiančių dokumentų, o atsakovei paprašius juos pateikti, ieškovė pateikė tik dalį jų, nors juos turėjo, kadangi teikiant ieškinį teismui šiuos dokumentus pateikė, pavyzdžiui automobilio remonto sąmatą. Tokie ieškovės veiksmai nagrinėjant ieškovės pretenziją, itin apsunkina (eliminuoja) galimybę išspręsti žalos atlyginimo klausimą ikiteismine tvarka. Atsakovės teigimu, nors Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte „Dėl įvykio patvirtinimo“ nurodyta, jog duobė (duomenys neskelbtini) įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklinta, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog vairuotojo veiksmai vertinti nebuvo, rašte nėra nurodyta, jog vairuotojas duobės pastebėti neturėjo galimybės. Priešingai, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu (9 val. 41 min., gegužės 16 d.), todėl įvertinus minėtas aplinkybes, vairuotojui būnant apdairiam ir važiuojant laikantis Kelių eismo taisyklių, atsakovės nuomone, duobę galima buvo matyti bei jos išvengti, taip išvengiant pasekmių ar bent jas sumažinant. Šiuo atveju, neaišku, kodėl vairuotojas, kaip atsakingas ir atidus eismo dalyvis, šviesiu paros metu, galėjo nepamatyti ir įvažiuoti į kelyje esą buvusią duobę. Byloje taip pat nėra duomenų apie duobės dydį, todėl taip pat nėra galimybės vertinti, jog vairuotojas negalėjo jos pastebėti ar apvažiuoti. Įvertinus tai, kad nepateikti įrodymai, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir teismų suformuotą praktiką, laikytina, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, jog vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl civilinė atsakomybė, jei būtų nustatytos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį arba atsakovė turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės.
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, byloje gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys visiškai tenkintinas.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir draudėjos L. E. 2022 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta transporto priemonių kasko draudimo liudijimo sutartis Nr. 710-851-839432, kuria laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. buvo apdrausta transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytojo civilinė atsakomybė. 2022 m. gegužės 16 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančią duobę, apgadino keleivio pusės ratus ir padangas. Ieškovės teigimu, duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais. Ieškovė nurodė, kad remdamasi draudimo sutartimi, apskaičiavo eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo 995,02 Eur draudimo išmoką draudėjai padarytai žalai atlyginti išskaičius 150 Eur franšizę. Anot, ieškovės, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, pareigos atlyginti žalą. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė draudėjos teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, tai draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi 995,02 Eur draudimo išmoką draudėjai, reikalauja ją priteisti iš, jos manymu, atsakingos už žalos padarymą atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kaip Kauno miesto gatvių savininkės ir valdytojos, kuriai tenka atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl (duomenys neskelbtini), trūkumų. Ieškovė 2022 m. liepos 14 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenziją, kuria informavo, kad Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už žalos ieškovės apdraustai transporto priemonei padarymą bei prašė per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą 995,02 Eur sumą. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Atsakovė su byloje pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nesutikimą su ieškovės ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, jog patyrė žalą, taip pat nepateikė įrodymų besąlygiškai ir vienareikšmiškai patvirtinančių, kad visi automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos; antra, byloje nėra pateikta jokių nuotraukų iš eismo įvykio vietos, byloje nėra jokių duomenų apie tikslią eismo įvykio vietą, duobės lokalizaciją, duobės matmenis, jos gylį, kurie vienareikšmiškai leistų daryti išvadą, kad vairuotojui įvažiavus į duobę, automobiliui buvo padaryti ieškinyje nurodyti apgadinimai; trečia, neaišku, kodėl vairuotojas, kaip atsakingas ir atidus eismo dalyvis, šviesiu paros metu, galėjo nepamatyti ir įvažiuoti į kelyje esą buvusią duobę.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti užtenka šių sąlygų: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) priežastinis ryšys tarp daikto trūkumų ir žalos atsiradimo. Kaltė formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
Ieškovė, įrodinėdama ieškinio pagrindą, pateikė transporto priemonės nuotraukas, iš kurių matyti, kad buvo apgadintos (išleistas oras) AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi padangos, pažeisti jų ratlankiai; taip pat pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus raštą dėl įvykio patvirtinimo, jog minėta transporto priemonė pateko į eismo įvykį, įvažiavo į duobę, sugadino 2 ratų padangas. Ieškovė taip pat pateikė automobilio remonto sąmatą.
Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip (duomenys neskelbtini), savininkei ir valdytojai. Ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina gatvės trūkumo – duobės gatvės važiuojamoje dalyje faktą, tuo tarpu atsakovė šios aplinkybės nepaneigė, tik nurodė savo samprotavimus ir abejones, kurios nėra įrodymai CPK 177 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad ieškovė neįrodė, jog transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, nes kaip minėta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus raštas dėl eismo įvykio, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, o žalos dydis įrodytas UAB „Automobilių detalės“ 2022 m. gegužės 19 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija ASVPR2022 Nr. 00105 ir atsakovės nėra nuginčytas.
Byloje ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. transporto priemonei įvažiavus į skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę (duomenys neskelbtini), dėl to buvo patirti transporto priemonės apgadinimai. Atsakovės argumentai, kad eismo įvykio aplinkybės ir patirtos žalos dydis bei priežastinis ryšys yra neįrodyti, per se, t. y. nepateikus priešingų įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateiktais įrodymais apie patirtos žalos dydį bei priežastinio ryšio egzistavimą tarp transporto priemonės apgadinimų ir eismo įvykio.
Išanalizavus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su transporto priemonės įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 995,02 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas.
Atsakovė nurodo, kad vairuotojo veiksmai vertinti nebuvo, nėra nurodyta, jog vairuotojas duobės pastebėti neturėjo galimybės. Tokią išvadą atsakovė daro atsižvelgdama į tai, kad vairuotojas, kaip atsakingas ir atidus eismo dalyvis, šviesiu paros metu, galėjo nepamatyti ir įvažiuoti į kelyje esą buvusią duobę. Tačiau teismas su tokia atsakovės išvada sutikti negali.
CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.
Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai. Taigi, atsakovė vairuotojo kaltę iš esmės grindžia tik prielaidomis, kad jis buvo neatidus, neatsargus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Be to, nesant jokių ženklų, įspėjančių apie kelio sugadinimą (duobę), vairuotojas apie ją negalėjo žinoti, todėl neturėjo pareigos važiuoti lėčiau, nei leistinu maksimaliu greičiu, taip pat pareigos mažinti greitį ar net stabdyti. Byloje nustatytas faktas, kad atsakovės valdomame kelyje buvo duobė, reiškia, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis. Atsakovė neužtikrino tinkamos kelio priežiūros, laiku nesiėmė veiksmų kelio defektams pašalinti, todėl dėl atsakovės, kaip kelio savininkės, tinkamo pareigų nevykdymo kelio dangoje atsirado duobė, o dėl jos, įvyko eismo įvykis, todėl atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti žalą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kaip (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko eismo įvykis, savininkės ir valdytojos civilinės atsakomybės sąlygas dėl žalos, padarytos transporto priemonei įvažiavus į gatvėje esančią duobę. Priešingų aplinkybių atsakovei neįrodžius, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 995,02 Eur žalos atlyginimą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė laiku žalos neatlygino, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 995,02 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Bendra ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 23 Eur. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, 995,02 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 2 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 995,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.