Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1478-582/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-04-11Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-76-810/2015Nutartis · 2015-01-27Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-02Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-26Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-06Kauno apygardos teismas
  6. T-915-840/2015Nutartis · 2015-10-28Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
1S-1478-582/2015
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00203-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1478-582/2015
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00203-2008-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2015-06-02 priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-12-21, bausmės pabaiga 2016-12-03.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2015-06-02 priimtu nutarimu Nr. 93-444 nutarta nuteistajam M. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam neatlikus 1 metų 6 mėnesių 5 dienų (Komisijos posėdžio dieną – 2015-05-28) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. R. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo argumentas dėl nusikaltimo sunkumo, pobūdžio ir neatliktos bausmės dalies pagal teismų praktiką (žr., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-01 nutartis Nr. T-788-359/2014; Vilniaus apygardos teismo 2012-04-10 nutartis) nėra tinkamas. Teismai pasisako, kad padaryto nusikaltimo sunkumas negali būti laikomas motyvu netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistajam netgi atlikus visą bausmę nusikaltimo sunkumas ir pobūdis nepasikeis. Vilniaus apygardos teismas toje pačioje nutartyje pasisakė, kad lygtinis paleidimas tampa neefektyvus, kai lieka nedidelė laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju, nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė, kad jis jau faktiškai yra atlikęs ¾ visos bausmės, o tokią dalį bausmės atlieka asmenys už itin sunkius nusikaltimus ir recidyvistai. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl nustatytų jo kriminogeninių veiksnių, nes Komisija savo išvadoje pažymėjo, jog visa tai (gyvenimo stilius ir draugai, asocialios grupės įtaka ir pan.) yra jau praeitis. M. R. pažymi, kad jis su bendrininkais ir ankstesniais draugais nebendrauja, palaiko ryšius su tėvais, močiute. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tai gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis teigia į gyvenimą pradėjęs žiūrėti atsakingiau, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jo vertybės ir prioritetai yra pasikeitę, jis dirba nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą, dalyvauja elgesio pataisos programose. Šios aplinkybės rodo, kad jis nuo nusikaltimo padarymo jau pasikeitė ir minėti teismo argumentai nebeaktualūs.

Nuteistasis, nesutinkamas su skundžiamos nutarties motyvu dėl jo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, skunde nurodo, kad jis pataisos įstaigoje sėkmingai baigė kursus, skirtus tiems, kurie vartoja alkoholį. Be to, per keturis su puse metų nevartojo nei alkoholio, nei kitų psichotropinių medžiagų, priešingu atveju, būtų gavęs dėl to drausminių nuobaudų. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo atveju teismas gali nustatyti jam apribojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas minimizuotų šio veiksnio riziką. M. R. taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl jo turimo išsilavinimo ir galimybių įsidarbinti, pažymėdamas, kad tik atvykęs į pataisos įstaigą jis įsidarbino, todėl mokslo su darbu nepavyko suderinti. Nors jis laisvėje neturi konkrečių darbinės veiklos planų, tačiau pasižymi teigiama darbine motyvacija darbui, laisvėje planuoja ieškotis darbo per darbo biržą. Dėl ankstesnių baustumų drausmine tvarka M. R. skunde pažymi, kad paskutinė nuobauda gauta iki 2013-06-28, ir nuo to laiko jis nebuvo baustas drausmine tvarka, jam buvo nustatytos naujos Komisijos priemonės, viena iš jų buvo nepažeidinėti nustatytos tvarkos, kurios jis nepažeidė, todėl minėtas teismo argumentas taip pat atmestinas. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad šiuo atveju yra ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Visų pirma, jis anksčiau neteistas, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje buvo skatintas aštuonis kartus, dirba, neturi jokių finansinių įsipareigojimų, palaiko artimus ryšius su šeima, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio trečioje dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, Psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. R., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, kad šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, išskirtinę reikšmę suteikdamas vien tik padaryto nusikaltimo sunkumui ir likusiai neatliktos bausmės daliai, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamų veikų sunkumas ir likusi neatliktos bausmės dalis yra vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Nors M. R. bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jis anksčiau nėra teistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį (3/4 bausmės) paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės. Dėl padaryto nusikaltimo prisiima atsakomybę ir kaltę pripažįsta, bausmės atlikimo metu nuteistasis sugebėjo sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį, vykdė jam keliamus reikalavimus, sugebėjo savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, neformaliąsias nuteistųjų tradicijas vertina neigiamai ir jų nesilaiko. Nuteistasis M. R. dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, atvykęs į pataisos įstaigą buvo motyvuotas darbinei veiklai, ją pradėjo nuo 2013-07-09 ir iki šiol dirba darbininku, nuo 2013-06-28 jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad M. R. yra du kartus baustas drausmine tvarka, kas neleidžia jo elgesio pataisos įstaigoje laikyti nepriekaištingu, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pozityvus užimtumas nuteistajam padėjo keisti požiūrį į priežiūrą, pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei keliamus reikalavimus, nuo 2012-05-30 daugiau pažeidimų nefiksuota, nuo to laiko jis buvo šešis kartus paskatintas, paskutinį kartą 2015-05-21. Svarbus nuteistojo sėkmingą integraciją visuomenėje galintis užtikrinti veiksnys yra ir tai, kad jo ryšiai su artimaisiais nėra nutrūkę, o paleistas lygtinai jis neturės jokių problemų, susijusių su gyvenamąja vieta. Išėjęs į laisvę M. R. kuria socialius ateities planus, nors šiuo metu konkrečių darbinės veiklos planų neturi, tačiau pažymi teigiama darbine motyvacija, ketina kreiptis į darbo biržą ir savarankiškai ieškotis darbo. Finansinių įsipareigojimų neturi. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat nurodo, kad nuteistojo riziką nusikalsti gali didinti jo su alkoholio vartojimu susijusios problemos ir ankstesnis gyvenimo stilius, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo abejoti nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo („OASys“) metodika, kuria remiantis, M. R. įvertintas 21 balu iš galimų 168, kas reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika lygtinio paleidimo laikotarpiu nustatyta žema. Be to, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, M. R. pats suvokia, kad apsvaigimas nuo alkoholio ir asocialios grupės įtaka turėjo tiesioginės įtakos jo ankstesniam nusikalstamam elgesiui, jis taip pat pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams, bausmės atlikimo metu vartojimo faktų fiksuota nebuvo, jo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, nustatytas tik vienas savikontrolės praradimo atvejis – dabartinis teisės pažeidimas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, M. R. asmenybė, jo pavojingumo charakteristika, elgesys iki nusikaltimo padarymo ir bausmės atlikimo metu, taisymosi progresas, pozityviai išnaudojant bausmės atlikimo laiką dirbant, savo teigiama reikšme persveria skundžiamos nutarties motyvus dėl neatliktos bausmės dalies ir padaryto nusikaltimo sunkumo. Šiuo atveju darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. R. jau patyrė reikiamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, padarė tinkamas išvadas dėl padarytų nusikaltimų, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl jį lygtinai paleidus ir skiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistojo M. R. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų– atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 2015-06-02 priimtą nutarimą Nr. 93-444 dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo.

M. R. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 3 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, ir per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką skirti šias pareigas:

1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas