Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų (2018 m. kovo 27 d. AB „Citadele“ ir atsakovo vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-35970; 2018 m. gegužės 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei jos priedo ištraukos kopijas) vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė (UAB „Intrum Lietuva“) reikalavimo teisę įgijo iš pradinio kreditoriaus (AB „Citadelė“ banko) reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, taigi ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pastarojo pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

7. 2008 m. kovo 27 d. sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kreditavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas. Analogiška atsakovo sutartinė prievolė yra nustatyta ir kredito sutarties 2.1 punkte.

8. Ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, tačiau iš dalies (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 6.71–6.73 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256, 6.886 straipsniai, CPK 177, 185 straipsniai, sutarties Nr. K-1900-2007-80 - 4.3. papunktis).

9. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti 3045,00 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Iš ieškinio turinio ir pridėtų įrodymų (kredito sutarties Nr. VKA-2018-35970) matyti, kad atsakovui buvo suteiktas 3000,00 Eur dydžio kreditas. Kadangi ieškovė ieškinyje nepaaiškino ir nepagrindė, kokiu pagrindu reikalauja papildomai 45,00 Eur, įvardindama juos kaip negrąžintą vartojimo kredito dalį, teismas daro išvadą, kad jos reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistina ne 3045,00 Eur, bet 3000,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma, kuri yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (kredito sutartimi Nr. VKA-2018-35970).

10. Be to, ieškovė apskaičiuodama delspinigius nuo nesumokėtos palūkanų sumos pažeidė dvigubų palūkanų draudimą (CK 6.37 straipsnio 4 dalis), todėl priteistina delspinigių suma mažintina iki 274,05 Eur.

11. Likusioje dalyje ieškinys tenkinamas – iš atsakovo ieškovei priteisiamos 297,47 Eur palūkanos, ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Iš dalies patenkinus ieškinį (tenkinta 98 proc. reikalavimų) ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš dalies ir 80,36 Eur (82,00 Eur x 98 proc.=80,36 Eur) žyminis mokestis ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnis).

13. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, buveinė Vilniuje, Spaudos g. 8–1, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT412140030002997858, Luminor Bank, akcinė bendrovė, 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 297,47 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 47 ct) palūkanas, 274,05 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 05 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 571,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 80,36 Eur (aštuoniasdešimt eurų 36 ct) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.